šauktiniai

 Nuo pirmadienio stabdomas šaukimas į karo tarnybą Klaipėdos regione, surinkus šiems metams nustatytą tinkamų atlikti karo prievolininkų skaičių, BNS informavo Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriuje.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiantys jaunuoliai bus aprūpinti uniformomis ir visa reikiama ekipuote. Jiems tereiks pasirūpinti asmeninės higienos priemonėmis. Kariuomenės naujokams devynių mėnesių tarnybai bus išduodami patentuotu Lietuvos kariuomenės raštu marginti du lauko uniformos kostiumų komplektai, kuriuos sudaro švarkas ir kelnės.

Surinkus šiems metams nustatytą tinkamų atlikti karo prievolininkų skaičių, stabdomas šaukimas į privalomąją karo tarnybą Klaipėdos regione, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Klaipėdos regiono privalomai šaukiamųjų sąraše esantiems karo prievolininkams, kuriems atvykimo į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių laikas paskirtas rugpjūčio 17 dieną ar vėliau, atvykti į skyrių pradėti šaukimo procedūrų nebereikia.

Rugpjūčio 10 d. Šiaulių regione (Šiaulių miesto bei rajono, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės, Telšių, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse) stabdomas šių metų privalomas šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Toks sprendimas priimtas surinkus šiems metams nustatytą tinkamų atlikti karo prievolininkų skaičių šiame regione. Savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus galima teikti prašymus ir toliau.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad privalomosios karinės tarnybos grąžinimas paskatino iš Lietuvos emigruoti beveik 5 tūkstančius žmonių.  „Naktinės „šauktinių" reformos rezultatas: kone 5000 lietuvių emigravo baimindamiesi privalomos karinės tarnybos, kurios, kaip aiškėja, net neprireiks, nes jau susirinko pakankamas skaičius savanorių.

 Siekiant efektyvios šauktinių kariuomenės, reikėtų pakviesti ne mažą dalį, o bent keturis iš penkių jaunuolių, sako Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis. „Jei kalbame apie efektyvią šauktinių sistemą, reikia laikytis konkrečių taisyklių – būtina, kad 70–80 proc. jaunuolių būtų pakviesti į kariuomenę, bet tai sudėtinga“, - interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė Latvijos vadovas, prieš tai buvęs gynybos ministru.

Informacijos trūkumas ar nepakankamas dėmesys savo paties gyvenimui? Klausimai kyla pašnekinus iš užsienio į Lietuvą grįžusius šauktinius. Jiems pagal įstatymus priklauso kompensacijos už kelionę, tačiau apie tai, jog gali gauti pinigų – nežino. Gyčiui 25-eri. Jis gyvena ir dirba Anglijoje. Šeimos aplankyti į gimtinę grįžęs jaunuolis sužinojo, kad yra šaukiamas į kariuomenę. Vaikinas sako, kad tikslios informacijos apie kvietimą tarnauti būdamas užsienyje negavo.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kiekvieną su būsima tarnyba susijusią šauktinio kelionę, jeigu jis gyvena Lietuvoje, finansuoti ne didesne nei 5,7 euro suma. Kitose Europos šalyse gyvenantiems karo prievolininkams valstybė vienai kelionei skirs iki maždaug 90 eurų, ne Europoje gyvenantiems - iki 380 eurų.

 Aprimus pirmosioms aistroms, vieniems tapus šauktiniais, kitiems – verktiniais, vis tiek niekur nedingo tie, kurie dėl sveikatos, šeimos, esamų įsipareigojimų, religinių ar pacifistinių priežasčių iš tiesų negali eiti į kariuomenę. Pasak advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, jis sulaukia nemažai klientų, kurie kreipiasi teisininko konsultacijos baimindamiesi dėl gerai apmokamų darbų praradimo ir norėdami sužinoti paskolos įmokų atidėjimo galimybės.

Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje sukėlė daug diskusijų ir ažiotažo. Taip pat buvo daug kritikos ir pašaipų, kuriuo tapo „verktinių“ nuotraukos. Dabar internete plinta šauktinių sąrašas moterims, kuriama kalbama apie privalomą moterų apvaisinimą. „18 – 30 metų moterys ir merginos kviečiamos prisistatyti sveikatos patikrai.

Lietuvos kariuomenė rengiasi priimti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir atnaujina batalionų infrastruktūrą – daliniuose remontuojamos kareivinės, valgyklos, medicinos punktai, sporto salės, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Atliekame būtiniausius darbus, kad jau vasaros pabaigoje į karinius dalinius atvykę pirmieji nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai turėtų tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Birželio 11 d. suėjo 20 darbo dienų nuo 2015 m. šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašų paskelbimo terminas. Per šį terminą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai turėjo išsiųsti šaukiamiems karo prievolininkams visus šaukimo nurodymus. Šaukimo nurodymuose karo prievolininkams įrašytos atvykimo į skyrius datos.

Karo prievolės centruose jau prasidėjo šauktinių registracija. Kol kas jaunuoliai pirmomis dienomis nesispyrioja ir prisistato noriai, nors didelio entuziazmo patekti į šauktinių kariuomenę nerodo. Specialistai pripažįsta, kad varu varyti į kariuomenę nė vieno šauktinio neketina, mat visas viltis deda į savanorius. Karo prievolininkais privalomai šaukiami ne tik čia gyvenantys ir dirbantys, bet ir raginami atvykti iš užsienio.

Rusijos portalas „Regnum“, pasižymintis antivakarietiška retorika, neliko nuošalėje #verktinių temoje ir publikavo savo portale šį Beatos Tiškevič-Hasanovos kartu su fotografe Neringa Rekašiūte kurtą projektą. Fotomenininkėmis pristatomos autorės, anot leidinio, sukūrė projektą, kuriame šauktiniai pavaizduoti raudantys. Anot „regnum.

Internete nenustoja virti aistros dėl socialinio Beatos Tiškevič-Hasanovos ir Neringos Rekašiūtės socialinį projektą „Jie laimėjo loteriją“. Aktorės vyras, režisierius Rufatas Hasanovas taip pat išreiškė savo nuomonę apie žmonos projektą. „Mano žmona su savo kūrybiškumu ir produktyvumu mane sugėdino. Rimtai, negaliu su tuo susitvarkyti. Man gali tekti eiti į armiją, norint protestuoti“, - įkėlęs nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žinomas režisierius.

Vakar interneto erdvėje paviešintas Beatos Tiškevič-Hasanovos ir fotografės Neringos Rekašiūtės socialinis projektas „Jie laimėjo loteriją“ patraukė ir žinomų šalies vyrų dėmesį. Jie nepraleido progos „patrolinti“ didžiulį ažiotažą sukėlusio projekto dalyvių ir susibūrė į „#verktinių“ armiją. Su ašaromis akyse įsiamžinęs Paulius Ambrazevičius pristatė savo projektą „Jie gyvena Vilniuje“ ir skundėsi brangiu šildymu sostinėje.

Tiesa, kad šauktinių idėjos pristatymas, komunikacija ir mechanika yra žemiau bet kokios kritikos - ir apie tai esu rašęs ir rašysiu ir toliau (va jums ir prasideda Vietnamas ir čia dar tik pradžia). Tiesa, kad visas dabar viešojoje erdvėje vyraujantis „tikrų vyrų“ gėdinimas yra bjaurus sovietinis reliktas ir tikra hipokritizmo išraiška: lengva kariauti kareivėliais kompiuteryje ir aiškinti kitiems, nelengva keisti tikrų žmonių likimus, svajones ir lūkesčius, apie tai jų iš anksto neįspėjus.

