rosatom

Suomijos parlamentas leido Rusijos bendrovei „Rosatom“ statyti branduolinę elektrinę ir ją aprūpinti kuru. Iki šio sprendimo atvedė kelerių metų ekonominiai ir politiniai zigzagai, kai iš projekto pasitraukė Vakarų bendrovės, o iš vyriausybės – Žaliųjų partija. Kritikai sako, kad dabar pats netinkamiausias laikas didinti priklausomybę nuo Maskvos, be to, tai prieštarauja Europos Sąjungos politikai. Dvi branduolinės elektrinės po du reaktorius jau pagamina trečdalį Suomijos elektros energijos.

 Keli tūkstančiai protestuotojų sekmadienį dalyvavo eitynėse Budapešto gatvėmis, reikalaudami, kad atsistatydintų Vengrijos mokesčių inspekcijos vadovė, kuriai buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas dėl įtariamos korupcijos. Ildiko Vida praeitą savaitę patvirtino, kad ji yra viena iš šešių neįvardytų pareigūnų, kurių sąrašą praeitą mėnesį paviešino JAV reikalų patikėtinis Budapešte, kuris sakė, jog Vašingtonas turi „įtikinamos informacijos“ apie korupciją.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Vengrijos vyriausybės sprendimas pasirašyti susitarimą su Rusija dėl dviejų naujų branduolinių reaktorių statybos Pakšo atominėje elektrinėje šaliai atneš daug naudos, sako nepriklausomi Vengrijos atominės energetikos specialistai. Tarp būsimos reaktorių naudos jie įžvelgia ilgalaikio energetinio saugumo užtikrinimą, naujų darbo vietų sukūrimą ir greitesnį ekonomikos augimą. Internetinio puslapio Atomenergiainfo.

Antradienį Maskvoje Vengrija ir Rusija pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Pagal šį susitarimą, kuriam pritarė ir ES, Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ įsipareigoja Vengrijos Pakšo atominėje elektrinėje pastatyti du naujus branduolinius reaktorius, taip padidindama elektrinės galingumą daugiau negu dvigubai.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

Suomių energetikos kompanija „Fennovoima“ pasirašė sutartį su rusų „Rosatom“ dėl vidutinio dydžio branduolinio reaktoriaus, sakoma suomių kompanijos pareiškime. Planuojamas AES-2006 tipo reaktorius bus pastatytas Piuhejokyje Suomijos šiaurės vakaruose ir bus paleistas 2024 metais, nurodo „Fennovoima“. Pagal susitarimą, kuris buvo pasirašytas šeštadienį, „Rosatom“ turės 34 proc.

Konsorciumas, siekiantis pastatyti atominę elektrinę šiaurės Suomijoje, teigė pasiekęs susitarimą su Rusijos kompanija „Rosatom“, rašo upi.com. „Fennovoima“, grupė sudaryta iš 60 akcininkų, tarp kurių yra tokios Suomijos kompanijos kaip „Outokumpu“ ir „Kesko“, teigia užbaigusi derybas su Rusijos valstybiniu branduolinės energetikos monopolininku „Rosatom“. Sutarta, kad rusų kompanija turės 34 procentus kompanijos, atsakingos už atominės elektrinės statybas prie Piuhejokio, akcijų.

Į Balsas.lt redakcijos rankas pateko „ROSATOM“ ryšių departamento direktoriaus Sergejaus Novikovo laiškas, skirtas Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Andriui Krivui. Santūriame laiške švelniai išreiškiamas pasipiktinimas Lietuvos pozicija Kaliningrado srityje planuojamos statyti atominės elektrinės (Baltijos AE) atžvilgiu ir lietuvių nenoru konstruktyviai bendradarbiauti.

Suomijos konsorciumas „Fennovoima“ ir Rusijos branduolinių reaktorių gamintojo „Rosatom“ padalinys „Rosatom Overseas“ pasirašė projekto plėtojimo susitarimą derėtis dėl atominių reaktorių tiekimo šiai Suomijos kompanijai. Politinės kliūtys įveiktos? Tiesioginės „Fennovoima“ derybos su „Rosatom Overseas“ prasidėjo 2013 m. balandį.

Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrado leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia. Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas.

