robotai

Gamyba užsiimančioms įmonėms su didžiuliais fabrikais migravus į tokias pigių kaštų šalis kaip Kinija, pramonės robotizacija situaciją gali pakeisti iš esmės. Šiandien gamyklose pradeda šeimininkauti robotai, galintys patys priimti sprendimus ir be žmogaus pagalbos organizuoti darbus, o tokios išmaniosios gamyklos gali būti įkurtos bet kuriame pasaulio kampelyje.

Šiandien robotai jau tapo pramonės ar karo industrijų kasdienybe. Kitokie – ne žmogaus jėgą, o emocijas ar intelektą atstoti bandantys robotai – kol kas užima nykštukinę rinkos dalį. Robotus gaminančios bendrovės „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus pasakoja, kad medicinoje robotai po truputį tampa realybe, bet jei žmogišką tikslumą ar galią jie jau viršijo, tai lygiaverčių pašnekovų iš robotų lauksime dar ilgai.

Robotika didžiuliais šuoliais juda į priekį visose srityse. Jau visai greitai sudėtingi robotai bus ir jūsų namuose bei garažuose. Ne vienas žmogus jau dabar leidžia didžiulius pinigus ir sekso robotams įsigyti. Visgi, mokslininkai beda pirštu ir į potencialius pavojus. Ar sekso robotai gali pradėti žudyti žmones? Juk tokia funkcija net nebus programuojama! Ekspertai iš Universiteto Viktorijoje, Australijoje, teigia, kad išmanieji telefonai ir kompiuteriai yra palyginti saugūs.

4– oji pramonės revoliucija ir robotizacija neaplenks ir Lietuvos. Robotikos akademijos įkūrėjas jau dabar pataria lietuviams ruoštis ir ugdyti kūrėjų kartą. Konferencijoje „Login 2017” virtualiai pasirodęs Robotikos akademijos įkūrėjas Kristijonas Vasiliauskas tiki, kad Lietuva gali tapti robotų kūrėjų šalimi. Tačiau įspėja, kad nesvarbu, kiek jums metų – programuoti mokytis reikia jau dabar ir dairytis specialybių, kurių robotai negali pakeisti.

Pramoniniai robotai gali per artimiausią dešimtmetį darbą atimti iš 6 mln. amerikiečių, rašo „MarketWatch“, remdamasis Masačusetso technologijų instituto ekonomisto Darono Acemoglu ir jo kolegos iš Bostono universiteto Pascualio Restrepo atliktų tyrimų rezultatais. Išanalizavę pramoninių robotų naudojimą 1990-2007 metais mokslininkai paskelbė niūroką prognozę: iki 2025 metų dirbančių amerikiečių ir visų šalies gyventojų santykis gali kristi 0,94-1,76 procentinio punkto.

Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc.

Humanoidai robotai, aprūpinti kultūriniu jautrumu ir geromis manieromis, gali padėti išspręsti krizę, su kuria žmonija susidurs ateityje – senolių priežiūros klausimu, rašoma BBC. Tarptautinė komanda šiuo metu dirba su 2 mln. svarų vertės projektu, kuris žada žmonijai pristatyti universalius robotus, gebančius pasirūpinti prieglaudų ir laikinųjų globos namų gyventojais. Robotai siūlytų savo pagalbą kasdienėse užduotyse: gydytojo skirtų tablečių pateikimas, bendravimas, buvimas kartu ir pan.

Pasaulio elitas penktadienį baigs Šveicarijos Davoso kurorte vykstančias diskusijas – maždaug tuo pat metu, kai į Baltuosius Rūmus įžengs naujasis šeimininkas – Donaldas Trumpas. Pasaulio ekonomikos forume, į kurį kasmet atvyksta verslo, politikos, mokslo ir pramogų pasaulio atstovai iš viso pasaulio, šiemet vyravo šios penkios pagrindinės temos.

Robotų įsiveržimui į kasdienį gyvenimą duris atverianti vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija kartu ir džiugina, ir baugina, nemažai žmonijos daliai keldama hamletišką klausimą – robotai palengvins žmonių darbą ar savo kūrėjus paliks be pajamų.

