sekimas

Pastaruoju metu pasklidus informacijai apie galimą totalinį sekimą, poros Seimo komitetų vadovai tokius teiginius atmeta.Jie aiškina, kad neseniai priimtas Operatyvinės veiklos įstatymas padės greičiau išaiškinti nusikaltimus, užtikrins efektyvesnę operatyvinių darbuotojų veiklą. Tačiau kai kurie parlamentarai teigia, kad šis įstatymas atvers ir piktnaudžiavimo galimybes. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas tikina, kad Lietuvoje visuotinio sekimo nėra.

Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena. Daugiau nei dešimtmetį advokato praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S. Žentelį sukrėtė Europos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Žmogaus teisių gynėjai pareiškė susirūpinimą augančiomis autoritarizmo tendencijomis Lietuvoje. Europarlamentaras Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius bei visuomenininkas Darius Kuolys surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi, kad Lietuvoje nežabojamai klausomasi privačių telefonų pokalbių ir metė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Eglės Kusaitės ir kitose bylose.

Pastaruoju metu pasirodžius viešai Europos Komisijos informacijai, kad 2008 metais teisėsauga 85 315 kartus kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo, skubama Lietuvą apskelbti totalaus gyventojų sekimo valstybe, klaidinančiai interpretuojant Europos Komisijos ataskaitos duomenimis.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) naujos kartos bepiločiais lėktuvais kelis mėnesius sekė Osamos bin Ladeno  slėptuvę Pakistano Abotabado mieste, rašo laikraštis „Washington Post“, remdamasis amerikiečių atstovais. Pateiktais duomenimis, buvo naudojami labai modernūs bepiločiai lėktuvai, galintys skristi dideliame aukštyje neužfiksuoti radarų ir perduoti filmuotą medžiagą. Buvo surengta dešimtys tokių slaptų skrydžių.

Žinios, kad mobilusis kompiuteris „iPad“, telefonas „iPhone“ ir kiti aparatai, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Google Android“, slapta fiksuoja informaciją apie naudotojo buvimo vietą, privertė susirūpinti asmens duomenų saugumu internete. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas savaitraščio „Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje teigė, kad „Apple“ ir „Google“ galėjo pažeisti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus.

Kiekvienas „iPhone" telefonas ir „iPad“ planšetinis kompiuteris su „Apple“ „iOS 4“ operacine sistema slapta įrašinėja buvimo vietos koordinates ir automatiškai fiksuoja jų nustatymo laiką, atskleidė kompiuterių saugumo ekspertai. Šis buvusio „Apple" programinės įrangos inžinieriaus Pete'o Wardeno ir svetainės „Data Science Toolkit" įkūrėjo Alasdairo Allano atradimas pristatytas  San Franciske (JAV) prasidėjusioje „Where 2.0" konferencijoje, praneša „Physorg.

Rusijos specialiosios tarnybos Maskvoje ir kitose šalies regionuose ieško teroristės mirtininkės iš Ingušijos. Manoma, kad teroristė iš Kislovodsko vyksta į Rusijos sostinę. Teisėsaugos organai turi informacijos, kad moteris ketina padėti teroristams arba įvykdyti išpuolį pati. Ieškomas ir 27-erių vyras, įtariamas moters bendrininkas, jau kurį laiką Kislovodske laikomas dingusiu be žinios.

Deklaruodama susirūpinimą piliečių saugumu, valdžia leidžia milijonus vaizdo stebėjimo sistemoms gatvėse. Žmonės stebimi troleibusuose, net vaikus kai kuriose mokyklose seka vaizdo kameros. Tačiau iki šiol niekas nepasivargino pateikti argumentų, kokią naudą visuomenei duoda toks rūpestis, aukojantis piliečių privatumą. Sekami ne tik nusikaltėliai Lietuvoje ruošiamasi elektroninėmis priemonėmis sekti nuteistuosius, mat laikyti juos laisvės atėmimo vietose labai brangiai kainuoja.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei. Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Šiaulietis seklys nė iš tolo nepanašus į seklį iš knygų, kuriose jis – skrybėlėtas akiniuotis su pypke burnoje ir padidinamuoju stiklu rankoje. Bet jo nuotraukos prie šio interviu nėra. Keletą mėnesių veikiančio privačių detektyvų biuro vadovas Aurimas Timofejavas dėl darbo specifikos paprašė jos nespausdinti. Į labiausiai rūpimą klausimą, jis atsako: tai – legalu. Ir patikina, kad žmonių jie neseka, bet renka informaciją.

