rusnė

Rusnės miestelyje užfiksuota, kaip raudonas ir mėlynais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams.  Apie raudonos ir mėlynos spalvos dažais angliškais ir lietuviškais žodžiais aprašinėtą paminklą pranešta pirmadienio rytą, 8.15 val., informavo Tauragės apskrities policija. Šis paminklas stovi Rusnės miestelyje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios.

Rusnės miestelyje spalvotais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams. Tauragės apskrities policija informuoja, kad pirmadienio rytą, 8.15 val., prie evangelikų liuteronų bažnyčios išniekintas paminklas, jis aprašinėtas raudonos ir mėlynos spalvos dažais. Įtariamieji dėl šio įvykio kol kas nenustatyti. Už paminklo niokojimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Mažąją Lietuvą skandina potvynis. Apsemtas 15 000 hektarų plotas, vanduo užpylė 70 sodybų ir 15 kaimų. Nuo pasaulio atkirsti liko daugiau nei 100 žmonių, iš kurių penki vaikai. Ir nors dalis vietinių prie potvynių jau įpratę, vieno kaimo gyventojai su tokia stichija susidūrė pirmą kartą. Šilutės rajone užlieto Žalgirių kaimo gatve jo gyventojas vandeniu kaimynui stumia valtį. Vis tik pro vartus jos įvairuoti nepavyksta, tad kaimynui teko pačiam iki laivelio atbristi.

Potvynis Pamaryje neslūgsta: apsemti keliai ir ištisos sodybos. Artimiausiomis dienomis situacija gali dar labiau pablogėti, jeigu susidarys nepalankios oro sąlygos. Nors vieni Pamario gyventojai teigia, kad su gamta nepakovosi, kiti sako, kad išeitis yra – potvyniui sutramdyti galima panaudoti du konkrečius įrenginius, tačiau valdininkai į tai neatkreipia dėmesio. Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, Rusnės seniūnijoje situacija kontroliuojama. „Nieko baisaus nėra.

Klaipėdos rajone potvynis savaitgalį ėmė trauktis, tuo metu Šilutės rajone, Rusnėje, vanduo upėse kyla.  Šilutės rajone dėl potvynio penktadienį paskelbta ekstremali situacija. Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis LRT radijui teigė, kad savaitgalis buvo gana ramus, nors vanduo kyla. „Vanduo kyla, vanduo teka iš Lietuvos pas mus.

Rusnės saloje šį savaitgalį kvepėjo žuviene. Vyko šio patiekalo virimo čempionatas. Dėl geriausiųjų virėjų vardo varžėsi 72 komandos, o įvertinti kaip jiems sekasi suplūdo žmonės iš visos Lietuvos. Tiek svečių Rusnė jau seniai nematė. Jau 15 kartą Rusnėje vyko Žuvienės virimo čempionatas. Pernai nugalėtojų komandai skaniausią žuvienę išviręs Darius ir vėl sukosi aplink katilą. Virėjas, kaip ir kiti dalyviai, turi savą, slaptą receptą.

Rusnės saloje šeštadienį įvyks jau 15 tarptautinis žuvienės virimo čempionatas, kuriame dalyvaus apie 80 komandų iš visos Lietuvos. Kaip pranešė organizatoriai, jos išvirs daugiau kaip keturias tonas įvairiausios žuvienės.  Be Pamario krašto komandų dalyvaus svečiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Šiaulių, Šilalės, Skuodo, Plungės, Jurbarko, Kalvarijos, Lazdijų, Pagėgių, Švenčionių, Kėdainių, Pasvalio ir kitų miestų.

Beveik 700-us medžių Nemuno deltos regioniniame parke Rusnės seniūnė ir jos samdyta įmonė iškirto neteisėtai, konstatuoja Šilutės teismas. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad žala gamtai siekia kone 76 000 eurų. Pati seniūnė su kaltinimais nesutinka ir sako, kad dirbo turėdama visus leidimus, o medžius kirto norėdama žmonėms atverti vaizdą į Nemuną.

