robotai

Nebenuostabu, kad kompiuteriai perėmė tam tikrus žmonių darbus, tačiau šiandien technologijos gali perimti darbo vietas, kurios kažkada atrodė visada priklausysiančios žmogaus rankoms. Moderniame pasaulyje jau vyksta pokyčiai, kurie iš šono gali atrodyti neteisingi. Išliko daug sargų ir slaugytojų, tačiau mažėja jėgainių prižiūrėtojų ir audėjų. Tuo tarpu kompiuteriai vadybininkams, inžinieriams ir konsultantams suteikė naujų galimbių, taigi jų darbo užmokestis kilo kartu.

1964 metais žymusis fantastas Isaacas Asimovas aprašė tai, ką žmonės pamatytų 2014 metų Pasaulinėje parodoje. 50 metų senumo I. Asimovo spėjimai buvo neįtikėtinai tikslūs. Štai ką jis nuspėjo: „Aš pagalvojau, kad žmonės vis labiau tolsta nuo gamtos, bandydami sukurti aplinką, kuri jiems labiau patiktų.“ „Bus sukurti virtuvės prietaisai, kurie gamins „automatinį maistą“, šildys vandenį ir pavers ją kava.

NASA specialiame gelbėjimo operacijoms skirtų robotų konkurse pristatė savo begalvį robotą-beždžionę vardu RoboSimian. Jis atrodo kiek baugiai, vien jau dėl to, kad neturi galvos, tačiau sunku bijoti roboto, kuris skirtas tam, kad gelbėtų žmonių gyvybes, rašoma mixstuff.ru. NASA ir Stanfordo universiteto inžinierių suprojektuotas RoboSimian dalyvauja DARPA robotų varžybose.

Kaip ir daugelis pralaimėjimų, taip ir Detroito bankrotas turi tūkstantį ,,tėvų” – nuo atsainiai prižiūrimų pensijų fondų ir rizikingų investicijų iki dešimtmečius beištęsiančios rasinės įtampos. Daugybė aplinkybių privedė kadaise klestėjusį megapolį prie suskilusios geldos, rašo theatlantic.com. Vis dėlto didžiausia miesto problema – nuolatos mažėjantis gyventojų skaičius. Nuo 2000 iki 2010 metų miestą paliko beveik ketvirtadalis jo gyventojų.

Robotikos mokslas turi kuo nustebinti – įspūdį kiekvienam paliks plastiškai judantis humanoidas šokėjas arba robotas menininkas, piešiantis įspūdingus portretus, kuriuos drąsiai galima pavadinti šedevrais. O kur dar robotai-gyvūnėliai, pavyzdžiui, kirstukai ar žuvytės? Išradingi inžinieriai nepailsdami kuria robotus, kiek įmanoma tobuliau pamėgdžiojančius įvairius biologinius organizmus – pavyzdžiui, žuvis, žinduolius ir netgi augalus, rašo telegraph.co.uk.

Nauja technologija, kurią sukūrė „Disney Research“ specialistai, leidžia pagaminti robotus su labai išraiškingomis akimis. Šias sudaro daugybė su 3D spausdintuvų atspausdintų šviesos diodų. Šios technologijos esmė – šviesos diodų viena pusė suformuoja taškus, kuriuos pašviečia kita diodų pusė. Visų pirma, tokia technologija skirta animuotiems interaktyviems personažams, lėlėms ir žaisliniams robotams – tai produkcijai, kuri paprastai naudojama „Disney“ sukurtuose filmuose.

Robotai, kaip ir prognozavo filmų kūrėjai, įsivaizdavę ateitį, braunasi į mūsų gyvenimą. Tiesa, ne taip sparčiai kaip tikėtasi. Šį kartą jie varžosi kaip sportininkai ir šokėjai. Kolumbijoje Bogotos universiteto inžinieriai ruošiasi kasmetiniam robotų pasaulio čempionatui, kuris nuo birželio 24 dienos vyksta Olandijoje ir truks visą savaitę. „Kaip tik šiuo metu tobuliname robotų futbolininkų komandą čempionatui Nyderlanduose birželio pabaigoje.

