rusai

Ukrainos pajėgos sunaikino katerį, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti Rusijos diversinė grupė, rašo „Ukrinform“. Anot Chersono regiono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus, rusai apsimetė civiliais. „Mūsų gynėjai sunaikino laivą, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversinė grupė. Apie tai pranešė Pietų vadavietė. Civiliais apsimetę priešo diversantai vyko į vieną iš Potiomkino salų netoli Chersono.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Rusijos žmonių „bailų tylėjimą“, kai aukų skaičius po raketos smūgio į daugiabutį rytiniame Dnipro mieste pasiekė 30. Vakaro kalboje V. Zelenskis pažymėjo, kad po šeštadienio išpuolio Ukraina gavo daug užuojautos žinučių iš viso pasaulio. Pereidamas į rusų kalbą, jis sakė norįs kreiptis į tuos rusus, „kurie net dabar negali ištarti kelių žodžių, smerkiančių šį terorą.

Žiaurius rusų kariuomenės veiksmus 1991 metų Sausio 13-ąją pasmerkė net ir aktyvioji Rusijos visuomenės dalis. Tačiau šiandien rusai jau palaiko dar baisesnius savo karių žiaurumus Ukrainoje. Tiesa, filosofas Gintautas Mažeikis ragina atskirti pritarimą nuo žiaurumo, nes pritariantieji mato tai, ką jiems rodo Kremliaus propagandos mašina.

Į frontą Ukrainos rytuose atvykę Rusijos kariai pasipiktino sąlygomis, rašo UNIAN. Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip savo vadams rusai skundžiasi neparuoštomis ir apledėjusiomis pozicijomis. Įraše taip pat matoma, kaip rusų grupė kasa ledu ir sniegu padengtas tranšėjas. „Ar mes turime čia gyventi?“ – suglumę klausia jie. „Beje, dabar minus 20, mums siūloma gyventi čia – lede.

Rusija ugnį kai kuriose Ukrainos vietose sumažino net 75 proc., CNN sako JAV ir Ukrainos pareigūnai. Jie kol kas neturi vieningo paaiškinimo, kodėl rusų artilerijos griausmas Ukrainoje sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių gali būti senkančios rusų atsargos. Dar viena galima priežastis – dėl sėkmingų ukrainiečių žingsnių fronte rusai galimai persvarsto savo taktiką.

Teritorijos prie Ukrainos rytuose esančio Soledaro yra nusėtos rusų karių lavonais, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot Ukrainos, rusai pirmadienį pradėjo galingą Donecko srityje esančio Soledaro puolimą. „Mūšis dėl Donbaso tęsiasi“, – kreipdamasis į ukrainiečius pirmadienį sako jų prezidentas V. Zelenskis. „Ir nors okupantai didžiausias pastangas sutelkė į Soledarą, šio sunkaus ir ilgo mūšio rezultatas bus viso mūsų Donbaso išlaisvinimas“, – pabrėžia jis.

Pokalbio su bendražygiu metu rusų karys pripažino Rusijos kariuomenės padarytus nusikaltimus Ukrainoje, rašo UNIAN. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perimtą pokalbį tarp rusų. Įraše girdėti, kaip vienas pripažįsta jo bendražygių atsitraukiant iš Lymano padarytus nusikaltimus. Anot jo, rusai žudė civilius gyventojus ir prievartavo moteris. „Kai pasidavėme Lymanui, ten visus išžudė, k*****… Jie jas prievartavo, pjaustė ir šaudė. Lymane, Torskoje jie tiesiog nuėjo ir visus sušaudė.

Naujausias tyrimas rodo, kad rusų tautine mažuma lietuviai nepasitiki ir vis daugiau apklaustųjų pasisako prieš gyvenimą jų kaimynystėje. Tačiau, ar šie nuogąstavimai pagrįsti? Vienos tautybės kaltinimas, kolektyvinės atsakomybės siekimas yra labai pavojingas reiškinys, įsitikinę tv3.lt kalbinti ekspertai. Jų teigimu, egzistuoja ir gerųjų rusų, aktyviai smerkiančių režimą.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Kas lietuvių draugai, o ko tautiečiai nemėgsta? Į tokį klausimą pabandė atsakyti sociologai – paaiškėjo, kad labiausiai mėgstame lenkus, vokiečius ir ukrainiečius. Net 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja. Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais.

