senatvė

Tikra meilė – taip apibūdinama Monos Monahan ir jos vyro Des santuoka. Pensinio amžiaus sutuoktiniai visą gyvenimą buvo neišskiriami, tačiau juos išskirti pabandė klastinga liga. Airijoje gyvenanti pora santuokoje leidžia jau ne vieną dešimtį metų kartu. Vis dėlto prastėjantis Monos regėjimas, pasak daktarų, tuoj visai pradings ir ji apaks. Tam, kad Des sutuoktinė galėtų džiaugtis visaverčiu gyvenimu, jis pasiryžo išmokti sukurti makiažą savo žmonai.

Didinti pensijos amžiaus Lietuvoje neplanuojama, tikina finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, neatsakingi sprendimai sukurtų dar daugiau problemų. „Realybė yra tokia, kad net ir didėjant vidutinei gyventojų trukmei ne faktas, kad didėja darbingo gyvenimo trukmė. Tai nereiškia, kad pasiekus pensinį amžių, bus pakankamai jėgų, sveikatos dirbti toliau. (...) Gyventojus norėčiau nuraminti, kad jokių svarstymų šia tema mes nei pradėsime, jų ir negali būti“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

Rusijos scenos karaliene vadinama Ala Pugačiova pastaruoju metu vis dažniau renkasi natūralų įvaizdį, o ne įprastą ryškų makiažą. Prieš keletą dienų atlikėja paviešino nuotrauką, kurioje ji – be lašo makiažo. 69-erių atlikėja vis dažniau prabyla apie artėjančią senatvę ir sveikatos sutrikimus. Dar visai neseniai asmeninėje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje po nuotrauka Ala rašė: „Žmonės gerieji. Aš pakankamai greitai senstu, organizmas atsisakinėja.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

Lėtinė neurologinė Parkinsono liga – paplitusi visame pasaulyje, tačiau dažnai ši vis dar laikoma gėdinga ir yra apipinta įvairiausiai mitais. Neurologė Vaineta Valeikienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius Parkinsono ligos simptomus. „Ligos pradžioje neretai juntamas judesių sulėtėjimas, kartais drebėjimas, šiuos simptomus pirmiausia pastebi tiek pats sergantysis, tiek aplinkiniai“, – teigia gydytoja.

Vyriausybės planai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą mažina šalies gyventojų norą kaupti lėšas senatvei, sako banko SEB atstovė. „Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. (...) Diskusijos daro neigiamą įtaką taupymo įpročiams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB gyvybės draudimo generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2017 metų pabaigoje 73 proc.

„Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristato naują kaupimo pensijai priemonę, kuri II pensijų pakopos dalyviams nuo kovo 1 d. leis pasirinkti naujus pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ši strategija pasižymi tuo, jog gyventojams pagal savo gimimo metus vieną kartą pasirinkus pensijų fondą, jo investicijų strategija laikui bėgant bus dinamiškai keičiama − investavimo rizika palaipsniui mažinama, pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Štai paprastas priminimas kasdien saugotis saulės, net jei neatostogaujate. Medicinos žurnale 2012-aisiais pasirodė nepakartojama 69 m. sunkvežimio vairuotojo nuotrauka, kurioje matyti gilūs per ilgus metus nuo saulės susiformavę odos pažeidimai, rašo portalas iflscience.com. Šis vyras 28 metus sėdėjo savo vairuojamame sunkvežimyje, todėl kairioji jo veido pusė nuolat gaudavo daugiau saulės spindulių nei dešinioji. Šis kontrastas leidžia pamatyti, kokį skirtumą odai daro apsauga nuo saulės.

Pasak darželinukų, yra paprastas triukas, kurį galime naudoti, norėdami išvengti senatvės. Ne, jie neaptiko nei jaunystės šaltinio, nei įspūdingo mokslinio metodo. Paprasčiausiai venkite gimtadienio vakarėlių, rašo portalas iflscience.com. Elgesio psichologų atliktas tyrimas parodo, kad didelė dalis vaikų galvoja, jog būtent gimtadienių šventimas lemia senatvę.