Rusnėje, prie Peterso tilto šeštadienį atidengiamas ąžuolinis suoliukas su atrama gegužę mirusiai muzikologei Zitai Kelmickaitei (1951-2023) atminti, pranešė LRT radijas.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.

Šilutės rajone užsemti ne tik keliai, bet jau ir gyvenamieji namai, pas kai kuriuos kambariuose vandens gylis siekia net pusmetrį. Plaukia daiktai ir lovos, o žmonės stebisi kodėl valdžia nepasirūpina ledų laužymų, kad tokių potvynių būtų išvengta. Kai kurie neapsikentę gyvenimo sąlygų nusprendė ir evakuotis, glaustis ten, kur sausa. Laukus ir pievas vanduo taip užsėmė, kad iki gyventojų namų tenka irtis valtimis, prieš tai laužant ledą. Vietos gyventojas sako, kad situacija prasta.

Prasidėjęs atlydys pamario upėse suskaidė ledą, o šis užsikimšęs sukėlė ir potvynį. Nors gamtos galia ir apsemti plotai atrodo įspūdingai, vietiniai gyventojai nesijaudina, sako dar ne to yra matę. O ugniagesiai jau darbuojasi. Teko iš apsemto automobilio gelbėti vyrą ir jo šuniukus. Pamaryje prasidėjo potvynis. Jo lygis vis kyla, vieną po kito pasiglemždamas nuošaliau stovinčių sodybų link vedančius kelius.

Viena rusniškių šeima prieš savo valią tapo įsukta į kovą su besaikiu invazinių gyvių – šliužų antpuoliu. Rudi 5–7 cm dydžio bestuburiai gyviai nuo vasaros pradžios iš savo veisimosi vietų plūsta į tvarkingą, aptvertą sodybą. Braškės, salotos, bulvienojai sodyboje jau seniai būtų nuniokoti, jeigu ne kasdienis kantrus sodybos šeimininkų darbas. Kas rytą ir vakarą abu šeimininkai imasi savo įrankius ir eina rinkti nemalonius, gličius šliužus.

Šiandien naktį apie pusę penkių ryto numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Šilutės r., Rusnės sen., Rusnės mstl., Šilutės g. daugiabučio name sprogo dujų balionas. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Sprogus dujų balionui 94-erių senolės bute, ne tik dužo langai, bet išvirto ir dvi sienos, apgadintas balkonas, net bendro naudojimo laiptinė.

Rusnės estakados statybos rangovo konkursas vyko tinkamai, todėl jo rengėja Lietuvos automobilių kelių direkcija neturi mokėti baudos, patvirtino Apeliacinis teismas. Teismas sausio 8 dieną, kaip ir Vilniaus apygardos teismas pernai spalį, atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį. VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, o estakados statybos sutartį palikti galioti.

Sekmadienį įsilaužta į Šilutės rajone esančio Rusnės miestelio koplyčią. Kaip pranešė Tauragės apskrities policija, iš koplyčios pavogta medinė aukų dėžutė. Nusikaltimas pastebėtas apie 9.30 val., pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Prieš beveik pusmetį oficialiai atidaryta Rusnės estakada bus galima naudotis gruodį, o galutinai darbus estakados prieigose ketinama baigti kitų metų birželį. Kelio prie estakados sankasos stiprinimo darbus bendrovė „Tilsta“ atliko greičiau nei planuota – pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo Eduardo Grinavecko, darbai oficialiai baigti spalio 16 dieną.

Nors vasara skaičiuoja paskutines savaites, kauniečiai praneša naujieną – šiemet į Nidą ar Rusnę norintieji nuplaukti laivu iš Kauno, tai tikrai galės padaryti. Jau suplanuotas ir pirmasis reisas. Tiesa, keliauti kviečiama ne legendine „Raketa“, bet kiek lėčiau plaukiančiu laivu. „Deima“ – štai taip pavadintas laivas nuo prieplaukos prie Vytauto bažnyčios ir pajuda Nemunu pasroviui.