Ar sutiktumėte, kad namus tvarkytų valytoja, maistą gamintų šeimininkė, daiktus sandėlyje rūšiuotų robotai, o automobilį prižiūrėtų taip pat samdytos įmonės, teikiančios tokias paslaugas, darbuotojai? Dauguma lietuvių, kaip rodo tyrimai, į šį klausimą atsako kategorišku ne. Pasirodo, kad toks žmonių atsakymas ne visada paremtas mažomis pajamomis, nepatiklumas ir konservatyvumas gena žmones viską daryti pačius.

Robotų eitynės ir kovos, bepiločių orlaivių pasirodymai ir jų valdymo pamokos – tokios pramogos numatomos šeimos šventėje „Pažink inovacijas“, kuri šeštadienį, spalio 1-ąją, rengiama sostinėje, pievoje prie Baltojo tilto.

Sekmadienį Vilniaus gyventojai galėjo savo akimis išvysti, kokia bus prekių išvežiojimo ateitis – į sostinės gatves pirmą kartą išriedėjo šešiaračiai Estijos startuolio „Starship Technologies“ robotai, į savo pasaulinį prisistatymo turą įtraukę ir Vilnių. Išmanūs gatvės robotai, nuvažiavę jau daugiau nei dvylika tūkstančių kilometrų, aplankę dvylika šalių ir pusšimtį miestų, pakeliui į savo tėvynę Estiją stabtelėjo Vilniuje – kad prisistatytų sostinės gyventojams.

Gal jūsų gyvenime trūksta povandeninio laivo auksinės žuvelės akvariume? O gal jums reikia dainuojančių kačių, kurios praskaidrintų jums dieną? Ne bėda. Visą tai galima rasti penktadienį Tokijuje prasidėjusioje didžiulėje žaislų parodoje. Tokijo žaislų paroda – tarsi žaislų „švediškas stalas“, kuris leidžia susipažinti ir pasimėgauti technologinėmis naujovėmis, skirtomis linksminti ir džiuginti žmones. Kasmet Japonijos sostinėje vykstanti paroda veiks iki sekmadienio.

Žmonija yra ant atradimų slenksčio, kai bus sukurti robotai, kuriuos galėsime pamilti, rašoma „The Financial Times“. Dirbtinis intelektas tampa vis tobulesniu, ir bendravimas su juos skamba vis labiau įtikinančiai. Robotus kuriantys mokslininkai pasiekė tokį lygmenį, kad šie tampa vis labiau panašūs į žmones, o sekso lėlių gamyba išgyvena geriausius laikus. Ekspertas Davidas Levy mano: tikriausiai, iki 2050 metų santykiai su robotais, seksas ir netgi santuokos su jais taps norma.

Kalifornijos Pomonos mieste geriausio roboto konkurse dalyvavo net 23 komandos. Šiemet robotų kūrėjams teko imituoti prieš ketverius metus Japonijoje įvykusios Fukušimos tragedijos aplinkybes. Robotams teko vairuoti automobilį, lipti laiptais, atidaryti duris, išgręžti sienoje skylę, pereiti kelio atkarpą su kliūtimis. Be to, buvo ir dvi užduotys, kurias robotų kūrėjai sužinojo tik varžybų dieną. Robotams teko traukti svirtį, iš elektros lizdo ištraukti kištuką ir vėl jį ten grąžinti.

Žmonės labiausiai laukia, kada robotai pasirodys jų namuose ir atliks mūsų nemėgstamus darbus, sako interneto portalo „Naujoji komunikacija“ (nk.lt) vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad robotai jau padeda daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, humanoidiniai, robotai, kurie yra panašūs į žmones, gali dirbti biuruose, o kiti – pagelbėti, dirbant su protines negalias turinčiais žmonėmis.

Kūrėjams skirtame „Intel“ forume „IDF 2015“ (Šenženas, Kinija) kompanijos generalinis direktorius Brianas Krzanichas parodė, ką sugeba speciali apyrankė, sukurta ypač kompaktiško procesoriaus „Curie“ pagrindu. Apie tai praneša tinklapis „Engadget“. Šių metų pradžioje pristatytas „Intel Curie“ procesorius priklauso itin taupių sprendimų klasei, jis palaiko 32 bitų instrukcijas, turi 384 KB „flash“ kaupiklį ir 80 KB SRAM atmintį.

 Jausmas, kai gatvėje sutinki robotą... Kol kas mūsų gyvenime tai nutinka nebent kine arba sapne. Tačiau Japonijoje tai nėra retas atvejis. Fotografas Vincentas Fournier pristato nuotraukų ciklą „The Man Machine“, kuriame įamžintos kasdieninės robotų gyvenimo akimirkos. Niūri rutina, kurią sudaro paprasti pratimai, testavimai, programavimas... Nuobodžiau, matyt, ir negali būti.

