senatvė

Plaukai dažnai yra vienas pirmųjų rodiklių, išduodančių mūsų amžių. Įprastai pirmosios žilos sruogos pasirodo anksčiau, nei tikimės. Visgi, ne tik jūsų plaukų spalva gali nulemti, kaip atrodote. Nepriklausomai nuo to, ar jau turite žilų plaukų, ar ne, gali būti, kad nesąmoningai senstate dėl to, kaip kerpate ar šukuojate plaukus, rašoma bestlifeonline.com.

Jaučiatės taip, tarsi būtumėte pasenę per naktį? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Aging“, atskleidė, kad senėjimo procesas vyksta ryškiomis „bangomis“, o ne lėtai ir tolygiai. Atlikusi išsamius tyrimus, Stanfordo mokslininkų komanda nustatė, kad su amžiumi susiję pokyčiai, įskaitant lėtėjančią medžiagų apykaitą, raukšlėjančią odą ir padidėjusį polinkį į ligas, rodo reikšmingus pikus 44 ir 60 m. amžiaus tarpsniuose.

Artėjant Seimo rinkimams politikai tebesiginčija, ką daryti su 8 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai sukaupė antros pensijų pakopos fonduose. Štai Lietuvos banko vadovas jau siūlo kurti valstybinį antros pakopos fondą, pavyzdžiui, kad ir „Sodroje“, o valstybės įsipareigojimą mokėti žmonėms skatinamąsias įmokas užkrauti darbdaviams. Vieni politikai ragina kuo mažiau kišti nagus prie antros pakopos, kiti gi žada leisti su visais pinigais iš jos pasitraukti.

Daugelis yra girdėję apie vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ – specifinį kvapą, kuris kartais lydi vyresnio amžiaus žmones. Nors šis reiškinys gali būti traktuojamas kaip nepatogus ar net tabu, svarbu suprasti, kad tai yra natūralus biologinių procesų, vykstančių senstant, rezultatas. Mokslininkai ir sveikatos specialistai aiškina, kad šio kvapo atsiradimą lemia ne prasta higiena, kaip dažnai manoma, o kūno cheminės sudėties pokyčiai, vykstantys su amžiumi.

Kiekviena moteris, o ypač vyresniame amžiuje, nori spindėti elegancija, pasitikėjimu savimi ir spinduliuoti jaunyste. Didelę dalį šių savybių galima susikurti pasirinkus tinkamą šukuoseną bei jos spalvą. Tačiau tai moterims pavyksta ne visuomet. Apie tai, kokias pagrindines klaidas renkantis šukuoseną daro moterys, kurioms virš 50-imt metų, papasakojo 30-imt metų šioje srityje dirbanti plaukų stilistė ir koloristė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia.

Viena australė neseniai paprašė žmonių atspėti jos amžių ir apstulbo, kai dauguma spėjo, jog jai 50-60 metų. Pasak jos, visi taip įprato matyti filtrais, fotošopu ar kosmetinėmis procedūromis koreguotus veidus, kad prarado ryšį su realybe. Sprendė iš įvairių bruožų Emily iš Sidnėjaus ką tik sukako 36 metai. Ji buvo stipriai sukrėsta, kokių komentarų iš jaunų ir vyresnių žiūrovų sulaukė jos vaizdo įrašas socialiniame tinkle „TikTok“, – rašo dailymail.co.uk.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Dermatologas paaiškino, kad nuo 40 metų amžiaus odos pokyčiai gali pakeisti jūsų natūralų kvapą. Žmogaus kūno kvapas kinta visą gyvenimą. Naujagimių ir paauglių kūno kvapai yra labai skirtingi, kaip ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų, ir tam iš tikrųjų yra moksliškai pagrįsta priežastis. Dermatologas Scottas Walteris savo vaizdo įraše „TikTok“ tinkle paaiškino, kas slypi už tam tikram amžiui būdingo kvapo, rašo express.co.uk.

