sankcijos

Sirija dviem milijardais dolerių įvertino savo nuostolius, patirtus dėl Europos Sąjungos ir JAV įvestų naftos sankcijų, pranešė SANA, remdamasi šalies naftos ministru Sufian Allaw. Ministras teigė, kad šalies energetikos sektorius nukentėjo ne tik dėl nepajėgumo eksportuoti žaliavą, bet ir dėl „teroristų“ veiksmų. Pastarieji, pasak S. Alau, nukovė 21 darbininką, dirbusį naftos pramonėje, sužeidė 24 žmones ir padarė pramonei žalos už 34 mln. dolerių sumą.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės nusprendė užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus svarstomas draudimas importuoti Irano naftą, atkelti iš sausio 30 į sausio 23 dieną, antradienį teigiama ES pareiškime. Naujų sankcijų įvedimas siejamas su tuo, kad Iranas, ES nuomone, vis dar nelinkęs bendradarbiauti su tarptautine visuomene dėl Irano branduolinės programos. JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys įtaria, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.

Europos Sąjungos embargas Irano naftai gali prasidėti tik po kelių mėnesių, nes kai kurios valstybės narės reikalauja embargą atidėti, kad jų nuo skolų kenčiančios ekonomikos spėtų tam pasiruošti. ES valstybės iš esmės susitarė nebepirkti Irano naftos ir taip didinti spaudimą Teheranui dėl branduolinės programos. Dabar Briuselyje diskutuojama, kaip įvesti šią sankciją. Tikimasi, kad valstybės narės susitars iki mėnesio pabaigos.

Iranas ramiai reaguoja į gresiantį Europos Sąjungos (ES) naftos embargą, praneša agentūra AFP. „Iranas visada pasirengęs tokioms priešiškoms akcijoms“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir jo kolega iš Turkijos Ahmetas Davutoglu, pareiškė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis.

Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės susitarė, kad uždraus naftos importą iš Irano, bet dar nenusprendė, kada pradėti taikyti embargą, trečiadienį pranešė ES diplomatai. Dėl šio susitarimo išaugo naftos kaina. ES diplomatai sakė, kad valstybių narių atstovai buvo susitikę gruodžio pabaigoje ir susitarė uždrausti Irano naftą. Anksčiau Graikija prieštaravo šiam sumanymui, bet galiausiai sutiko. ES uždrausdama Irano naftos importą darys spaudimą Teheranui sustabdyti branduolinę programą.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

JAV prezidentas Barackas Obama įteisino 2011 metų Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktą, kuriame numatytos naujos sankcijos Baltarusijai, informavo Baltųjų rūmų atstovas Jay'us Carney, praneša „RIA Novosti“. Gruodžio viduryje Senato patvirtintame įstatymo projekte praplėstas Baltarusijos pareigūnų ir įstatymo vykdytojų, kuriems bus įvesti vizų apribojimai ir finansinės sankcijos, sąrašas.

JAV pareiškė, jog Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, parodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, praneša BBC. JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda varžyti, o Iranas siekia nukreipti dėmesį. Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

Užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, kad Prancūzija įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino Europos Sąjungos (ES) valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A. Juppe sakė, kad prezidentas Nicolas Sarkozy jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai.

