seimo rinkimai

Šiais metais Seimo rinkimai vyks kartu su referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, tad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau sulaukė ne vieno gyventojo paklausimo, kaip reikės balsuoti. Žmones domina, ar jie rinkdami naujus Seimo narius privalo būtinai balsuoti ir referendume. Tad VRK rugsėjį planuoja spręsti klausimą, kaip užtikrinti teisėtą galimybę kartu rengiamuose Seimo rinkimuose ir referendume balsuoti tik viename iš jų.

Seimo rinkimus tikriausiai stebės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertai, po to, kai patys pamatė rinkimų organizavimo trūkumų ir išgirdo vienos iš partijų skundus. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko teigimu, Lietuva – autoritetas, kaip organizuoti sklandų piliečių valios pareiškimą, todėl dėl stebėtojų nė kiek ne gėda.

Vakar, liepos 25 d. vakare Seime įvyko tradicinis Apskritojo stalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“,  parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai. Apskritasis stalas konstatavo, kad jo iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo.

Rinkimų kampanijas planuojančios partijos daugiausia dėmesio ketina skirti tradiciškai rinkimams naudojamoms priemonėms. Rinkėjams vilioti žadama nepagailėti nuo 800 tūkst. iki 2,6 mln. litų. Didžiųjų partijų atstovai rinkėjų simpatijas bandys pelnyti keliaudami po kraštą ir bendraudami su gyventojais.

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Jei rinkimai į Seimą vyktų šį savaitgalį, daugiausiai rinkėjų balsų gautų opozicinės Darbo ir Socialdemokratų partijos. Už jas balsuotų atitinkamai 17,6 proc. ir 13 proc. rinkėjų, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu birželio 29–liepos 9 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Šiek tiek sumažėjo „Tvarkos ir teisingumo“ gerbėjų būrys, nors ši opozicinė jėga išsilaikė trečiojoje vietoje. Už ją buvo pasiryžę balsuoti 8,9 proc.

Na ir kas, kad tauta neprisikėlė, – buvo smagu. Tad kodėl nepabandžius darsyk? Buvę ir esami Arūno Valinsko bendražygiai, įsijautę į politikų vaidmenis, Seimą bandys šturmuoti dar kartą. Rengiasi rinkimams A.Valinsko suburta Tautos prisikėlimo partija iš politinio žemėlapio jau dingusi, buvusių „prisikėlėlių“ reitingai – dugne. Tačiau noro šturmuoti politikos aukštumas tai neatšaldo. Dauguma buvusių ar esamų A.Valinsko bendražygių laimę mėgins ir būsimuose rinkimuose.

Keletą rinkimų iš eilės Lietuvoje didesnė ar mažesnė sėkmė lydėdavo naują politinę jėgą. Ar tokia naująja jėga, kuri gali gerokai sudrumsti politikos senbuvių ramybę, gali tapti pirmadienį visuomenei oficialiai pristatytas partijos „Drąsos kelias“ ir visuomeninių nepolitinių judėjimų formuojamas „Lietuvos sąrašas“? Atsakyti į šį klausimą Balsas.lt žurnalistai paprašė sociologą Vladą Gaidį.

Įsibėgėjus vasarai, rinkėjų nuotaikos darosi pasyvesnės, o pažiūros – liberalesnės, tačiau akivaizdu, kad žmonės kol kas linkę simpatijas atiduoti tradicinių, o ne naujai įsikūrusių partijų ir judėjimų kandidatams. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ birželio 13–20 d. atliktos apklausos duomenimis, populiarumo lyderiai ir toliau išlieka tie patys, nors partijų gretose matyti pokyčių: labiausiai kyla liberalių partijų populiarumas, o krinta – Darbo partijos.

„Kiekvienas atsakomybę jaučiantis politikas privalo pasitikrinti ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą“, – pareiškė Klaipėdos tarybos narys 55 metų Vidmantas Plečkaitis, užsimojęs siekti Seimo nario mandato.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Daugiau kaip šimtas automobilininkų šeštadienį, birželio 9 dieną ketina surengti akciją, kurios tikslas – atkreipti visuomenės, visų pirma premjerą Andrių Kubilių išrinkusių piliečių dėmesį į neigiamus vyriausybės vykdomos politikos padarinius bei priminti rinkėjams jo duotus, bet neišpildytus pažadus ir paraginti premjerą prisiimti atsakomybę už netinkamus ir nebaigtus darbus.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai ir steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant spalio 14-ajai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet. Potencialių pretendentų sąrašas dar nepilnas Teisingumo ministerija 2012-aisiais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms.

Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai bei steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant lemtingai spalio 14-ąjai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet. Tas saldus žodis „Seimas“ (I) Teisingumo ministerija 2012 metais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms.

Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai bei steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant lemtingai spalio 14-ąjai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet. Partijų steigimo „karštinė“ Teisingumo ministerija 2012 metais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms.

Nepaisant aštrių diskusijų ir įvairių siūlytų datų, Lietuvoje pirmalaikių Seimo rinkimų nebus. Taip nutarė Seimas, antradienį nepriėmęs tokio nutarimo projekto. Už šį dokumentą ypatingos skubos tvarka, kurią pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, balsavo tik 50 Seimo narių, 24 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė. Kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja būtų įgyvendinta, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio.

LTV „Savaitės“ svečias – ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas. Pokalbyje su Nemira Pumprickaite – kelios aktualios temos. Pirmiausia apie pirmalaikius rinkimus: pastarųjų datas, poreikį ir tikimybę. Be to, apie parlamentarų skaičiaus mažinimą, naujas ir senbuves partijas bei būsimų Seimo rinkimų galimus rezultatus ir tikėtinas koalicijas. Šią savaitę Seimas apsisprendė svarstyti pirmalaikių rinkimų idėją.

Partijos Seimo rinkimų agitacijai numačiusios atseikėti per 8 milijonus litų, daugiausia konservatoriai – maždaug 2,7 milijono litų. Parlamentinės partijos jau išrikiavo didžiąją dalį savo kandidatų šių metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams vienmandatėse apygardose. Darbo partija ir „tvarkiečiai“ jau turi net savo šūkius, kuriais vilioja rinkėjus.

Valdančiajai koalicijai besiaiškinant santykius, kuriuos prezidentė įvardijo kaip apsistumdymus prieš rinkimus, o Seimo pirmininkei prabilus apie pirmalaikius Seimo rinkimus, rinkėjai – viešosios nuomonės apklausos dalyviai – dėlioja savo matymą, t. y. galimą naujojo parlamento sudėtį. Jeigu jų sudaryta partijų rikiuotė pasiteisintų rinkimuose, naujajame Seime dirbtų tik viena konfliktuojančiųjų pusė – konservatoriai su krikščionimis demokratais. Tiesa, mandatų dalybose jie liktų paskutiniai.

Jeigu valdantieji oficialiai įregistruotų iniciatyvą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, socialdemokratai, pasak jų lyderio Algirdo Butkevičiaus, ją palaikytų, tačiau į pavienių politikų tokius siūlymus nelinkę reaguoti.

Finansų ministerijos parengtame 2012 metų valstybės biudžeto projekte  numatomos 26 mlrd. litų pajamos ir 26,574 mrld. litų išlaidos. Europos Sąjungos lėšos Lietuvai kitąmet sieks 7 mlrd. litų. Vyriausybė dar nėra patvirtinusi biudžeto projekto.

Iš Seimo narių, susirinkusių į šeštadienį prasidėjusią rudens sesiją, žmonės laukia ne naujų pažadų prieš rinkimus, o konkrečių darbų, kurie leistų kurti stabilesnį gyvenimą ir užsitikrinti orų būvį. Tai akcentavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama parlamentarus su naujo politinio sezono pradžia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Jaunimo bendruomenei vėl vadovaus Seimo narė Agnė Bilotaitė. Dvejų metų sukaktį mininčios TS-LKD Jaunimo bendruomenės pirmininke 29-erių metų A. Bilotaitė išrinkta savaitgalį Giruliuose vykstančiame jaunimo vasaros sąskrydyje. Birželio mėnesį vykusiame TS-LKD suvažiavime A. Bilotaitė išrinkta partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotoja jaunimo reikalams.

Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį, kaip ir numato Seimo rinkimų įstatymas, patvirtino naujų rinkimų į Seimą vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje Nr. 19 galutinius rezultatus. Seimo nario mandatą laimėjo Naglis Puteikis, kandidatu iškeltas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų. Jis surinko 58,97 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Aloyzas Každailevičius, kandidatu iškeltas Lietuvos socialdemokratų partijos, surinko 38,46 proc. balsų.