Prieš keletą mėnesių priėmus sprendimą dėl šauktinių Lietuvoje grąžinimo, visuomenė suskilo į dvi barikadų puses. Vieni plojo atsistoję, kiti gi ėmė garsiai šūkauti „kam to reikia!“. Politikai vieną po kito ėmė žerti argumentus – reikia, nes Rusija ir taip toliau. Naujas pasipiktinimo cunamis kilo prieš porą savaičių paskelbus jaunuoliu sąrašus. Grupelė nemenka – 37 tūkst. kandidatų į šauktinius. To pakako, kad diskusijos iš politinio lygio peraugtų į visuomeninį.

Merginos teigia, kad karo prievolę atlikę vaikinai yra geresni partneriai, tačiau dalis šauktinių savo antrųjų pusių neberas. Kas septinta mergina yra nenusiteikusi laukti vaikino, jei jį pašaukė atlikti pareigą tėvynei, rodo pažinčių svetainės Flirtas.lt atliktas tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kad jaunesnės merginos yra labiau linkusios laukti iš kariuomenės grįžtančio vyro. „Merginos ir jaunos moterys optimistiškiau žvelgia į savo santykius.

Krašto apsaugos ministerija prieš paskelbiant šauktinių sąrašus teigė, kad bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai) ir juos atrinks atsitiktiniu būdu, naudojant programinę įrangą. Pažvelgus į atrinktųjų statistiką, pastebėta, kad daugiausia pakviestųjų yra gimę 1989 ir 1990 metai, t.y., 25-26 metų amžiaus jaunuoliai. Tai dažniausiai jau baigę studijas ir dirbantys asmenys, o ką tik mokyklą baigę jaunuoliai beveik nešaukiami.

Atsižvelgdami į karo prievolininkų, patekusių į 2015 m. šauktinių sąrašą, susidomėjimą šaukiamųjų skaičiais regionuose, informuojame, kad regionams kvotos nustatytos proporcingai regionuose gyvenančių šaukiamųjų skaičiui. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus) paskirs ir pristatys į karinius vienetus - 229 jaunuolius; Alytaus regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, Naujoji g. 2-320, tel.

Sprendimas sugrąžinti šauktinius į kariuomenę kelia daug diskusijų. Vieni puola kritikuoti, kiti – pritarti. Diskusijos šia tema nesiliauja, o nuomonės – itin skirtingos. Tačiau daininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras tv3.lt portalui įrodė, kad Lietuvoje dar yra likę tikrų vyrų. Nors tarnauti armijoje neteko, Svaras yra neabejingas Lietuvos kariuomenei: jis yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, kuris nuolat bendrauja su kariais ir dalyvauja įvairiuose specialiuose projektuose.

Kilus sąmyšiui dėl šaukimų į privalomąją karo tarnybą, medikai atkreipia visuomenės dėmesį į pastaruoju metu stebimą tendenciją – jauni vyrai, siekdami išvengti karinės tarnybos, pradeda skųstis naktiniu šlapimo nelaikymu. Pasak VšĮ „Inkocentras“ vadovės, atskirti simuliantus įmanoma, tereikia žinoti keletą dalykų.

Visai Lietuvai skęstant euforijoje dėl trečiadienį paskelbto pirminio šauktinių sąrašo, į kurį buvo įtraukta į nemažai sporto, muzikos ir šou verslo atstovų, muzikos grupė „Riteriai“ nusprendė apdainuoti šį įvykį. Kaip sako grupės nariai, jie nusprendė palaikyti šauktinius, kuriuos vakar (trečiadienį) Krašto apsaugos ministerija pašaukė 9 mėnesių tarnybai.

Į šauktinių sąrašus įtraukti Lietuvą garsinantys sportininkai, menininkai ir mokslininkai nuo kariuomenės galės būti atleisti. Tokią galimybę numato krašto apsaugos ministro įsakymas. Į trečiadienį paskelbtą šauktinių sąrašą įtrauktas geriausias Lietuvos tenisininkas 24 metų Ričardas Berankis, 20-metis futbolininkas Lukas Spalvis, 23 metų krepšininkas Tautvydas Sabonis.