Šveicarijos futbolo asociacija iš „Sion“ klubo atėmė 36 taškus ir taip išvengė griežtų FIFA sankcijų. Tokia nuobauda skirta už tai, kad „Sion“ ekipai keliuose mače atstovavo oficialiai neįregistruoti futbolininkai. Šveicarijos FA kurį laiką delsė priimti sprendimą, todėl FIFA grasino pašalinti šalies atstovus iš visų tarptautinių turnyrų.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Diplomatai praneša, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba panaikino sankcijas Libijos centriniam bankui ir šalies užsienio investiciniams bankams, informuoja BBC. JT teigia, kad taip siekia palengvinti dabartinę grynųjų pinigų krizę Libijoje. JAV pasekė JT pavyzdžiu ir panaikino „daugumą“ Libijai taikytų sankcijų.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Sirijos vyriausybė sutinka įsileisti į šalį nepriklausomą Arabų lygos stebėtojų misiją, tačiau mainais už tai kelia savo sąlygas, praneša agentūra AP. Sirija „teigiamai atsakė“ į atitinkamą Arabų lygos reikalavimą, pirmadienį paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija. Tačiau Damaskas už tai reikalauja atšaukti ekonomines sankcijas ir vėl priimti šalį į Arabų lygą, kai tik bus pasirašytas atitinkamas susitarimas. Sirija prieš tai neįvykdė Arabų lygos ultimatumo dėl stebėtojų misijos.

Prancūzija ir Vokietija pasiūlė įvesti automatiškas sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos taisykles, taikomas biudžeto deficitui. Apie tai pirmadienį informavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, praneša AFP. Pasak N. Sarkozy, šie siūlymai gali būti įtraukti į naująją ES sutartį, kurios reikalauja dvi stambiausios žemyno ekonomikos.

Irakas smerkia ekonominių sankcijų taikymą Sirijai ir teigia, kad jos paveiks paprastus žmones, o ne šalies vyriausybę, Irako premjerą Nurį al-Malikį cituoja vietos laikraštis „As-Sabah“, informuoja „RIA Novosti“. „Mes nepritariame ekonominėms sankcijoms jokiai šaliai. Sankcijos baudžia ne režimus, o žmones“, – sakė N. al Malikis, komentuodamas Arabų Lygos sprendimą taikyti Sirijai ekonomines sankcijas, kurios apsunkins prekybą ir investicijas iš arabų pasaulio.

Irano žiniasklaida pranešė, kad grupė iš Didžiosios Britanijos išsiųstų diplomatų grįžo namo į Teheraną, informuoja BBC. 25 diplomatai iš Didžiosios Britanijos buvo išsiųsti po to, kai antradienį šimtai protestantų surengė išpuolė prieš britų ambasadą Teherane. Didžiosios Britanijos valdžios atstovai teigia, kad tikėtina, jog šią ataką tyliai palaimino Irano lyderiai.

27 Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per susitikimą patvirtino naujų sankcijų Sirijai ir Iranui ciklą, remdamasi Vakarų žiniasklaida praneša „RIA Novosti“. Iš viso 12 Sirijos pareigūnų ir 11 kompanijų įtrauktos į dešimtą sankcijų Sirijai komplektą, kuriuo siekiama įtikinti prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) nutraukti smurto kampaniją prieš protestuotojus.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Turkija sustabdys visus finansinius sandorius su Sirija ir įšaldys Sirijos vyriausybės lėšas. Tai dalis prieš prezidento Bashar al–Assado vyriausybę nukreiptų sankcijų, trečiadienį sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. Per spaudos konferenciją A. Davutoglu sakė, kad Turkija, kuri buvo artima Damasko sąjungininkė, sustabdys visų ginklų ir karinės įrangos tiekimą Sirijai. Taip bandoma įtikinti B. al–Assadą nutraukti smurtą prieš protestuotojus.

Protestuotojai Irane įsilaužę į Didžiosios Britanijos ambasadą trumpam įkaitais paėmė šešis darbuotojus. Buvo pranešta, jog demonstrantai nusiaubė du ambasados pastatus, išdaužė langus, nuplėšė britų vėliavą, sudegino ją ir iškėlė Irano vėliavą. Didžioji Britanija pareiškė esanti pasipiktinusi dėl šio išpuolio. Ji kol kas nekomentavo fakto, jog įkaitais buvo paimti šeši ambasados darbuotojai, kuriuos vėliau policija išlaisvino iš gyvenamojo rajono Šiaurės Teherane.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, jog Sirijos prezidento laikas baigėsi, kai Arabų Lyga susitarė dėl sankcijų Damaskui, praneša BBC. Arabų Lyga sekmadienį susitarė dėl precedento neturinčių sankcijų Sirijai, tarp kurių – lėšų įšaldymas ir investicijų embargas. Vėliau Sirijos užsienio reikalų ministras surengs spaudos konferenciją. Pasak Jungtinių Tautų, mažiausiai 3 tūkst. 500 žmonių žuvo nuo protestų pradžios kovo mėnesį.

