rūta vainienė

Diskusijos šiandien sukasi apie du esminius klausimus - kas sukėlė pasaulio ekonomikos ir finansų krizę ir kokios priemonės gali padėti iš jos išbristi. Dominuojantis atsakymas - krizę sukėlė žmonių godumas, ypač bankininkų, o išbristi iš krizės gali padėti valdžia, skatindama ekonomiką monetarinėmis arba fiskalinėmis priemonėmis. JAV svarstomas ekonomikos gaivinimo planas, pagal kurį planuojama iš valdžios biudžetų išleisti 787 milijardus JAV dolerių įvairiausioms investicijų programoms.

Nuodėmės mokesčiu vadinami akcizai, nes taikomi prekėms, kurių vartojimas visuomenėje smerkiamas ir turi neigiamų pasekmių pačiam vartotojui (alkoholis, tabakas), arba kenkia aplinkiniams ir aplinkai (degalai). Kenksmingųjų prekių branginimas specialiais, tik joms taikomais mokesčiais vertinamas kaip „kova su blogiu“, „visuomenei sukurtų nuostolių kompensavimu“, t. y. teigiamai. Pasiūlymai nekelti „nuodėmės mokesčių“ laikomi nuodėmės propagavimu.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė gavo pylos dėl blogų viešųjų ryšių. Kabinetą pabarė partijų bičiuliai, Prezidentūra, politologai, sakydami, kad šis atitolęs nuo žmonių, nesikalba, nebendrauja. Man rodos, vyriausybei priekaištai dėl blogų viešųjų ryšių net labai patiko – juk geri viešieji ryšiai ne visada siejami su gerais darbais, o esamoje padėtyje blogais viešaisiais ryšiais galima nukreipti dėmesį nuo padarytų blogų sprendimų.

Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad Lietuvoje yra labai aktuali santykių problema tarp valdžios ir visuomenės. Ekonomikos sunkmečiu vienu iš svarbiausių pilietinės santarvės elementų tampa suvokimas, kad valdžia yra pasirengusi dalytis su žmonėmis šio laikotarpio našta. Ar valdžiai Lietuvoje nesvetimas solidarumo jausmas su visuomene? Kokių ekonominių žingsnių valdžiai reikia imtis, kad ekonomikos sunkmečio bėdos neužgriūtų tik ant visuomenės pečių.

Šitaip tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė, iš dienraščio „Respublika“ žurnalisto sužinojusi, jog Vyriausybė delsia patvirtinti priemonių planą spaudai paremti vien dėl to, kad esą Europos Sąjunga (ES) tuomet vers skirti paramą ir kitoms verslo sritims. Nuo žaibiškų valdžios sprendimų kelti mokesčius kitos verslo šakos nukentėjo viengubai ar dvigubai, o žiniasklaidai, tarp jų ir spaudai, buvo suduotas keliagubas smūgis.

Peržengus kitų metų slenkstį Lietuvos gyventojai taps tarsi spartaus evoliucijos proceso dalyviais - reikės prisitaikyti ir išgyventi naujų mokesčių, tvarkų, taisyklių, kainų džiunglėse. Įsivaizduokime, kad po Naujųjų metų siautulio naują darbo dieną pradėjo Klaipėdoje gyvenantis pilietis X, kuris dirba senamiestyje, augina du mažamečius vaikus, o jo žmona muzikantė dirba pagal autorines sutartis.

Premjeras Andrius Kubilius džiaugiasi finansų ministru dirbti pasikvietęs Algirdą Šemetą, taip ir neišsprendusį 1999-aisiais siautusios krizės problemų. Analitikai įsitikinę, kad beprasidedančios „žiaurios akcijos“ laukiamų rezultatų neatneš ir šįkart. Ekonominė krizė Lietuvoje vis didėja: netyla pranešimai apie bankrutuojančias įmones, į gatves paleidžiamus darbuotojus, katastrofišką „Sodros“ padėtį.

