Sausio 13-oji

Dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčianti atkurta Lietuva abejingų nepaliko ir „Trakų“ futbolininkų. Žinoma, ne tų, kurie dar tuo metu nebuvo gimę, o tų, kurie nors ir miglotai, tačiau atsimena tą baisią naktį. „Iš tos nakties atsimenu, kad visur mieste girdėjosi sirenos, kažkas važinėjo ir su garsiakalbiu kvietė visus rinktis centre bei važiuoti į Vilnių padėti gintis nuo rusų“, - prisiminimais dalijosi tuomet septynerių Marius Rapalis.

 Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atsisakė už 30 tūkst. eurų užstatą paleisti į laisvę Rusijos pilietį Jurijų Melį, kuris yra vienas įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja užstatą į teismo depozitinę sąskaitą įnešė pernai gruodžio 23 dieną, tačiau teismas nesutiko suėmimo pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, BNS informavo teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje sausio 13 dieną padėkojo Ukrainos piliečiams, 1991 m. sausį gynusiems Lietuvos Respublikos Seimą. Ministras pažymėjo, kad ukrainiečių būrys buvo vienintelis užsieniečių savanorių dalinys, 1991 m. atvykęs į Vilnių ir prisidėjęs prie svarbiausių šalies objektų gynybos. „Niekada nepamiršime Jūsų pasiaukojimo ir ryžto prieš 25 metus suburti grupę bendraminčių ir vykti ginti Lietuvos laisvės, nepaisant grėsmės savo gyvybėms.

Trečiadienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 25-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Legendinės nuotraukos autorius, fotografas Andrius Petrulevičius įamžinęs sausio 13-osios įvykius pamena ką tuo metu jautė ir matė. „Prieš 12 valandą buvau prie Aukščiausiosios Tarybos, ten ir sužinojome, kad važiuoja tankai. Sėdau į mašiną ir važiavau iš paskos. Vienos karinės mašinos važiavo televizijos bokšto link, kitos suko į Konarskio gatvę.

Sausio 13-ąją jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti Lietuvos repo grupė pasitiko išleisdama šiai ypatingai progai skirtą kūrinį. Kiekvienas įsigijęs dainą „Sausio 13“ prisidės prie šalies gynybos – visos surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Šiame kūrinyje savo mintis dėsto tik vienas iš keturių grupės MC – Laikrodis. Tam yra svari priežastis – jo gimimo diena sutampa su tragiška Lietuvai tapusia data.

 Šįvakar prie Vilniaus televizijos bokšto pirmiausiai užsiliepsnojo atminimo laužai „Būkime kartu“. Tuos, kurie prieš 25-erius metus prie jų stovėjo pasiryžę atiduoti gyvybes už laisvę, pakeitė tie, kurie neleis pamiršti už laisvę sumokėtos kainos. Susirinkusieji įvykius prisimena tyliai ir pagarbiai. Prie jų prisijungė ir pagabą kovotojams atvykę išreikšti politikai.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

Minint 25-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė bėgikai įvairiose pasaulio šalyse. Vilniuje 9 kilometrų bėgimo trasa prasidėjo nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir baigėsi prie Televizijos bokšto. Lietuvos diplomatai kartu su bėgimo dalyviais iš Lietuvos ir užsienio šalių padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.

„Metinės, 25-eri metai, kai su atkurta Lietuvos nepriklausomybe galėjo viskas ir bagtis, - vaizdo įraše kalba Vytautas Landsbergis. – Tada įvyko pirmasis Aukščiausiosios tarybos rūmų puolimas. Sausio 8-ąją jau buvo pakeltos kainos ir buvo organizuotas didelis protestas, bet kartu buvo atversti ir hibridiniai kareivėliai“. Būtent jie, pasak V. Landsbergio, minioje organizavo puolimą.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl Laisvės gynėjų dienos 25-mečio bus organizuojamas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, todėl 2016 m. sausio 9 d. 11.45 – 13.30 val. bus laikini eismo apribojimai bėgimo trasoje. Dalyviai bėgs iš Antakalnio kapinių aikštės, Karių kapų, Kuosių, Jūratės, Sapiegos, Antakalnio, Žirmūnų, Šeimyniškių, Konstitucijos pr.

