rosatom

Seimas apsispręs, branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Astravo rajone, pripažinti nesaugia ir keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Leidimų dirbti su slapta informacija nėra paprašę 13 juos pagal pareigas turėti privalančių Seimo narių, ketvirtadienį paskelbė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Kultūros komiteto vadovui, „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui toks leidimas jau suteiktas.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad apie 50 kilometrų nuo Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Vyriausybė pranešė, kad Seimui siūloma pripažinti Astravo AE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. „Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi.

Seimas antradienį pradėjo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos procesą dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis. Parlamentaras įsitikinęs savo teisumu ir apkaltą vadina „politiniu terorizmu“. Už nutarimą, kuriuo pradedamas M.Basčio apkaltos procesas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M.Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai.

Socialdemokratų partijos frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija išvadą, ar yra pagrindas pradėti šiam parlamentarui apkaltą, planuoja priimti trečiadienį. „Dar gavome Seimo narių pasiūlymų, juos integruosime į bendrą tekstą ir sprendimą priimsime rytoj“, – po komisijos posėdžio antradienį žurnalistams sakė jos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Astravo atominės elektrinės statybų projekte numatyta, kad ateityje jos teritorijoje gali būti pastatyti dar du reaktoriai, penktadienį pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas. „Preliminariai planuota, kad esant normaliai įvykių eigai ir esant elektros energijos ir tuo pačiu pagaminamos šilumos pardavimo rinkoms, yra rezervinės aikštelės, kuriose galima pastatyti dar du reaktorius ir padvigubinti pajėgumus čia pat, nes geopolitinės sąlygos čia yra palankiausios.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pripažintas veikęs prieš Lietuvos valstybę Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys prašo Generalinės prokuratūros ištirti jo paties veiklą. Ketvirtadienį M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad balsuotų už Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimą, jei bus prieita iki balsavimo dėl apkaltos. „Tikrai nenoriu moralizuoti ir kalbėti, ar jis geras ar blogas Seimo narys ir kaip jis taip galėjo ar negalėjo. Mane komiteto išvados įtikino, ir jei prieis iki balsavimo dėl apkaltos, aš balsuosiu prieš, kad jis būtų Seime“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė S.Skvernelis.

Seimo narys Mindaugas Bastys parlamente ir toliau rodosi su advokatu, tačiau jis gali ir negelbėti. Surengęs aštuonis posėdžius ir apklausęs 14 asmenų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas skelbia išvadą: Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, tarpininkaudamas „Rosatom“ Seimo narys siekė daryti įtaką politiniams procesams, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.

Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, pareiškė Seimo komitetas.

  Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, šiuo metu statanti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, turėjo planų įsitvirtinti ir Lietuvoje, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Socialdemokratų partijos frakcijos nario Mindaugo Basčio ryšius su rusų verslo, specialiųjų tarnybų ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį planuoja dar kartą išklausyti patį parlamentarą ir pradėti rengti išvadų projektą.

Europos Parlamentas, ketvirtadienį pasmerkęs Baltarusijos ir Rusijos atsaką į šiose šalyse nuvilnijusius protestus, kartu išreiškė savo nuogąstavimą, jog ES parama Baltarusijai gali būti naudojama Astravo atominės elektrinės statyboms finansuoti.

Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius su rusų verslo, specialiųjų tarnybų ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais tiriantis Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) artimiausiu metu sės rašyti išvadų. „Sutarėme pradėti rašyti išvadą. Informaciją, kuri buvo svarbi, mes susirinkome. Dar norėtume pakviesti buvusius VSD vadovo Gedimino Grinos pavaduotojus“, – pirmadienį po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas valstietis Vytautas Bakas.

Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius su Rusija tiriančios komisijos nariai nebežino, ar Mindaugas Bastys iš tikrųjų toks naivus, ar labai gudrus. Iškviestas pasiaiškinti komitetui M. Bastys aiškino nežinojęs, kad bičiuliavosi su „Rosatom“ atstovu. Parlamentaras pribloškė Seimo kolegas pareikšdamas, kad ryšius su Kremliaus įrankiu – įmone „Rosatom“ – jis telaiko nekaltu komerciniu dalyku. „Kaip aš galiu žinoti, jeigu jis to nėra tiesiogiai įvardijęs?“, - klausė M. Bastys.

