saugus eismas

Trys motociklų vairuotojų mirtys – tokiomis liūdnomis žiniomis žuvusiųjų artimieji palydėjo praėjusią savaitę. Per 7 mėnesius, skaičiuojant nuo šių metų pradžios, užfiksuotos 6 motociklus vairavusių asmenų žūtys, tad tokia 7 rugpjūčio mėn. dienų statistika, užfiksuota Lietuvos kelių policijos tarnybos, iš tiesų gąsdina.  Nelaimė, nusinešusi dviratės transporto priemonės – motorolerio vairuotojo gyvybę įvyko rugpjūčio 11 dieną,15:11 val. Vilniuje, Žirmūnų rajone.

 Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugpjūčio 7–13 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 62 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 7 eismo dalyviai: 5 vyrai ir 2 moterys, jų amžiaus vidurkis – 49-eri metai. Tarp žuvusiųjų – 3 motociklų ir 2 automobilių vairuotojai, ir 2 automobilių keleiviai. Rugpjūčio 11-ąją (antradienį) eismo nelaimėse žuvo 4 žmonės. Per savaitę sužeisti 74 žmonės, tarp jų – 13 nepilnamečiai.

Šeštadienį naktį Vilniuje Stepono Batoro gatvėje apvirto automobilis „Ford Mondeo“. Nelaimė įvyko Pavilnių regioninio parko pašonėje, netoli garsiosios Pūčkorių atodangos. Važiuodamas nuokalne į centro pusę automobilis išskriejo į priešpriešinę eismo juostas ir jas abi kirtęs apvirto šalikelėje. Iš automobilio išsiropštė du jaunuoliai. Į avarijos vietą buvo iškviesti ir gelbėtojai – buvo manoma, kad automobilyje dar galėjo likti prispaustų žmonių.

Eišiškių plente penktadienį rytą susidūrė trys automobiliai. Nelaimė įvyko apie 9.30 val. netoli sankryžos su Užusienio gatve, prie pėsčiųjų perėjos. Automobiliui „Honda“ stabdant praleisti pėsčiųjų į jį atsitrenkė „Ford“, o į šio galą – dar vienas „Honda“. Gali būti, kad sustabdyti nespėjo tik paskutinis automobilis, o fordas nuo smūgio į galą pašoko į priekį. Į avarijos vietą buvo iškviesti medikai, pagalbos prireikė aštuonių mėnesių kūdikiui.

Daugiau nei 70 proc. Lietuvos vairuotojų neskiria didelio dėmesio automobilio gedimų prevencijai. Veiksmų jie imasi, kai automobilis pradeda veikti ne taip, kaip turėtų. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis jų automobilio techninei priežiūrai ir remontui išleidžia iki 500 eurų per metus. Didžioji dalis – 74 proc.

Antradienį naktį prie Panevėžio per avariją žuvo vienas žmogus, du – sužeisti. Po lengvojo automobilio ir vilkiko kaktomušos teko stabdyti eismą. Antradienį apie 22.30 val. gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos atsiųstos į Panevėžio aplinkkelį. Prie Bernatonių su vilkiku susidūrė „Toyota Corolla Verso“. Pastarasis smarkiai sumaitotas, jame buvo prispaustas vairuotojas. 58-erių metų vyriškis atvažiavus tarnyboms buvo miręs.

Artėjant mokslo metų pradžiai, posakį „moteris už vairo – avarija už kampo“ derėtų kiek pakoreguoti: į didžiuosius Lietuvos miestus ima plūsti vairuoti intensyviame eisme neįgudę, jauni, mažai atsakomybės jausmo teturintys vairuotojai. Po vasaros sezono klevo ženklu pažymėtų automobilių keliuose kasmet padaugėja – jaunimas skuba iki rudens įgyti vairuotojo pažymėjimą. Deja, nepatyrę vairuotojai tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai keliuose dažnai elgiasi neadekvačiai.

 Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, per praėjusią savaitę, liepos 31–rugpjūčio 6 dienomis, šalyje žuvo 6 eismo dalyviai, tarp kurių 1 nepilnametis: 3 automobilių keleiviai, 2 automobilių vairuotojai, 1 pėsčiasis. Visi žuvusieji – vyrai, jų amžiaus vidurkis – 45-eri metai. Iki rugpjūčio 6 dienos Lietuvos kelių policija užfiksavo 64 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Deja, statistika rodo, jog įvyko tik viena nelaime mažiau nei paskutiniąją liepos savaitę.

„Tenka pripažinti, kad vairuotojų, už vairo besielgiančių neadekvačiai ar tiesiog nesilaikančių visų kelių eismo taisyklių yra nemažai. Dažniausiai pasitaiko „užkišinėjimų“ - situacijų, kai agresyviai vairuojantis žmogus su automobiliu užlenda priekyje jūsų ir staigiai stabdo, taip sukurdamas didelę eismo įvykio riziką“,- sako vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kąstytis Povilaitis.

Ir nepasisekė, ir baisiai pasisekė „Peugeot 407“ girtam vairuotojui, naktį Vilniaus pakraštyje pakliuvusiam į avariją. Vyriškis visiškai sudaužė automobilį, tačiau liko gyvas ir nesužeidė kitų žmonių. Apie 22.18 policijai buvo pranešta, kad Ukmergės gatvėje, prie sankryžos su Perkūnkiemio gatve į vilkiko „Mercedes-Benz“ galą atsitrenkė lengvasis automobilis. Vilkikas stabdė užsidegus raudonam šviesoforo signalui.

Penktadienį po vidurdienio Žirmūnuose moters vairuojamas automobilis trenkėsi į kitą automobilį ir jį apvertė. Medikų pagalbos prireikė apvirtusio automobilio vairuotojui. Nelaimė šalia sankryžos su Lakūnų gatve įvyko apie 13.40 val. Pirminiais duomenimis, važiuodama Žirmūnų gatve į centro pusę „Toyota“ vairuotoja ketino pasukti į kairę į kiemą ir nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio „Ford Mondeo“. Nuo smūgio fordas apvirto ir dar kliudė stulpą.

Ketvirtadienį prieš 15 val. kelyje Kaunas–Jonava prie posūkio į Zatyšių sodus 32-ejų metų vyriškio vairuojamas „VW Sharan“ susidūrė su „Opel Zafira“. Pastarąjį automobilį vairavo 49-erių vyras. Artėdamas prie sankryžos VW vairuotojas per vėlai pastebėjo, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir nespėjo sustabdyti. Vyriškis bandė išvengti atsitrenkti į prie sankryžos sustojusius automobilius, tačiau trenkėsi į opelį.

Trečiadienį rytą Trečiojo policijos komisariato pareigūnė sukėlė avariją Vilniuje, Naujininkų rajone. Smarkiai sudaužytas policijos automobilis „Škoda“, nukentėjo ir pati pareigūnė. Avarija įvyko Dariaus ir Girėno ir Pelesos gatvių sankryžoje. Sukdama iš Pelesos gatvės į kairę, tarnybinį automobilį vairavusi pareigūnė nepraleido priešpriešiais iš Prūsų gatvės važiavusio „Toyota“ automobilio. Šiam degė žalias šviesoforo signalas.

Pradedama nagrinėti tragiškos avarijos Vilniuje byla. Dėl 15-metės pėsčiosios pražudymo pėsčiųjų perėjoje kaltinamas sostinės policininkas. Pareigūnas, vairavo blaivus, kaltę jis pripažįsta. 43-ejų metų buvusiam Vilniaus ketvirtojo policijos komisariato postiniam Andrejui Antonevičiui gresia ir laisvės atėmimas – tačiau į kalėjimą teisiamajam greičiausiai neteks sėsti. Policininkas buvo blaivus, kai partrenkė paauglę, atsiprašė žuvusiosios tėvų ir kitų artimųjų.