Mokslininkai įspėja šiukštu nekrapštyti nosies – naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie krapšto nosį, rizikuoja, kad pavojingos bakterijos pateks į smegenis. Šios bakterijos gali sukelti Alzheimerio ligą. Mokslininkai įspėja, kad dažnai pasitaikantis blogas įprotis gali sukelti demenciją. Dėl to geriau stengtis jo išvengti. Nosies krapštymas siejamas su Alzheimerio liga Dėl dažno nosies krapštymo, vadinamo rinotileksomanija, mikrobai nuo rankų gali lengvai patekti į nosį.

82-ejų gyvenimo būdo guru, kultinės amerikiečių laidos „Marthos Stewart šou“ žvaigždė neslepia – savo amžių ji mėgina maskuoti įvairiomis grožio procedūromis, tarp kurių ir botokso užpildai.  Neseniai pasirodžiusioje savo tinklalaidės „The Martha Stewart Podcast“ sezono premjeroje Martha užsiminė apie visuomenės apsėdimą jos išvaizda.

Nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, maitintis sveikai ir subalansuotai, gerai išsimiegoti, kaitintis pirtyse ar šaldytis rytiniame duše – šiandien populiarūs patarimai, kaip išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Tačiau kodėl kalbama būtent apie juos? Ir kokie tikslūs veiksmai padės užtikrinti ilgaamžišką gyvenimą? Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kur link šiandien krypsta mokslas ir kodėl pradėti rūpintis sveikata verta netgi sulaukus 60-ies.

Daugėja senjorų, norinčių savo gyvenimo saulėlydį pasitikti ne savo, o senelių namuose. Vieni prisipažįsta, kad sveikatos stoka ir liūdesys veja iš savo namų, kiti grįžta iš emigracijos, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijos, ir nori čia pasilikti apsigyvendami senjorų namuose. Valdiškos institucijos sako, kad per metus laukiančiųjų savo eilės į senjorų namus daugėja. Daiktus į nediduką lagaminą baigia krauti 78-erių vilnietė Regina.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Po 40 metų dabartiniai jaunuoliai skurs, gal net badaus, gaudami vos trečdalį buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Kai kiti ponai pensininkai Vakaruose mėgausis 90 procentų dydžio pensija. Ar tai tiesa, domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Lygindami pensijas tyrėjai įtraukė visas valstybes. Ir tas, kuriose kaupimas antroje pakopoje privalomas ir tas, kuriose neprivalomas. Su šiuo kaupimu Lietuvos rodiklis jau siektų apie 50 procentų.

2024-uosius Lietuvoje pasitiko 339 šimtamečiai ar vyresni gyventojai, dauguma jų – moterys, rodo Registrų centro duomenys. Du vyriausi gyventojai yra sulaukę 109-erių, abu – iš Kauno apskrities. Daugiausiai šimtamečių – Vilniuje Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus Neringą, Pagėgius, Visaginą ir Širvintų rajoną.

Net trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų atsiimtų lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, jei tik atsirastų tokia galimybė. Tokiais apklausos rezultatais dalijasi pati Pensijų fondų asociacija. Ketvirtadalis tokių žmonių investuotų savarankiškai, o dešimtadalis pirktų daiktus, dar tiek pat pinigus atsiimtų be jokio išankstinio plano.  Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Tad artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems – šventėms, kurių metu neretai mėgaujamės ne itin sveiku maistu ar persivalgome, jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Senstantys žmonės, kurie jaučiasi patogiai gyvendami savo namuose, dažnai neatsižvelgia į potencialius rizikos veiksnius, kurie gali padidinti nelaimingų atsitikimų ar nelaimingų atvejų tikimybę. Nuolat didėjanti fizinė silpnumo, judėjimo suvaržymo ar netgi atminties praradimo grėsmė gali sukelti rimtus pavojus senjorų saugumui.