Rusijos medikai bėga iš laikinai okupuoto Melitopolio, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, rusai dėl to ėmė panikuoti ir bando papirkti Ukrainos medikus, kad šie tarnautų rusams. I. Fiodorovas mano, kad rusų medikai bėga dėl kelių priežasčių. Viena jų – yra daug sužeistų rusų, kuriems nepakanka nei medicinos personalo, nei lovų.

Pietų Ukrainoje aptiktas dar vienas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste. Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus. „Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.

Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų. „Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus.

Nuo vasario 24 iki gruodžio 25 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 102 050 Rusijos įsibrovėlių. Iš jų per praėjusią parą nukauti 620, skelbia Generalinis štabas.

Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Šeštadienis yra 304-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 16:40 | Turkija: karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“ NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.

Rusijos pajėgos ir toliau sieks žengti į priekį fronte Ukrainoje, nepaisant to, kad tai jai atneš neigiamų pasekmių, „Voice of America“ sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksejus Danilovas. Anot jo, rusai „viską pastatė ant kortos“, o artimiausi trys mėnesiai karui bus lemiami. „Rusija nepajėgi laimėti atviro mūšio. Dabar jie atsidūrė aklavietėje. Į aklavietę patekusi žiurkė yra pavojingiausia.

Rusija į Baltarusijos pietus pradėjo perkelti įrangą, kuri anksčiau buvo atgabenta į poligonus kartu su mobilizuotomis Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, praneša stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“. Anot stebėtojų, antradienį apie 5 val. ryto iš Baltarusijos Polonkos geležinkelio stoties išvažiavo traukinys su Rusijos ginkluotųjų pajėgų karine technika, kuri buvo dislokuota poligone Baranovičiuose, Bresto srityje, esančioje pietvakarių Baltarusijoje.

Rusija užsibrėžė palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, rusams surengus dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. „Jie užsibrėžė tikslą palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos“, – CNN cituoja jį. „Pasaulis neabejotinai turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus“, – pabrėžia D. Šmyhalis. Anot jo, rusai į Ukrainą penktadienį paleido 76 raketas, didžiąją dalį jų, 60, ukrainiečiams pavyko numušti.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Rusija tikėjosi greitai okupuoti Ukrainą, o po jos okupacijos pulti Lietuvą, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų, Bachmuto fronte kuopai vadovaujantis Borysas Čerkasas. Apie tai ir apie padėti karo lauke jis trečiadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Fronto linijoje prie Bachmuto – intensyvūs mūšiai B. Čerkasas vadovauja kuopai prie Bachmuto. Pasak jo, situacija ten šiuo metu sudėtinga, vyksta intensyvūs mūšiai. „Deja, yra aukų, sužeistųjų.

Rusijos kariai yra priversti badauti, sako Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Apie tai jis kalbėjo interviu Dmytro Gordonui, rašo UNIAN. Anot O. Arestovyčiaus, okupantams skiriama apie 50–75 proc. maisto nuo normos, kai kuriems daviniai iš viso vėluoja. „Ar žinote, kad rusų kariai jau apie tris mėnesius gauna bado davinį? Ypač mobilizuoti... Na, fiziškai nėra ko valgyti“, – teigė jis.

Apie 90–95 proc. karinės technikos yra suremontuojama iš karto fronto linijoje arba „pilkojoje zonoje“, pareiškė Ukrainos valstybinis koncernas „Ukroboronprom“. Remontus atlieka koncerno išvažiuojamosios komandos, rašo UNIAN. „Lauko remonto komandos 90–95 proc. karinės įrangos remontuoja tiesiogiai kontakto linijoje arba „pilkojoje zonoje“. Tai įvairaus sudėtingumo remonto darbai po atviru dangumi, bet kokiomis oro sąlygomis, dieną ir naktį“, – cituojamas koncerno spaudos tarnybos pranešimas.

Ukrainiečiai vėl leipsta juokais iš rusų nesėkmių. Ukrainos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip rusai iškraudami techniką apverčia šarvuotį. Vaizdo įrašą ministerija paskelbė savo „Twitter“ paskyroje. Jame matyti, kaip nuo traukinio platformos vienas šarvuotis bando lynu nutempti kitą. Galiausiai ant platformos buvęs šarvuotis apsiverčia ir žemyn stogu nukrenta į pusnį. „Ne todėl, kad skundžiamės.