Nenumaldomai artėjantys Seimo rinkimai dar kartą pateisino seną Lietuvos politinio gyvenimo taisyklę: prieš kiekvienus rinkimus pasipila naujų partijų projektai. Vilniaus meras Artūras Zuokas garsiai kalba apie naują partiją. Tautininkų sąjungą žada atgaivinti su konservatoriais bendros kalbos neberandantis Gintaras Songaila. O pedofilijos skandalą eskaluojantys Drąsiaus Kedžio artimieji ir jiems prijaučiantys taip pat rengiasi eiti į politiką su „Drąsos kelio“ partija.

Nors, politologų teigimu, Seimas šiemet dirbo itin vangiai, be rezultatų šis politinis sezonas neliko: žmonės gaus pensijas vėliau, taip ir nesulaukė minimalios algos didinimo, tačiau seimūnai jau numatė privilegijų sau paketą, beveik užsitikrino, jog grįš į už milijonus suremontuotą darbovietę. Šiandien plenarinio posėdžio pabaigoje sugiedoję himną seimūnai išsiskirstys neoficialių atostogų.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“. „Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Dviejų liberalių partijų susijungimas iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų vargu ar įmanomas, nors abiejų politinių jėgų lyderiai neneigia, jog tokia galimybė egzistuoja.

Ketvirtadalis – 24 proc. – rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių nėra apsisprendę, kurią partiją palaikytų, jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, arba jie iš viso nedalyvautų juose, nes paprasčiausiai net neitų balsuoti. Tačiau jeigu savo pilietinę pareigą atliktų visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jų valia Seimo mandatų dalybose dalyvautų penkios partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, konservatoriai su krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiai.

Ne tik prezidentės, bet ir visuomenės pasitikėjimą praradęs buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys teigia ketinantis tęsti politiko karjerą ir dalyvauti 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Po skandalo, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jį supainiojus viešus ir privačius interesus, iš ministro posto atsistatydinęs D. Kreivys tikina ir toliau aktyviai dalyvausiantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje.

Jeigu naujos kadencijos Seimas būtų buvęs renkamas vasario mėnesį, šie rinkimai būtų sėkmingi penkioms politinėms partijoms. Mandatus pasiskirstytų Socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos  ir Liberalų sąjūdis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad naujo premjero bent jau iki rinkimų ieškoti nereikės ir mano, kad dabartinė koalicija , yra gana pažeidžiama. „Kartais tikrai galima galvoti, kad ši koalicija tampa vienos iš savo partnerių įkaitu“, – sako interviu portalui Delfi sakė šalies vadovė. Prezidentė taip pat akcentuoja didelį politinės oligarchizacijos mastą Lietuvoje. „Labai daugelyje sričių matome tiesioginį spaudimą įstatymų priėmėjams.

Vasario 27-osios vakarą užsidarius balsavimų apylinkėms, į savivaldybių tarybų rinkimus kandidatavę politikai renkasi partijų štabuose ir su nerimu laukia balsavimo rezultatų. Naujienų portalas Balsas.lt apsilankė  Lietuvos liaudies partijos rinkimų štabe. Pakiliai nusiteikę šios partijos nariai džiugiai sutiko apsilankiusius žurnalistus, o partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė neslėpė, kad dabar viskas priklauso nuo rinkėjų valios.

Jei naujos kadencijos Seimą būtume rinkę rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais. Ta sėkmė, anot viešosios nuomonės apklausos, jiems būtų nusišypsojusi, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui apsvarstyti galimybę kartu su kitais metais vyksiančiais savivaldybių tarybų rinkimais rengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Pirmadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad taip Seimo rinkimus būtų galima iš rudens perkelti į pavasario ciklą. „Rinkimai rudenį tautą pastato į be galo keblią padėtį.

Neparlamentinės partijos toliau siekia priešlaikinių Seimo rinkimų. Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) taryba šeštadienį išplatino tokį kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastaruoju metu, LSDS tarybos nuomone, Seime susiklostė tokia padėtis, kuri visiškai neatitinka parlamentinės veiklos normų ir panašėja į turgų, kuomet vyksta tik kova dėl įtakos ir postų.