Ši liga prasideda nuo atminties ir orientacijos sutrikimų. Vėliau ima trikti kalba, pamirštami žodžiai ir daiktų pavadinimai, atsiranda sunkumų buityje, susilpnėja higienos įgūdžiai. Ilgainiui Alzheimerio liga sunaikina gebėjimą mokytis, įsisavinti naują informaciją, pakeičia visą žmogaus asmenybę. Alzheimerio liga neretai diagnozuojama pažengusi, nes žmonės, supratę, kad su jais kažkas vyksta, pirmuosius ligos ženklus bando slėpti. Tačiau „EDEN klinikos“ gydytoja dr.

Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) jau 18-ąjį kartą telkia visuomenę vargstantiems seneliams paremti ir skelbia akciją „Maltiečių sriuba“. Jos tikslas surinkti lėšų senelių pagalbai – ši tema vis nepraranda aktualumo: maltietiško rūpesčio ir visų mūsų atjautos reikia tūkstančiams senolių. Nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija 2023 m. didėjo, ji vis dar yra mažesnė už nustatytą skurdo rizikos ribą ir negali užtikrinti sočios orios senatvės. Genutei 93-eji.

„Jeigu Jūs vieną dieną paskambinsite į „Sidabrinę liniją“ ieškoti pašnekovo, aš užsiregistruosiu ten savanore ir reikalausiu, kad mus sujungtų į porą. Po to išleisime knygą“, – Vladui Garastui, vienam garsiausių Lietuvos istorijoje krepšinio trenerių, pažadėjo laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Filmuojant „Sidabrinės linijos“ socialinės kampanijos ciklą „Pokalbiai senjorams“, 91 metų amžiaus V. Garasto N. Marčėnaitė klausinėjo, kas būtent jam suteikia kasdienės vilties.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad iki kitų metų 65 metų ir vyresnių žmonių Europoje bus daugiau nei jaunesnių nei 15 metų.  PSO taip pat įspėjo apie naujus socialinius, ekonominius ir sveikatos iššūkius. Remiantis instituto „Our World in Data“ prognozėmis, Europa dešimtmečiais lenkia pasaulinį pokytį, kuris, kaip manoma, įvyks po 60 metų, maždaug 2064-aisiais.

Apie 50 tūkst. – tiek, kiek žmonių gyvena Alytaus dydžio mieste, Lietuvoje serga demencija. Specialistų skaičiavimais, jei įtrauktume ir neišvengiamai ligos naštą tempiančius artimuosius, ligos mastas apimtų Klaipėdos miesto dydį. Nors prognozuojama, kad šios invalidizuojančios ligos mastas tik augs, sergančiųjų šeimos jau dabar pasakoja susiduriančios su milžiniškais iššūkiais.

Specialistai pabrėžia: apie Alzheimerio liga arba kitomis demencijos formomis sergančių žmonių, kurių Lietuvoje maždaug 50 tūkst., problemas svarbu kalbėti ne tik rugsėjo 21-ąją, Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, bet nuolat, nes iššūkiai, su kuriais susiduria sergančiųjų artimieji, pagalbos jiems trūkumas – įsišaknijusios problemos, už kurių – šeimų tragedijos, paprastai liekančios už namų durų.

Sakoma, kad amžius – tik skaičius. Tačiau kai kurių amžius pasiekia įspūdingus triženklius skaičius. O ar žinote, kas yra seniausias žmogus pasaulyje? Tai Maria Branyas Morera, kuriai šiuo metu yra net 116 metų. Pamatykite, kaip ji atrodo.  2023 m. sausio 17 d. Gineso rekordų knygos atstovai patvirtino, kad María Branyas Morera yra seniausias pasaulyje gyvenantis žmogus, jai tuo metu buvo 115 metų.

Garsus teatro ir kino aktorius, dėstytojas Sakalas Uždavinys savo mamą Ireną Uždavinienę palaidojo prieš beveik septynerius metus. Tada šviesios atminties poniai Irenai buvo 85-eri. Ir nors praėjo nemažai laiko, vis tik jis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ sutiko itin jautriai ir atvirai pasidalinti, kokie buvo paskutiniai mamos metai su ją užklupusia liga.

