rūta vainienė

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Lietuvoje atostogų įkarštis, Vilnius apytuštis, neatostogauja, matyt, tik prezidentė ir Seimo nariai. Nors Seimo posėdžiai nevyksta, seimūnai nepaliauja tobulinti įstatymus. Štai vien pirmąją rugpjūčio savaitę Seime užregistruoti penki įstatymų projektai, vienas už kitą „kietesni“, kad net sunku pasirinkti, kurį jų aptarti viešai.

Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?” ,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Pasaulyje įsisiautėję valiutų karai gali skaudžiai paliesti ir mūsų šalį. Labiausiai nauja protekcionizmo apraiška pakenks už Europos Sąjungos ribų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Mažės konkurencingumas Pasaulio galingiausiųjų šalių sukelti valiutų karai neaplenkia ir Lietuvos. Intervencijos į valiutų rinkas, siekiant nuvertinti valstybių valiutas, gali pakenkti prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo daugiausia prisidedančiam Lietuvos eksportui.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Kaip ir kasmet, Lietuvą apėmęs artėjančių mokslo metų šurmulys. Vieniems jis matomas apsilankius parduotuvėse, kurios į pirmąsias gretas išrikiavo mokyklines prekes. Kitus gi rugsėjis paliečia betarpiškai, kai tenka aprūpinti moksleivį pilna kuprine pirkinių. Tuoj skaičiuosime, kiek kainuoja tėvų nuperkamas „mokinio krepšelis“ - rašikliai, sąsiuviniai, dažai, uniformos. 100, 200 litų, o kartais ir daugiau.

Ūkio ministerija parengė ir pateikė derinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jame siūloma leisti žmonėms bankrutuoti panašiai, kaip dabar tai leidžiama įmonėms. Pagal projektą, jei asmuo yra skolingas apie 10 tūkst. litų, arba negali skolos grąžinti daugiau nei pusę metų, jis gali kreiptis į teismą, kuris iškeltų bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas sustabdytų žmogaus skolų išieškojimą, turto pardavimą.

Europos statistikos agentūra paskelbė, kad Lietuvoje per valstybinius biudžetus ir fondus perskirstoma tik 30,3 procento BVP, tuo tarpu, kai Europos vidurkis yra beveik 40 procentų. Remiantis šia statistika itin dažnai sakoma, kad Lietuvoje yra maži mokesčiai. Mažas perskirstymas Lietuvoje yra dažnas argumentas, siūlant didinti mokesčius. Neabejoju, kad šis argumentas bus panaudotas ir šį rudenį, kai kartu su biudžetu Vyriausybė siūlys pakelti esamus mokesčius ar įvesti naujus.

Žmonėms, girdintiems, kokius pasiūlymus pateikia į Lietuvą periodiškai atvykstantys Tarptautinio valiutos fondo atstovai, gali plaukai ant galvos pasišiaušti. Po pastarojo jų vizito garsiausiai nuskambėjo keli nuožmūs pasiūlymai: apmokestinti nekilnojamąjį turtą arba įvesti „žaliąjį“ automobilių mokestį, mažinti motinystės išmokas. TVF siūlo priemones, kurių sunkmečiu buvo imtasi laikinai, pavyzdžiui, mokesčių kėlimą, išmokų karpymą, pervedimų į pensijų fondus mažinimą, taikyti negrįžtamai.

Konkrečių žmonių gyvenimuose būna daug sprendimų ir poelgių, kuriuos iš šalies stebint sunku suprasti. Mat žmogus – proto ir jausmo būtybė, turinti tik jam vienam žinomus prioritetus ir besirenkantis jo manymu geriausias priemones šiems tikslams pasiekti. Neverta net gaišti laiko, mėginant išsiaiškinti, kodėl kažkas kaip nors nestandartiškai pasielgė. Juolab kad paprastai tai mūsų fiziškai neliečia. Visai kitaip yra su valdžios sprendimais.

Atėjo laikas gyventojams deklaruoti gautas pajamas ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Kartu su šia procedūra žmogus gali sudalyvauti skirstant biudžetą ir 2 procentus nuo savo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio paskirti pelno nesiekiančiai įstaigai, kuri turi paramos gavėjo statusą. Dėl 2 procentų gavimo paramos gavėjai intensyviai konkuruoja, ragindami būtent jiems paskirti paramą. Ši tvarka galioja nuo 2004–ųjų metų, ir tokiu būdu paramai skiriamų lėšų suma kasmet augo.