Kaip gyventi vyresniame amžiuje, kuo užsiimti, kaip jaustis, bendrauti ir pasiruošti tolesniam gyvenimo etapui, pokyčių laikui, kai baigiasi aktyvi darbinė veikla? Juk tai liečia nemažą dalį žmonių – Lietuvoje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro net penktadalį visų gyventojų.

Dauguma moterų trokšta sustabdyti senatvę ir bėgantį laiką. Kad pasiektų rezultatų, imasi įvairiausių priemonių - prabangios kosmetikos, kremų. Vis dėlto kartais padėti gali ne prabangios priemonės, o laiko patikrinti ir šimtus metų skaičiuojantys patarimai.  Womanshealthmag.com senatvę sustabdyti siūlo natūralia, iš kopūstų pagaminta kauke veidui. Teigiama, kad tiek baltagūžiai, tiek švieži, tiek raugti kopūstai gali praversti jaunystei išsaugoti.

Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ir jų sveikatos priežiūra. Seniausia pasaulio šalimi prisistatanti Japonija moko, kaip sulaukti senyvo amžiaus ir išlaikyti geriausią sveikatos būklę.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti.  Ar gali darbingas jaunimas tikėtis sočios senatvės? Saulius Skvernelis mano, jog dabartinė pensijų kaupimo sistema šviesios ateities negarantuos.

Kada mes pradedame senti? Ar tada, kai kūnas griūva ir užpuola ligos? O gal gerokai anksčiau pasenstame savo dvasia ir kūnas tampa nebeatsparus, nieko nesinori, apima gili depresija, gyvenimas ima suktis ties lova, televizoriumi ir virtuve? Kažkur dingo didingi tikslai, vaikų ir anūkų klegėjimas, kaimynų susibūrimai, dainos, gegužinių šokiai, giliai pasislėpė vidinis spindesys ir gyvenimiška išmintis. Po senjorų sveikatingumo stovyklos „Mes galim!“ patirtimi pasidalijo vilnietė Džiuljeta.

Visai neseniai žinomas drabužių prekės ženklas šventė savo 50 metų jubiliejų ir žinoma, savo linijos veidu pasirinko ne ką kitą, o žinomą atlikėja, moterų numylėtinį ir itin patrauklų vyrą - Robbie Williamsą. Atlikėjas su savo žmona atvyko į renginį paminėti džiugios progos ir, žinoma, pasimėgauti fotoaparatų blykstėmis. Pora atrodė puikiai ir visai nesijautė nepatogiai prieš minią žmonių.

Vos galą su galu suduriančių, kelis šimtus eurų per mėnesį gaunančių Lietuvos pensininkų laukia liūdna ateitis. Ir jau nepadės nei migracijos stabdymas, nei gimstamumo didinimas. Todėl jau dabar esą reikia galvoti apie papildomas pajamas, nes vien iš valstybinės pensijos ateityje išgyventi bus neįmanoma. 216-os eurų pensiją gaunanti, sostinės Antakalnio mikrorajone gyvenanti vilnietė Marija pasakoja, kad senatvės išmokų jai neužtenka.