Pirmadienį Rusnėje ugniagesiai teikė pagalbą gyventojams ir medikams. Rytą per apsemtą teritoriją dėl tankaus rūko visureige amfibija buvo perkelti žmonės. Pavakarę buvo suteikta pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kurie apsemtu kelio ruožu vyko pas ligonį, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šiuo metu vanduo kelyje Šilutė–Rusnė pakilęs iki 95 centimetrų, skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šilutės rajone ekstremali situacija. Regioną vėl užtvindė vanduo, jo lygis šį kartą pakilo iki 85-ių centimetrų. Eismas tarp Rusnės ir Šilutės paralyžiuotas, vairuotojams padėti negali net speciali technika. Ugniagesiai gelbėtojai per užlietas teritorijas kelia gyventojus, gabena jiems vaistus. Šilutės rajono apylinkėse kelius ir pastatus apsėmė vanduo. Tiesa, daugiausiai problemų sukelia ruožas Šilutė–Rusnė, tai vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą.

 Šilutės rajono savivaldybė pirmadienį rinksis į posėdį, kad paskelbtų ekstremalią situaciją dėl potvynio vieninteliame į Rusnės salą vedančiame kelyje. „Šiandien bus paskelbta (ekstremali situacija – BNS), nes tie kriterijai atitinka ekstremalių situacijų skelbimui. Daugiau kaip parą nebevyksta susisiekimas, tada yra ekstremali situacija“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas.

Sekmadienį kelyje Rusnė – Šilutė vanduo pakilo iki 85 centimetrų. Esant tokiai situacijai, specialioji technika nebekelia transporto priemonių. „Kėlimas tralais nutrauktas, mes einame pėsčiomis per paruoštą estakados ruožą“, - BNS sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Bendrovė „Kelių priežiūra“ nustojo kelti transporto priemones vandens lygiui pakilus iki 80 centimetrų.

Ketvirtadienį pradėtas semti kelias Šilutė–Rusnė. Kaip pranešė Automobilių kelių direkcija, 391 metro apsemtame ruože vandens gylis siekia 6 centimetrus, eismas leidžiamas. Šilutė–Rusnė yra vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą, maždaug 400 metrų jo atkarpą pavasarį ir rudenį užlieja Atmatos upė. Esant aukštam vandens lygiui, kelio atkarpoje būna draudžiamas eismas, o automobilius ir gyventojus kelia speciali technika.

Martyno Kavaliausko gyvenime tikras darbų įkarštis – pagrindinis vaidmuo naujajame miuzikle Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, naujas, ambicingas koncertinis turas, repeticijos ir kūrybiniai darbai neleidžia atsikvėpti, todėl šių metų Liepos pabaigoje savo ilgametę mylimąją Rusnę vedęs Martynas tik spalio viduryje rado laiko išvykti į savo povestuvinę kelionę.

Nuo potvynių kenčiantys Rusnės gyventojai estakados sulauks kitų metų gegužę , o kada bus baigta užliejamo kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcija, kol kas neaišku – paaiškėjus, kad po juo yra durpių sluoksnis, statytojams reikės papildomai stiprinti žemės sankasą ir kalti polius. Tačiau šių darbų rangovas kol kas nepasirinktas – dalyviai pasiūlė per didelę kainą. Bendra projekto vertė, siekusi apie 9,5 mln. eurų, neabejotinai augs. Be to, potencialūs rangovai skundžiasi galbūt neskaidriu konkursu.