Po dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų, ar vis dar branginame Laisvę taip pat, kaip anksčiau, kai jos siekėme? Ar nepavargome nuo Laisvės sukuriamos atsakomybės ir vis dar esame tame pačiame kelyje, vedini tų pačių vertybių? Kai dauguma Lietuvos žmonių norėjo būti laisvi, neskaičiavo, kiek Laisvė yra jiems naudinga. Neverkavo, kad už naftą ir dujas reikės mokėti brangiau. Išsigandę blokados, nenunešė saulės į Rytus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suformuota darbo grupė pateikė valstybinio socialinio draudimo pertvarkos koncepciją. Joje yra prasmingų žingsnių – sujungti Sodros įmokų administravimą su mokesčių inspekcija, nebeskirti naujų pirmo ir antro lygio valstybės pensijų, perduoti nelaimingų atsitikimų darbe draudimą rinkai.

Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje įvyko Jaunųjų liberalų aljanso surengta konferencija „Liberali Lietuva“.   Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė ragino imtis griežtos mokesčių politikos. Anot jos, geriausia būtų, jei pensijos, nedarbo, motinystės pašalpos ir kitos „Sodros“ išmokos būtų mokamos tik iš surenkamų mokesčių.

Vyriausybė Ekonomikos skatinimo plane įsipareigojo iki 2011 metų biurokratijos naštą verslui sumažinti 30 proc. Kadangi jau praėjo vieneri iš dviejų šiam tikslui pasiekti skirtų metų, „pačiupinėkime“ biurokratinės naštos reiškinį vertinamaisiais bei aprašomaisiais dydžiais. LLRI atliekamame ekonomikos tyrime, pasiteiravus apie reguliacinės naštos dinamiką 2009 – taisiais metais, rinkos dalyviai teigia, kad šioji našta padidėjo vidutiniškai 8 procentais.

Darbo biržos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 269 tūkst. bedarbių. Bedarbių skaičius per 2009 m. daugiau nei padvigubėjo - pernai sausio mėnesį bedarbių Darbo biržoje užfiksuota 125 tūkst. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas ekonomikos tyrimas rodo, kad bloga šalies ekonominė padėtis lėmė 65 procentus nedarbo. Nedarbas galėjo būti 18 procentų mažesnis, jei valdžia būtų taikiusi lankstesnį darbo kodeksą, mažesnę minimalią algą ir bedarbio pašalpą.

Pagrindinė valstybinio socialinio draudimo sistemos problema – draudiminių atvejų turinio ir formos neatitikimas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo išskaidrinti valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų įvykių prigimtį ir draudiminiams įvykiams taikyti privatų draudimą, kitiems įvykiams – kaupimą. Valstybės šalpa turi būti teikiama kryptingai ir taikliai, tik tiems, kurie stokoja. LLRI prezidentės Rūtos Vainienės teigimu, „Sodros“ sistema yra analogiška finansinei piramidei.

Greitai visiems nebeužteks kalėjimų: motinoms, kurios sukčiauja, pasididindamos algas, kad gautų didesnes motinystės pašalpas; dainininkei, kuri bando pasisavinti Europos Sąjungos (ES) pinigus; darbdaviams, kurie moka algas vokeliuose; "feniksams", kurie atgyja iš pelenų, ir t.t. Absoliučios daugumos mano paminėtų nusikaltimų nebūtų, jei tokių poelgių neprovokuotų... įstatymai.

Nuo metų pradžios įsigaliojo pajamų, gaunamų natūra, apmokestinimas, o tai verslininkams ir jų darbuotojams reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir naują painiavą suskaičiuojant naudą, kurią gavo darbuotojas naudodamasis įmonės turtu ne darbo metu. Nuo sausio 1 dienos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymu, natūra gautomis pajamomis yra pripažįstama gyventojo gauta nauda, pavyzdžiui, tarnybinis automobilis, naudojamas asmeniniais tikslais.

Nuo sausio pirmosios įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurios nepaprastai išplečia natūra gautų pajamų apmokestinimą. Šie pakeitimai turėjo įsigalioti dar prieš metus, tačiau kilus nepasitenkinimui dėl Finansų ministro patvirtintos įmonių automobilių ir darbdavio paskolų apmokestinimo tvarkos, galiojimas buvo atidėtas metams. Metai netruko prabėgti ir štai absoliuti dauguma gyventojų vėl yra tikroje aukštos įtampos apmokestinimo zonoje.

Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, kuriose dirba net 5000 inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti. Visos institucijos taiko neįvertintą kiekį reikalavimų ir sukuria neišmatuotą biurokratinę naštą.

Pensinio amžiaus ilginimas, socialinio draudimo įmokų didinimas, tam tikrų mokesčių perskirstymas - tokias išeitis iš "Sodros" krizės mato kai kurie politikai. Tačiau ekspertai pažymi, kad tai tik kosmetiniai pataisymai, o ne rimta sistemos pertvarka. Milijardinėse skolose skęstančią "Sodrą" ištraukti iš dugno galima tik įvykdžius ryžtingą pertvarką. Kitaip ir toliau nepavyks sudurti galo su galu, teks skriausti įvairių išmokų gavėjus arba be perstojo skolintis.