Kodėl Vakarai taip dvejoja dėl aiškios Ukrainos pergalės? 1991 metų rugpjūtį tuometinis JAV. Prezidentas George'as H.W. Bushas buvo Kijeve, kad patartų ukrainiečiams nesiekti valstybingumo. Likus tik kelioms savaitėms iki Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo ir likus keliems mėnesiams iki Sovietų Sąjungos žlugimo, Bushas susirūpino dėl sovietų valdžios žlugimo.

Kilus audringai diskusijai dėl Latvijoje uždaromo rusiško opozicinio „TV Rain“ („TV Dožd“) kanalo, pasigirdo abejonių ar mes tikrai žinome, kas yra rusiška opozicija, kokie tai žmonės ir ką jie galvoja. Pasak portalo tv3.lt kalbintų politologų ir diplomatų, nereikia visiems klijuoti vienodų etikečių, bet skubėti įsileisti dar daugiau rusų – taip pat nevalia.  Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) ketvirtadienį pranešė per pastarąsias dvi savaites aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms.  „Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą pas ukrainiečių karo belaisvius, dar vieną surengs šią savaitę.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Rusai sistemingai žudė, kankino ir grobė ukrainiečius, o aukščiausio rango pareigūnai taip pat galėjo dalyvauti vykdant karo nusikaltimus, pirmadienį pareiškė JAV Valstybės departamento ambasadorė pasaulinio baudžiamojo teisingumo klausimais. Daugėja įrodymų, kad Rusijos įsiveržimą į Ukrainą „lydėjo sisteminiai karo nusikaltimai, vykdyti visuose regionuose, kur buvo dislokuotos Rusijos pajėgos“, sakė ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Beth Van Schaack.

Penktadienio naktį Zaporižios srityje rusai nušovė šeimą su dviem mažais vaikais, rašo UNIAN. Apie tai pirmiausia pranešė „Ukrainskaja Pravda“, o vėliau ir karo korespondentas Andrejus Caplienka. Anot „Ukrainskaja Pravda“ šaltinių, išpuolis prieš šeimą įvykdytas Komyš-Zoryjos kaime. Pasak A. Caplienkos, šalia šeimos namų įsikūrė prorusiški veikėjai. Pranešama, kad okupantai pradėjo priekabiauti prie moters, vyras bandė ją užstoti, tačiau buvo nušautas.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Per metus Lietuvos gyventojų priešiškumas pabėgėliams sumenko, tačiau kiek ūgtelėjo rusams, rodo trečiadienį pristatytas nevyriausybininkų užsakymu atliktas tyrimas. 61,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus nuomonė apie pabėgėlius blogėjo. Manančių, kad jų požiūris apie pabėgėlius blogėjo, dalis mažėjo – 2021 metais taip galvojančių buvo 71,8 procento.

Prieš gerą mėnesį rusų popžvaigždė Olegas Gazmanovas turėjo surengti koncertą pavadinimu „Russia Is Here Forever! subombarduotame Ukrainos mieste Iziume, esančiame Charkovo srityje, kurią Rusija buvo užėmusi dar kovo pradžioje. Tačiau prieš pat Gazmanovo pasirodymą scenoje Ukrainos kariuomenė pradėjo triuškinamą kontrpuolimą regione, išlaisvindama Iziumą ir išvarydama  Rusijos pajėgas iš 6000 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.

Kremliui vykdant mobilizaciją, rusai neša kudašių svetur. Viena populiariausių krypčių – Turkija. Dėl atvykėlių antplūdžio čia išsipūtė rinkos kainos – beprotiškai brango būstas, degalai, maisto produktai. Vietinių turkų kantrybė, panašu, netruks amžinai – juos erzina, kad turi už viską mokėti daugiau. Rusų pagalbos prašymai pasiekia ir Lietuvą. Socialinių tinklų grupėje, kur buriasi Turkijos lietuviai, pasirodo dviprasmiškų įrašų.

Šeši iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų pritartų dalies Europos Sąjungos šalių siūlymui, kad reikia visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, rodo antradienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 62 proc. pritariančiųjų siūlymui visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams pasidalija šitaip: 26 proc. tam visiškai pritartų ir 36 proc. greičiau pritartų, o trys iš dešimties (30 proc.) šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritartų (6 proc.