Baracko Obamos vyriausybė ketina perduoti nacionalinės robototechnikos programos valdymą iš CŽV Pentagonui, tačiau robotai vis dar gali būti panaudoti Lenglyje – kaip intelektualios duomenų apdorojimo sistemos, sugebančios pateikti informaciją žmogui patogiu formatu, rašoma mixednews.ru. CŽV investicinis skyrius „In-Q-Tel“ pervedė pinigus kompanijai pavadinimu „Narrative Science“, kuri kuria programinę įrangą, skirtą didelės apimties informacijai perdaryti į aiškų tekstą.

Mes pripratome su pasitikėjimu vertinti tai, ką sako ir ką daro protingi žmonės su laboratoriniais chalatais, kuriuos mes vadiname mokslininkais. Tačiau kas, jei kažkas iš jų nuspręs, kad žinios ir mokslas yra aukščiau visko ir įkiš savo nosį ten, kur nereikia, ir neatsakingai sukels įvykių grandinę, kuri atves prie pasaulinės katastrofos? Gearmix.ru surinko penkis pavojingus eksperimentus, kurie kasdien kelia pasaulio pabaigos pavojų.

Per pastaruosius dešimtmečius pavyko sukurti ir pritaikyti daugybę išradimų, kurie iki tol egzistavo tik fantastikos knygose. Dar visai neseniai kosminiai skrydžiai, kompiuteriai, internetas ir organų trasnplantacija atrodė sunkiai pasiekiami. Technologinis progresas kasmet vystosi vis sparčiau, tad darosi itin sunku nuspėti koks bus kitas išradimas, lemsiantis naują technologinį šuolį. Bene didžiausia kliūtis technologiniam progresui, galimybės pritaikyti išradimus praktikoje.

Masačusetso technologijos institutas (MIT) paskelbė naują savo kuriamo roboto, imituojančio gepardą, vaizdo įrašą. Jame matyti, kaip naujausias MIT „Cheetah“ robotas bėgdamas nepaprastai sklandžiai pereina prie šuoliavimo, kai prireikia dar labiau padidinti greitį. Bandymų metu šis robotas pasiekia 22 km/h greitį, skelbia „Popsci.

Robotų suklestėjimas – šis siužetas yra daugybės antiutopinių filmų scenarijų pagrindas: singuliarumas – taškas, kuriame dirbtinis intelektas aplenks žmogaus protą. Nors tai vis dar skamba kaip mokslinė fantastika, daugelis kompiuterinės technikos specialistų teigia, kad singuliarumo taškas bus pasiektas XXI amžiuje. Tačiau labai mažai kas sutinka su tuo, kaip po to atrodys mūsų ateitis.

Mokslininkams pasiekiant vis naujas aukštumas robotų technologijų, gamtinių statybinių medžiagų ir naujų statybų būdų srityse, mūsų miestų architektūra gali įgauti vis naujų bruožų, gerokai besiskiriančių nuo konstrukcijų, prie kurių esame pripratę, rašoma tinklapyje „Co.EXIST“. Būdami tarsi sudėtingos ekosistemos, miestai gauna neįtikėtiną apkrovą, ir jiems tenka siekti optimalaus efektyvumo ir minimalaus poveikio mūsų pasauliui su savo ribotais resursais.

Galima ginčytis, kad tai, kas šiuo metu vyksta technikos laboratorijose, prilygsta pramonės revoliucijai ir ateityje apie XX amžiaus pabaigą ir XXI amžiaus pradžią bus rašoma (skaitmeniniuose) istorijos vadovėliuose kaip apie laikotarpį, pakeitusį žmonijos santykį su supančiu pasauliu. Per pramonės revoliuciją mašinos žmogui pridėjo fizinės jėgos, o per dabartinę technikos revoliuciją žmonija susikurs ne tik fizinius, bet ir protinius pagalbininkus.

Jei tikėtume daugybe mokslinės fantastikos leidinių ir Holivudo kino filmais apie žmonijos ateitį, tam, kad mašinos galėtų sukilti, joms reikalingas reprodukcijos mechanizmas, t.y. kad vienas robotas galėtų gaminti kitą. Žinoma, panaši technologija gali būti naudojama ne tik piktiems kėslams įgyvendinti, todėl kompanija „iRobot“ ryžosi pateikti paraišką tokiam mechanizmui užpatentuoti.

