rublis

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą. Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Ukrainą užpuolusios Rusijos rublio vertė smarkiai krito, todėl rusai buvo priversti sumažinti būtiniausių prekių, tokių kaip maisto produktai, dantų pasta ir muilas, pirkimą, nes jų kainos pastaruoju metu gerokai išaugo. Rugpjūčio 16 d. Rusijos tyrimų bendrovės „Romir“ paskelbtos apklausos duomenimis, liepos mėnesį 19 proc. respondentų pranešė, kad taupydami mažina išlaidas maistui ir būtiniausioms prekėms. Apklausos duomenimis, šis skaičius padidėjo nuo 16 proc.

Rugpjūčio mėnesį rubliui pasiekus žemiausią vertę istorijoje, kyla klausimų ne tik dėl šios valiutos, bet ir visos Rusijos ekonomikos ateities. Vis dėlto, ekonomikos mokslų daktaro Algirdo Bartkaus teigimu, rublio žlugimo tikėtis neverta.

Rusijoje drastiškai kritus rublio vertei ir išaugus infliacijai trūko Vladimiro Putino kantrybė. Rusijos prezidento administracija viešai sukritikavo šalies centrinį banką ir liepė „prikelti“ rusišką valiutą – „rublis turi būti stiprus“, pareiškė V. Putino atstovas. Rusijos rublis, po naujienų apie skubiai susirinkusią Rusijos centrinio banko valdybą, kuomet buvo paskelbta apie bazinių palūkanų normos kėlimą net 3,5 proc.

Rusijos centriniam bankui po skubaus posėdžio antradienį padidinus bazinę palūkanų normą iki 12 proc., rublio kursas trečiadienį laikosi stabiliame lygyje JAV dolerio atžvilgiu. Mažėjant Maskvos eksporto pajamoms, didėjant importui ir augant karinėms išlaidoms, rublis JAV dolerio atžvilgiu nuo metų pradžios iki antradienio prarado apie 30 proc. savo vertės.

Rublio kursui kritus į žemiausią per daugiau kaip 16 mėnesių lygį JAV dolerio atžvilgiu, Rusijos centrinis bankas padidino savo pagrindinę palūkanų normą nuo 8,5 iki 12 procentų.  „Šis sprendimas priimtas siekiant apriboti riziką kainų stabilumui“, – paskelbė centrinis bankas po antradienį surengto skubaus posėdžio.

Rusijos centrinio banko vadovybė paskelbė sušauksianti skubų direktorių tarybos susitikimą, kurios metu bus bandoma gesinti gaisrą valiutų rinkoje. Pastarąjį mėnesį Rusijos rublis vis labiau praranda vertę, neseniai pasiekęs psichologiškai skausmingą rusams 100 rublių už 1 dolerį ribą.

Rusijos rublio kursas pirmadienį kirto 100 rublių už JAV dolerį kartelę, pasiekęs žemiausią lygį nuo 2022 metų kovo 23 dienos, t. y. praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. Portalo „Trading Economics“ skaičiavimais, nuo metų pradžios rublio vertė JAV valiutos atžvilgiu sumažėjo maždaug trečdaliu. Maskvos biržos duomenimis, rublio kursas 11 val. 33 min.

Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį prekybos Maskvoje metu smuko į žemiausią lygį nuo pirmojo karo Ukrainoje mėnesio. Rublio kursas JAV valiutos atžvilgiu nusileido iki 95 rublių už JAV dolerį lygio. Rusijos valiutos kursas nuosekliai smunka nuo metų pradžios, kuomet jis siekė apie 65 rublius už JAV dolerį, taigi Rusijos valiuta jau atpigo maždaug 30 procentų.

Rusijos rublio kursas rugpjūtį smunka ir trečiadienį kirto 92 rublių už JAV dolerį kartelę, pasiekęs žemiausią lygį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų kovą išprovokuoto kurso kritimo, rašo portalas „Trading Economics“. Portalo skelbiamais duomenimis, trečiadienio popietę rublio kursas nusileido iki 92,79 rublio už JAV dolerį. Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad valstybės pajamos iš naftos ir dujų pirmąjį pusmetį, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 47 proc.

Rusijos rublio kursas Maskvos biržoje trečiadienį nukrito žemiausiai nuo Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – iki beveik 100 rublių už eurą.