Mus mokė to, kad mirtis yra neišvengiama ir bet kokie bandymai jos išvengti – bepročių svajoklių fantazijos. Tačiau mokslas gerokai pažengė į priekį. Galų gale, mes jau padvigubinome gyvenimo trukmę nuo XX a. pradžios.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 2,34 proc., o bendra šiuose fonduose sukauptų lėšų suma viršijo 2,6 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet padidėjo 14-os antros pakopos pensijų fondų vertė, o sparčiausiai augo akcijų pensijų fondų grupė. Penkių fondų vieneto vertė sumenko, visi jie priklauso konservatyvaus investavimo fondų grupei.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengia mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai sieks išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją. Organizatoriai planuoja, kad mitinge ir po jo vyksiančiose eitynėse dalyvaus apie 400 žmonių.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Žmogus užmiršta nusiprausti, pavalgyti, nesusivokia aplinkoje, gali tiesiog atsidaryti duris ir eiti nė nesuvokdamas kur. Tai – Alzheimeris. Šia liga sergančiųjų lietuvių sparčiai daugėja – per penkerius metus padaugėjo net trečdaliu. Kaip ji atsiranda ir kiek rimti patarimai, kad norint išvengti Alzheimerio reikia kas dieną išgerti po taurę putojančio vyno? Pastaruoju metu vis dažniau girdim – pareigūnai prašo pagalbos ieškodami senolio sergančio Alzheimeriu, kuris išėjo iš namų ir dingo.

Vilnietei Nijolei – 78-eri. Gyvena kukliame bute Lazdynų rajone. Gauna dvi pensijas, todėl sako negalinti labai skųstis. Visgi norėtų gauti ir didesnes pajamas, tačiau savo turtu nieku gyvu nerizikuotų. Čia pragyventa daug metų, viskas sava. „Tegul man milijoną duoda, bet aš nesutinku. Nu jeigu milijoną duoda... Tai sutinku. Milijoną duoda tegul už šitą butelį, tai aš milijoną duodu vaikams ir išeinu pas dukrą gyvent.

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją siūloma skirti rašytojui ir poetui Juozui Erlickui. Tam pritarta šią savaitę vykusiame Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdyje, BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Galutinai dėl to turės apsispręsti Vyriausybė. J.Erlickui valstybinė pensija būtų skiriama dėl to, kad jis yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – ji jam skirta 1997 metais.

Estijos ministrų kabinetas nusprendė nuo 2027 metų pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme ir kiekvienam šalies gyventojui leisti pačiam rinktis, kada išeiti į pensiją. „Apskaičiuojant pensijos dydį, be kita ko, bus atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbingo amžiaus žmonių skaičius ir jų sumokėtas socialinis mokestis. Dabartinė sistema, žvelgiant į nacionalines tendencijas, nėra gyvybinga.

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

 Lietuva pasauliniame senatvės kokybės reitinge yra 30-toje vietoje tarp 43-jų reitinguotų šalių - ji aplenkė Latviją, tačiau atsiliko nuo Lenkijos ir Estijos. Latvija indekse užima 32 vietą, Lenkija - 29-tą, o Estija - 27 vietą. Geriausiai senatvės sulaukti Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje. Tarptautiniame tyrime geriausiai įvertinta finansinė Lietuvos pensininkų padėtis - 70 proc. - pagal šį rodiklį Lietuva yra 11 pasaulyje.

Įsivaizduokite pasaulį, kur visi žmonės sulaukia 100 metų, jų oda yra lygi ir švytinti, o energijos netrūksta. Nors tai panašiau į fantastiką, ilgaamžiškumą tiriantis daktaras Alexas Zhavoronkovas teigia, kad tai – visiškai įmanomas scenarijus. Biotechnologas ir jo komanda šiuo metu dirba prie naujų vaistų kūrimo, kurie, kaip teigia kūrėjai, stabdo amžiaus senėjimą ir net jaunina.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Jauni, spalvingi ir pavasario saule besimėgaujantys žmonės apie tai, kas bus po 40-ies metų, nemąsto. Nė vienas kalbintas jaunas praeivis nėra skaičiavęs, kokia būtų jo pensija pagal dabartinį uždarbį. O paskaičiavus saulėtas dangus gali ir apsiniaukti. Tarkime, žmogus uždirba 300 eurų į rankas. Jeigu žmogus, pavadinkime jį Jonu, dirbs 40 metų ir visą tą laikotarpį gaus minimalią algą, per visą gyvenimą į biudžetą jis sumokės 128 tūkstančius eurų. Pensijos Jonas gaus apie 230 eurų.

Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kai sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Teigiama, kad liga gali būti genetiškai paveldima, sukelta sunkių galvos sutrenkimų, tačiau dažniausiai siejama su senatviniais procesais. Vis dėlto mokslininkai skelbia, kad vienas dalykas, kurį dažnas žmogus laiko tikru malonumu, galėtų padėti apsisaugoti nuo sunkios ligos.

Bijote senatvės? Senatvės baimė – normalus žmogiškas jausmas. Jei mums būtų dvidešimt, tada būtų galima kalbėti apie nukrypimą. Tačiau, sulaukę garbingo amžiaus, įgyjame patirtį. Intelektualinis aktyvumas – vienas iš būdų išsaugoti jaunystę. Didelę reikšmę taip pat turi ir judėjimas erdvėje, fizinis aktyvumas. Baimės greičiau nugali tuos, kurie sėdi vienoje vietoje, kurių raumenys nedirba! Protingai elgiasi tas, kas reguliariai keliauja. Nesvarbu, kur. Svarbu, kad judate.

Niekam ne paslaptis, kad garsioji Cameron Diaz (43) yra ne tik užsitarnavusi geros aktorės vardą, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojos titulą. Neseniai moteris išleido knygą apie senėjimą pavadinimu „The Longevity Book“. Aktorė prisipažįsta, kad yra atsisakiusi visų jauninimo procedūrų ir nebijo laiko, kuris palieka pėdsakus jos kūne ir veide. Savo knyga ji nori įkvėpti visus žmones, kurie į senatvę žiūri su baime. C. Diaz socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalino nuotrauka be makiažo.

Vienas geidžiamiausių aktorių George‘as Clooney (54), regis, susitaikė su senėjimu. Holivudo žvaigždė nėra nusiteikęs kažkokiomis priemonėms dirbtinai stabdyti savo senėjimą. Interviu su Vokietijos žurnalu „Meins“ aktorius sakė: „Aš myliu savo žilus plaukus ir savo raukšles. Man patinka tai, kad mano veidas dabar dar labiau atspindi asmenybę, charakterį nei buvau 20 ar 30 metų.

Reikia pripažinti, kad dažnas iš mūsų esame pasakę tokią frazę: „Ne, aš niekada nebūsiu toks, kaip mano tėvai“. Ir ji nuskamba tikrai nepiktai, tačiau dažnas įsivaizduoja, kad niekada neįgis keistų savo tėvų savybių. Vis dėlto artėjant Motinos dienai mokslininkai pateikė labai įdomų atradimą. Grupė tyrėjų „Interflora“ apklausė 1.5 tūkst. sūnų ir dukterų ir išsiaiškino, kad tėvų įtaka vaikams yra tiesiog stulbinanti.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Aktorė Asta Baukutė TV3 rudens premjeroje – kriminalinėje komedijoje „Bruto ir Neto“ – bus sunkiai atpažįstama. Įsijautusi į guvios ir gudrios močiutės Janės vaidmenį filmavimo aikštelėje aktorė kaskart pasendinama kone dviem dešimtmečiais. „Aš nebijau būti negraži“, – sako žinoma artistė ir priduria, jog šiuolaikinis grožio išaukštinimas jai kelia nerimą. „Aš esu iš tų aktorių, kuriems kuriami įvaizdžiai nepakenks ir jų nesugadins, – tvirtai sako A. Baukutė.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

 Mažiausios lyginant su kitomis amžiaus grupėmis pajamos, noras, o kartais ir būtinybė pasirūpinti savarankišką gyvenimą pradedančiomis atžalomis, rūpestis dėl artėjančios pensijos, kasdienių poreikių tenkinimo – tai tik keletas finansinį spaudimą vyresnėms Lietuvos kartoms keliančių veiksnių. Neseniai „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė skirtingų Lietuvos gyventojų kartų tikslus ir baimes.