Norvegijai nerimaujant dėl galimo sabotažo prieš itin svarbius infrastruktūros objektus, šalies policija pirmadienį pranešė suėmusi keturis rusus, kurie, kaip įtariama, pažeidė draudimą fotografuoti. Norvegija pastaruoju metu yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.

Šeštadienį Ukrainos kultūros ministerija pranešė, kad okupantai nužudė Chersono muzikos ir dramos teatro vyriausiąjį dirigentą Jurijų Kerpatenko už atsisakymą bendradarbiauti. Apie tai skelbia Ukrainos žiniasklaida. „Rašistai nušovė Chersono muzikinio dramos teatro vyriausiąjį dirigentą J. Kerpatenko“, – skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Rusai neįtikėtinais būdais bando papirkti okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus pseudoreferendumuose. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) radinys okupantų irštvoje kelia nuostabą – tai vaikų šliaužtinukai ir kiti drabužėliai, imituojantys rusų karių uniformą. Internete paplito nuotraukos, kaip atrodo rusų paruošti, karo uniformą primenantys vaikų ir kūdikių rūbeliai.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 363 rusų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 23 tūkst. 978 Rusijos piliečiai. Daugiausiai tarp jų – supaprastintu tranzitu į Kaliningrado sritį ir atgal vykę asmenys. VSAT duomenimis, mažiausias įleistų rusų skaičius fiksuotas spalio 5 dieną.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Nuo ant žemės gulinčio ruso iki grasinimų lietuviams klijuoti „fašistų“ etiketę – štai, kokios pasekmės, kai Lietuvos pasieniečiai neįleidžia Rusijos piliečių. Nevyriausybinės organizacijos ir VSAT sulaukia aibės pagalbos skambučių. Rusai teiraujasi, kaip patekti į Lietuvą ir kokia pagalba jiems „priklauso“.  Nuo mobilizacijos bėga įvairaus plauko rusai.

Autentiško Sakartvelo liko mažai, sako Tbilisyje gyvenanti lietuvė. Čia vis dažniau skamba rusiška muzika, vietomis ant nuomojamų namų plevena Rusijos vėliavos. Kaukazo ekspertė Regina Jegorova-Askerova pasakoja, ką išgyvena Sakartvelas, kurio pasienį užgulė nuo mobilizacijos bėgantys rusai. Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais į Sakartvelą suplūdo per trečdalį milijono rusų. Dėl Rusijos piliečių atnešamų „greitų pinigų“ šalyje būstas brango dešimteriopai, kilo maisto, paslaugų kainos.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, iš šalies į kaimynines valstybes ėmė plūsti mobilizacijos vengiantys rusai. Ne išimtis – ir Lietuva. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) skelbia SOS linijoje sulaukęs į Lietuvą pabėgusio ruso skambučio.  KOPŽI socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad į centrą prisiskambinęs rusas teiravosi, kokia pagalba jam priklauso.

Vienos pusės ekonominiai skrydžiai iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Dubajų, kainuoja net 5,1 tūkst. eurų. O daugelis bilietų buvo išparduoti per kelias dienas po to, kai Rusijoje buvo paskelbta „dalinė“ 300 tūkst. rezervistų mobilizacija karui Ukrainoje, rašo JAV naujienų portalas CNBC. Penkių valandų skrydis savaitę prieš mobilizacijos paskelbimą kainavo tik apie 359 eurus.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinegubovas pranešė, kad Kupjansko mieste rusų kariai apšaudė automobilių kolona, kurioje buvo civilių gyventojų, rašo UNIAN. Kaip teigė O. Sinegubovas, rusų kariai pražudė mažiausiai 20 žmonių. „Remiantis pirmine informacija, nužudyta 20 žmonių, kurie buvo automobiliuose <...> Okupantai įvykdė puolimą prieš civilius, kurie bandė bėgti nuo apšaudymo. Tai yra žiaurumas, kurio neįmanoma pateisinti“, – kalbėjo jis.

Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja savo meilę prabangiems drabužiams. Rusijos prezidentas Raudonojoje aikštėje į sceną lipo su prabangia striuke. Rugsėjo 30 d., Kremliuje, V. Putinas pasirašė dokumentus dėl okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių teritorijų „pristojimo“ prie Rusijos Federacijos.  Putinas scenoje pasirodė vilkėdamas itališko prekės ženklo „Brioni“ švarką iš naujos rudens-žiemos kolekcijos. Tokios striukės kaina yra 7653 eur.