Robotai būtų puikūs vidutinės grandies vadovai, mano komiksų „Dilbert“ kūrėjas Scottas Adamsas. Vis dėlto, iš tiesų tai nėra taip paprasta, rašo „Forbes.com“. „Vadyba tampa sudėtingesnė tik tuomet, kai vienu metu vyksta daug paprastų projektų, tad žmonėms darosi sunku juos suvaldyti, - rašo jis savo tinklaraštyje. – Kompiuteriai gali puikiausiai susidoroti su tokio tipo painiava.

Pasaulis keičiasi kaip niekada greitai ir pastaraisiais metais kelios technologijos iš fantastikos pasakojimų ir tyrimų laboratorijų persikėlė į realybę, rašo BBC. Šios naujosios technologijos, kartu su demografiniais pokyčiais ir globalizacija turės reikšmingą poveikį ateities smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.

Kembridžo universiteto mokslininkai vykdys tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar technologijos gali sunaikinti žmonijos civilizaciją, skelbia BBC. Egzistencinės rizikos studijų centras (ERSC) tirs pavojus, kuriuos gali sukelti biotechnologijos, dirbtinė gyvybė, nanotechnologijos ir klimato kaita. Mokslininkai teigia, kad atmesti susirūpinimą potencialiu robotų sukilimu būtų „pavojinga“. Baimė, kad mašinos gali užvaldyti žemę yra tapusi populiaria daugelio fantastinių filmų pagrindine idėja.

Prieš kelerius metus Vilniuje duris atvėrė robotikos mokykla, kurioje moksleiviai susipažįsta su savarankišku mokslo naujovių kūrimu, programavimu ir kūrybiniu konstravimu. Jau dabar keli mokyklos moksleiviai yra sukūrę robotus, kurie gali prisidėti prie medicinos ar žemės ūkio sričių tobulinimo.

Nuo marsaeigių ir robotų iki sportinių batelių ir žaidimų – tokius išradimus į geriausiųjų šių metų sąrašą įtraukė žurnalas „Time“. Sąraše pateikiami išradimai nuo nemokamų iki kainuojančių milijardus. Vidinis debesis Kaina: neįkainojama Nyderlandų menininkas Bernaudt Smilde rado būdą kaip viduryje kambario sukurti tobulą debesėlį. Tam reikia idealios temperatūros, drėgmės ir apšvietimo. Esant tinkamoms sąlygoms B. Smilde sukuria debesį naudodamas dūmų mašiną.

Robotai jau dabar vairuoja traukinius, automobilius, šachmatų partijoje sugeba įveikti net stipriausius žaidėjus. Akivaizdu, kad tobulėjant dirbtiniam intelektui, plečiasi ir robotų galimybės, kurios, atrodytų, yra neribotos. Tačiau ar kada sulauksime, kad robotas laimėtų Nobelio premiją literatūros ar kitoje kūrybinėje srityje? Jei manote, kad kompiuteriai dar nėra tokie kūrybiški, galime jus nustebinti. Amazon.com svetainėje paieškokite Philipo M. Parkerio knygų.

Dar praeitų metų pabaigoje Mičigano universiteto mokslininkai papasakojo apie bandymus pasinaudoti pačios gamtos sukurtais tobulais judančiais „aparatais“ – vabzdžiais, užuot kūrus mažyčius dirbtinius prietaisus. Jų sumanymas buvo paprastas: pasinaudoti vabzdžių sparnų skrydžio metu išskiriama kinetine energija ir paversti ją elektros energija – tam jie sukūrė energijos generacijos sistemą ir net sugebėjo kažkiek tos elektros gauti.

Naujos technologijos kasdien pamažu keičia mūsų darbo vietas ir darbo įpročius. Tai padarė internetas, „Skype“, išmanieji telefonai. Per ateinančius dešimtį metų galime išvysti dramatiškesnių pokyčių savo darbovietėse, kurių pačių gal net nebebus. Pasak ekspertų, iki 2025 m. bus įmanoma į biurus, atsirasiančius kaip holograma ore, patekti vienu akies mirksniu. Iki kitų metų daugiau nei 800 mln. namų bus 1,2 mlrd. susietų elektroninių prietaisų, teigia IBM.