Per 20 metų buvimo politikoje supratau vieną dalyką – kai kairiųjų valdžiai būna jau labai blogai, tada jie puola sudarinėti parlamentines tyrimo komisijas tariamoms konservatorių nuodėmėms tirti. Taip buvo 2004 m. su „Mažeikių naftos“ privatizavimo tyrimu, taip buvo vėliau, 2006 m., artėjant 2007 m. savivaldos rinkimams, su konservatorių tariamų ryšių su teroristais tyrimu.

Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, iki šiol oficialiai nepripažinusi, kad įšaldo Baltijos atominės elektrinės (AE) statybą, jau atlieka AE statybos sustabdymo darbus. Rusijos portalas rugrad.eu teigia gavęs generalinės rangovės „Atomenergoprojekt“ įsakymo „Dėl 2013 metų biudžeto peržiūrėjimo dėl Baltijos AE konservavimo“ kopiją. Kompanijos prezidentas Valerijus Limarenka pavedė padalinių vadovams pateikti patikslintus biudžetus ir planus dėl pokyčių, susijusių su objektu.

Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom" generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Karaliaučiuje statomoje Baltijos atominėje elektrinėje (Baltijos AE) naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.

Lietuvos pašonėje Karaliaučiaus srityje Baltijos atominę elektrinę statanti Rusijos bendrovė "Rosatom" skirs daugiau nei ketvirtį milijono litų (2,7 mln. rublių) informacijos apie šią atominę sklaidai kaimyninių Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidoje. Kaip pranešė Karaliaučiaus naujienų portalas "Novyj Kaliningrad.

Kol Visagino atominės elektrinės statybų perspektyvos neaiškios, į Lietuvos areną vis ryžtingiau žengia rusų atominės elektros agentūra „Rosatom“. Jos tikslas – įtikinti Lietuvą dėl Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) naudingumo, tačiau, ekspertų teigimu, šis projektas neatrodo ekonomiškai pagrįstas. Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis „Rosatom“ susidomėjimas Lietuva.

Visi Lietuvoje vykdomi projektai turi atitikti aukščiausius saugumo ir skaidrumo standartus, tuo tarpu "Rosatom" skaidrumo ir saugumo standartai kelia abejonių, Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją pristatė jos patarėjas užsienio politikos klausimais Martynas Lukoševičius. "Lietuvos strateginis tikslas - panaikinti šalies energetinę priklausomybę ir sinchronizuoti Lietuvos ir Baltijos šalių energetines sistemas su Vakarų Europos elektros tinklais.

Aukšti Kremliaus valdomos bendrovės „Rosatom“ pareigūnai šiomis dienomis lankosi Vilniuje ir įkalbinėja valdančiosios daugumos politikus įsileisti juos į atominės statybų projektą, pranešė TV3 žinios.   Ignalinos atominės elektrinės statybose pareiškė norą dalyvauti ir „Rosatom“, kurio atstovai jau susitiko su Seimo pirmininku, o artimiausiu metu planuoja susitikti ir su premjeru. „Rosatom“ delegacija Lietuvoje  pasirodė prieš 10 dienų.

Kur, kaip ir už kiek naujametinius vakarėlius daro stambiausios Rusijos kompanijos. Kas geriau ir naudingiau įmonei – teambuildingas nuosavame biure, brangios kviestinės žvaigždės ar tradicinis pobūvis? „Megafon“ (mobiliojo ryšio operatorius) Biudžetas: 11 mln.

Baltijos atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje projektas dėl nusidėvėjusios energetikos infrastruktūros, užsienio investicijų nebuvimo ir kaimyninių valstybių nenoro importuoti jos pagaminamos energijos pasmerktas žlugti, mano Rusijos nevyriausybinių organizacijų branduolinės energetikos ekspertas, organizacijos „Ecodefence“ vadovas V. Slyviakas. „Jeigu niekas nesikeis, Baltijos AE niekada nebus pastatyta, niekada nedirbs, nes sukurti infrastruktūrai pinigų nėra.

Nekonstruktyvi Lietuvos valdžios pozicija dėl pasiūlymo surengti konsultacijas, kurios leistų įvertinti Baltijos AE statybos Kaliningrado srityje projekto poveikį aplinkai, kenkia tik pačiai Lietuvai. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Valstybės Dūmos gamtos išteklių, gamtonaudos ir ekologijos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Valerijus Jazevas.

