sankcijos

Lietuva įveda nacionalines sankcijas dvigubos paskirties prekėms, kurias verslininkai per Vidurio Aziją gabena į Rusiją. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė Rusijos sankcijų apėjimo schemos viršūnėje – vokiečių žurnalistai suskaičiavo, kad mūsų šalis antroje vietoje tarp Vakarų valstybių, per kurias į Rusiją keliauja daugiausia sankcionuotų prekių.

Europos Sąjunga penktadienį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą. ES Taryba paskelbė, kad paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą ir „bus užtikrinta, kad, remiantis per praėjusius metus įgyta įgyvendinimo patirtimi, ES sankcijos Rusijai būtų dar geriau įgyvendinamos ir geriau užtikrinamas jų vykdymas“. ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo na...

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidarius ilgoms vilkikų eilėms, o vežėjams valdžios prašant spręsti pralaidumo kontrolės punktuose problemą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad siekiant užkardyti galimą sankcijų apėjimą kirsti sieną į Rytus bus vis sudėtingiau.  „Kalbant apie eiles (pasienyje su Baltarusija – BNS), eilės yra ne dėl bet kokių priežasčių, o dėl to, kad yra labai stipriai sustiprinta sankcijų įgyvendinimo kontrolė.

Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Muitinės departamento patvirtintame sąraše –  kelios dešimtys prekių, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti. Prekių sąrašas skelbiamas verslo asociacijoms ir atstovams.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Atėnų „Panathinaikos“ komanda sulaukė nemalonumų. Pranešama, kad Mariaus Grigonio ir Artūro Gudaičio atstovaujama ekipa Graikijos čempionato finalo rungtynes turės žaisti tuščioje arenoje be sirgalių. Be to, klubui teks sumokėti 3 tūkst. eurų baudą už tai, kad fanai praėjusio mačo metu naudojo lazerius ir juos buvo nutaikę į Pirėjo „Olympiakos“ ekipos narius.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas sako, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. Pasak jo, sankcijos verčia gamyklą veikti sumažintu pajėgumu, jai trūksta žaliavų, sutrikęs jų ir medžiagų tiekimas, yra kitų kliūčių.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad įvedė sankcijas devyniems Rusijos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos įkalinimu. 41 metų V. Kara-Murza balandį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika. Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė.

Lenkija pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 365 baltarusiams, įskaitant daugiau kaip 150 parlamento Minske narių. „Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Rusijos atstovams, atsakingiems už vieno iš šalies opozicijos lyderių Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą, sankcijas pagal vadinamąjį Magnickio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šias Rusijos teisininko garbei pavadintas sankcijas siūloma įvesti, nes Vengrija blokuoja visos Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad sankcijų Baltarusijai silpninimas ar su jomis susijusios išimtys nebūtų tinkamas būdas spręsti maisto saugumo klausimus.  „Išimtys iš sankcijų, sankcijų silpninimas nėra tinkamiausias būdas spręsti maisto saugumo klausimus. Neturime pasiduoti klaidinantiems Rusijos ir Baltarusijos naratyvams, kad maisto trūkumas pasaulyje kyla dėl sankcijų taikymo trąšas gaminančioms įmonėms.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje vykstančioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje ragina kolegas greičiau priimti sankcijas Baltarusijai, atskiriant šį klausimą nuo esamų sankcijų keitimo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Azerbaidžaną dirbti kartu, užkertant galimybes Rusijai apeiti tarptautines sankcijas. „Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. – Turime dirbti kartu, užkertant kelius Rusijai apeiti sankcijas, ir remti Ukrainą iki pergalės.“ Taip jis kalbėjo po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Vilniuje.

Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai penktadienį susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai. To imtasi po to, kai Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga atskirai paskelbė apie naujas pastangas dar labiau sugriežtinti spaudimą Maskvai, praėjus 15 mėnesių po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė penktadienį pristatė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš deimantų ir kelių metalų importą siekiant pakirsti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje. Prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje Londonas paskelbė, kad įves draudimą rusiškiems deimantams, variui, aliuminiui ir nikeliui, be to, į sankcijų sąrašus įtrauks daugiau subjektų, priklausančių Maskvos kariniam pramoniniam kompleksui. Rusijos prekyba deimantais vertinama 4–5 mlrd.

Jungtinės Valstijos ir jų Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės penktadienį Rusijos karo mašinai paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš pelningą Maskvos prekybą deimantais ir daugiau subjektų, susijusių su Maskvos invazija į Ukrainą. Septynių turtingų demokratinių valstybių grupės lyderiai susitinka vakariniame Japonijos mieste Hirošimoje, o jų dėmesio centre atsidūrė 4-5 mlrd. dolerių (eurų) vertės Rusijos metinė prekyba deimantais.