Rusijos rublio kursas Maskvos tarpbankinėje biržoje pirmadienį nukrito iki 87 rublių už JAV dolerį, kilus politinei sumaiščiai šalyje po nutrūkusio karinio maišto praėjusį savaitgalį.

Rusai su nerimu stebi pastarąją savaitę vis labiau vertę prarandančio rublio kursą. Tai nėra tik įvaizdžio klausimas – nuo rublio vertės priklauso didžioji dalis šalies importo, kuo pigesnis rublis, tuo prekeiviams daugiau tenka mokėti užsienio valiuta tiekėjams. Neseniai buvo paskelbta, kad visa iš užsienio importuojama technika mažmeninėje prekyboje pabrango 10 proc. Pastarosiomis dienomis rublis išgyvena Rusijoje ne pačius geriausius laikus.

Rusijos rublio kursas Maskvos biržoje penktadienį pramušė 90 rublių už eurą „grindis“. Popietinėje prekyboje už eurą buvo mokama 90,3 rublio, JAV dolerį – 82,5 rublio. Rusijos valiuta dabar verta mažiausiai nuo praėjusių metų balandžio.

Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų balandžio – 76,5 rublio už dolerį. Šalies eksportui per metus sunykus daugiau nei ketvirtadaliu, Finansų ministerija sumažino užsienio valiutos pardavimus, o investuotojai atsižvelgė į centrinio banko sprendimą bazinių palūkanų nekeisti, kuris aiškinamas proinfliacinėmis rizikomis, nes augantis biudžeto deficitas bei blogėjančios prekybos sąlygos daro spaudimą nacionalinei valiutai.

Sankcijos jau kurį laiką yra mėgstamas Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinis ginklas. Puikus to pavyzdys yra Joe Bideno administracijos atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą: ji nedelsiant įvedė daugybę baudžiamųjų ekonominių priemonių Maskvai ir paskatino kitas vyriausybes daryti tą patį. Suprantama, kodėl sankcijos yra mėgstama JAV lyderių priemonė. Jos užpildo prarają tarp tuščių diplomatinių pareiškimų ir mirtį nešančių karinių intervencijų.

Rusijos rublio vertė pasiekė žemiausią tašką per pastaruosius 8 mėnesius, o ekspertai pažymi, kad šios šalies Centrinio banko veiksmai, kuriais siekta „reanimuoti“ šalies valiutą, išsikvepia. Ekspertai pažymi, kad tokia situacija susidarė dėl sankcijų poveikio ir kritusios naftos kainos.

Rusijos centrinis bankas penktadienį sumažino bazinę palūkanų normą, kuri dabar bus mažesnė negu buvo prieš tai, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasarį išsiuntė karius į Ukrainą. Rusijos bankas sumažino bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 8 proc.

Rusijos paskirta Ukrainos Chersono srities administracija prašys Maskvos jos teritorijoje įrengti karinę bazę, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusija kovo viduryje užgrobė Pietų Ukrainos Chersono sritį, esančią greta Krymo pusiasalio, kurį Maskva kontroliuoja nuo 2014 m. Įsiveržusi į Chersoną, Rusija ten paskyrė naują administraciją ir įvedė Rusijos rublį kaip valiutą, planuodama regioną integruoti į Rusijos teritoriją.

Kadangi oficialus rublio kursas nesutampa su realia jo verte, Rusijoje dolerių rasti tampa vis sunkiau, rašo portalas „Yahoo Finance“. Maskvoje dirbančiam gydytojui Borisui šios paieškos tapo tokios desperatiškos, kad jis pradėjo svarstyti apie iš pažiūros neįtikėtiną draugo pasiūlytą aukštųjų technologijų juodosios rinkos schemą.

Rusijos okupuotame Ukrainos Chersono regione nuo gegužės 1 dienos bus pereita prie rublio, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida. Regiono civilinės ir karinės administracijos pirmininko pavaduotojas Kirilas Stremousovas naujienų agentūrai RIA-Novosti sakė, kad pereinamasis laikotarpis truks iki keturių mėnesių, per kurį apyvartoje bus tiek Rusijos rublis, tiek Ukrainos grivina. Po to bus visiškas perėjimas prie rublio.