Nusilenkti branduoliniam milžinui prie Baltijos rusai Lietuvą įtikinėja ir gražiuoju, ir pareikšdami, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė tėra mitas. Tai užvakar išgirdo „Lietuvos rytas“. Apsilankę Baltijos atominės elektrinės (AE) statybvietėje įsitikinome, kad Rusija nesėdi sudėjusi rankų ir yra užsimojusi aplenkti Lietuvą. Kaliningrado srityje, maždaug 10 kilometrų nuo Lietuvos valstybės sienos, verda darbas. Pirmąjį Baltijos AE bloką ketinama paleisti 2017 metais.

Oficialusis Minskas skelbia atominės statybos startą. Esą jau kasama pamatų duobė, tačiau aiškėja, kad darbai vykdomi be galutinės sutarties tarp užsakovo ir rangovo, o „Rosatomo“ siūlomi reaktoriai dar nelicencijuoti Baltarusijoje. Baltarusijos valdžia veža žurnalistus, kad jie it antstoliai fiksuotų, jog Astravo atominės statytojai jau antrą savaitę rausia pamatų duobę ir pasiekė penkių metrų gylį. Sukiojasi 17 ekskavatorių, sunkiasvoriai verčia žemes į pelkę.

Karaliaučiaus srityje statomos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus pamatams išlieta pirmieji 1200 kubinių metrų betono, pranešė subrangovinė organizacija „Titan-2“. Pasak pranešimo, balandžio 21 dieną uždaroji akcinė bendrovė „Titanstrojmontaž“, kuri priklauso holdingui „Titan-2“, pirmojo reaktoriaus pamatams ėmė lieti betoną. Betoną į statybos aikštelę tiekia gamykla UPP, priklausanti akcinei bendrovei SUS.

Kaliningrado srityje pradėtas atominės elektrinės projektas vykdomas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas iki 2018 metų, sako Baltijos atominės elektrinės (AE) statybos projektų vadovas, Rusijos kompanijos „Rosatom“ departamento direktorius Sergejus Bojarkinas.

Politologas Tomas Janeliūnas trečiadienį sostinėje rengiamą apskritojo stalo diskusiją „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“ vadina daugiau nei Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ viešųjų ryšių kampanija siekiant reklamuoti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę. Objektą, kuris plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę.

Stambiausia Europoje technologijų kompanija „Siemens“ pranešė apie savo sprendimą nedalyvauti atominių elektrinių statyboje arba jų finansavimo projektuose. Vokietijos kompanijos vadovybė pareiškė, kad priimti tokį sprendimą juos paskatino tai, kad Vokietijos gyventojai nepalaiko atominės energetikos plėtros, o Vokietijos parlamentas nusprendė uždaryti visas atomines šalies elektrines iki 2020 metų.

Grupė Lietuvos žurnalistų savo akimis išvydo vietą, kur elektros energiją gamins taikusis atomas. Įspūdingos atominės jėgainės statybos aikštelės plotas užima 200 hektarų dykvietėmis paverstų laukų. Iš Kaliningrado teko važiuoti kelias valandas iki Nemano gyvenvietės, kur, kiek atokiau nuo jos, ir pradėtos grandiozinės statybos.

Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje, galingą atominę jėgainę statantis Rusijos koncernas „Rosatom“ tikina, kad Lietuvos abejonės dėl branduolinio saugumo nėra pagristos, nes Rusija esą diegia pačią moderniausią technologiją. Tuo metu neseniai įvykusi avarija statomoje Leningrado atominėje su tokiais pat, kaip ir Baltijos atominės, reaktoriais atskleidžia visai kitokį, nei bando pateikti rusai, vaizdą.

Atominė elektrinė Baltarusijoje, kurią Minskas ketina statyti tiesiogiai dalyvaujant Rusijai, įvertinta apie 6 mlrd. JAV dolerių. Apie tai, kaip praneša agentūra „RIA Novosti“, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. 2009 metais Rusijos finansų ministerija pranešė, kad Minskas gali paprašyti Maskvos 9 mlrd. JAV dolerių paskolos atominės elektrinės statybai.