Pasaulyje žinoma Olandijos kompanija LELY šiemet švenčia dvidešimties metų veiklos sukaktį. Ta proga kompanijos atstovai gimtadienio tortą su bendraminčių būriu ragauja įvairiose pasaulio šalyse, lankydamiesi pažangiuose pieno ūkiuose, kuriuose įdiegtos automatinės LELY sistemos.

Robotai – elektroninių blokų ar kompiuterių valdomi elektromechaniniai aparatai, galintys automatiškai atlikti užprogramuotas užduotis. Jie praverčia, atliekant monotoniškus ar pavojingus žmogui darbus. Robotai būna autonominiai, pusiau autonominiai, valdomi nuotoliniu būdu. Jų formos pačios įvairiausios – nuo į žmogų panašių androidų iki pramoninių robotų, nanorobotų ar robotų spiečių. Nuo buitinių automatinių dulkių siurblių, iki marsoeigių.

Pirmąją automatizuotą biržos prekybos sistemą sukūręs žmogus baiminasi, kad robotai Volstrite įgavo pernelyg didelę galia, rašo „Huffington Post“. Thomo Peterffy istorija prasidėjo šeštojo dešimtmečio komunistinėje Vengrijoje. Būsimo milijardieriaus charakterį atspindi viena iš vaikystės istorijų. T. Peterffy draugas nukeliavo į kaimyninę Austriją ir parsivežė kramtomos gumos. T. Peterffy nusipirko iš draugo vieną pakelį, supjaustė į tris dalis ir pardavė draugams su didele pelno marža.

Nico valandų valandas praleidžia prie veidrodžio. Tačiau tuštybe to nepavadinsi: Nico – tai robotas humanoidas, gebantis atpažinti savo atspindį, todėl žengęs didelį žingsnį savęs supratimo link. Be to, remdamasis atspindžiu veidrodyje, Nico gali identifikuoti tikslią savo rankos buvimo vietą erdvėje. Justinas Hartas ir Brianas Scassellati iš Jeilio universiteto neseniai jį išmokė atpažinti savo rankos buvimo vietą net 2 cm tikslumu bet kurioje dimensijoje.

„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“. Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų.

Anksčiau robotai buvo tik mokslinė fantastika, bet vis tobulėjant robotų technologijoms jie vis labiau randa vietos realiame gyvenime - tarp žmonių. Italijos šventosios Onos (it. Sant' Anna) universitete tokie išradimai, kaip smegenimis valdoma bioninė ranka arba žmogaus galūnes papildantys prietaisai, kurie leistų gelbėtojams po žemės drebėjimų savo rankomis pakelti sunkias nuolaužas- yra tik dalis futuristinių pavyzdžių, besiskinančių kelią į realybę.

„Wikipedia“ gyvuoja todėl, kad jai turinį kuria dešimtys tūkstančių savanorių visame pasaulyje. Ir ne tik jų. Svarbų darbą atlieka ir šimtai „botų“ - autonominių kompiuterinių programų, kurios atlieka gyvybiškai svarbias tinklalapio funkcijas, rašo BBC.

Vienas Rusijos verslininkas, finansuojantis vadinamojo kibernetinio nemirtingumo tyrimų projektą „Avatar“, pasaulio milijardieriams siūlo tapti nemirtingiems. Dmitrijus Itskovas tvirtina pats prižiūrėsiąs jų nemirtingumo procesą mainais už neįvardijamą pinigų sumą, rašo „Daily Mail“. Verslininkas tikina pasamdęs 30 mokslininkų, kurie padeda įgyvendinti tikslą – per 10 metų „persodinti“ žmogaus smegenis į roboto kūną.

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį į priekį mokydami robotus vaizdžiai reikšti emocijas. Pastaraisiais metais robotechnikos srityje dirbantys mokslininkai išmoko pagaminti robotus – antrininkus, kuriuos išoriškai labai sunku atskirti nuo tikrų žmonių. Tačiau net ir šiuos humanoidus anksčiau ar vėliau „išduoda“ emocijų nereiškiantys veidai.