Socialinio puslapio „Facebook“ erdvėje pasklido Agness Landau šaukimo į kariuomenę biuletenis. Šiuo įrašu pasidalijo vienas iš „Humoro klubo“ įkūrėjų, komikas Mantas Katleris. Internautams suskubus komentuoti, kad Agness būryje turėtų būti linksma, reikėtų priminti, kad modelis neturi Lietuvos pilietybės, tad į šauktinių kariuomenę būti kviečiama negali.

Trečiadienio rytą internetiniai portalai ir socialiniai tinklai „sproginėjo“ nuo publikacijų apie jaunuolius, kurie pateko į nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sąrašus. Nuo studentų, dirbančių jaunuolių iki futbolo, teniso ir krepšinio žaidėjų – šaukimo galėjo sulaukti visi. Ir sulaukė. Bene didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos krepšinio federacijos prezidento sūnui Tautvydui Saboniui, kuris sąraše yra 1167-as. Yra didelė tikimybė, kad jis bus pakviestas į kariuomenę.

Lietuvos socialiniai tinklai mirga nuo įvairiausių juokelių ir pasisakymų apie šiandien pasirodžiusį šauktinių sąrašą. Vienas iš išskirtiniausių ir linksmiausių pasisakymų yra Gretos Paliulionytės eilėraštis. Kviečiame jį paskaityti ir dalintis: Ar Antaną? O Petriuką?! Peržvelgiu greit sąrašiuką Dreba kojos, dreba rankos ir širdis kaip žaibas trankos.

Kaip žinia, internete jau paskelbti šių metų šauktinių sąrašai sukėlė susirūpinimo bangą. Sąrašuose atidūrę jaunuoliai baiminasi dėl savo ateities, o dėl jų nerimauja ir merginos. Paklausėme, ką šios mano apie susiklosčiusią situaciją ir kokią ateitį įsivaizduoja. „Atsimenu, kai mama sakydavo, kad prieš armiją visi vaikinai bando kuo greičiau susirasti bet kokią merginą, kuri po to jiems laiškus rašytų.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus, kuriuose įtraukti 36 825 jaunuoliai. Tarp jų pateko garsūs sporto pasaulio atstovai – pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, Lietuvos krepšinio federacijos prezidento ir mūsų šalies krepšinio legendos Arvydo Sabonio sūnus Tautvydas bei vienas perspektyviausių Lietuvos rinktinės futbolininkų Lukas Spalvis.

Paskelbus šauktinių į Lietuvos kariuomenę sąrašą, lietuviai socialiniuose tinkluose suskubo dalintis žiniomis apie savo likimą. Vieni džiūgauja, kad į sąrašą nepateko, kiti baiminasi dėl savo ateities, o treti to nesureikšmina. Tv3.lt susisiekė su keliais jaunuoliais, patekusiais į šauktinių sąrašą. Pateikiame jų mintis ir nuomones. Šauktinis Elijus, fotografas: „Jaučiuosi nelabai fainai. Tas šauktinių grąžinimas buvo lyg iš giedro dangaus. Visai kitaip gyvenimą dėliojausi.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį paskelbė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus, kuriuose įtraukti 36 825 jaunuoliai. Sąrašai skelbiami adresu sauktiniai.kam.lt Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt. skelbiamame sąraše taip pat įtrauktas daugiau kaip tūkstantis savanorių, todėl iš viso nurodomi 37 932 asmenų duomenys, BNS informavo ministerijos atstovai. Privalomai devynių mėnesių mokymams į kariuomenę kviečiami 19-26 metų jaunuoliai.