Šiandien  Sankt Peterburgo (Rusija) laivų statykloje „Baltijskij zavod“ nuo stapelių bus nuleista pirmosios pasaulyje  plaukiojančios atominės elektrinės platforma „Akademikas Lomonosovas“. Ji taps būsimos plaukiojančios AE,  kurią stato Rusijos koncernas „Rosenergoatom“, prototipo pagrindu, pranešė šios šalies valstybinė atominės energijos korporacija „Rosatom“. Plaukiojančios atominės elektrinės su 2 reaktorių blokais  pagrindo statyba Rusijoje buvo pradėta 2009 m. kovo...

Bušero atominė elektrinė Irane šiemet paleista nebus, pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatko. Būtent Rusija stato minėtąją Bušero atominę elektrinę. Ministras teigė, kad elektrinės paleidimas atidedamas dėl techninių priežasčių. Kada galima laukti elektrinės darbo pradžios, S. Šmatko neatskleidė. Jis pabrėžė, kad jokių nesutarimų tarp Teherano ir Maskvos dėl statybų nėra. „Statybos darbai Bušere vyksta neblogai. Pradėti darbai su hidraulika.

Rusijos valstybinės kompanijos daugiau nebėra naudingos ir ateityje turi būti reorganizuotos ir vėliau privatizuotos, per savo metinį pranešimą teigė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jo teigimu, kompanijos, kurios įvykdė savo uždavinius, turi būti likviduotos, o tos, kurios veikia komercinėje ir konkurencingoje aplinkoje, turi būti restruktūrizuotos į akcines bendroves. D. Medvedevo nuomone, akcinės bendrovės ir toliau veiktų viešajame sektoriuje arba būtų parduotos privačiam investuotojui.

Vokietijos kompanija „NUKEM GmbH“ pasirašė sutartį dėl dukterinės įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ pardavimo Rusijos bendrovei „Atomstroyexport“. „NUKEM Technologies“ tarptautinė veikla apima radioaktyvių atliekų tvarkymo valdymą, atominių elektrinių uždarymą, inžinerines paslaugas. Bendrovė „Atomstroyexport“ vykdo analogišką veiklą. „NUKEM GmbH“ vadovybė yra įsitikinusi, kad savo dukterinei įmonei parinko perspektyvų strateginį investuotoją.

Birželio 26 d. „Belorustoday.ru“ pranešė, jog Minske pirmasis šalies vicepremjeras Vladimiras Semaška oficialiai pareiškė, kad Baltarusija galutinai apsisprendė pasirinkti naujajai atominei elektrinei rusišką reaktorių VVR–1000. Anot pareigūno, saugumo prasme tai vienas patikimiausių reaktorių pasaulyje, jis priklauso 3+ kartai, o ketvirtoji karta rinkoje atsiras tik po 20 metų.

Baltarusija ketina statyti pirmąją šalyje atominę elektrinę už Rusijos suteiktą kreditą, tačiau vilčių, kad Kremlius jį suteiks, yra nedaug, skelbia portalas „Naviny.by“. Tai, kad Minskas visą AE statybos finansavimą sieja su Rusijos kreditais, patvirtino Rusijos vicepremjeras, finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Pasak jo, Minskas prašo suteikti 9 milijardų JAV dol. kreditą atominei jėgainei statyti.

Baltarusijos valdžia kriepėsi į Rusiją, kad ši suteiktų 9 mlrd. dolerių vertės paskolą atominei elektrinei statyti. Apie tai pareiškė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Teigiama, kad Rusija sprendimo dėl paskolos suteikimo dar nepriėmė ir šiuo metu svarsto būsimos elektrinės perspektyvas.

Rusija turi daugiau nei 1 mln. tonų urano atsargų, skelbia branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Korporacijos vadovas Sergejus Kirijenko neatskleidė, kiek konkrečiai urano dabar yra saugoma Rusijos saugyklose, tačiau pareiškė, kad šio kiekio užtektų dabar esančioms elektrinėms aptarnauti dar mažiausiai 60 metų. S. Kirijenko taip taip pridūrė, kad bus vystomi ir nauji urano telkiniai. Vienas tokių telkinių yra rastas Pietų Jakutijoje.