Penktadienį Kaišiadoryse į gatvę draudžiamoje vietoje išbėgusią moterį parbloškė 73 metų automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas. Nelaimė įvyko Gedimino gatvėje, perėjos toje vietoje nėra, pranešė Kauno apskrities policija. Smūgis buvo smarkus, automobilis apgadintas. 82-ejų moteriai prireikė medikų, ją dėl sunkių sužalojimų ji išvežta į ligoninę.

Praėjusiais metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 265 ir sužeisti 3 889 žmonės. Iš viso užregistruoti 3 325 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Palyginti su 2013 metais, eismo dalyvių žuvo 9 (arba 3,5 proc.) daugiau. Sužeistų žmonių ir eismo įvykių skaičius atitinkamai sumažėjo 2,9 ir 1,9 procentais. Daugiausia eismo įvykiuose sužeista keleivių - 1 254 ir vairuotojų - 1 182. Nors dedamos didelės investicijos į socialines reklamas, tačiau skaičiai visgi šokiruoja.

Trečiadienį rytą Vilniaus policijai buvo pranešta apie eismo įvykį O. Milašiaus gatvėje. Važiuodamas nuo Nemenčinės plento pusės prie Lizdeikos gatvės viaduko automobilis „VW Passat“ užlėkė ant skiriamosios vejos ir vertėsi. Žmonės per avariją nenukentėjo, tačiau smarkiai apgadintas automobilis, nuverstas kelio ženklas.

Pirmadienį vakare nepasisekė mažiausiai devyniems vairuotojams, važiavusiems Geležinio Vilko gatve. Tunelyje į Šeškinės pusę nušoko šulinio dangtis: į jo kraštą vairuotojai prasikirto padangas, o kai kurie ir sutrupino ratlankius. Vairuotojai sakė, kad padangos taip prakirstos, kad jų greičiausiai neįmanoma suremontuoti. Vairuotojai skundėsi, kad tamsiame tunelyje net nepastebėję nieko įtartina. Spėjama, kad metalinis dangtis tik kiek iššoko iš asfalto.

Visą šią savaitę, balandžio 13–19 dienomis, policijos pareigūnai vykdo Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotą saugaus eismo akciją, skirtą transporto priemonių važiavimo greičio kontrolei užtikrinti. Šiai akcijai skirta ir pirmą kartą Europos šalių kelių policijos pareigūnų organizuojama 24 valandas truksianti specialioji prevencinė priemonė „Greitis“. Ji bus vykdoma ketvirtadienį ir penktadienį (balandžio 16–17 d.) nuo 6.00 iki 6.00 valandos 23 Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

 Pirmadienį Lietuvoje minima Saugaus eismo diena. Šią dieną siekiama atkreipti eismo dalyvių dėmesį, kad saugumo laikymasis - viena iš pagrindinių priemonių, galinčių prisidėti prie nelaimių keliuose ir jose nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus mažinimo.

 Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai ir saugaus eismo akcijų rengėjai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių priemonių, jų dėvėti žmonės neskuba ir yra linkę nuvertinti savisaugos svarbą kelyje. Dažnai net ir tie, kurie rūpinasi savo saugumu, tai daro netinkamai. O juk šviesą atspindinčios priemonės veiksmingos tik tuomet, kai yra dėvimos taisyklingai. Kiekvienas pėsčiasis turėtų puikiai žinoti, kaip segėti atšvaitus, deja, realybė kiek kitokia.

Ne veltui saugaus eismo mokykloje sakoma, jog gale sėdintys keleiviai taip pat turi užsisegti saugos diržus ir laikytis tokių pačių taisyklių kaip ir priekyje sėdintis vairuotojas ir keleivis.

„Regitros“ duomenimis, nuo liepos 1 dienos įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, papildomai buvo sustabdyti leidimai dalyvauti eisme per 130 tūkst. automobilių. Jau anksčiau dalyvauti eisme negalėjo apie milijonas transporto priemonių. Artėjant į pabaigą 90-ies dienų terminui, vėl eksploatuoti leista per 80 tūkst. automobilių.

