šauktiniai

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus, kuriuose įtraukti 36 825 jaunuoliai. Sąrašai skelbiami adresu sauktiniai.kam.lt Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt. skelbiamame sąraše taip pat įtrauktas daugiau kaip tūkstantis savanorių, todėl iš viso nurodomi 37 932 asmenų duomenys, BNS informavo ministerijos atstovai. Privalomai devynių mėnesių mokymams į kariuomenę kviečiami 19-26 metų jaunuoliai.

Daugiau kaip pusė gyventojų pritaria šauktinių grąžinimui ir dauguma jų siųstų savo vaikus bei vaikaičius į privalomąją karo tarnybą, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Anot apklausos, 51,9 proc. lietuvių pritaria šauktinių tarnybos grąžinimui Lietuvoje, 27,9 proc. tam nepritaria, o 20,2 proc. nežino arba neatsakė į klausimą. Šauktinių tarnybos grąžinimui dažniau pritaria vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 35 m.) respondentai.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį internete paskelbs šauktinių sąrašą. Sąrašas interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt bus paskelbtas iki 13 valandos, BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. Pasak jos, viešame sąraše bus nurodyta karo prievolininko vardo pirmoji raidė, pavardė, gimimo data, unikalus šaukimo kodas, Krašto apsaugos teritorinis padalinys, kuriam priskirtas šauktinis, ir informacija apie šaukimo eigą.

Internete paplitus sąrašui asmenų, kurie bus kviečiami į privalomąją karo tarnybą, Krašto apsaugos ministerija suskubo pranešti, kad jis fiktyvus. Oficialiai sąrašai bus paskelbti gegužės 13 d. „Atsižvelgdami į internete plintančius tariamus 2015 metų šauktinių sąrašus, pabrėžiame, kad bet kokie iki gegužės 13 d. skelbiami alternatyvūs sąrašai yra fiktyvūs! Pabrėžiame, kad KAM sudaryti sąrašai bus paskelbti gegužės 13 d. internete svetainėje www.sauktiniai.kam.lt“, - nurodoma KAM pranešime.

Krašto apsaugos ministerijoje pirmadienį baigti sudaryti šauktinių sąrašai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pranešė, kad į juos įtraukti 36 tūkst. 825 jaunuoliai nuo 19 iki 36 metų. Šiemet į kariuomenę devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti 3 tūkst. šauktinių, įskaitant savanorius, kurių užsirašė per tūkstantį. Ministro teigimu, sąrašai bus vieši, visi norintys galės matyti šaukiamųjų pavardes, gimimo datą, kokioje teritorijoje asmuo gyvena.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bus sudaromi šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Sąrašai pagal regionus bus sudaromi naudojant kompiuterių programą su atsitiktinių skaičių generatoriumi. Siekiant užtikrinti, kad atrankos procedūra vyktų skaidriai, objektyviai ir viešai, procesą stebės visuomenės atstovai, pranešė ministerija.

 Į ketvirtadienį vykusias mobilizacijos pratybas atvyko apie pusė pašauktų parengtojo rezervo karių, penktadienį BNS pranešė Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas. Štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis tokius skaičius pavadino „geru rodikliu“. „Turėjome tikslą paskelbus dalinę mobilizaciją kiekviename šaukimo punkte sukomplektuoti po pėstininkų kuopą. Matydamas, kad atvyko dar daugiau karių, galiu pasidžiaugti, tai geras rodiklis“, - pranešime spaudai teigė V.Tamošaitis.

 Visuomenininkai neparodė labai didelio entuziazmo stebėti, kaip bus sudaromas šauktinių sąrašas. Tačiau, kaip teigia Krašto apsaugos ministerijos atstovas majoras Gedeminas Davydovas, stebėtojų surinkta tiek, kiek reikia, – lygiai dešimt. Krašto apsaugos ministerija kvietė visuomenines organizacijas, atitinkančias reikalavimus, teikti pasiūlymus dėl jų atstovų galimybės dalyvauti šauktinių sąrašų sudarymo stebėjime.