Prisimindamas studijų laikus politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad didžiausias džiaugsmas ir motyvacija tobulėti buvo ir iki šiol yra universitete sutikti žmonės. Tiek su bendrakursiais, tiek su dėstytojais Linas iki šiol palaiko ryšį ir tikina, kad VU bendruomenė padėjo jam augti ne tik kaip savo srities specialistui, bet ir kaip asmenybei.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų taikyti sankcijas bendrovėms, padedančioms Rusijai apeiti Bendrijos ribojimus, įskaitant Kinijos įmones, tačiau atmeta galimas diskusijas dėl sankcijų visai šaliai ar jos pramonei.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės dvigubos paskirties prekės, kurios iš ES buvo vežamos į Armėniją, Kazachstaną ir Kirgizstaną, „pasimetė“ tranzito per Rusijos teritoriją metu, skelbiama „Financial Times“. Leidinio žurnalistai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios ES prekybos apimtys su Armėnija, Kazachstanu ir Kirgizstanu išaugo iki anksčiau neregėtų apimčių.

Kinija antradienį perspėjo Europos Sąjungą dėl naujo planuojamo sankcijų paketo Maskvai, kuriame rekomenduojama sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, ir pareiškė, kad imsis veiksmų jų interesams apsaugoti.

Norint užkirsti kelią apeiti Vakarų sankcijas Rusijai, kad sankcionuotos prekės į šalį agresorę nepatektų per kitas valstybes, Vilnius su Briuseliu derina nacionalinį draudimą išvežti kai kurias prekes iš Lietuvos, sako užsienio reikalų ministras. Premjerė teigia, kad toks apribojimas galėtų būti priimtas per mėnesį.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad jo šalis „saugos savo interesus“, jeigu Europos Sąjunga nuspręs taikyti sankcijas septynioms kinų bendrovėms, kurios tiekė sankcijų draudžiamas technologijas Rusijai.

Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas. „Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Sankcijos smaugia Rusiją, bet ši randa išradingų būtų jas apeiti, sako ekspertai, aiškinantys, kodėl karui rusai vis dar turi pinigų. Tiesa, pinigų rusams užtenka tik tokiam karui, kokį matome dabar, nieko didelio ir ekstravagantiško jie padaryti nebegali, nes – nebeturi už ką. O ateityje situacija dar labiau blogės, nes Rusiją turėjusi išgelbėti Kinija snaudžia, o draugais likę indai neskuba investuoti savo pinigų į neaiškią Rusijos rinką.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad kelias savaites trunkančios kovos Sudane „turi baigtis“, ir pritarė galimoms naujoms sankcijoms asmenims, atsakingiems už kraujo liejimą. „Sudane vykstantis smurtas yra tragedija ir Sudano žmonių aiškaus reikalavimo turėti civilinę vyriausybę ir pereiti prie demokratijos išdavystė, – sakoma jo pareiškime. – Tai turi baigtis.

Vienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų sako, kad daugiausia iššūkių įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai kelia sąsajų tarp sankcionuotų asmenų bei įmonių nustatymas. FNTT nuo karo Ukrainoje pradžios yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus dėl bandymų apeiti sankcijas. „Nėra taip, kad įmonės būtų valdomos per vieną ir tą pačią kompaniją.

Neužtenka įšaldyti sankcionuoto rusų ir baltarusių turto bei lėšų, reikia juos konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“. „Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis. „Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.

Rusijos kontroliuojamas daugiašalis Tarptautinis investicijų bankas (TIB) trečiadienį paskelbė paliekantis Vengriją, kai buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus, o Budapeštas atsisakė narystės. „Bankas pradėjo savo operacijų ir būstinės funkcijų perkėlimą iš Vengrijos į Rusiją“, – sakoma banko pranešime, paskelbtame jo tinklalapyje.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja galutinai apsispręsti, kokias nacionalines sankcijas dėl karo Ukrainoje taikyti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Bus balsuojama, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto su pasiūlymu suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, ar palikti anksčiau priimtą sprendimą baltarusių atvykimą ir veiklą Lietuvoje riboti mažiau.

Seimo posėdžių salėje – dar vienas prezidento Gitano Nausėdos veto. Šalies vadovas praėjusią savaitę atmetė vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą. G. Nausėda siūlė nustatyti vienodus ribojimus ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams. Seimas ėmėsi svarstyti įstatymą iš naujo, o iš valdančiųjų skrieja signalai, kad jie prezidento veto norėtų atmesti. Seimas ketvirtadienį galutinai nuspręs, ar priimti, ar atmesti G. Nausėdos veto.

Antradienį Seimo salėje parlamentarai svarstys prezidento vetuotą vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen griežtai nenukerta, kad parlamentas atmes Gitano Nausėdos veto, tačiau pabrėžia – Seimo priimtas įstatymas yra geras. „Mano galva, kad tas įstatymas, kuris priimtas Seime, yra kompromisų rezultatas, tikrai daug diskutavome apie jį. Seimo sprendimas buvo pakankamai geras.

Jungtinių Valstijų Rusijai ir kitoms šalims įvestos ekonominės sankcijos kelia grėsmę dolerio dominavimui, nes šalys, į kurias nukreiptos sankcijos, ieško alternatyvų, sekmadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. „Kai naudojame finansines sankcijas, kurios yra susijusios su dolerio vaidmeniu, kyla pavojus, kad laikui bėgant tai gali pakenkti dolerio hegemonijai“, – kanalui CNN sakė J. Yellen.