Prezidentas Valdas Adamkus švenčių proga dovanų gavo rimtą galvosūkį - pasirašyti ar vetuoti kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius įstatymus. Kaip jį išspręsti, vakar šalies vadovas konsultavosi su ekonomikos ir teisės ekspertais, bet aiškaus patarimo nesulaukė.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - pagaliau paaiškėjo tikrasis planuojamų įstatymų bazės pakeitimų mastas. Seimui skubos tvarka svarstyti pateiktuose įstatymų projektuose ruošiamasi pakeisti daugiau kaip 220 įstatymų straipsnių. 106 iš jų yra susiję su mokesčių skaičiavimu ir mokėjimu. Užsimota pakeisti ne tik mokesčių tarifus, bet ir mokesčių bazę. Susipažinti – vos kelios dienos Kol kas anksti kalbėti apie pakeitimų turinį, tačiau jų apimtis kelia nerimą.

Verslininkai teigia, kad įmonės nespės per trumpą laikotarpį iki sausio 1 d. prisitaikyti prie naujos mokesčių sistemos, be to, šiuo sunkmečiu tai pareikalaus papildomų lėšų. Grįžtame į Rytų Europą? Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje verslo organizacijų atstovai piktinosi Vyriausybės skubėjimu ir perspėjo, kad sunkumų kamuojamam verslui tai gali būti našta, nuo kurios daug kas gali ir nebeatsitiesti.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje - pokyčių metas. Apie narystės stabdymą Socialdemokratų (LSDP) partijoje ir frakcijoje pareiškė narė Jūratė Žeimienė, o Liberalcentristų (LiCs) frakcijos narė Rūta Vainienė keliasi į Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento kabinetą. Apie narystės stabdymą J.Žeimienė pareiškė LSDP Vilniaus skyriaus tarybos posėdyje, kai socialdemokratai nusprendė grįžti į valdančiąją koaliciją taryboje, o į vicemero postą siūlyti frakcijos seniūną Romą Adomavičių.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje - pokyčių metas. Apie narystės stabdymą Socialdemokratų (LSDP) partijoje ir frakcijoje pareiškė narė Jūratė Žeimienė, o Liberalcentristų (LiCs) frakcijos narė Rūta Vainienė keliasi į Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento kabinetą.

Ekonomikos krizė rodo savo dantis : įmonės atleidinėja darbuotojus, mažina algas, gauna mažiau  užsakymų, trinka tarpusavio atsiskaitymai, valstybės tarnyboje vėluoja algos, bankai nebedalina kreditų. Ekonomika traukiasi, įskaitant ir kainas – štai lapkritį pirmą kartą nuo 2006-ųjų užfiksuota defliacija. Ar jau dugnas? Kaip giliai dar krisime? Taip klausiame vieni kitų, su viltimi tikėdamiesi, kad tai, ką patiriame dabar ir yra dugnas. Ekonomikoje dugnas yra reliatyvi sąvoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai siūlo naujai valdžiai peržiūrėti pelno mokestį, kad būtų išvengta dvigubo akcininkų pajamų apmokestinimo. Kaip teigia LLRI asocijuota ekspertė Rūta Vainienė, pelno mokestį moka ne tie, kuriuos siekiama apmokestinti, o šio mokesčio taikymas tapo inertiškas ir neatitinka sunkaus laikmečio.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai sakosi žinantys kaip subalansuoti valstybės finansus. 2009 metų biudžeto tvirtinimo išvakarėse LLRI ragina valdžią stipriai mažinti mokesčių naštą. Institutas parengė ir valdžios institucijoms pateikė konkretų pasiūlymą, kaip būtų galima subalansuoti valstybės finansus, net ir finansų krizės sąlygomis. LLRI įsitikinimu mokesčių mažinimo poreikis yra ypač didelis ekonominio sąstingio metu.