 Visuomenininkai neparodė didelio noro stebėti, kaip sudaromas šauktinių sąrašas, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Nors visuomenininkų neatsirado tiek, jog Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui reikėtų iš jų pasirinkti tinkamiausius, teigiama, kad stebėti šių metų šauktinių sąrašo sudarymą galės tik tie, kurie pereis nepriekaištingos reputacijos filtrą. Planuota, kad prievaizdais galės tapti ne daugiau kaip 10 visuomenės atstovų. „Tiek dabar jų ir turime.

 Lietuvos kariuomenės vadui patvirtinus metinį karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 m. planą, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad svarbiau už šauktinių grąžinimą yra nuostata ginti savo šalį, kuri šiuo metu Lietuvoje, anot jo, yra silpna. „Gynybos potencialas susideda iš kelių dalykų: iš profesionalumo, mokėjimo vartoti ginklą, elgtis tinkamai, bet dar svarbiau yra nuostata gintis.

Grąžinti šauktinių kariuomenę – labai nepopuliarus žingsnis šalies vadovybei, kurio tikrai nebūtų reikėję žengti, jei visuomenė būtų pakankamai pilietiška ir patriotiška. Diskutuoti tikrai yra ką – apie šauktinių indėlį į kariuomenės pajėgumą bei alternatyvas jaunuoliams, kurie mokosi, dirba ar turi kitų įsipareigojimų, kuriuos tinkamai įvykdyti devynių mėnesių nepertraukiama tarnyba gali sutrukdyti. Krašto apsaugos savanorių pajėgos beveik neturi norinčiųjų priėmimo apribojimų.

 Kol Lietuvoje verda diskusijos kiek jaunų vyrų šaukti devyniems mėnesiams į kariuomenę, kaimynai jau keletą metų imasi darbų. Pasirodo, kad Lietuva yra bene prasčiausiai regione parengusi savo rezervą - tai yra civilius praėjusius karinius apmokymus ir šauktinius. Nors mums pavojus iš Rusijos bene didžiausias, priemonių tam nesiimame. Štai pavyzdžiui estai ir suomiai kasmet surenka kelis kartus daugiau šauktinių, o rezervo karius kasmet treniruoja ir aprūpina ginkluote.

 Seime penktadienį vykstant konferencijai dėl kariuomenės ateities, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė „Žinių radijui“ sakė, kad reikia pradėti kalbėti apie perėjimą prie visuotinio karinio rengimo.

  Seimas dar žingsniu pasistūmėjo įtvirtindamas papildomas garantijas, taip pat ir reikalavimus šauktiniams.   Ketvirtadienį po svarstymo 72 parlamentarams balsavus už ir dviem susilaikius pritarta atitinkamoms Karo prievolės įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal Karo prievolės įstatymo pataisų projektą, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad dėl to, jog jo siūlomose Karo prievolės įstatymo pataisose numatoma galimybė jaunuoliui šaukimą atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją įteikti ne tik asmeniškai, bet perduoti jį kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nenumatyta imtis kokių nors sankcijų prieš tėvus, kurie nuspręs apie gautą šaukimą nutylėti. Tokios nuostatos tikslingumu suabejojo konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Lietuvos kariuomenė ketvirtadienį pradeda siųsti šaukimus rezervo kariams į vienos dienos mobilizacines pratybas, per kurias tikrinama, kaip veikia mobilizacinė sistema. „Pirmieji šaukimai tikriausiai šiandien bus išsiųsti, iki penktadienio bus pilnai išsiųstas tūkstantis šaukimų,“ - žurnalistams Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe sakė Mobilizacijos skyriaus viršininkas majoras Dainius Kazlauskas.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenė tikrins kaip veikia mobilizavimo sistema ir pašauks 1 tūkst. rezervo karių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Balandžio 23 dieną atvykti į nurodytus punktus bus šaukiami parengtojo rezervo kariai iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskričių. Per vieną dieną vyksiančias mobilizacijos pratybas bus sutikslinami jų asmeniniai duomenys ir tikrinama sveikatos būklė tinkamumui privalomajai karo tarnybai dalinės mobilizacijos atveju nustatyti.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba, tačiau toks šalies vadovės žingsnis neįtikino grupės Seimo narių. Trečiadienį užregistruotas siūlymas atidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą metams. Teigiama, kad per tiek laiko pavyktų atsakyti į visus klausimus ir pati šauktinių tvarka vyktų skaidriau.

Šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą būtų galima įteikti prievolininko tėvams, žmonai, darbdaviams, jie būtų įpareigoti perduoti šaukimą, siūlo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šį ir kitus pasiūlymus ministras trečiadienį pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams. J.Oleko teigimu, minėta naujove norima palengvinti šaukimo teikimą, nes patį asmenį gali būti sudėtinga rasti.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad šiais metais šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi šių metų karo prievolininkų sąrašai ir jiems pradėti siųsti šaukimo pranešimai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Šiais metais planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių – dalis jų ateis savo noru, dalis bus pašaukti.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų. Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė – valstybės atspindys.

  Šiais metais planuojama organizuoti du šaukimus į privalomąją karo tarnyb1 - rugpjūčio-rugsėjo ir lapkričio-gruodžio mėnesiais, pašauktiesiems ketinama mokėti 138 eurų mėnesines išmokas, pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.   „Pirmieji - apie 1600 - turi būti pakviesti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir kiti - 1400 - lapkričio-gruodžio mėnesiais.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba. „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas yra svarbus ir reikšmingas žingsnis stiprinant valstybės apginamumą. Matome, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški ir pasiryžę ginti Tėvynę. Šiuo metu nacionalinio saugumo užtikrinimas yra svarbiausias prioritetas“, – Prezidentūros pranešime cituojama prezidentė.  Šiais metais į kariuomenę planuojama pašaukti iki 3,5 tūkst.

Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo šauktiniams kas mėnesį mokėti daugiau kaip po 200 eurų. Šiuo metu šauktinio buitinėms išlaidoms numatyta skirti po 38 eurus. A. Butkevičius sako, kad yra įpareigota parengti projektus ir dėl atlyginimų didinimo profesionalams. „Yra duotas pavedimas, kad paruoštų dokumentus dėl atlyginimo didinimo profesionalams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenei, ir taip pat būtų padidinti atlyginimai šauktiniams. Šiuo metu yra tik 38 eurai.

 Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigia manąs, kad įstatymų projektai dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo po diskusijų Seime bus priimti. „Manau, kad po diskusijų politikai pritars įstatymui“, – antradienį Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad siūlymas penkeriems metams į kariuomenę grąžinti šauktinius ir Valstybės gynimo taryboje, ir Vyriausybėje priimtas vienbalsiai, be prieštaravimų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus dienai iki Seimo pavasario sesijos, valdančiųjų politinė taryba pirmadienį renkasi į posėdį, kuriame aptars vieną svarbiausių artimiausios dienotvarkės klausimų – šauktinių kariuomenės grąžinimą. Ar Seimo nariai vieningai laikysis nuomonės dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kol kas neaišku.

Lietuvos kariuomenė trečiadienį patikino neketinanti siųsti šauktinių į tarptautines operacijas užsienyje, taip paneigdama Rusijos žiniasklaidoje paskleistus gandus, kuriais, anot kariuomenės vado, bandoma diskredituoti šauktinių grąžinimo idėją. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas informavo, kad rusų žiniasklaidoje pradėta platinti klaidinga informacija, esą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės brigados projektas gali tapti pretekstu siųsti šauktinius į Ukrainą.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas siekiant šiemet pašaukti  kariuomenės šauktinius. Toliau jis bus svarstomas Seime. Įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius – nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.