Seime svarstomi 2010 metų biudžetai - valstybės, "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kaip įprasta, kasmet šie biudžetai gauna kokį nors vaizdingą vardą. Jų buvo pačių įvairiausių - "istorinis", "socialinis", "krizinis", "bado", "svajonių" ir t. t. Visi šie epitetai paprastai apibūdina kiekybinius biudžeto pokyčius - daugiau ar mažiau, per daug ar per mažai surinksime, pasiskolinsime ir išleisime. Deja, 1990-2010 metų valstybės biudžetai tik skaičiais ir tesiskiria.

Šiandien kalbėsiu apie pieną, apie pieno politiką. Kad lietuviškame piene dažnai esama antibiotikų arba bakterijų – jau žinome. Tačiau sprendžiant iš politikų pasisakymų pieno tema, jame matyt esama ir promilių – labai jau neargumentuota pieno politika siūloma iš jų lūpų. Beje, neargumentuotos politikos pliūpsniai yra periodiniai, dažniausiai susiję su pieno kainų pasikeitimu rinkoje. Nesikapstykime senoje istorijoje, o sugrįžkime dvejus metus atgal į 2007 – uosius.

Ekonomikoje nuotaika ir lūkesčiai reiškia daug, ne ką mažiau nei kasdieniame gyvenime. Jie kurį rytą „išlipame ne ta koja“, dažnai šia priežastimi paaiškiname dienos nesėkmes. Kai subjūra, arba nepagrįstai pasitaiso verslo vadovų, savininkų nuotaika, sprendimų pasekmės bus jaučiamos ne vieną dieną, ir ne vien tik jiems. Verslininkas steigs ir plėtos verslą tik tada, kai jo ekonominė nuotaika, t.y. lūkesčiai, bus geri, jei jis tikės ir matys verslo perspektyvas.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2172,6 lito. Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2316,8 lito, o privačiame sektoriuje – 2073,8 lito.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Citata iš Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybės programos: "Atsižvelgdami į svarbiausių tarptautinių konkurencingumą ir verslo sąlygas vertinančių tyrimų duomenis ("Doing Business" ir kt.), per vienus metus pagerinsime sąlygas prasčiausiai vertinamose srityse (darbo santykiai, verslo pradžia)." Puikus siekis, drąsus ir ambicingas! Džiugu, kad toks yra Vyriausybės programoje.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Jei kalbėtume mokykline terminija, dabartinė valdžia rugsėjo pirmąją turėtų leisti toje pačioje klasėje ir kartoti kursą. Antriems metams ji save paliko grubiai kartodama jau padarytas klaidas, kai jau antrą kartą šiemet stipriai kelia mokesčius. Brangs viskas, o biudžeto piniginė nepadidės. Viešųjų finansų ne tik nežinota, bet ir neišmokta. Didesni mokesčiai slopina ekonominį aktyvumą, sumenkina žmonių norą verstis ekonomine veikla, skatina juos pereiti į šešėlį ir nemokėti mokesčių.

Didžiausia pastarojo meto aktualija tapo motinystės išmokų klausimas - mažinti ar nemažinti. Jei mažinti, tai kiek. O gal didinti? Kiekvienas greičiausiai turi savo asmeninį atsakymą ir jis yra visiškai subjektyvus. Lygiai tokiais pat subjektyviais kriterijais vadovaujasi ir politikai, laimindami motinystės išmokas bei keisdami jų dydžius. Taip teigiu todėl, kad jokio kito atramos taško esamoje motinystės išmokų schemoje turėti tiesiog neįmanoma.

Nuo šios savaitės valdžia išėjo atostogų. Vyriausybė neposėdžiaus iki rugpjūčio 17, o Seimas į rudens sesiją rinksis rugsėjo 10 dieną. Sakyčiau, visai gera žinia. Grynai žmogiškai - atostogų tikrai reikia, politikai smarkiai padirbėjo, nors ir ne visiems nuveikti darbai patinka. Gyvenimas valdžios atostogų metu tikrai nesustos, ir valstybė nesugrius. Galėtume valdžiai suteikti ir ilgesnes atostogas – eksperimento tvarka.

Dabartinėje pasaulinės krizės aplinkoje su privačiais pensiniais fondais nėra jokių garantijų. Tenka pripažinti, kad "Sodra" šiame neramiame vandenyne išlieka kaip brangus ir abejotinas saugiklis, skęstantis gelbėjimosi ratas. Tad kokią alternatyvą vis dėlto geriau pasirinkti senatvei - privačius pensinius fondus ar valstybės globojamą "Sodrą" - svarstė antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtos diskusijos dalyviai.