Šiandien Garliavoje 33-ejų Vaida Urbaitytė su savo dukrele gyvena dviese. Dvejų metukų sulaukusi Rusnė šiandien Lietuvoje gali būti bene vienintele serganti itin reta genetine liga – pigmento nelaikymu. Būtent tai išskiria mergaitę iš kitų, kuri būdama dvimetė sveria 8,5 kilogramus.  Pirmoji ir kol kas vienintelė V. Urbaitytės dukrelė Rusnė šeimoje buvo iš tiesų labai lauktas ir planuotas vaikelis. Tačiau vos tik pastojus moters nėštumas nebuvo toks lengvas, kaip kitų moterų.

Rusnėje penktadienį prasidės estakados nuolat potvynių užliejamame kelyje tarp Šilutės ir Rusnės statybos. Jų pradžiai paminėti skirtame renginyje dalyvaus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Estakadą žadama pastatyti iki šių metų pabaigos. Statybos turėjo prasidėti gegužę, bet kiek vėlavo dėl nenumatytų kelio platinimo darbų.

Šilutės rajone, ant kelio į Rusnę, vėl kyla vanduo. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, sekmadienį čia vandens gylis pakilo iki 13 centimetrų. Šeštadienį jis siekė dešimt centimetrų. Eismas leidžiamas. Naujienų portalo silutesetazinios.lt teigimu, vanduo kelyje iš Šilutės į Rusnę pasirodė šeštadienį.

Šilutės ir Pajėgių apylinkėse potvynis atsitraukia, o kelias į Rusnę – jau išvažiuojamas. Pagėgių savivaldybė atšaukė maždaug pusantros savaitės trukusią ekstremalią situaciją. Šilutės savivaldybėje dėl ekstremalios situacijos atšaukimo bus tariamasi balandžio 10 dieną – čia ji buvo paskelbta dar rudenį.

Kovo 14 dieną kelyje Šilutė - Rusnė krito paskutinis iš 288 medžių, augusių palei kelią. Dauguma iš jų buvo seni ir sutręšę, kitų šaknys nuolat skalaujamos vandens. Per 15 paskutiniųjų metų šie medžiai tapo 18 žmonių mirties priežastimi... Šie medžiai turėjo būti išpjauti, nes trukdė atlikti parengiamuosius darbus užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti, rašo Šilutės naujienos.

Prasidėjus pavasariniam polaidžiui, vandens lygis pamario upėse kai kur pasiekė stichinį lygį. Kaip pirmadienį rodo Hidrometeorologijos tarnybos skelbiamos hidrologinės prognozės, stichinį lygį vanduo pasiekė Nemuno atšakoje Atmatos upėje ties Rusne, čia vandens lygis siekia 3,6 metro – apie metru daugiau nei įprastai. 4,5 metro vandens lygis šioje upėje jau būtų laikomas katastrofiniu, tačiau prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis upės vanduo ims slūgti.

Pamario gyventojų laukia neramiausias laikas – pavasario potvynis. Prasidėjęs dar sausio 31 d., kovo pradžioje jis buvo nuslūgęs ir Šilutės – Rusnės kelias tapo visiškai sausas. Tačiau rusniškiai laisvu judėjimu sausuma galėjo pasidžiaugti vos 10 dienų, kol atšilę orai ėmė tirpdyti Nemuno ir mažesnių upelių vandenis.

Rizika ne visada pasiteisina - taip galima anonsuoti įvykį, ankstų antradienio rytą nutikusį ledo kelyje į Rusnę: čia važiavęs krovininis automobilis įlūžo ir kone iki pusės atsidūrė vandenyje, rašo „Šilutės naujienos“. Dar neprašvitus į darbus ir kitais reikalais skubantys rusniškiai buvo gąsdinančio įvykio liudininkais.

Šilutės rajone paskelbus ekstremalią situaciją į semiamą pamarį buvo pakviesti ministerijų atstovai. Kartu su vietos valdžia šie turėjo aptarti, kaip išvaduoti Šilutės rajono žemupį nuo nesibaigiančių potvynių, tačiau į susitikimą atvyko ne visi kviesti atstovai. Tuo tarpu Rusnės gyventojai sako, jog nuo nesibaigiančio potvynio jau išseko, o kiekviena diena saloje - verta knygos.