Seimo narys Mindaugas Bastys, po skandalo dėl įtartinų ryšių su Rusijos verslininkais ir mafija atsisakęs Seimo vicepirmininko posto ir sustabdęs narystę partijoje, toliau ramiai darbuojasi parlamente. Tačiau aiškėja, kad su bent vienu iš VSD ataskaitoje minimų asmenų M.Bastys matėsi jau mindamas šios kadencijos Seimo slenkstį. Tai jis prisipažino pats. M. Bastys pateikė prašymą apsvarstyti VSD veiksmus jo atžvilgiu, Generalinė prokuratūra prašymą atmetė.

Lietuva sieks, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įvertintų šalia jos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelės saugą bei jos pasirinkimo kriterijus. Tokį siekį šlais kelia Branduolinės saugos konvencijos susitikime.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nemanantis, kad Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis skeptiškai įvertino opozicinių konservatorių siūlymą kol kas rengti ne apkaltą M.Basčiui, o sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui. „Man atrodo nesąžininga sureikšminti tą dalyką iki grėsmių valstybei.

„Tie asmenys, su kuriais aš susitikinėjau, man nekėlė jokių abejonių dėl jų lojalumo Lietuvos Respublikos valstybei, nemačiau jokio pagrindo, kodėl šiais žmonėmis turėčiau nepasitikėti ar turėti kokių įtarimų“, - sako Mindaugas Bastys. Seimo narys Mindaugas Bastys suspendavo narystę valdančiojoje Socialdemokratų partijoje, Valstybės saugumo departamentui (VSD) neišdavus jam teisės dirbti su slapta informacija dėl ryšių su nusikalstamo pasaulio ir Rusijos energetikos kompanijų atstovais.

Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir „valstiečių“ deleguota Seimo pirmininkė Rima Baškienė šeštadienį Seime aptarė galimas apkaltas iš Seimo vicepirmininko pareigų atleistam socialdemokratui Mindaugui Basčiui bei „tvarkiečių“ atstovui parlamente Kęstučiui Pūkui. „Kalbėjomės (…) dėl apkaltų Seimo nariams“, – BNS sakė G.Landsbergis, vėliau patvirtinęs turintis omenyje M.Bastį ir K.Pūką.

Socialdemokratas Mindaugas Bastys penktadienį jo prašymu atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Už tai, kad M.Bastys būtų atleidžiamas pagal jo prašymą, balsavo 85 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 10 parlamentarų susilaikė. M.Bastys atsistatydinimo prašymą įteikė penktadienį, negavęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl asmeninių ryšių su Rusijos energetikos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais.

Į Vilnių atvykęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Maskvai neveikia ir turėtų būti peržiūrėtos, bei išsakė paramą Rusijos įmonės „Rosatom“ planams šalyje pastatyti naujus atominius reaktorius. „Mūsų nuomone, sankcijos pasirodė nesėkmingos tiek politine, tiek ekonomine prasme“, – sakė Vengrijos ministras per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Baltarusijos prezidentas spaudos konferencijos Minske metu paskelbė, kad Astravo AE bus būtinai pastatyta, o Lietuvos kaltinimus dėl elektrinės saugumo pavadino politiniais. Jis taip pat tikisi prisivilioti buvusius ir „didelę darbo patirtį sukaupusius“ uždaromos Ignalinos AE darbuotojus.

Į statomą Astravo atominę elektrinę (AE) gruodžio 28-osios vakare atgabentas antras reaktoriaus korpusas, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Daugiau kaip 330 tonų sveriantis, 13 metrų aukščio ir 4,5 metro pločio VVER-1200 reaktoriaus korpusas iš gamyklos Rusijos Volgodonsko mieste į Astravą beveik du mėnesius gabentas specialiu transportu automobilių keliais, upėmis ir geležinkeliu.

Rusija vienašališkai sustabdė sutartį su JAV dėl branduolinių ir energetinių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris buvo pasirašytas 2013-ųjų rugsėjo 16 dieną Vienoje. Maskva skundžiasi dėl JAV taikomos sankcijų politikos jų atžvilgiu. Rusijos vyriausybės tinklalapyje paviešintame tekste nurodyta, kad Baltieji Rūmai jau anksčiau, „dėl įvykių Ukrainoje“ sustabdė bendradarbiavimą branduolinės energetikos sferoje.