BTV muzikiniame realybės šou „Dainuok mano dainą“ šį šeštadienį išgirsime Radži Aleksandrovičiaus gyvai atliktų ir netikėtai suskambusių dainų koncertą. Šou netrūks pikantiškų momentų, o kalba suksis ir apie šiuo metu Lietuvoje itin aktualius klausimus. Šou filmavime išgirdęs, kaip Katažina atlieka jo dainą „Geras vyras“, Radži sugalvojo, kam skirti kūrinį. „Suskambo kaip geras maršas. Skiriu šią dainą visiems, kas eis kariauti už Lietuvą.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad kariuomenė jau pradėjo pirmuosius pasiruošimo galimam privalomosios karinės tarnybos grąžinimui darbus. „Jeigu Seimas pritars Valstybės gynimo tarybos rekomendacijai dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kad galėtume praktiškai vykdyti šaukimą, tam reikia pasiruošti. Anksčiau mes turėjome specialią sistemą – Karo prievolės administravimo tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos.

Į kariuomenę pašauktiems jaunuoliams bankai žada atidėti paskolų mokėjimą . Jų atstovai teigia turintys patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis. Jei Lietuvoje bus grąžinta šauktinių kariuomenė, bankai kiekvienu atveju situaciją vertins individualiai. Ir dabar, jei žmogus suserga ar netenka darbo, jis turi galimybę atidėti paskolos mokėjimą metams. Bankai, pasak jų atstovų, jau turi patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis.

Žinių radijas Krašto apsaugos ministerijai parengus įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad apribojimų, renkant šaukinius, galėtų likti tik keli, o kai kurių apribojimų reikėtų atsisakyti.   „Yra tokių apribojimų kaip Seimo ar savivaldybių tarybų narys, kur vargu bau iš 200 tūkst.

  Krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.   Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys prašys projektą trečiadienį Vyriausybėje svarstyti skubos tvarka, BNS sakė ministerijos atstovė Rūta Apeikytė.

 Jeigu Lietuvoje bus vėl įtvirtinta privalomoji karo tarnyba, šaukimas vyktų tik nesurinkus pakankamo savanorių skaičiaus, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Tikimės, kad galimybe savanoriškai atlikti privalomą tarnybą daugiausiai susidomės jaunuoliai, kurie baigę mokyklas norėtų būti savarankiškais, dar nėra galutinai apsisprendę dėl savo ateities planų, ką studijuoti, kokią profesiją pasirinkti.

Planuojama, kad karo prievolininkų sveikatos patikrinimas vyks Karo medicinos tarnyboje, kuri pateiks savo išvadas, o galutinį sprendimą dėl tinkamumo tarnybai priims Karinės medicininės ekspertizės komisija, sako Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys. „Kitaip tariant, išvengti tarnybos, gavus atleidimą iš pažįstamo gydytojo ar pateikus kažkokią fiktyvią pažymą, tikrai nepavyks“, – teigia jis.

Kai šeimai kyla tiesioginė grėsmė, iš vyro tikimasi, kad jis šeimą gins, tačiau karinė tarnyba, kai tiesioginės grėsmės nėra, yra visai kitas dalykas, mano psichologas Olegas Lapinas. Jis pabrėžia, kad kariuomenė tinka tikrai ne kiekvienam vyrui, o neretą esą dar ten gali ir sutraumuoti.     „Kariuomenė nėra ta vieta, kur iš tikrųjų reikia daug drąsos.

  Šauktinių kariuomenę grąžinti siūloma, nes tik tokiu būdu galima greitai sukomplektuoti dalinius, be to, šauktiniai kainuoja pigiau nei profesionalai, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Sprendimas buvo toks, kad komplektuoti kariuomenę reikia šiemet ir kitąmet, tai yra skubiai užbaigti komplektavimą, o su profesionalais tai galime padaryti tik apie 2020-2021 metus. Tai pirma užduotis. Antra - šauktiniai dvigubai pigiau kainuoja - apie 9 tūkst.

Žinių radijas Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad Seimas netrukus imtis teisės aktų, susijusių su privalomąją karo tarnyba: „Po vakar vykusio posėdžio ministras pirmininkas įsipareigojo su krašto apsaugos ministru kuo greičiau parengti teisės aktus.