Tarptautinės sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji teigė skaitydama pranešimą JAV Hadsono instituto renginyje „Suvaržant Rusijos karo ekonomiką: pamokos iš Lietuvos“, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Rusijos naftos eksportas kovą išaugo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus, nepaisant taikomų Vakarų sankcijų, tačiau pajamos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, smarkiai susitraukė, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vakarų šalys Rusijai įvedė virtinę sankcijų nuo Maskvos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, įskaitant paskelbtas eksportuojamos naftos kainų viršutines ribas ir ES embargus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Jungtinių Valstijų Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo Vašingtone pareiškė, kad būtina plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai bei užkardyti jų apėjimo kelius, penktadienį pranešė ministerija.  „Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu.

Rusai ir vėl mėgina apeiti sankcijas per Lietuvą. Šį kartą fiksuotas bandymas iš mūsų šalies į Rusiją išgabenti nedidelį lėktuvą. Paaiškėjo, kad Rusijoje reklamuojamos net specialios paslaugos, kuriomis žadama iš Europos Sąjungos sankcionuotus orlaivius parskraidinti į Rusiją. Vis tik šį kartą suveikė Lietuvos sankcijų saugikliai – pilotui paprašius leidimo išskristi į Rusiją, jis duotas nebuvo. Tuomet pradingo ir pats pilotas.

JAV valdžia siunčia šalies Iždų departamento specialistų grupę į Europą, kur bus sprendžiamas sankcijų Rusijai įgyvendinimo klausimas, pranešė „Associated Press“. JAV atstovai ketina perspėti Europos šalių verslo atstovus dėl galimų sankcijų nesilaikant bendros politikos Rusijos klausimu. Naujienų agentūros šaltiniai pareiškė, kad JAV iš esmės yra pasirengusios pateikti ultimatumą bendrovėms, kurios tęsia verslus Rusijoje.

Sankcionuotą medieną iš Kazachstano ar Kirgizijos į Lietuvą galėjo įvežti 95 įmonės, keturiose iš jų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo patikrinimus dėl galimo sankcijų apėjimo, antradienį skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

Savivaldybės ir jų įstaigos, mokyklos galėjo įsigyti sankcionuoto medienos kuro iš Rusijos ir Baltarusijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Jos duomenimis, Šalčininkuose veikianti medienos granules iš Kazachstano importuojanti įmonė „Andeta“ nuo praėjusių metų rugsėjo laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Pasitelkiant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo mechanizmus, į Lietuvą pateko tūkstančiai tonų medienos, kurios kilmė – mažų mažiausiai abejotina. Paraku ir krauju iš tolo dvelkiančia mediena nesibodėjo prekiauti nei apsukrūs verslai, nei socialinių tinklų žvaigždės.   „Siena“ su partneriais išaiškino ilgą sąrašą įmonių, į Europos Sąjungą gabenančių medieną ir jos gaminius iš dviejų valstybių, iki sankcijų nepasižymėjusių medienos eksportu į ES – Kirgizijos ir Kazachstano.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė svarstantis vetuoti Seimo šią savaitę priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kad pasiūlytų suvienodinti ribojimus abiejų šalių piliečiams. „Jeigu vetuosime, tai vetuosime su pasiūlymais, ir labai tikėtina, kad mūsų pasiūlymai padarys šitą įstatymą dar griežtesnį“, – žurnalistams Alytuje sakė šalies vadovas.

Lietuva pateikė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai. Lietuva ragina į naują rengiamą paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas. Kad blokas galėtų įvesti sankcijas, tam turi pritarti visos ES šalys.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako nematantis didelio bandymų įvairiais būdais apeiti Vakarų sankcijas augimo, tačiau jie jau yra kasdienybė, nors situacija, anot jo, ir valdoma.

Rusijos bankas VTB, antras pagal dydį šalyje, trečiadienį pranešė 2022 metais fiksavęs 612,6 mlrd. rublių (7,7 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, kuriuos sieja su Vakarų šalių sankcijų Maskvai poveikiu. VTB, kuris buvo tvirtai įsiliejęs į tarptautinę bankininkystės sistemą, tapo vienu pirmųjų bankų, pašalintų iš pasaulinės tarpbankinės finansinės informacijos perdavimo ir mokėjimų sistemos SWIFT, kai 2022 metų vasario pabaigoje prasidėjo aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje.

Amerikiečių technologijų gigantė „Cisco Systems“ šių metų sausį fiziškai sunaikino visas savo turėtas atsargas Rusijoje, kurių bendra vertė – 21,5 mln. eurų. Praėjusių metų viduryje paskelbusi apie pasitraukimą iš Rusijos bendrovė negalėjo reeksportuoti pažangios ir paklausios IT įrangos todėl tiesiog sunaikino visą turėtą techninio aprūpinimo produkciją, atsiskaitė su darbuotojais ir nutraukė veiklą. „1prime.