2018 metais planuojama Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos pradžia gali būti atidėta metams, nes po incidento planuojama keisti pirmojo reaktoriaus korpusą, teigia pirmąją Baltarusijos branduolinę jėgainę statanti Rusijos korporacija „Rosatom“. Tačiau jos atstovas teigia, jog korpuso keitimas bus labiau politinis ir įvaizdžio veiksmas. „Per liepos 10-ąją įvykusį incidentą reaktorius ne krito, o tik palietė žemę, ir dėl buvo pažeisti keli vamzdeliai, kuriuos galima pakeisti vietoje.

Baltarusija nusprendė pakeisti statomos Astravo atominės elektrinės (AE) reaktoriaus korpusą, ketvirtadienį žurnalistams Tiumenėje pranešė Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas. „Sprendimas dėl reaktoriaus korpuso pakeitimo jau priimtas“, – sakė jis. Ministras neįvardijo subrangovo, dėl kurio kaltės šis incidentas įvyko, bet pridūrė, jog tai – Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė. „Jau priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio subrangovo.

Rusijos branduolinių objektų statybos kompanija „Rosatom“ neužsitarnauja pasitikėjimo slėpdama arba bandydama sumenkinti incidentus Astravo atominėje elektrinė, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tai ministras BNS pareiškė po to, kai „Rosatom“ savo tinklalapyje paskelbė, kad liepos 10 dieną įvykęs incidentas, kai nukrito reaktoriaus korpusas, neturėjo įrangai jokių pasekmių. „Rosatom“ vietoje reiktų gelbėti ne savo reputaciją, o su visa atsakomybe susirūpinti šito objekto kokybe.

Nors įranga per netoli Lietuvos statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvykusį incidentą nebuvo apgadinta, „Rosatom“ yra pasirengusi pakeisti reaktoriaus korpusą, jeigu to paprašytų užsakovas, pareiškė Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas. Interviu, kuris paskelbtas „Rosatom“ svetainėje, jis pažymėjo, kad subrangovo Astravo AE statybvietėje padaryta klaida pakenkė „Rosatom“ verslo reputacijai.

Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas vaikiškais vadina Baltarusijoje atominę elektrinę statančios Rusijos bendrovės „Rosatom“ pasiaiškinimus apie kritusį reaktoriaus korpusą Jis teigia, kad Baltarusija nuolat bando slėpti informaciją, o kai to nepavyksta padaryti - ją sumenkinti.

 Per netoli Lietuvos statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvykusį incidentą įranga nebuvo apgadinta, „Rosatom“ svetainėje paskelbtame interviu pareiškė Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas. Anot jo, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos ant kitos.

Rusija ir Turkija tikisi greitai susitarti Akuju atominės elektrinės (AE) projekto įgyvendinimo, pareiškė Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius. „Atskirai aptarėme investicijų projektus, įskaitant Akuju AE“, – po susitikimo su Turkijos vicepremjeru Mehmetu Simseku sakė A.Dvorkovičius. „Reikalai juda į priekį. Su Turkija derinami dokumentai. Tikimės, kad viskas reikiama linkme klostysis gana greitai“, – pabrėžė Rusijos vicepremjeras.

Turkija pareiškė, jog turi alternatyvų pirmosios šalyje atominės elektrinės (AE) projektui, kurį buvo įsipareigojusi įgyvendinti Rusijos valstybės korporacija „Rosatom“, ir pareikalavo, kad Maskva parduotų savąją faktiškai įšaldyto projekto dalį. Pasak „Bloomberg“ ir „Anadolu“ agentūrų, „Rosatom“ valdomą 49 proc.

Lietuvai raginant Baltijos bei kitas kaimynines šalis neįsileisti elektros iš Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos nesaugios Astravo Astravo atominės elektrinės (AE), Baltarusijos prezidentas pareiškė, jog būsimos elektrinės pagamintą elektrą gali būti sunku eksportuoti. „Kaimynai vargu ar galės iš mūsų pirkti šią elektrą. Rusijoje elektros gamyba – irgi perteklinė, Ukrainai elektros energijos pakanka. Europoje – sava elektra. Tai yra prekė, vyksta konkurencija.

Baltarusijai parduoti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektros energiją Vakaruose bus nuostolinga, todėl šalis bus priversta dalį jos siųsti į Rusiją, sako nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas. „Pirminė idėja buvo, kad dėl to, jog Europa uždaro atomines elektrines ir turės problemų su elektros energija. (Astravo AE - BNS) statytojai tai suprato ir tai buvo jų auksinė svajonė.