Rusijos centrinis bankas netikėtai paskelbė fiksuotą aukso pirkimo už rublius kainą. Tai bene pirmas kartas, kai šalies valiuta išreiškiama „aukso paritetu“ nuo 1999 m., kai Šveicarija nusprendė to nebedaryti, praneša portalas „The Conversation“. Aukso pariteto įvedimas buvo įprasta didžiųjų pasaulio valstybių praktika, skirta palengvinti tarptautinės prekybos mokėjimus XIX a. ir XX a. pradžioje, kai galiojo aukso standartas.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Karo prieš Ukrainą pradžioje, griežtos Vakarų sankcijos numušė Rusijos rublį į rekordines žemumas. Tačiau dabar jis ir vėl pasiekė ikikarinį lygį. „Šaltu dušu Vakarams“ šį reiškinį pavadinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas įvardijo dvi esmines to priežastis. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Prieš kelias dienas rašėte apie šaltą dušą Vakarų valstybėms dėl to, kad Rusijos rublis dar labiau sustiprėjo ir tapo stipresnis, nei buvo prieš metus.

Spaudžiant sankcijoms milžiniškomis Kremliaus pastangomis visaip ribojant prekybą valiutomis, Rusijos rublis euro ir dolerio atžvilgiu atgavo savo vertę. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, rublio stiprėjimą lemia ir rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurias didina energetinių iškelių – dujų ir kitų žaliavų – metalų, medienos kainų kilimas. Tiesa, Kremlius rublį palaiko dirbtinai jį reanimuodamas – verčia įmones ir gyventojus pirkti rublius.

Rusijos aviakompanijos už lėktuvų ir jų variklių nuomą su lizingo kompanijomis iš „nedraugiškų“ valstybių gali atsiskaityti rubliais per sąskaitas Rusijos bankuose, nusprendė atitinkamą įsaką pasirašęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kita vertus, prezidentas suteikė įgaliojimus vyriausybei nustatyti „kitokią nei šiame įsake nustatytą atsiskaitymo su lizinguotojais tvarką“, tvarką, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Rusijos ekonomika septynmyliais žingsniais ritasi į Sovietų Sąjungos laikus – nuvertėjus rubliui vidutinis ruso atlyginimas „į rankas“ sumenko daugiau nei trečdaliu – šiuo metu siekia vos 350 eurų ir yra mažiausias Europje. Dabar jau net Albanijoje, Moldovoje ir karo draskomoje Ukrainoje atlyginimai didesni nei Putino Rusijoje. O rusai internete ašaroja dėl vakarietiškų prekių, kurių jau tuoj neliks parduotuvėse – Mc’Donaldo maisto ir net vakarietiškų higieninių paketų.

Karas Ukrainoje tampa vis nuostolingesniu ir Rusijos žmonėms. Iš šalies masiškai traukiasi Vakarų kompanijos, rublio vertė muša rekordinį dugną, o JAV antradienį paskelbė embargą Rusiškai naftai. Komunikacijos specialistas Mykolas Katkus sako, kad vis artėjanti krizė pagaliau parodys, kiek žmonių iš tiesų palaiko prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalento.

Gandai dėl galimo tarptautinio embargo rusiškai naftai Rusijos rublio kursą pirmadienį nusmukdė į naujas istorines žemumas – iki apytikriai 150 rublių už JAV dolerį ir 164 rublių už eurą. Palyginti su laikotarpiu iki Rusijos invazijos į Ukrainą, rublis nuvertėjo jau bemaž perpus – vasario 23-ąją, Rusijos pradėto nepateisinamo karo prieš Ukrainą išvakarėse, už JAV dolerį Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje buvo mokama apytikriai 80 rublių.

Rusijos rublis pasiekė naują antirekordą JAV dolerio atžvilgiu. Dabar vienas JAV doleris yra vertas maždaug 155 rublių. Kalbant apie apie naujas galimas sankcijas Rusijos energetikai, dar labiau nukrito rublio kursas, pirmadienio vakarą skelbia CNN. JAV doleris dabar yra vertas maždaug 155 Rusijos rublių. Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, JAV doleris buvo lygus maždaug 70–80 Rusijos rublių. Skaičiuojama, kad, pirmadienio duomenimis, nuo metų pradžios rublis neteko apie 90 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo trečiadienio iki atskiro pranešimo nebeskelbs euro ir Rusijos rublio santykio. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl situacijos finansų rinkose ECB nebegali nustatyti objektyvaus šių valiutų rinkos santykio. Rublio ir euro santykio taip pat nebeskelbs Lietuvos bankas.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Rusijos rublį ištiko krizė – jo vertė nukrito daugiau nei 30 procentų. O tai dar ne pabaiga – prognozuojama, kad rublis gali pasiekti rekordines žemumas, o rusų atlyginimai taps nieko verti. Gyventojai Rusijoje apgulė bankomatus. Maža to, Europai uždarius oro erdvę, užsienyje įstrigo 27 tūkstančiai Rusijos turistų. Ekonomistų teigimu, Rusija patiria precedento neturintį ekonominį šoką.  Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Remiantis „Bloomberg News“, rublis atpigo 27 proc. iki 114,33 už vieną JAV dolerį.