Valdantieji siekia įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Vieną koncepciją kuria Finansų ministerija, o kitą ketina pristatyti Tautos prisikėlimo frakcija. Nors abi koncepcijos dar neviešos, apie nekilnojamojo turto mokestį galima kalbėti ir nežinant detalių dėl dviejų priežasčių. Pirma, šio mokesčio ydos yra esminės ir nepriklauso nuo mokesčio dizaino, o antra, mokestis yra toks paprastas, kad didelių išradimų jame būti ir negali.

„Saulėlydžio“ komisija per penkis mėnesius pertvarkė visas vyriausybei pavaldžias įstaigas, tačiau pasiektas efektas – nedidelis. „Šiuo metu karpant visų įstaigų išlaidas sutaupyta apie 17 mln. litų. Atvirai pasakius – nedaug“, - žurnalistams sakė komisijos vadovas Valentinas Milaknis. Centralizavus viešųjų pirkimų sistemą pavyks sutaupyti iki dviejų milijardų. Tiek pat sutaupyti užsimota ir sutvarkius viešųjų įstaigų sistemą, valstybės įmonių ir turto valdymą.

Kam Vyriausybei reikėjo darkart griebtis taisyti aižėjantį biudžetą, jei Lietuvoje niekas neturi valios susimažinti apetito. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad krizei įsisiautėjus reikia galvoti apie 7 mlrd. Lt skylės lopymą. O kas pateikta svarstyti Seimui? Lašas jūroje. Tikimasi, kad dviem procentais padidinus pridėtinės vertės mokestį, biudžeto pajamos padidės 230 mln. Lt (gali ir nepadidėti), ir 150 mln.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nebetirs, ar Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, dalyvavusi Saulėlydžio komisijos posėdžiuose svarstant klausimą dėl Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos naikinimo, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Etikos sargų teigimu, LLRI negauna lėšų iš valstybės biudžeto, todėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos negali būti taikomos.

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių. 1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros“ defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, dalyvavusi Saulėlydžio komisijos posėdžiuose svarstant klausimą dėl Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos naikinimo, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.

Saulėlydžio komisija sumanė tokią krašto archyvų reformą, kurią mokslininkai vadina archyvų naikinimu. Iš 15 valstybės archyvų siūloma palikti tik du. Darbo grupė Lietuvos archyvų departamento (LAD) atliekamoms funkcijoms, tolesnės veiklos tęstinumui nagrinėti ir vietai valstybės valdymo sistemoje nustatyti praėjusią savaitę pristatė du numatomo reorganizavimo variantus. Siekia taupyti.

Sunkmetis parodė, kad valdžia nepasiruošusi taupyti. Iki šiol išmokusi tik didinti išlaidas, gausinti išmokas, valdžia dabar susiduria su niekada nespręstu uždaviniu - susimažinti. Raginimai, kad viešieji finansai turi būti subalansuoti, ir ne tik popieriuje, bet iš tikrųjų, daug metų likdavo neišgirsti.

Seimo sekretoriate artimiausiu metu bus įregistruotas frakcijos Tvarka ir teisingumas (TT), kartu su valdančiąja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengtas akcizų degalams mažinimo projektas. Benzinas ir dyzelinis kuras, jei projektui būtų pritarta, turėtų atpigti ir kainuotų mažiau 2 litų. TT frakcijos pirmininkas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.

Balandžio 1-ąją sueina 15 metų, kai Lietuvos valiuta – Litas – yra susieta su užsienio valiuta ir padengta  šimtaprocentinėmis užsienio valiutos atsargomis. 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lito patikimumo įstatymas padėjo stabilizuoti Lietuvos ekonomiką, pažaboti hiperinfliaciją, pinigai Lietuvoje tapo laisvi nuo valdžios kišimosi  ir manipuliacijų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė interviu „Balsui.lt“ tvirtina, kad Vyriausybės įgyvendintos reformos ne padėjo šalies ekonomikai, o priartino prie katastrofos. Ji neišvengiama, jei valdžia nepripažins padarytų klaidų ir nesiims jų skubiai taisyti. - Pernai gruodį naujoji Vyriausybė Lietuvą baugino dramatiška šalies ekonomine perspektyva, o šiandien ji elgiasi daug ramiau, tarsi didieji pavojai būtų įveikti.

Šiandien „Litexpo“ parodų rūmuose surengtame verslo asociacijų forume buvo priimta rezoliucija, raginanti Vyriausybę greičiau priimti sprendimus. Forumo dalyviai – „Laisvosios rinkos instituto“, „Linavos“, „Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos“, tarptautinių prekybos rūmų „ICC“ ir kitų verslo organizacijų atstovai ragina valdžią skubiau imtis veiksmų ir taupyti ne toliau didinant mokesčius, o spartinant valstybės išlaidų karpymą.