Pagrindinė Japonijoje skaitmeninių fotoaparatų gamintoja „Canon“ nusprendė tapti pirmąja pasaulyje kompanija, kuri visiškai atsisakys žmonių darbo surenkant aparatus ir patikės jį vien robotams. Toks procesas gali būti užbaigtas „per kelerius artimiausius metus“, pirmadienį pranešė oficialus korporacijos atstovas. Tačiau jis nenurodė tikslaus termino, kada bus visiškai užbaigtas surinkimo įmonių automatizavimas. Tokiomis priemonėmis siekiama sumažinti gamybos išlaidas.

Tai, kad japonai pamišę dėl robotų, žinoma jau seniai, bet naujas Tokijo Elektrokomunikacijų universiteto mokslininkų išradimas sukėlė naują ažiotažą. Elektrokomunikacijų universiteto mokslininkų ir inžinierių grupė, vadovaujama Nobuhiro Takahashi, pristatė roboto „Shiri“ prototipą. „Shiri“ japoniškai reiškia „sėdmenys“, o šis pavadinimas šviesiai tiesiai apibūdina naujovės esmę: tai robotizuota sistema, labai tikroviškai imituojanti žmogaus sėdmenis, skelbia „Kotaku.

Profesionalūs muzikantai į šiuos atlikėjus dar gali žvelgti iš aukšto, tačiau vieną dieną publika gali pasirinkti robotų, o ne žmonių kvinteto koncertą. Vokietijos bendrovės „Festo“ inžinieriai sukūrė robotizuotą muzikos atlikimo sistemą, galinčią kurti melodijas ir jas atlikti penkiais styginiais intrumentais, skelbia „Newscientist.com“. Šie robotizuoti instrumentai, turintys tik po vieną stygą, imituoja dviejų smuikų, alto, violončelės ir kontraboso garsus.

Ateitis visada žadina vaizduotę, kelia nerimą, teikia vilties ir kursto smalsumą, rašo „Business Insider“. Masačusetso technologijų universiteto ekonomikos profesorius Daronas Acemoglu sūnaus gimimo proga nutarė sukurti šimtmečio ateities prognozę. Savo darbe profesorius apžvelgia praėjusio amžiaus pasaulio vystymosi tendencijas ir atsižvelgdamas į šiandienos pasiekimus bando žvilgtelėti į kito amžiaus pradžią.

Tarptautiniame „RoboCup Junior“ robotų futbolo konkurse Robotikos mokyklos atstovas Matas Razgūnas laimėjo pirmąją vietą. Balandžio 26 – 28 dienomis vykusiame tarptautiniame „RoboCup Junior“ konkurse Nyderlanduose pirmą kartą istorijoje su savo sukonstruotais robotais pasirodė Lietuvos moksleiviai: Matas Razgūnas ir Rokas Žilinskas iš Vilniaus (komandos narys Juozas Laukys, gaila, važiuoti negalėjo), atstovaujantys Robotikos mokyklą.

Šios fotografijos jums gali atrodyti gali atrodyti kaip vaizdai iš kultinių filmo „Transformeriai“ filmavimo aikštelės, bet iš tiesų tai akimirkos iš pasivaikščiojimo po Transformerių teminį parką, kuris atidarytas Jiaxing mieste, Kinijos Zhejiang provincijoje, rašo tinklalapis odditycentral.com. Zhu Kefeng, 49-erių menininkas dešimt metų kūrė gigantiškas robotų skulptūras, o savo meno kūriniams jis naudojo perdirbtos geležies ir plieno konstrukcijas.

JAV Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pristatė naują robotizuotą ranką, kuri turėtų tapti universaliu robotų sąveikos su išoriniu pasauliu įrankiu. Naujoji roboto ranka turi tris pirštus ir gali mikliai naudotis robotui pažįstamais bei nepažįstamais daiktais, atsirakinti ir atidaryti duris, dėlioti nedidelius daiktus ir net naudotis telefonu.