Šalies ekonomistai ragina svarstyti, ar Lietuvai tikrai verta turėti beveik jokio valstybinio turto nebevaldančią Ūkio ministeriją. Tačiau Lietuvą po rinkimų greičiausiai valdys trijų ar keturių partijų koalicija, todėl galima tikėtis nebent naujos ministerijos įkūrimo. "Ūkio ministerijos vaidmuo, kai įvyko privatizavimas ir buvo sukurta bendrovė LEO LT, tampa neaiškus, - "Verslo žinioms"sakė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Vilniaus savivaldybės kolegija iš miesto biudžeto ketvirtadienį atriekė 50 tūkst. litų stendams, ant kurių, prasidėjus Seimo rinkimų agitacijai, bus kabinami politikų plakatai. Pasak dienraščio "Vilniaus diena", nors rinkimai į Seimą numatyti spalį, stendais susirūpinta birželio viduryje. Už juos atsakinga savivaldybės bendrovė "Grinda" pareikalavo politikų skirti per 87 tūkst. litų seniems stendams atnaujinti, naujiems gaminti, pastatyti ir po rinkimų - jiems išmontuoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė: Nustatyti uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainą patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti – 16,451 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Priimant sprendimą, už Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso iniciatyvą nustatant 10 proc. didesnę šilumos kainą balsavo 26 Tarybos nariai.

Uždavinys „pertvarkyti biudžetą – pakeisti Europą“ išties ambicingas. Jei tai ne vien skambūs žodžiai, o tikras siekis, nepakaks vien tik pakeisti biudžeto struktūrą. Čia, kaip toje pasakėčioje, orkestras geriau negros kitaip susodintas. Reikalingos esminės permainos tiek formuojant biudžetą, tiek jį skirstant, o ir pats biudžeto dydis neturi būti neliečiamas tabu. Šalies įnašas.

Sostinės taryba patvirtino rekordinį savivaldybės biudžetą, tačiau opozicijos planai sugriauti valdančiąją daugumą sostinės taryboje žlugo. Už rekordinio dydžio biudžeto projektą balsavo 27 tarybos nariai, 18 buvo prieš ir 3 balsuodami susilaikė. Iš viso posėdžių salėje buvo 48 tarybos nariai iš 51. Prieš biudžeto projektą balsavo Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai. Konservatoriai taryboje turi 10, o liberalcentristai - 9 mandatus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien sudarė dvi laikinąsias komisijas, kurios tirs Naujosios Vilnios poliklinikos veiklos ir ūkio priežiūros koncesijos sutarties bei Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą.

Naujoji sostinės valdžia į įmonės "Vilniaus vandenys" vadovus bando sugrąžinti Bronių Miežutavičių. Jį prieš savivaldos rinkimus iš šio posto pašalino tuometinė miesto merija.  Kaip praneša laikraštis “15 min.”, dabartinę bendrovės valdžią naujieji Vilniaus valdytojai kaltina bandymu sužlugdyti įmonę. "Vilniaus vandenų" atstovai tokius pareiškimus vadina melu.

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko bendražygiai jau apsirūpino naujais postais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tirti, ar buvusi Artūro Zuoko patarėja Rūta Vainienė nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, įsidarbindama savivaldybės įmonėje, praneša LTV „Panorama“.Prieš savaitę buvusi patarėja Rūta Vainienė pradėjo eiti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekonomikos direktorės pareigas.

Visuomeninis judėjimas Piliečių santalka ir "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS) abejoja Vilniaus savivaldybės ketinimais privačiam verslui perduoti renovuoti ir eksploatuoti penkiolika švietimo įstaigų. "Viešo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo atveju kelia abejonių.

Per 2001-uosius Lietuvos ekonominės laisvės indeksas sumažėjo nuo 6,2404 punkto iki 6,2306 punkto, mūsų šalį palikdamas žemiausioje pozicijoje, palyginti su Latvija ir Estija. Mūsų šalis, kaip rodo Kanados "Fraser" instituto rengiamas ekonominės laisvės indeksas, minimu laikotarpiu smuktelėjo dviem vietomis į 70 vietą tarp 123 pasaulio šalių. Estija buvo 16-oje vietoje, o kaimyninė Latvija - 54-oje. "Ekonominės laisvės indekso pokyčiai būtų nereikšmingi, jei neturėtų pasekmių.