Lietuvos prezidentė tikisi, jog Vokietija palaikys Lietuvą, šaliai demonstruojant susirūpinimą dėl Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo. „Kaip ir Niujorke, kur važiuoju, taip ir čia mes kalbame, kad būtina užtikrinti atominės energetikos saugumą, ir ypač šalia Europoje esančiose elektrinėse, nes nuo šio saugumo priklauso viso regiono saugumas. Kiek žinau, Vokietija mus palaiko, nes pati priėmusi sprendimą uždarinėti atominę energetiką.

Lietuvos politikai nusiteikę siųsti signalą Rytams, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomoje Astravo atominės elektrinėje (AAE) pagamintos elektros srautas bus ribojamas - didžiosios šalies partijos rengs susitarimą dėl šios jėgainės Lietuvai keliamos grėsmės. Toks sprendimas pirmadienį priimtas beveik visų parlamentinių partijų politikų ir energetikų pasitarime Seime.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

Buvęs Latvijos vadovas Valdis Zatleras sako, jog Vakarai negali toleruoti Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau teigia manąs, kad Maskvos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia pat didelė, kaip prieš kelerius metus. Interviu BNS V.Zatleras taip pat sakė netikįs, kad Baltarusija pastatys Astravo atominę elektrinę, nes nėra užsitikrinusi elektros pirkėjų.

Rusijos valstybės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomprojekt“ paskelbė planuojamos Baltijos atominės elektrinės (AE) teritorijos tyrimo darbų konkursus. Lietuvos ekspertų teigimu, tai gali reikšti, jog „Rosatom“ svarsto galimybę atnaujinti jėgainės statybas. Portalo kgd.ru teigimu, „Rosatom“ paskelbė du su Baltijos AE susijusius konkursus. Vienas jų – radioekologinio monitoringo AE apylinkėse, antrasis – AE statybų aikštelės geodinaminio tyrimo.

Lietuvos Vyriausybė nesitiki, kad Baltarusija galėtų imtis atsakomųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, šaliai bandant blokuoti Astravo atominės elektrinės projektą, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Konfliktinės situacijos, praėjusiais metais kilusios tarp Rusijos ir kaimyninių valstybių, 2016 – aisiais metais dar neišsispręs. Maža to, gali kilti nauji konflikto židiniai, kurie gali smarkiai nustebinti -  pavyzdžiui Mongolijoje ir Juodkalnijoje. Dėl kokių politinių ar ekonominių motyvų ir kaip gali konfliktuoti Rusija su kitomis valstybėmis, aiškinosi portalas gazeta.ru Kaimynų nepasirinksi, todėl naudingiausia su jais palaikyti draugiškus arba bent jau stabilius santykius.

Praėjus pusantros paros po skaudaus smūgio Rusijos išdidumui, ši imasi tradicinių jai veiksmų - į regioną atsiveža daugiau ir galingesnės ginkluotės, grasina ekonominėmis pasekmėmis, tačiau realių sankcijų nesiima. Be abejo, neapsieinama ir be konspiracinių teorijų apie Turkijos valdžios sąmokslą prieš Rusiją.

Vengrija pirmadienį pranešė, kad Europos Sąjungos branduolinės energetikos priežiūros institucija „Euratom“ pasirašė kuro tiekimo susitarimą, atverdama kelią Rusijai pradėti vienintelės Vengrijos atominės jėgainės plėtrą. Pagal susitarimą, dėl kurio su „Euratom“ buvo susitarta kovo pabaigoje, Rusija dešimtmetį galės tiekti kurą dviem naujiems reaktoriams Pakšo atominėje elektrinėje, esančioje už 120 km į pietus nuo Budapešto.

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

(papildyta 13.52) Boriso Nemcovo karstą neša skambant šūkiams „Rusija bus laisva“, praneša „Dožd.tv“. Daugybė gedinčių Rusijos žmonių ir garbingų užsienio svečių antradienį vienas po kito ėjo pro baltu audeklu išklotą atidengtą karstą, atsisveikindami su nužudytu Kremliaus kritiku Borisu Nemcovu ir atiduodami paskutinę pagarbą vienam iškiliausių šalies opozicijos veikėjų.

tęsinys. Pradžia Jie gali? Ir vėl, ieškant atsakymo, gelbėja gana nuoširdus ir atviras D. Medvedevas. Spaudos konferencijoje jis pasakė: „Pirmiausia (aš norėčiau tai specialiai pabrėžti), ta krizė, kuri prasidėjo 2008 metais pasaulio ekonomikai apskritai ir mūsų ekonomikai kaip globalios ekonomikos daliai, nesibaigė.