Daugiau kaip pusė gyventojų pritaria šauktinių grąžinimui ir dauguma jų siųstų savo vaikus bei vaikaičius į privalomąją karo tarnybą, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Anot apklausos, 51,9 proc. lietuvių pritaria šauktinių tarnybos grąžinimui Lietuvoje, 27,9 proc. tam nepritaria, o 20,2 proc. nežino arba neatsakė į klausimą. Šauktinių tarnybos grąžinimui dažniau pritaria vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 35 m.) respondentai.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį internete paskelbs šauktinių sąrašą. Sąrašas interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt bus paskelbtas iki 13 valandos, BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. Pasak jos, viešame sąraše bus nurodyta karo prievolininko vardo pirmoji raidė, pavardė, gimimo data, unikalus šaukimo kodas, Krašto apsaugos teritorinis padalinys, kuriam priskirtas šauktinis, ir informacija apie šaukimo eigą.

Internete paplitus sąrašui asmenų, kurie bus kviečiami į privalomąją karo tarnybą, Krašto apsaugos ministerija suskubo pranešti, kad jis fiktyvus. Oficialiai sąrašai bus paskelbti gegužės 13 d. „Atsižvelgdami į internete plintančius tariamus 2015 metų šauktinių sąrašus, pabrėžiame, kad bet kokie iki gegužės 13 d. skelbiami alternatyvūs sąrašai yra fiktyvūs! Pabrėžiame, kad KAM sudaryti sąrašai bus paskelbti gegužės 13 d. internete svetainėje www.sauktiniai.kam.lt“, - nurodoma KAM pranešime.

Krašto apsaugos ministerijoje pirmadienį baigti sudaryti šauktinių sąrašai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pranešė, kad į juos įtraukti 36 tūkst. 825 jaunuoliai nuo 19 iki 36 metų. Šiemet į kariuomenę devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti 3 tūkst. šauktinių, įskaitant savanorius, kurių užsirašė per tūkstantį. Ministro teigimu, sąrašai bus vieši, visi norintys galės matyti šaukiamųjų pavardes, gimimo datą, kokioje teritorijoje asmuo gyvena.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bus sudaromi šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Sąrašai pagal regionus bus sudaromi naudojant kompiuterių programą su atsitiktinių skaičių generatoriumi. Siekiant užtikrinti, kad atrankos procedūra vyktų skaidriai, objektyviai ir viešai, procesą stebės visuomenės atstovai, pranešė ministerija.

 Į ketvirtadienį vykusias mobilizacijos pratybas atvyko apie pusė pašauktų parengtojo rezervo karių, penktadienį BNS pranešė Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas. Štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis tokius skaičius pavadino „geru rodikliu“. „Turėjome tikslą paskelbus dalinę mobilizaciją kiekviename šaukimo punkte sukomplektuoti po pėstininkų kuopą. Matydamas, kad atvyko dar daugiau karių, galiu pasidžiaugti, tai geras rodiklis“, - pranešime spaudai teigė V.Tamošaitis.

 Visuomenininkai neparodė labai didelio entuziazmo stebėti, kaip bus sudaromas šauktinių sąrašas. Tačiau, kaip teigia Krašto apsaugos ministerijos atstovas majoras Gedeminas Davydovas, stebėtojų surinkta tiek, kiek reikia, – lygiai dešimt. Krašto apsaugos ministerija kvietė visuomenines organizacijas, atitinkančias reikalavimus, teikti pasiūlymus dėl jų atstovų galimybės dalyvauti šauktinių sąrašų sudarymo stebėjime.

 Visuomenininkai neparodė didelio noro stebėti, kaip sudaromas šauktinių sąrašas, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Nors visuomenininkų neatsirado tiek, jog Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui reikėtų iš jų pasirinkti tinkamiausius, teigiama, kad stebėti šių metų šauktinių sąrašo sudarymą galės tik tie, kurie pereis nepriekaištingos reputacijos filtrą. Planuota, kad prievaizdais galės tapti ne daugiau kaip 10 visuomenės atstovų. „Tiek dabar jų ir turime.

