sam

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui.

Balandžio 24-ą dieną socialinio tinklo „Facebook“ Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM puslapyje pranešta apie skleidžiamas melagystes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vardu. „Sukčiai siautėja toliau. Šįkart jie savo melagystėms skleisti pasirinko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimą.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudaryti sąlygas gauti individualų tęstinį gydymą.  „Mes šiuo metu labai stipriai plėtojame psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Tai yra tokios intensyvios paslaugos žmonėms vietoje stacionarinių, tai yra būtent ligoninės paslaugų.

Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodara ir įsigijimas turi teisinių spragų dėl kainos pagrįstumo, abejonių kelia ir nedeklaruojami sprendimų priėmėjų ryšiai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo.

Plečiant sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus gyventojams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinamas finansavimas gydymo įstaigoms už teikiamas geriatrijos paslaugas. Padidinus įkainius, pagal kuriuos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), gydymo įstaigos bus skatinamos vieno vizito metu atlikti išsamesnius tyrimus ir daugiau pacientui reikalingų procedūrų.

Seimas antradienį po svarstymo vieningai pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams. Pagal svarstomą projektą, dėl kurio Seimas turės balsuoti dar kartą, į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją numatoma papildomai įtraukti dar keturis jos narius.

Nusivylę ministro Arūno Dulkio reakcija į jaunos Kauno klinikų slaugytojos savižudybę, socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).  Socialdemokratai prašo SAM informuoti, kas nuveikta per 3 metus stiprinant kovą su mobingu gydymo įstaigose ir kokių žingsnių ketinama imtis nedelsiant. SADM turės atsakyti, kaip užtikrinamos darbuotojų galimybės pranešti apie mobingą darbe, nepatirti persekiojimo.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Radiacinės saugos centro direktoriaus pareigas pirmadienį pradėjo eiti Ernestas Jasaitis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jis anksčiau laimėjo ministerijos skelbtą konkursą į šias pareigas. Įstaigai laikinai vadovavusi Ramunė Stasiūnaitienė toliau eis direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Naujajam vadovui keliamas uždavinys suteikti kuo didesnį saugumo jausmą Lietuvos gyventojams bei stiprinti radiacinę saugą.

Vyriausybė nutarė įtraukti COVID-19 į profesinių ligų sąrašą. COVID-19 bus pripažįstama profesine liga asmenims, dirbantiems žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, ligų prevencijos bei pagalbos namuose srityje. Taip pat tų sektorių, kuriuose įrodyta koronaviruso infekcijos rizika, darbuotojams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad profesinių ligų sąrašo tikslinimas reikalingas ir siekiant įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

Merams pakėlus triukšmą dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos finansavimo Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad atrado galimybių šią paslaugą pilnai finansuoti. Nurodoma, kad 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, paslauga užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras (Skambučių centras) jau teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla jų aplinkoje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Džiaugiamės, kad ši paslauga skaičiuoja jau 4-us metus ir yra vis labiau atpažįstama visuomenėje, o nuo šių metų Skambučių centrui pradėjus konsultuoti gyventojus, kaip elgtis susidūrus su savižudybės grėsme, pagalba krizę patiriantiems asmenims taps dar labiau prie...

Specialistai perspėja – situacija dėl skiepais valdomų ligų Lietuvoje blogėja. Ypač daug nerimo kelia tymai, kurių atgimimas stebimas visame pasaulyje. Šiemet šalyje jau nustatyti 11 tymų atvejų, tačiau vakcinacijos apimtys mažėja kasmet. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys kelia nerimą – praėjusiais metais buvo pasiekta tik 85,72 proc. skiepijimo nuo tymų apimtys 7-erių metų vaikų grupėje.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo šių metų pradžios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje pradėta taikyti vieninga darbo užmokesčio politika. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą. „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę.

Šiemet tęsdamas vizitus po įvairių rajonų gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę apsilankė Klaipėdos rajono gydymo įstaigose.  „Atsispirti nuo dugno. Taip galima apibūdinti situaciją Klaipėdos rajono gydymo įstaigose, kuriose lankiausi šią savaitę“, – tokiais žodžiai ministras apibendrino šį vizitą. Jo aiškinimu, sveikatos centrai buvo sukurti kaip įrankis, kad pacientai mažiausiai 80 proc.

Nevilties dėl nekompensuojamų efektyvių vaistų apimtas vyras išplatino viešą kreipimąsi valdžios atstovams. Jis skundėsi, kad preparatai, padedantys reguliuoti cholesterolio kiekį ir užbėgti už akių rimtoms komplikacijoms, kaimyninėse šalyse prieinami, tuo metu pas mus žmonės už visa tai turi susimokėti patys. Viešą laišką vyras adresavo tiek sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir kitiems jo nariams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą vienos didžiausių šalies gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų – generalinio direktoriaus pareigoms eiti. „Daugiau nei 1 mln. pacientų, 2 mln. tyrimų, per 50 tūkst. sudėtingų operacijų – tokio masto gydymo įstaiga yra Santaros klinikos.

Profsąjunginė organizacija Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perdavė 1000 medikų pasirašytą kreipimąsi. Jame prašoma organizuoti įvadinį estetinės (nechirurginės) medicinos kursą įvairių specialybių gydytojams.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.