 Ant geležinių bėgių žūsta palyginti nedaug žmonių. Tokios nelaimės Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugsėjo 4 d. nusinešė vienuolika gyvybių. Tačiau labai didelė dalis automobilių ir traukinių susidūrimų baigiasi itin tragiškai. Pati pavojingiausia vieta – geležinkelių pervažos. Pavyzdžiui, 2012 m. visoje ES jose įvyko 573 įvykiai, per kuriuos žuvo 373 žmonės. Lietuvoje 2012 metais geležinkelio pervažose žuvo 3 žmonės, 2013 metais – 5 žmonės.

Vaizdo registratoriai – mada ar privalumas? Prekybininkai jums pasakytų, kad reikia pirkti ir leisti kuo daugiau pinigų, norėdami įsigyti gerą ir patikimą prekę. Kodėl tai tapo mada? Į šį klausimą geriausiai gali mums atsakyti rusai. Kiekvienas gyvenantys Rusijoje tiesiog privalo savo automobilyje turėti vaizdo registratorių.

Rūkas kaip ir kitos prastos oro sąlygos daro įtaką vairavimui, blogėja matomumas kelyje, todėl tuo metu vairuotojai privalo būti itin atidūs. Viena svarbiausių taisyklių – laikytis saugaus atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti greitį.  Visai nesvarbu, kad tame kelio ruože, kuriuo važiuojate, leidžiamas greitis 60km/h, tačiau esant rūkui sąmoningai turėtumėte vairuoti tokiu greičiu, kiek leidžia matomumas.

Susisiekimo ministerija Seimui siūlo keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir įtraukti galimybę registruoti Lietuvoje dešiniavairius automobilius.

Kiekvieną rytą, tupint Vilniaus kamščiuose tik ir matome, kaip besirikiuodami į kitą eismo juostą vairuotojai plūsta vieni kitus keiksmais. Apvardžiuoja vienas kitą įvairiais gyvūnais ir iš burnos išspjauna įvairių ligų pavadinimus. Piktam vairuotojui visas srautas pavirsta tiesiog „debilų“ jūra... O ką jis daro pats? Sukelia kelias avarines situacijas, spaudžia „gazą“, automobilis spjaudosi juodais dūmais, cypia kitų automobilių stabdžiai, autobuso vairuotojas susiima už galvos.

2014 m. rugsėjo 24–25 d. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas) vyks tarptautinis renginys „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, kurio šūkis „Judėk permainų link“. Dėl Lietuvos didžiuosiuose miestuose didėjančio transporto srauto ir kartu didėjančio jo poveikio aplinkai, oro taršos bei triukšmo poveikio gyventojams, dėl augančių problemų miestų keliuose, dėl gana didelio žmonių traumatizmo ir žuvusiųjų skaičiaus 2014 m. balandžio mėnesį Paryžiuje įvykusi...

Nuo 2000 metų Lietuvos keliuose žuvo 7260 eismo dalyvių, sužeista – 82 622. Beveik tiek pat gyvena Panevėžio mieste. Todėl ypač draudikus, kuriems dažnai tenka padengti eismo įvykiuose padarytą materialinę ir moralinę žalą, domina, kokios vairuotojų grupės dažniausiai sukelia avarijas, kuriose sužeidžiami eismo dalyviai ir nusinešama tūkstančiai jų gyvybių. Vyrai kelyje - pavojingesni Vieną išsamiausių tyrimų neseniai paskelbė ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Per pirmąjį šių metų pusmetį transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius šoko į viršų - lyginant su 2013 m. sausiu-birželiu tokių incidentų šiais metais tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 50 proc. daugiau. Šiemet susidūrimų kelyje su laukiniais gyvūnais buvo kaip nė vienais metais daug. Gyvūnai užklysdavo net į miestus.

„Tereikia nuvykti į Estiją ar Lenkiją ir pažiūrėti, ką diegdami dviračių takų infrastruktūrą veikia mūsų kaimynai, po to priimti sprendimą tą patį daryti pas mus – ir veikti. Tačiau Lietuvoje nėra nei sprendimų priėmimo kultūros, nei racionalaus problemos suvokimo, todėl ir žingsniuojame vėžlio greičiu kurdami dviratininkams skirtą infrastruktūrą“, - įsitikinęs Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius. Nuo 2000-ųjų Lietuvos keliuose žuvo 735 dviratininkai.