Kelyje prie Rusnės dėl per didelio vandens lygio apsemtame kelio ruože automobiliai nebekeliami, praneša kelininkai. Vandens lygis apsemtame kelio Šilutė–Rusnė ruože pakilo iki 84 centimetrų, lengvųjų automobilių eismas čia draudžiamas, dėl per didelio vandens lygio jie nebekeliami. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vyraus nedideli krituliai. Rytą daug kur, vakare vietomis formuosis plikledis.

Lietuvos Venecija vadinama Rusnė turėjo nemenkai nustebinti dvi į Lietuvą atvykusias prancūzes. Merginų kelionė pasibaigė apsemtuose Šilutės rajono laukuose. Dvi prancūzės iš Lenkijos nuomotu automobiliu vyko į Rusnę, sutiktų Naujųjų metų su draugais. Likus maždaug keturiems kilometrams iki Rusnės, merginoms navigacija parodė nusukti į kairę, o ten įsukusios merginos įvažiavo į apsemtus laukus. Dabar merginos jau su draugais, ruošiasi Naujųjų metų šventei, o gelbėtojai vyksta traukti mašinos.

Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jau po metų potvyniai netrikdys susisiekimo su Rusne. Automobilių kelių direkcija ir konkurso laimėtoja sutartį pasirašė trečiadienį – pagal ją iki 2018-ųjų pabaigos bus pastatyta 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada bei rekonstruota keturių kilometrų ilgio kelio atkarpa, pranešė ministerija.

Visa Lietuva žino, kad kasmet Šilutės rajone esančią Rusnę aplanko potvyniai. Tiesa, jie dažniausiai užklumpa pavasarį, bet tikrai ne lapkričio mėnesį. Tačiau stebina ne tai. Žinomam rusniškiui pavyko užfiksuoti tokį vaizdą, kurio dar niekada nebuvo matęs. Važiuodamas keliu Šilutė – Rusnė, dainininkas, 2016 metų „Eurovizijos“ dalyvis Valdas Lacko buvo sustabdytas briedžių šeimynos. „Štai šitiems gyvūliukams kur kas sunkesnis potvynio laikotarpis... Net ir estakada nepadėtų.

Trigubas kritulių kiekis ir pusmetrio gylis kelyje į Rusnę, tokie rudeniniai gamtos rekordai Šilutės rajone. Vanduo visiškai apsėmė Žalgirių kaimo sodybas ir kelius į jas. Maža to, rudeninis potvynis nesitraukia. Vietos gyventojai sako, jog būtent ši nežinonybė ir sėja daugiausiai nerimo. Šilutės rajone potvynis jau apsėmė abi kelio puses į Rusnę, nuo pat K. Griniaus tilto.

Vandens lygis kelio Šilutė – Rusnė apsemtame ruože pakilo iki 50 centimetrų, lengvųjų transporto priemonių eismas čia toliau draudžiamas, pirmadienio rytą pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kelininkai nurodė, kad apsemto ruožo ilgis siekia 450 metrų. Lengvieji automobiliai, gyventojai bei keleiviai per jį keliami specialiuoju transportu. Kelių direkcija žada, kad estakada nuolat apsemiamoje kelio atkarpoje bus įrengta iki kitų metų pabaigos.

Netikėtas potvynis Šilutės rajone. Net ir garbaus amžiaus vietos gyventojai stebisi, kad tokiu metų laiku nieko panašaus nėra regėję. Ir laukus, ir kelius vanduo semia žaibiškai. Rusniškiai vėl atkirsti nuo pasaulio – lengvuosius automobilius į miestelį tenka gabenti specialiomis priekabomis. Dalis vietinių vandeniu keliauja ir iki pat savų sodybų.