Žmogaus smegenys, o tiksliau – jų mąstymas, mintys, prisiminimai ir savasis „aš“ – gali būti persiųstos į robotus jau po dešimt metų. Tokius grandiozinius ir šiai dienai utopinius planus išsakė jaunas rusų verslininkas Dmitrijus Itskovas, buriantis mokslininkų ir išradėjų komandą darbui prie aukštųjų technologijų projekto „Avataras“. Verslininkas tikina, kad įdarbino 100 mokslininkų, jog jo planai būtų įgyvendinti.

Sekso robotai gali pakeisti žmonas ir meilužes, rašo rt.com. Ši nauja mada vis labiau populiarėja JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Kai kurie mokslininkai mano, kad praėjus keliems dešimtmečiams santykiai tarp žmogaus ir roboto nieko nebestebins. Vienas išradėjas sukūrė sekso lėlę-robotą, kuris gali ne tik kalbėti, bet ir jaučia prisilietimą. Roboto, tiksliau robotės vardas yra Roxxxy. Amerikietis, sukūręs šį robotą, dirba dirbtino intelekto kūrimo srityje.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ir Baltijos robotų sumo asociacijos organizuojamas „Baltic Robot sumo“ varžybas japonai rengiasi pripažinti kaip oficialų kvalifikacinį turnyrą, kuris atveria kelius patekti į robotų konstruktorių varžybas Japonijoje. Sertifikatas suteiks galimybę Tekančios saulės šalyje jėgas išbandyti trijų pirmųjų vietų laimėtojams. „Apsilankyti Japonijoje ir sudalyvauti robotų kovose svajoja visi konstruktoriai – mums tai lyg Olimpas.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Į tolimą kelionę iškeliavo du Kauno technologijos universitete pagaminti ir suprogramuoti robotai. Nuo trečiadienio iki penktadienio jie bus eksponuojami Londono mokslo muziejuje vyksiančiame Robotų festivalyje. Čia numatyta pristatyti daugiau nei 20 pasaulinio lygio protingųjų mechanizmų – robotų. Dauguma jų sukurti Europos mokslo laboratorijose ir Didžiojoje Britanijoje bus rodomi pirmą kartą.

Gruodžio 1-4 d. Londono mokslo muziejuje Robotų festivalyje pristatomi Europos šalyse sukurti ir programuoti robotai, tarp jų ir du lietuviški robotai, kuriuos pristatys Kauno technologijos universitetas. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame robotai yra kasdienio gyvenimo dalis.

JAV autonominiai jūrų robotai „Wave Glider“ leidosi į kelionę Ramiuoju vandenynu siekdami naujo pasaulio rekordo. Amerikiečių bendrovės „Liquid Robotics“ sukurti nuotoliniu būdu valdomi robotai „Wave Glider“ naudoja besikeičiantį skirtingų savo korpuso dalių plūdrumą, dėl kurio bangos juos stumia reikiama kryptimi. „Wave Glider“ valdomi per palydovinį ryšį, praneša „IEEE Spectrum“. „Wave Glider“ sudaryti iš dviejų dalių – antvandeninės ir povandeninės.

Pokerio žaidime nemažai ką lemia atsitiktinumas ir realiu laiku kintančios žaidėjų aplinkybės. Tačiau net tokią sunkiai prognozei pasiduodančią intelektinę rungtį pradeda okupuoti robotai. Tiesa, kol kas tik internete. 36 metų amžiaus Bryan'as Taylor'as niekaip negalėjo atsikratyti pojūčio, jog jo mėgstamame interneto portale vyksta kažkas keisto. Trijų jo dažniausių oponentų žaidimo stilius buvo labai panašus ir tiek atitinkantis vienas kitą, jog tai neišvengiamai kėlė įtarimų.

Japonijos bendrovė „Honda“ pristatė atnaujintą savo roboto - humanoido „Asimo“ modelį. Dabar jis moka pilstyti gėrimus, šokinėti ant vienos kojos, lakstyti, vaikščioti atbulomis ir daug kitų dalykų.

Kinijos robotų specialistai sukūrė stalo tenisą žaisti mokančius robotus humanoidus. Abu jie sveria po 55 kg, yra 160 cm ūgio ir  moka žaisti ne tik vienas prieš kitą, bet ir prieš žmogų.