Seimas atsitokėjo, kad dabartiniai įstatymai leidžia iškrypėliams, padariusiems nusikaltimus vaikams, iki teismo vaikščioti laisvėje. Siūloma leisti suimti ar sekti ir vaikų tvirkintojus bei išnaudotojus pornografijai. Įstatymai glosto Lietuvoje net po rezonansinės Kauno pedofilijos bylos prokurorai gali teisintis, kad suimti iškrypėlius nėra pagrindo.

Pirma Norvegija ir Danija, o dabar – ir Švedija. Visų šių šalių valdžios atstovai kaltina Jungtines Valstijas jų šalyse jau dešimtmetį neteisėtai sekant jų piliečius. Slapta programa Paaiškėjo, kad JAV ambasados Stokholme įgalioti asmenys sekė ir kaupė duomenis apie bent menkiausią įtarimą sukėlusius asmenis nuo 2000–ųjų. Kokiu mastu vyko sekimas, kol kas nenustatyta.

Šios dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkės turinys atskleidė, kad Lietuvoje vadinamoji Sekimo direktyva vykdoma visu baisumu: gali būti renkama ir net perduodama tretiesiems asmenims slapta asmeninė informacija ne tik apie įtariamus nusikaltėlius, bet ir apie eilinius žmones. Visi – potencialūs banditai Vyriausybė šiandien ketina svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo, kuriuo į Lietuvos teisę buvo perkelta vadinamoji Briuselio sekimo direktyva, įgyvendinamąjį teisės aktą.

Lenkijos teisingumo ministras paskelbė, kad nuteistiems pedofilams sekti bus naudojama elektroninė sekimo sistema. Naujoji tvarka bus įvesta 2012 metais. Teisingumo ministras Krzysztofas Kwiatkowskis trečiadienį pareiškė, kad speciali ant kulkšnies tvirtinama sekimo apyrankė bus naudojama kaip prevencinė priemonė, mat dauguma nuteistųjų pedofilų išėję iš įkalinimo įstaigų linkę vėl nusikalsti.

Milijonus dorų europiečių prilyginusi teroristams ir privertusi valstybes nares sekti visus savo piliečius, Europos Sąjunga pagaliau susirūpino šios policinės priemonės efektyvumu. Pasigirsta nuomonių, kad garsiąją Sekimo direktyvą reikėtų arba griežtinti, arba panaikinti.

Valdžios atstovai skelbia vis naujas kovas su kontrabanda. Bet tuoj pamiršta kovoti. Net prezidentė baksnoja pirštu, kad visos valdžios pastangos – tik popierinės. O nusikaltėliai džiūgauja – įvestas visų pasieniečių sekimas leis pakračius piniginę pamatyti visas skyles valstybės sienoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta, kad kova su kontrabanda – tik imituojama. Biudžeto pinigai nesurenkami, nusikaltėliai – nesugaunami.

Slapta sekti bet kurį Lietuvos pilietį šiandien gali dešimt specialiųjų tarnybų, o Seimas užsigeidė dar panaikinti advokato ir jo kliento paslapties galimybę. Seimo konservatorius istorikas Arvydas Anušauskas parlamentarams pateikė Advokatūros įstatymo pataisą, kuria ketinta panaikinti bet kokią žmogaus galimybę apsiginti.

Nesenas teroristo mėginimas susprogdinti lėktuvą išprovokavo naujas saugumo priemones ir diskusijas dėl prioritetų. Baiminamasi, ar kūno skeneriai oro uostuose nebus ta galutinė riba, kurią peržengus bus įtvirtintas totalus sekimas. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga, besigindamos nuo teroristų, jau prieš kurį laiką įteisino telefono pokalbių ir elektroninės erdvės kontrolę.

Seimo narys Vitas Matuzas kreipėsi į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininką Aleksandrą Sacharuką, siūlydamas komisijos vardu inicijuoti kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo neteisėto kai kurių žurnalistų ir valstybės tarnautojų stebėjimo. Politikas siūlo paprašyti VSD pateikti išsamius duomenis apie žiniasklaidos atstovų bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų stebėjimą operatyvinėmis priemonėmis.