Išaugus Rusijos grėsmei, Lietuvoje nuo rudens ketinama grąžinti šauktinių kvietimą, antradienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.   „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, - žurnalistams sakė prezidentė. Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą — kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju? Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus.

 Kitąmet ketinama beveik dvigubai padidinti jaunuolių priėmimą į bazinius karinius mokymus, o tuo atveju, jei jų nesusirinktų savanoriškai, kariuomenės vadas neatmeta galimybės siūlyti politikams grąžinti šauktinius. Karių skaičiaus didinimą generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pavadino viena iš prioritetinių sričių. „Kitais metais pamažu ketiname sustiprinti sausumos pajėgas į profesinę karo tarnybą priimdami apie 450 naujų karių.

laisvojibanga.lt Liepos 24-ąją penkerių metų Lietuvos kariuomenės vado kadencijai inauguruotas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas „Laisvosios bangos“ radijui sakė, kad reikėtų svarstyti dalinį šauktinių kariuomenės grąžinimą ir rengti daugiau nacionalinių karinių pratybų. Požiūris į šalis gynybą tampa vis palankesnis, finansavimas, panašu, bus padidintas.

(papildyta 11.39) Propagandinėje Rusijos televizijos laidoje vienas iš "Slavjansko gyventojų" skundžiasi antiteroristine operacija, kurios metu "sraigtasparniais ir tankais yra traiškomi žmonės". Laidos vedėja, užsimiršusio "liudininko" tiesiogiai paklausia: "Iš ko jūs dabar tikitės pagalbos?". "Liaudies atstovas" teigia, kad savo pačių jėgomis jie nelabai pasitiki - tik kovinė dvasia juos dar palaikanti, tačiau pagalbos tikisi iš Dievo ir, be jokios abejonės, iš Rusijos.

„Bent jau tie žmonės, kurie yra atsakingi už Lietuvos saugumą, ramiai miegoti negali ir negalės, kol šalia mūsų bus kuriama, atstatoma ir veiks imperija, kurią stato dabar Vladimiras Putinas, – sakė Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti.

Privalomoji karinė tarnyba atšaukiama daugumoje Europos šalių, nors Šveicarija atrodo beveik neabejotinai liksianti ištikima šauktinių kariuomenei per sekmadienį vyksiantį referendumą. Privalomoji tarnyba, kuri nuo XIX amžiaus pradžios buvo privaloma daugumoje Europos šalių, nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio palaipsniui pradėta keisti profesionalų pajėgomis. Vakarų Europoje tik Norvegija, Suomija, Danija, Estija, Austrija, Graikija ir Kipras išsaugojo šauktinių sistemą.

Į Švedijos kariuomenę savanoriškai stojančių moterų skaičius padidėjo iki 20 proc., praneša „The Local“. 2011-ais Švedijoje įvykdyta kariuomenės reforma, po kurios buvo atsisakyta šaltinių ir pereita prie prie profesionalios tarnybos. Tuo metu 14 proc. šauktinių sudarė moterys. Kaip pažymi analitikai, privalomosios tarnybos laikais moterų skaičius kariuomenėje neviršijo 5 proc. Bazinis karinis pasiruošimas Švedijoje trunka tris mėnesius ir vyksta visoje šalies teritorijoje.

Kitais metais didės ribinis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančiųjų studentų skaičius, daugiau rezervo karių bus šaukiama į kartotines pratybas. Mažės ribinis aukštesniųjų karininkų skaičius - pulkininkų leitenantų ir komandorų bei majorų ir komandorų leitenantų. Tokios pat tendencijos numatytos ir tolimesnėje ateityje iki 2018 m. Tai nustato Vyriausybės nutarimas, kurį Vyriausybė priėmė antradienį. Dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimo rudens sesijoje.

2008-aisiais Lietuvoje buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės ir pradėta pereiti prie profesinės karo tarnybos, tačiau praėjus ketveriems metams pasigirsta svarstymų, kad atsisakyti šauktinių kariuomenės nebuvo tinkamas sprendimas. Karių nestinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.