Arabų Lyga patvirtino sankcijas Sirijai, skelbia BBC. Tarp jų – lėšų įšaldymas ir investicijų embargas. Sankcijos pritaikytos po ne vieną mėnesį besitęsiančių neramumų. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad valdžiai slopinant protestus prieš Sirijos vyriausybę žuvo apie 3 500 žmonių. Arabų Lygos užsienio reikalų ministrai per susitikimą Kaire balsavo dėl sankcijų. 19 balsavo už ir 3 prieš. Kiek anksčiau Sirija atsisakė įsileisti 500 Arabų Lygos stebėtojų, kurie turėjo įvertinti padėtį.

Egipte Arabų Lyga priėmė sankcijas Sirijai. Žadama nutraukti prekybinius ryšius su Damasku ir įšaldyti prezidento B. al Assado režimo lėšas užsienyje. Tarp sankcijų – ir draudimas Sirijos oficialiems pareigūnams atvykti į Arabų Lygos šalis, taip pat nutraukiami komerciniai skrydžiai. Tačiau balsavime dėl sankcijų susilaikė Irakas ir atsisakė jas taikyti, o Libanas nuo sankcijų atsiribojo.

Sirijos režimui dėl kruvino protestų judėjimo numalšinimo teks pajusti skaudžias arabų šalių sankcijas. Sekmadienį Kaire renkasi Arabų Lygos šalių užsienio reikalų ministrai, kurie ketina paskelbti Damaskui baudžiamąsias priemones. Tarp galimų sankcijų yra kelionių draudimas Sirijos vyriausybės nariams bei prekybinių santykių nutraukimas. Taip Arabų Lyga tikisi priversti prezidentą Basharą al Assadą nutraukti smurtą prieš taikius demonstrantus.

Reaguodamas į naujas britų sankcijas prieš Irano energetikos ir bankų sektorių, parlamentas Teherane sekmadienį nusprendė apriboti diplomatinius santykius su Londonu.

Arabų Lygos nustatytas terminas, kada Sirija galėjo apsispręsti dėl stebėtojų priėmimo, baigėsi. Sirija nepateikė jokio atsakymo. Vadinasi, jai gresia sankcijos, praneša BBC. Sirija iki 11 val. turėjo pateikti savo atsakymą. Arabų Lyga buvo anksčiau įspėjusi, jog, jeigu Sirija nesutiks priimti stebėtojų, organizacijos nariai šeštadienį susitiks aptarti sankcijų. Pasak Arabų Lygos, 500 stebėtojų turėjo atvykti į Siriją stebėti situaciją besitęsiant protestams šalyje.

Neramumai Kaire tęsiasi, nes protestuotojai ir toliau reikalauja, kad Egipto kariuomenė pasitrauktų iš valdžios, praneša BBC. Aršiausi mūšiai su riaušių policija vyksta prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri yra šalia Tahririo aikštės. Vėlų trečiadienio vakarą buvo pranešta, kad girdėti šūviai, bet Vidaus reikalų ministerija tvirtina, jog policija naudojo tik ašarines dujas.

Iranas ketina skelbti sankcijas Didžiajai Britanijai. Šalies parlamentas ateinantį sekmadienį svarstys atitinkamo įstatymo projektą, pranešė Irano žiniasklaida, kuria remiasi agentūra „RIA Novosti“. Projekte numatoma diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija tęsti reikalų patikėtinių lygiu, taip pat apriboti bendradarbiavimą su Londonu prekybos, ekonomikos ir kultūros srityse, trečiadienį pareiškė parlamento Užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto vadovas Alaeddinas Burudjerdi.

Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė prieštaraujanti sankcijoms Iranui, praėjus kelioms dienoms po to, kai kelios Vakarų šalys paskelbė apie naujas priemones, padėsiančias užkirsti kelią Teherano branduolinei programai. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas priemones Irano energetikos ir finansų sektoriams, o Prancūzija pasiūlė naujas „beprecedentes“ sankcijas, tarp jų Irano centrinio banko lėšų įšaldymą ir naftos pirkimo nutraukimą.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad dėl branduolinės programos Iranui taikomos sankcijos peržengė Vakarų deklaruojamus tikslus kovoti su branduolinio ginklo plitimu, praneša „RIA Novosti“. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Irano bankus ir naftos pramonę. Sankcijos paskelbtos po Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo, kad Iranas tikriausiai kuria branduolinius ginklus.

JAV, Didžioji Britanija ir Kanada paskelbė naujas sankcijas Iranui dėl šalies branduolinės programos, praneša BBC. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė, kad reikia stipriai padidinti spaudimą Iranui. Didžioji Britanija anksčiau pranešė, jog nutraukia visus ryšius su Irano bankais, o Kanada uždraudė naftos produktų, naftos ir dujų eksportą. Jungtinių Tautų (JT) pranešime pateikiama iki šiol daugiausia įrodymų, kad Iranas gamina branduolinį ginklą, bet šalis tai neigia.

Situacija Sirijoje ir toliau kaista. Vis daugiau pasaulio valstybių ragina imtis griežtesnių veiksmų Damasko atžvilgiu, tačiau Rusija yra pasiryžusi nekartoti Libijos scenarijaus. Kaip praneša Inopressa, į teritorinius Sirijos vandenis atplauks Rusijos kariniai laivai. Toks žingsnis yra neabejotinas dviprasmiškas signalas Vakarams: Maskva priešinsis bet kokiam išoriniam įsikišimui į pilietinius neramumus Sirijoje.

Baracko Obamos administracija artimiausiu metu planuoja įvesti papildomas sankcijas Iranui, teigia televizijos kanalas CNN, remdamasis diplomatiniu šaltiniu. Anot šaltinio, naujosios sankcijos bus susijusios su Irano naftos-chemijos pramonės verslu. Pagal anksčiau JAV skelbtas sankcijas JAV kompanijoms draudžiama plėtoti verslą su Irano partneriais. Pagal naująsias sankcijas numatoma apriboti užsienio verslovių ryšius su Iranu.

Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija Jungtinėms Tautoms (JT) pateikė rezoliuciją, kuria raginama sustabdyti žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, praneša BBC. Rezoliuciją, kuria taip pat raginama įgyvendinti Arabų Lygos planą užbaigti smurtą Sirijoje, remia keturios arabų šalys. Naujoji rezoliucija buvo pateikta JT Generalinės Asamblėjos komitetui.

Rusija tikisi, kad naujoji rezoliucija Iranui, kurią pateikė grupė tarptautinių derybininkų, bus priimta penktadienį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „RIA Novosti“. „Tarptautiniai derybininkai ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba per neseniai vykusį susitikimą susitarė dėl rezoliucijos.

Arabų šalys ir Izraelis kitą savaitę planuoja pradėti diskusijas, kaip būtų galima išlaisvinti pasaulį nuo branduolinių ginklų. Iranas dar turi pranešti, ar sutinka dalyvauti diskusijose, informavo TATENA pareigūnai. Lapkričio 21–22 dienomis Vienoje vyksiantis forumas, kuriam vadovaus Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), yra labai svarbus siekiant suvienyti visus priešus regione, net jei ir nesitikima konkrečių rezultatų.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptarė griežtesnes sankcijas Iranui, tačiau prieš imdamiesi tolesnių veiksmų nusprendė palaukti iki kito savo susitikimo, kuris vyks gruodžio 1 dieną.

Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės pirmadienį susitarė praplėsti sankcijas Sirijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau asmenų, susijusių su žiauriu protestų malšinimu, pranešė ES pareigūnas. 27 ES valstybių narių ambasadorių susitarimą turėtų patvirtinti ES užsienio reikalų ministrai, kurie kiek vėliau susitiks Briuselyje. Per susitikimą jie patvirtins pasiūlymą nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Arabų Lyga laikinai nušalins Siriją nuo dalyvavimo organizacijos susitikimuose ir taikys Damaskui politines ir ekonomines sankcijas, nes vyriausybė nenustoja žiauriai malšinti protestų, praneša BBC. Arabų Lyga tai nusprendė per nepaprastąjį užsienio reikalų ministrų susitikimą Egipte. Lygai teko imtis griežtesnių priemonių, nes Sirija ignoravo jų pasiūlymą, pagal kurį greitai prasidėtų dialogas su šalies opozicija.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektui, kuriuo siūloma sugriežtinti sankcijas už žemės apleidimą ir nesiėmimą apsaugos priemonių su augalų kenkėjais ir ligomis. Šis komitetas taip pat pritaria siūlymui sugriežtinti žemės ūkio produktų tiekėjų atsakomybę už žemės ūkio produktų saugos, kokybės, ženklinimo ir apskaitos reikalavimų nesilaikymą.

Jemeno vyriausybė ir disidentas generolas Ali Mohsenas al Ahmaras (Ali Mohsen al-Ahmar) antradienį pasirašė susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Abi pusės susitarė į laisvę paleisti per protestus, kurie stumia šalį pilietinio karo link, sulaikytus aktyvistus, pranešė vyriausybės pareigūnas.

„Amnesty International“ savo pranešime teigia, kad pacientai Sirijos valstybės valdomose ligoninėse yra kankinami, nes valdžia siekia taip užgniaužti pasipriešinimą, praneša BBC. Žmogaus teises ginančios organizacijos pranešime teigiama, kad mažiausiai keturių valstybės ligoninių pacientai buvo kankinami arba su jais buvo blogai elgiamasi ir tai darė net ir medikai. Daug sužeistų civilių mano, kad saugiau nesikreipti į ligonines.

Itin artimu Baltarusijos prezidento draugu laikomą verslininką dėl jam ir jo bendrovėms paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų gina Lietuvos advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“. Apie tai pranešė Baltarusijos naujienų tinklalapis ej.by. Dabar į Baltarusijos „juodąjį sąrašą“ įrašyti 208 žmonės, pradedant prezidentu Aleksandru Lukašenka ir jo vyriausiais sūnumis.

JAV prezidentas Barackas Obama įspėjo Iraną, kad jam gresia griežčiausios sankcijos dėl atskleisto plano nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone. Saudo Arabija ketvirtadienį apkaltino Iraną skatinant nestabilumą bei pažadėjo „atitinkamą atsaką“ dėl sąmokslo, kuris sukėlė įtampą tarp šių dviejų valstybių. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Saudas al Faisalas (Saud al-Faisal) vizito Austrijoje metu sakė, kad yra įrodymų, jog „Iranas atsakingas“ už nužudymo planą.

Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ ir keletas jo pagrindinių klientinių Europos kompanijų buvo patikrinti Konkurencijos tarnybos. Kaip praneša „Financial Times“, šis Konkurencijos tarnybos reidas yra siejamas su Briuselio inicijuotais tyrimais dėl ekonominio piktnaudžiavimo atvejų Europos energetikos rinkoje. Toks Briuselio žingsnis, rodantis Europos Sąjungos ryžtą užtikrinti gamtinių dujų sektoriaus ekonominį skaidrumą, turėtų sulaukti itin neigiamos Maskvos reakcijos.