„Balsas.lt“ tęsia reportažų apie saugų eismą ciklą. Apklausti žmonės sakė, kad labai dažnai susiduria su vairuotojais, kurie nesustoja praleisti pėsčiųjų. Taip pat jie minėjo, kad Lietuvoje trūksta vairavimo kultūros.

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, dėl netvarkingų kelių įvyksta visoje planetoje net 31 proc. avarijų. Prie netvarkingų kelių gali būti priskiriami ir avaringi kelio ruožai, kuriuose greičiui sumažinti nėra vadinamųjų „gulinčių policininkų“. Šių metų pradžioje Ukmergėje automobilis BMW mirtinai sužalojo paspirtuku į gatvę išvažiavusį vaiką.

Didžiųjų miestų gatvėse žaibišku greičiu daugėja automobilių, o rugsėjo mėnesį į gatves išbėgs gausybė po vasaros atostogų išsiblaškiusių vaikų, tad ir vėl būtina kalbėti saugaus eismo tema. Atlikėja Rūta Ščiogolevaitė tik prieš mėnesį susilaukusi antrosios atžalos jau šiandien įsisukusi į darbų sūkurį ir automobilyje tiek viena, tiek su savo šeima praleidžia vis daugiau laiko.

Ruduo – laikas, kai dienos trumpėja, vis dažniau išsitraukiame lietsargį, o gatves užplūsta po vasaros atostogų grįžę moksleiviai. Tačiau tai tampa tikru iššūkiu vairuotojams, kuriems, pablogėjus eismo sąlygoms, reikia saugotis gausesnio eismo dalyvių skaičiaus. Profesionalus ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas pastebi, kad Lietuvos keliuose daromas didžiulis darbas gerinant eismo saugą. „Jau vien statistika rodo, kad rudenį ženkliai padaugėja eismo įvykių.

Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pradžioje transporto srautai neišvengiamai išauga, o kartu padidėja ir nelaimių rizika. Vairuotojai raginami būti itin atidūs gatvėse, prie kurių yra mokyklos. Patariama, prie mokymo įstaigų vairuoti itin atsargiai. Vaikai, paaugliai po vasaros atostogų gali būti išsiblaškę ir bėgti per gatvę neleistinose vietose.

Jau sekmadienį įvyksiančio „Velomaratono“ organizatoriai ir saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ siekia, kad renginio dalyviai ir žiūrovai jaustųsi saugiai tiek keliaudami iki renginio starto vietos, tiek važiuodami trasoje. Organizatoriai primena, kad dalyviai yra asmeniškai atsakingi už savo elgesį maratono metu. Vienas svarbiausių reikalavimų dalyvaujantiems dviratininkams – techniškai tvarkingas dviratis ir šalmas.

Artėjant mokslo metams, jaunesnio amžiaus vaikus auginantys tėvai susiduria su nelengvu uždaviniu, kaip savo atžalas tinkamai išmokyti saugaus eismo pagrindų.

Policijos pareigūnai – tie, kurie perspėja, drausmina ir baudžia už kelių eismo pažeidimus, tačiau, ar visada policininkai patys laikosi kelių eismo taisyklių, ar visada rodo deramą pavyzdį? Balsas.lt pateikia dažniausiai policijos pareigūnų daromas klaidas kelyje. 1. Neprisegtas saugos diržas Ši klaida yra pirmoji sąraše, kadangi ją yra lengviausia ištaisyti. Pusė kelyje žuvusiųjų pareigūnų nesegėjo saugos diržo. Išraiškingas faktas.