Vandens gylis apsemtame kelio Šilutė – Rusnė ruože pasiekė 20 centimetrų, jis nebeįveikiamas lengvaisiais automobiliais. Nuo antradienio ryto lengvosios transporto priemonės, gyventojai bei keleiviai per šį ruožą keliami specialia technika. Pasak Automobilių kelių direkcijos, apsemtas daugiau kaip 400 metrų ilgio ruožas. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vanduo ant kelio Šilutė - Rusnė pasirodė penktadienį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda viešųjų pirkimų procedūras estakadai potvynių nuolat apsemiamoje kelio atkarpoje Šilutė-Rusnė. Šią savaitę žadama teikti informaciją tiekėjams. Estakadą tikimasi įrengti iki kitų metų pabaigos, sako direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. „Turėtų būti estakada dviejų eismo juostų ir beveik 5 kilometrų ilgio kelias su pėsčiųjų ir dviračių taku visuose penkiuose kilometruose.

Pastatyti estakadą į Rusnę iki 2018-ųjų pabaigos būtų realu, jei Vyriausybė iki rudens numatys projektui būtiną finansavimą, sako Automobilių kelių direkcijos vadovas. Susisiekimo ministras teigia tikįs, kad pinigai estakadai kitų metų biudžete bus numatyti, be to, rasta būdų, kaip atpiginti estakados statybą. „Kelių direkcijos ir Transporto instituto specialistai rado būdų, kaip atpiginti tą projektą, kaip pastatyti greičiau, kad nereikėtų imti privačios žemės.

Ugniagesiai gelbėtojai bei policijos pareigūnai balandžio 19 d., apie 18 val., sulėkė į Rusnę, į Skirvytėlės gatvėje esančio vienintelio aštuonbučio kiemą. Lietuvoje tikru prakeiksmu tampa „šulinių istorijos“. Šįkart šulinyje rasta nuskendusi garbaus amžiaus (gim. 1943 m.) moteris. Ištraukus kūną, šiurpino detalė - moteris ant kaklo turėjo pririštas dvi plytas. Šulinys iškastas sodelyje, kuris priklausė pačiai skenduolei.

Protestuotojai iš Vakarų ir Šiaurės Lietuvos užplūdo Vilnių. Neįgalūs šiauliečiai piktinasi, kad Darbo biržos valdininkai dėl formalumų juos meta į gatvę iš vargais negalais susirastos darbovietės. Potvynio neapsikentę Rusnės gyventojai reikalauja skubiai pastatyti estakadą į jų gyvenamą salą. Šiaulietis Vladas atvyko į Vilnių ne ekskursijai. Neįgaliojo vežimėliu jis suka ratus aplink valdžios pastatus reikalaudamas leisti jam po 16 metų pertraukos dirbti.

Šūkiais „Sujunkite Rusnę su Lietuva“ bei „Šiandien piketas, rytoj teismas“ keliasdešimt Rusnės gyventojų prie Seimo siekia atkreipti politikų dėmesį į dešimtmečiais nesprendžiamą problemą – kasmetiniai potvyniai salą, gyventojų teigimu, atkerta nuo išorinio pasaulio. Premjeras Saulius Skvernelis atsakymą, kaip spręsti problemą, bendruomenei žada pateikti balandžio pabaigoje. „Jei tikėtumėme informacija, kad nuo 1973 metų vis žada statyti, išvadą galime pasidaryti.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikisi, kad internetinio balsavimo galimybe rinkėjai galės pasinaudoti per 2020-ųjų metų Seimo rinkimus. „Jeigu 2020 metų Seimo rinkimai jau įvyktų ir mes turėtume galimybę nesvarbu, kur esame, kiekvienas Lietuvos pilietis pasinaudoti tokia balsavimo galimybe kaip alternatyva, aš manau, kad tai būtų didelis žingsnis į priekį“, – šeštadienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.