Pasaulio mokslininkai iki šiol ieško galimybių pratęsti žmogaus gyvenimą. Būtent gera sveikata yra ilgo ir kokybiško gyvenimo svarbiausias dėmuo. Apie tai, kokios organizmo medžiagos lemia ilgesnę jaunystę, pasakojo gydytoja TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Šiandienos mokslininkai daug dėmesio skiria ilgaamžiškumo paslaptims įminti.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.). Vidutinė senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstines senatvės pensijas 2022 metų pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų – 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu, rašoma banko pranešime.

Sveikos mitybos galia yra augalinės cheminės medžiagos ir junginiai, slypintys vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose augaluose ir riešutuose. Mitybos specialistas pasidalino įžvalgomis apie tris senėjimą stabdančias maistines medžiagas, kurios gali padėti prailginti jūsų gyvenimo trukmę ir duoti naudos sveikatai. Nėra jokių abejonių, kad sveika mityba gali padėti pagrindus ilgam ir sveikam gyvenimui.

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais.

Amžius – tik skaičius, o britas Alanas Camsellas yra puikus to įrodymas. 89 metų komandos „Penrhyn Bay Strollers“ vartininkas ir jo komandos draugai mano, kad jis yra seniausias vartininkas visoje futbolo lygoje. Dabar jis buvo nominuotas „Sky Bet“, kurie ieško tikrojo futbolo veterano nr. 1. Didžiausia Didžiosios Britanijos lažybų programėlė ieško žmonių, kurie prisideda prie gražiausių momentų šiame žaidime, rašo mirror.co.uk.

Atkreipdama dėmesį į vyresnių žmonių vienatvės problemą, Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) pradeda viešinimo kampaniją „Kai lieka tik vienatvė“, kurios tikslas kalbėti apie augančias vienišų senjorų problemas. Maltiečiai globoja 2800 senyvo amžiaus žmonių, dauguma jų vieniši, patyrę artimųjų netektis, atskirtį dėl negalios ar nepritekliaus. Kampanija kviečia kiekvieną prisidėti prie pagalbos vienišiems seneliams skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) maltiečiams.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai pasklido įrašas, kuriame ypatingas dėmesys skirtas itin geros širdies berniukui. Moteris Vilniaus Pilaitės mikrorajono feisbuko grupėje pasidalijo pakiliu įrašu apie vaiką, kurio poelgis nepaliko abejingų. Savo įrašu ji pasidalijo ir su tv3.lt skaitytojais.  Padėjo močiutei „Apie šį atsitikimą man papasakojo mano labai garbaus amžiaus mama. Tai atsitiko šį pirmadienį, jai einant iš „Rimi“ link Smalinės gatvės.

Naujas tyrimas atskleidė, kad bet kokio amžiaus žmonės, kurie sportuoja bent kartą per mėnesį, gali pagerinti savo pažinimo funkcijas ir sumažinti tikimybę susirgti demencija. Taigi, pasak Londono universiteto koledžo mokslininkų, tiems, kurie niekada nebuvo daug fiziškai aktyvūs, niekada nevėlu pradėti, rašo mirror.co.uk. Nors jau žinoma, kad fizinis aktyvumas sumažina demencijos riziką, nebuvo aišku, ar yra tam tikra amžiaus riba, nuo kurios reikėtų pradėti mankštintis.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

LSMU Kauno ligoninė penktadienį pasidalino įkvepiančia žinute. Nors netrukus 102-ąjį gimtadienį švęsiantis Simonas Laukaitis šiuo metu ir gydosi ligoninėje dėl judėjimo funkcijos sutrikimo, vyras sako iki tol jokių rimtų nusiskundimų dėl sveikatos neturėjęs. Kaip nurodė ligoninė, vyriausias šiuo metu įstaigoje esantis pacientas vasario 18 d. švęs 102 metus. Vyras reabilituojamas Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuje, jam medikai padeda atstatyti judėjimo funkciją.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Amerikoje gimusi 115 metų ispanė Maria Branya prieš dvejus metus laimėjo kovą prieš COVID-19 infekciją ir, mirus 118 metų sulaukusiai vienuolei iš Prancūzijos Lucile Randon, iš jos perėmė seniausio žmogaus pasaulyje titulą. COVID-19 infekciją įveikusi 115 metų moteris tapo seniausiu žmogumi pasaulyje, rašo mirror.co.uk. Šį titulą ji perėmė iš L. Randon, kuri mirė sulaukusi 118 metų. Amerikoje gimusi moteris, gyvenanti Ispanijoje, 2020 m. gegužės mėn.