Vilniaus gatvėse dažnai pastebima, kad automobilių vairuotojai nelinkę važiuoti kairiąja žiedinės sankryžos juosta. Balsas.lt domisi, kodėl keliuose vyrauja toks elgesys ir, ar vairuotojai nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Kalbiname vairavimo mokyklos „Autologija" instruktorių Kastytį Povilaitį. „Kairiąja eismo juosta galima važiuoti tik ratu. Vilniaus pagrindiniuose žieduose yra taikomas bendras eismo organizavimo principas ir optimaliausia važiuoti vidurine eismo juosta.

Kai kurios vairuotojų klaidos yra tiesiog erzinančios, o kita jų dalis – gali sukelti pavojų visiems eismo dalyviams. Belieka džiaugtis, kad pastarosios yra ganėtinai retos. Šiandien pateikiame dešimt klaidų, kurios retai kada gali būti atleistinos. 10. Įjungta netinkama pavara Šią klaidą dažniausiai kartoja vairuotojai, kurie skuba kuo greičiau pajudėti. Užgesite tuoj pat prie šviesoforo, automobilis susipurtys – vargas jūsų automobilio pavarų dėžei ir vairuotojams, kurie laukia už jūsų.

Iki rugpjūčio 5 d. Lietuvoje žuvo 4,6 proc. daugiau eismo dalyvių nei per tą patį laiką 2013-aisiais. . Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose buvo fiksuotas mažesnis žūčių skaičiaus augimas – 1,1 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės užpernai įvyko 298 eismo įvykiai, pernai – 273. Per juos atitinkamai žuvo 28 ir 27 žmonės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2012 metais eismo įvykiuose gyvybes prarado 302, 2013 metais – 258 eismo dalyviai. Arba 9,2 proc. bei 9,8 proc. nuo bendro žuvusiųjų skaičiaus. Tuo pat metu girtų sukelti eismo įvykiai sudarė 2012-aisiais 8,8 proc.

Londono olimpinių žaidynių dalyvė, BMX dviračių sporto atstovė Vilma Rimšaitė, sužinojusi, kad prieš kamerą reikės kalbėti apie saugų eismą ir vairuotojų toleranciją dviratininkams, giliai atsiduso. Pasak sportininkės, visiems kelių eismo dalyviams reikėtų pasimokyti tolerancijos ir supratingumo. Pokalbis su olimpiete – vaizdo siužete.

(VĮ) „Automagistralė“ atliko metų pradžios jos prižiūrimose Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse eismo įvykių analizę iš kurios matyti, kad šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 20 d. net 30 proc. avarijų įvyko dėl vilkikų vairuotojų kaltės. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad didelius, kartais net po kelias dešimtis tonų sveriančius sunkvežimius vairuojantys profesionalai yra tikri kelių asai, rodantys tinkamo elgesio keliuose pavyzdžius ir kitiems eismo dalyviams.

Kur tu, žmogau skubi, ir kur nuskubėsi? Aplenksi vieną, kitą automobilį, o paskui vis tiek stovėsi „kamštyje“. Niekur tu nenulėksi.Tokius žodžius pasakytų Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas visiems vairuotojams, viršijantiems leistiną greitį ar kitaip pažeidžiančius Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisykles privaloma mokėti kiekvienam, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pavažinėjus Lietuvos keliais, ypač sostinės centrinėmis gatvėmis piko metu susidaro įspūdis, kad vairuotojai tyčia jų nesilaiko arba gavę pažymėjimą pamiršo. Taip pat panašu, kad eismo dalyviams trūksta pagarbos vieni kitiems.

Tamsu. Neapšviesta gatve pėdina žmogus. Jis neturi prisisegęs atšvaito, juo labiau neturi liemenės, o kam jų reikia – pravažiuojančius automobilius mato kuo puikiausiai. Ir kam tas atšvaitas išvis reikalingas, kažkaip nešioti prie stiliaus netinka ir šiaip, ką čia, negi pirksi specialiai, kai ne toks jau ir ilgas kelias ta neapšviesta gatve, o ir puikiai žinomas maršrutas. Ir dūlina žmogelis sau vargo nematydamas, tegu vairuotojai būna atidesni. Staiga pyst, – žmogelį partrenkia automobilis.