Rusija planuoja kitais metais į Arkties vandenyną paleisti  plaukiojančią 70 MW galios AE. Ji bus pirmoji iš būsimosios plaukiojančių ir povandeninių atominių jėgainių flotilės, aptarnausiančios naujus „Gazprom“ naftos ir dujų gręžinius Arktyje.

Rusija Kaliningrado srityje ir Baltarusija netoli sienos su Lietuva ketina statyti naujas atomines elektrines. Pabandžius suformuluoti klausimą, ar tai tikrovė, ar tik gandai, atsakymas peršasi gana paprastas: jie jau padarė tiek pat, kiek ir Lietuva, įgyvendindama Visagino atominės elektrinės projektą. Ką? Ogi nieko.

Kovo 2 dieną dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas Barackas Obama nusiuntė slaptą laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Laiške teigiama, kad mainais už pagalbą stabdant Irano branduolinę programą Rusija gali tikėtis, kad Vašingtonas atsisakys savo planų Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą. Rusijos lyderiai atstūmė ištiestą B. Obamos ranką.

Bušero branduolinės elektrinės Irane bandomasis paleidimas planuojamas jau šiemet, paskelbė Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenko. „Taip, mes judame pagal grafiką“, - teigė S. Kirijenko atsakydamas į klausimą, ar Bušero elektrinės paleidimas galimas iki šių metų pabaigos. Tiesa, jis pridūrė, kad įmanomi nenumatyti sutrikimai, nes Rusijos kompanija į šią elektrinę privalo integruoti seną vokišką įrangą.

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.

Atominę elektrinę ketina statyti Lenkija - dėl to ji derasi su Pietų Korėja. Kaliningrado srityje renkama vieta naujai atominei jėgainei. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung Bakas paskelbė, kad Lenkija paprašė paramos pirmajai savo atominei elektrinei pastatyti iki 2012 metų. Varšuva vėliau patikslino, kad tikslesnė statybų pabaigos data dar nėra numatyta.

Rusijos planai statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje gali sutrukdyti laiku įgyvendinti naujos atominės jėgainės projektą Lietuvoje, teigia Ūkio ministerijos pareigūnai. „Dviejų panašaus galingumo elektrinių statyba tuo pat metu gali apsunkinti Lietuvos projekto finansavimą.

Iki 2015 metų Rusija atominės energetikos vystymui iš biudžeto skirs maždaug 1 trilijoną rublių. Apie tai pranešė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. V. Putino teigimu, tarptautinėje atominės energetikos rinkoje laimėti gali tik dideli ir įtakingi žaidėjai. Būtent tokiu esą sieks tapti valstybinė Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“. Šiuo metu Rusijos atominėse elektrinėse pagaminama vos 16 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Lietuva jokių veiksmų būsimosios Kaliningrado atominės elektrinės atžvilgiu nesiima. Esą laukiama oficialių žinių iš Kremliaus, rašo „Respublika“. Pareigūnai kol kas garantuoja tik viena: jei rusai sumanys statyti atominę elektrinę Lietuvos pašonėje, jie privalės atsižvelgti ir į mūsų nuomonę. Tuo tarpu nacionalinio investuotojo LEO LT vadovybė tikisi kuo greičiau gauti oficialų atsakymą iš rusų.

Rusija bei JAV antradienį pasirašė ilgai lauktą susitarimą dėl bendradarbiavimo civilinėje branduolinėje energetikoje. Kaip teigia „Moscow Times“, toks susitarimas padės šalims išplėsti dvišalę branduolinę prekybą. Susitarimu, kuris pasirašytas paskutinę Vladimiro Putino prezidentavimo dieną, sukuriamas teisinis reguliavimas, kuris įgalina JAV bei Rusijos kompanijas užsiimti branduolinių medžiagų prekyba.

Lietuvos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) neigia šalyje pasklidusius gandus apie Rusijos Leningrado atominėje elektrinėje neva įvykusią avariją ir teigia, jog radiacijos lygis Lietuvoje neviršija leistinų normų. „VATESI neturi duomenų, jog Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse būtų padidėjusi radiacija“, - BNS sakė VATESI Eksploatavimo nutraukimo ir radiacinės saugos skyriaus vedėjas Vidas Paulikas.