Dažniausiai senjorai vaistinėse konsultuojasi dėl lėtinių ligų, aukšto kraujospūdžio, sąnarių, cholesterolio ar nemigos problemų, pastebi farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, taip pat vis daugiau senjorų klausia vaistininkų patarimų, kaip stiprinti imunitetą ir bendrai jaustis geriau.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Svečiuose pas 101 metų gimtadienį švenčiančią kaunietę. Gimtadienio laukusi senolė pati apsikirpo plaukus ir labai laukė svečių. Ji vis dar paima adatą į rankas ir yra aistringa Žalgirio gerbėja, tiesa, labiau jai patiko tas komandos etapas, kai žaidė legendiniai krepšininkai. Įspūdingą net 101 metų gimtadienį švenčiančiai kaunietei Marijai sveikinimai ir glėbiai gėlių, o senolė žvelgia į jaunystės nuotrauką ir šmaikštauja. „Kai mane fotografavo, buvo 30 metų.

Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką. Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.

Pasirodo, klimaksas su visais nemaloniais simptomais aplanko ne tik į viduramžį žengiančias moteris, bet ir vyrus. Tik vyrams amžėjimo negandos – erekcijos sutrikimai, sumažėjusi raumenų masė, nemiga – pradeda reikštis kiek vėliau, nuo 60 metų. Tačiau, anot medikų, joks senėjimas nebaisus, jei žmonės gyvena sveikai – sportuoja, subalansuotai maitinasi ir laiku eina pas sveikatos specialistus. 69-erių senjoras Vidmantas su trenerio priežiūra daro pritūpimus.

Alzheimerio liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 65-erių metų asmenims, tačiau apie 5 proc. sergančiųjų yra 40–50 metų. Jaunesniame amžiuje nustatyti diagnozę sudėtingiau, nes ankstyvieji simptomai dažnai siejami su stresu. Be to, ši lėtinė neurodegeneracinė liga prasideda keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsiranda pastebimi jos požymiai – atminties sutrikimai ir kalbos problemos.

Šiandien mes neabejojame, ar vėžiu sergantiems žmonėms reikia gydymo. Naujoje ataskaitoje nustatyta, kad net 85 procentai žmonių, turinčių demenciją, negauna pagalbos ir paramos po diagnozės, skelbia asociacija „Demencija Lietuvoje“.  ● Šiuo metu numanoma, kad apie 50 tūkst. (tik 38 tūkst. diagnozuota) žmonių serga demencija Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 78 tūkst. ● Demencijos ekspertai ragina demencijos priežiūrą po diagnozės pripažinti žmogaus teise.

„Sodros“ duomenimis šį birželį vyrai uždirbo vidutiniškai 1 869 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, arba 229 eurais daugiau nei moterys, kurių vidutinės darbo pajamos – 1 640 eurų, tai yra moterų darbo užmokestis siekė 87,7 proc. vyrų darbo užmokesčio, rašoma asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai. Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min.

Karališkosios šeimos ekspertai sunerimę – pasak jų, karalienė silpsta akyse.  Išnagrinėję praėjusį ketvirtadienį pasirodžiusias karalienės Elžbietos II nuotraukas, karališkosios šeimos ekspertai skambina pavojaus varpais – pasak Danielos Elser, monarchės išvaizda neramina.  D. Elser palygino karalienės nuotraukas, užfiksuotas vieneriais metais anksčiau su naujausiais kadrais – abiejose nuotraukose monarchė vilki tą pačią suknelę.  Straipsnyje news.com.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.