 Sausio 13-osios byloje kaltinamas Rusijos pilietis Jurijus Melis turi likti suimtas, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Penktadienį jis atmetė J.Melio prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dar trims mėnesiams pratęsti jo suėmimą, BNS informavo Apeliacinio teismo atstovė Kristina Petrošienė. Ši teismo nutartis neskundžiama. Prokurorai teigia, kad J.Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto. Jis kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino prokuratūros prašymą dar trims mėnesiams pratęsti kardomąjį suėmimą Rusijos piliečiui, buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui. Jis yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje. J.Melio suėmimas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo birželio 12 dienos.

Medininkų žudynių byloje Lietuvos apeliacinis teismas baigė įrodymų tyrimą ir pradėjo klausyti baigiamųjų proceso dalyvių kalbų. Trečiadienį pareiškimą teismui perskaitė nuteistasis Konstantinas Michailovas. Jo teismas teiravosi, ar jis sutinka duoti parodymus pagal naujus kaltinimus. Prokurorai prašo buvusio sovietinės milicijos specialiojo dalinio pareigūno veiksmus perkvalifikuoti iš nužudymo į karo nusikaltimą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 24-iems metams prabėgus nuo sausio 13-osios įvykių, kaip ir kasmet, žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę pagerbti Vilniaus Antakalnio memoriale. Susirinkę jū artimieji sako – jei žuvusiųjų sielos iš aukštybių gali matyti, augančia Lietuva džiaugiasi. Tragišką 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, sovietų kariuomenei mėginant nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14 gynėjų, per tūkstantį beginklių žmonių buvo sužeista.

 Daugelyje Lietuvos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje paminėta Sausio 13-oji ir prisiminti Lietuvos laisvės gynėjai. Šia neeiline proga Lietuvos ambasada Gruzijoje sausio 13-ąją Tbilisio Rikės parke surengė vėliavų pagerbimo ceremoniją, kurioje suplevėsavo ir 200 metrų Lietuvos Vienybės trispalvė. Akcijos metu greta įspūdingos Lietuvos vienybės vėliavos išskleista ir šimtas Gruzijos vėliavų.

Vilija Andrulevičiūtė, Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šiandienė laisvė su visomis blogybėmis ir trūkumais yra šimtus kartų geriau nei tuometė nelaisvė su visomis jos gėrybėmis. Tai teigia mintimis apie Sausio 13-osios įvykius besidalijantys LRT vadovai bei žurnalistai. LRT.lt kalbinti pašnekovai pasakoja savo prisiminimus bei tuometes laisvės vizijas.

Vietą, kurioje reikia pradėti rausti tunelį Parlamento gynėjams parodęs architektas A. Nasvytis ir šiandien stebisi, kad AT rūmų laiptai atlaikė smėlio maišus, o vienas gynėjų prisipažįsta, jog pastatas galėjo likti be vandens.

 Ukraina bus Europos Sąjungos ir NATO narė, nors jos Sausio 13-oji trunka ilgiau nei metus, teigia buvusi europarlamentarė, signatarė Laima Andrikienė. „Ištvėrėme mes – ištvers ir Ukraina. (...) Ukrainiečių Sausio 13-oji labai užsitęsė, ji trunka jau daugiau nei metus.

Sausio 13-osios aukų atminimui į sostinės gatves išvažiavo Laisvės gynėjų vardais apklijuoti autobusai. „Laiko dulkės neretai uždengia tai, ką turime prisiminti ir kitiems priminti. Pasitarę su žuvusių artimaisiais, nutarėme tokiu būdu ypatingai jaunajai kartai priminti apie tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Pasirinkome tokią formą, nes viešasis transportas mieste visiems gerai ir dažnai matomas“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Viena iš Žaliojo tilto skulptūrų ketvirtadienį „pasipuošė“ grandinėmis. Pasak akcijos sumanytojo – vieno iš Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento rūmų) gynėjų 1991-ųjų sausį, savanorio Gasparo Genzbigelio, taip jis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį, kad sovietinio okupacinio režimo simboliais laikomos skulptūros turėtų būti nukeltos nuo tilto. „Kartą pastebėjau, kad po Žaliuoju tiltu pakabinta trijų grandžių grandinė, ir kilo mintis tai padaryti ir ant statulų.