 Lietuvos kariuomenės vadui patvirtinus metinį karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 m. planą, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad svarbiau už šauktinių grąžinimą yra nuostata ginti savo šalį, kuri šiuo metu Lietuvoje, anot jo, yra silpna. „Gynybos potencialas susideda iš kelių dalykų: iš profesionalumo, mokėjimo vartoti ginklą, elgtis tinkamai, bet dar svarbiau yra nuostata gintis.

Grąžinti šauktinių kariuomenę – labai nepopuliarus žingsnis šalies vadovybei, kurio tikrai nebūtų reikėję žengti, jei visuomenė būtų pakankamai pilietiška ir patriotiška. Diskutuoti tikrai yra ką – apie šauktinių indėlį į kariuomenės pajėgumą bei alternatyvas jaunuoliams, kurie mokosi, dirba ar turi kitų įsipareigojimų, kuriuos tinkamai įvykdyti devynių mėnesių nepertraukiama tarnyba gali sutrukdyti. Krašto apsaugos savanorių pajėgos beveik neturi norinčiųjų priėmimo apribojimų.

 Kol Lietuvoje verda diskusijos kiek jaunų vyrų šaukti devyniems mėnesiams į kariuomenę, kaimynai jau keletą metų imasi darbų. Pasirodo, kad Lietuva yra bene prasčiausiai regione parengusi savo rezervą - tai yra civilius praėjusius karinius apmokymus ir šauktinius. Nors mums pavojus iš Rusijos bene didžiausias, priemonių tam nesiimame. Štai pavyzdžiui estai ir suomiai kasmet surenka kelis kartus daugiau šauktinių, o rezervo karius kasmet treniruoja ir aprūpina ginkluote.

 Seime penktadienį vykstant konferencijai dėl kariuomenės ateities, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė „Žinių radijui“ sakė, kad reikia pradėti kalbėti apie perėjimą prie visuotinio karinio rengimo.

  Seimas dar žingsniu pasistūmėjo įtvirtindamas papildomas garantijas, taip pat ir reikalavimus šauktiniams.   Ketvirtadienį po svarstymo 72 parlamentarams balsavus už ir dviem susilaikius pritarta atitinkamoms Karo prievolės įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal Karo prievolės įstatymo pataisų projektą, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad dėl to, jog jo siūlomose Karo prievolės įstatymo pataisose numatoma galimybė jaunuoliui šaukimą atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją įteikti ne tik asmeniškai, bet perduoti jį kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nenumatyta imtis kokių nors sankcijų prieš tėvus, kurie nuspręs apie gautą šaukimą nutylėti. Tokios nuostatos tikslingumu suabejojo konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Lietuvos kariuomenė ketvirtadienį pradeda siųsti šaukimus rezervo kariams į vienos dienos mobilizacines pratybas, per kurias tikrinama, kaip veikia mobilizacinė sistema. „Pirmieji šaukimai tikriausiai šiandien bus išsiųsti, iki penktadienio bus pilnai išsiųstas tūkstantis šaukimų,“ - žurnalistams Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe sakė Mobilizacijos skyriaus viršininkas majoras Dainius Kazlauskas.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenė tikrins kaip veikia mobilizavimo sistema ir pašauks 1 tūkst. rezervo karių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Balandžio 23 dieną atvykti į nurodytus punktus bus šaukiami parengtojo rezervo kariai iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskričių. Per vieną dieną vyksiančias mobilizacijos pratybas bus sutikslinami jų asmeniniai duomenys ir tikrinama sveikatos būklė tinkamumui privalomajai karo tarnybai dalinės mobilizacijos atveju nustatyti.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba, tačiau toks šalies vadovės žingsnis neįtikino grupės Seimo narių. Trečiadienį užregistruotas siūlymas atidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą metams. Teigiama, kad per tiek laiko pavyktų atsakyti į visus klausimus ir pati šauktinių tvarka vyktų skaidriau.