Vladimiro Putino okupantų kariuomenei užpuolus Ukrainą ir pradėjus žudyti jos žmones Vakarų šalys pasmerkė tokius veiksmus. Taip pat ėmėsi naujų sankcijų. Tačiau, panašu, kad jos gerokai per švelnios. Į tai dėmesį atkreipė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Vakarų paskelbtas sankcijas ironiškai įdėjo į kabutes.

Paaiškėjus, kad Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą, netrukus į tai aštriai sureagavo vietos rinkos. Ketvirtadienio rytą Rusijos valiutos kursas krito. Rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo dar 3 rubliais iki 84 rublių už dolerį, o euro atžvilgiu – iki 95,4 rublių, praneša užsienio naujienų agentūros. Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje praktiškai sustojo dėl visiškos kainų griūties. Pastebimai atpigo daugelis joje kotiruojamų Rusijos kompanijų vertybinių popierių.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

Rusijos rublio kursas šalies užbiržinėje valiutų rinkoje pirmadienį pasiekė ketverių pastarųjų metų žemumas. JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 9,1 proc. iki 74,6 rublio už dolerį, euro – 10,4 proc. iki 85,4 rublio už eurą. Rusijos rubliui skaudžiai smogė naftos kainų griūtis, pirmaujančiai naftos eksportuotojai pasaulyje Saudo Arabijai pradėjus kainų karą.

Kiek gaučiau eurų už sovietinius rublius? Kokia yra laikinųjų talonų, plačiau vadintų „vagnorkėmis“ vertė dabartine valiuta? Pasirodo, atsakyti į tokius ir panašius klausimus vis dar tenka Lietuvos banko specialistams. Ir nors pasakyti tikslią jau nebegaliojančių rublių ar talonų vertę eurais ir galima, bet jų netyčia radę lietuviai turėtų nuliūsti: gauti už jų realiai egzistuojančių pinigų nepavyks.

Rusijos gyventojų realiosios finansinės pajamos (išskaičius privalomus mokesčius bei įvertinus infliaciją) sausio-liepos mėnesiais buvo 1,7 proc. didesnės nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, jos paaugo 2 procentais. Nominaliai pajamos padidėjo 5,1 proc. iki 32,3 tūkst. rublių (425 eurų) žmogui per mėnesį.

Rublio vertė krito iki rekordinių žemumų. Tiesa, eiliniai rusai aiškina, kad rublio nuvertėjimas jiems nerimo nekelia. Tuo tarpu Rusijos valdžia žada paramą turtingiesiems. Praėjusią savaitę Amerikos įvestos sankcijos Rusijos oligarchams rusams atsirūgo ir kitu kampu. Rublio vertė nukrito į dvejų metų žemumas ir nuo sankcijų paskelbimo atpigo jau 15proc. Vertė krenta ir toliau krenta.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

  Atpigę Rusijos ir Baltarusijos rubliai padidino migruojančiųjų į Lietuvą srautus - dažnai ekonominiai migrantai iš šių šalių atvyksta neteisėtais keliais, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas.   „Daugelis šių ekonominių migrantų į Rusiją ar Baltarusiją buvo atvykę legaliai, dažniausiai dirbo statybose ar kitur.

Atpigę Rusijos ir Baltarusijos rubliai padidino migruojančiųjų į Lietuvą srautus - dažnai ekonominiai migrantai iš šių šalių atvyksta neteisėtais keliais, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas. „Daugelis šių ekonominių migrantų į Rusiją ar Baltarusiją buvo atvykę legaliai, dažniausiai dirbo statybose ar kitur.