 Įtariamąjam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Vasilijui Kotlerovui Italijos teismas skyrė namų areštą, patvirtino Lietuvos prokurorai. „Italijos teismas yra skyręs įtariamajam kardomąją priemonę - namų areštą. Visi procesiniai veiksmai, būtini šioje byloje, yra atliekami intensyviai“, - BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą dėl 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria įtariamajam Sausio 13-osios byloje 2 mėn. buvo pratęstas suėmimas, skundą atmetė ir paliko galioti minėtą teismo nutartį. Primename, kad J. M. yra pateikti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, galimai įvykdytų per Sausio 13-osios įvykius.

Vilniaus apygardos teismas antradienį uždarame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo dar dviem mėnesiams pratęstas suėmimas įtariamajam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Jurijui Meliui. Savo sprendimą apylinkės teismas skelbs ketvirtadienį, žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius.

Papildyta 17 val. 17 min. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos tvirtinimu, sulaikytasis – atsargos pulkininkas Vasilijus Kustro. 1971 metais jis baigė Riazanės V.Margelovo vardo oro desantinę vadų aukštąją mokyklą, tarnavo Afganistane, kur pelnė ne vieną kovinį apdovanojimą. 1991 metais V.Kustro buvo SSRS 76-osios oro desantinės divizijos vado pavaduotojas.

Teismas pratęsė Sausio 13-osios bylos įtariamojo Jurijaus Melio suėmimą dviem mėnesiams. Tai BNS patvirtino sprendimą priėmęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas. Pasak jo, prokurorai prašė pratęsti J.Melio suėmimą ilgesniam - trijų mėnesių - laikui. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) „ypatingai kontroliuoja“ situaciją dėl sulaikytojo jos piliečio Jurijaus Melio ir sieks panaikinti visus jam Sausio 13-osios įvykių byloje keliamus kaltinimus, pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime prisimintos vieno iš dramatiškiausių ir tragiškiausių Azerbaidžano tautos istorijos įvykių metinės. Prieš 24-erius metus sovietų kariai žudė taikius gyventojus, taip norėdami sustabdyti prasidėjusias demonstracijas dėl nepriklausomybės. Vytautas Landsbergis teigia, kad įvykiai Baku, o po metų įvykę kruvini Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje turi daug bendro.

Šiandien, Sausio 13-ąją, daug žinomų Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų, politikų ir tiesiog piliečių į savo atlapus įsisegė neužmirštuolės žiedus – iniciatyvos „Neužmirštuolė“ pasiūlytą simbolį, kviečiantį prisiminti kovos už laisvę kainą ir pagerbti žuvusiuosius dėl šio kilnaus tikslo. Nors ši iniciatyva sulaukė didelio palaikymo ir populiarumo, pasigirdo ir nemažai kritikos.

Per iškilmingą Seimo posėdį minint Laisvės gynėjų dieną nemaža dalis politikų pasirodė į atlapus įsisegę po mėlyną gėlės žiedą. Nuo pat ryto šį ženkliuką segėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai taip pat greičiausiai pastebėjo, kad šiuo simboliu savo nuotraukas puošia ir jų  virtualūs draugai ar pastarųjų bičiuliai.

Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas. Jo žodžiais, pabaigos neturintis gedulas prieštarauja ir krikščioniškoms, ir baltiškoms tradicijoms, o Sausio 13-ąją turime švęsti kaip pergalės prieš Sovietų Sąjungą dieną.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Sekmadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas, vakare prie parlamento bus uždegti atminimo laužai, skirti Laisvės gynėjų dienai. Laužai liepsnos prie Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei prie Vilniaus Televizijos bokšto, kur lygiai prieš 23 metus nuo sovietų agresijos žuvo 14 laisvės gynėjų. Sausio 13-osios, kuri minima kaip Laisvės gynėjų diena, išvakarėse minėjimo renginiai vyks ir Seime.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Generalinė prokuratūra kovo mėnesį žada baigti tirti Sausio 13-osios žudynių bylą ir ją dar šiemet perduoti teismui. Šiuo metu baigiami ruošti Europos arešto orderiai 79 įtariamiesiems. Tai bus paskutinis veiksmas didžiausioje Lietuvos istorijoje baudžiamojoje byloje. Ją atvertus teisme, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Išduoti juos Lietuvai atsisakoma.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsiliepdama į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvą, dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Taip pat kviečiamos visos šalies mokyklos, kitos švietimo įstaigos sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Laisvės gynėjų dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo devynis Lietuvos piliečius, 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas neigia uždraudęs užsienio svečiams rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Jis sako tik norėjęs, kad šis būtų pataisytas – labiau akcentuojant mirusio prezidento socialdemokrato Algirdo Mykolo Brazausko indėlį ir išimant kadrus apie Sausio įvykius. „Aš jo ne neleidau, o pasiūliau pataisyti.

Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio dalyviai neišvydo filmo apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šį filmą rodyti uždraudė vienas iš konferencijai pirmininkavusių parlamentarų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas B.Bradauskas.

Lietuvos kabelinės televizijos tiekėja „Cgates" pranešė, kad antradienį apie 14 val. atnaujino „Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) retransliavimą, rašo vz.lt. Kaip portalui sakė Paulius Dambrauskas, „Cgates" generalinis direktorius, PBK retransliavimas atnaujintas, nes šis kanalas pažadėjo vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimą ir šiuo metu ruošia programų tinklelį, kuris atitiks LRTK reikalavimus. Ekonomika.

 Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad įvestas laikinas draudimas per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ transliuoti Rusijoje sukurtas laidas yra sprendimas ne dėl informacijos laisvės, o dėl „ardomosios veiklos laisvės“. Politikas sakė manantis, kad ribojimus sukritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė turbūt nėra susipažinusi su 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresija, kurią bandyta neigti melagingoje propagandinėje ...

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Edmundas Jakiaitis, LRTtelevizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Dar vienas Rusijos išpuolis. Šįkart – televizijos eteryje. Lietuvoje retransliuojamas pirmasis Maskvos kanalas, čia vadinamas „Pervyj Balstijskij“ praėjusį penktadienį pašiurpino ypač šlykščiomis Sausio 13-osios įvykių interpretacijoms.

Giedrė Sankauskaitė Pirmadienį kabelinei televizijai „Cgates“ nutraukus Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) transliaciją, „Cgates“ sulaukė naujų, palaikančių klientų. „Pirmą kartą turime tiek palaikančių klientų – žmonės ateina ir pasako norintys užsisakyti mūsų paslaugų“, – portalui ekonomika.lt sakė „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas.

Seišeliuose atostogaujanti „BMA.LT“ generalinė direktorė Jolanta Butkevičienė antradienį pirmoji sureagavo į „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) parodytą laidą „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13-ąją ir atsiprašo Lietuvos žmonių. „Bendrovės „Baltic Media Alliance“ vardu noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad per vieną iš mūsų holdingo retransliuojamų kanalų (PBK) buvo parodyta kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Portalui 15min.lt tai patvirtino „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. „Šiuo metu vykdomi techniniai atjungimo darbai ir per artimiausią valandą žadame sustabdyti kanalo retransliaciją. Gavome klientų skundų dėl praėjusį penktadienį parodytos galbūt Lietuvos įstatymus pažeidžiančios laidos“, – portalui sakė P. Dambrauskas. Praėjusį penktadienį buvo parodyta propagandinė laida apie 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius.

Praėjusią savaitę per „Pervij Baltijskij“ televizijos kanalą (PB) transliuota laida apie sausio 13-osios įvykius, kuri turėjo akivaizdžiai propagandinį atspalvį, sukėlė daugybės žmonių pasipiktinimą. Pirmadienį Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu sustabdyti PB kanalo transliavimą Lietuvoje. Pirmadienio vakarą„Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas 15min.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 18 asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų Sausio įvykių baudžiamojoje byloje, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė. Šiuo metu iš viso jau 78 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Priimdamas nutartis dėl asmenų pripažinimo įtariamaisiais, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekse numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.