Prieš 30 metų žmoniją pasiekus asmeniniam kompiuteriui, smarkiai ėmė keistis bendruomenė ir gyvenimas. Prieš Naujuosius metus bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai nusprendė įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pasaulis 2045 m. – kaip toli pažengs informacinės technologijos ir kaip žmogus gyvens naujoje skaitmeninėje realybėje.

Kompanija „Toshiba“ pranešė, kad parodoje „CEATEC 2014“ pademonstruos naujos kartos robotą humanoidą, kuris galės pasakyti iš anksto sudarytas frazes, ir tai padarys pasitelkęs japonų gestų kalbą. Robotas gavo japonų moters išvaizdą – manoma, kad tokia išorė leis sukelti didesnį pasitikėjimą potencialiems roboto pirkėjams. Kūrėjų teigimu, tikslinė tokių robotų auditorija – tai pagyvenę japonai, kurie turi problemų dėl sveikatos.

Amerikiečių mokslininkai aprūpino robotą naujo tipo jutimo davikliu. Jis leidžia mašinai be didelio vargo pagriebti ore kybantį USB kabelį ir įstatyti jį į USB lizdą, pranešama Masačusetso technologinio instituto atstovai, išradimą demonstravę Tarptautinėje išmaniųjų robotų ir sistemų konferencijoje, vykusioje rugsėjo 14–18 d. Čikagoje (JAV). Pramoniniai robotai gali labai tiksliai dirbti su objektais, kurių buvimo vietą yra iš anksto fiksuota.

Rugsėjo 13-14 dienomis festivalio „nowJapan 2014” metu vyks robotikos akademija ir jubiliejinis, 25 – asis fantastų konventas „Lituanicon”. Pirmą kartą Lietuvoje bus pristatomas humanoidas „Nao” ir mintimis valdomas robotas „LEGO Mindstorms EV3”. „nowJapan 2014” dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti bei išbandyti šiuos technikos stebuklus, netgi susikurti savo robotą.

Šių metų gruodžio mėnesį perspektyvių tyrimų agentūra DARPA surengs robotų varžybas „Robotics Challenge“, kurios leis skirtingų šalių komandoms pademonstruoti savo pasiekimus robototechnikos srityje. Varžybų nugalėtojai gaus 2 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu komandos savo robotų tobulinimui, kad šie kuo geriau pasirodytų varžybose, gaus 1 mln. dol. finansavimą.

Tiems, kuriems pakyrėjo dirbtinės lietuviškų TV naujienų laidų vedėjų šypsenos, susikaustymas ar lėkštas humoras, vertėtų pamatyti, ką įgijo ar prarado Japonijos TV žiūrovai, kuriems TV naujienas pradeda pranešinėti robotai. Japonijos nacionaliniame Priešakinio mokslo ir technologijų muziejuje pristatytas pirmasis pasaulyje robotas - TV diktorius „Kodomoroid“, pranešė „Japan Times“. Kadangi jo išvaizda moteriška, teisingiau jį būtų vadinti robote.

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. Tikimasi, kad robotiniai moduliai – „rumbotai“ (ang. roombots) bus pajėgūs suformuoti bendrą struktūrą bei savarankiškai modifikuotis į įvairiausius pavidalus.

Jei dar nesate girdėję apie pirmąją ir kol kas vienintelę pasaulyje robotų roko grupę „Compressorhead“, galbūt bus įdomu pasižiūrėti naujausio jos pasirodymo vaizdo įrašą. Jis vakar buvo nufilmuotas Maskvoje, „Robot Ball“ pavadintame renginyje dizaino centre ARTPLAY. Ši robotų grupė iš Vokietijos sudaryta iš trijų narių.

Lozanos (Šveicarija) federalinio politechnikos instituto mokslininkai sukonstravo robotizuotą ranką ir išmokė ją mikliai gaudyti jos pusėn mėtomus daiktus, pranešė „Popsci.com“. Skelbiama, kad ši ranka pasižymi labai greita reakcija, leidžiančia sugauti įvairių formų ir sudėtingomis trajektorijomis svaidomus objektus. Šveicarų inžinierių sukurtas įtaisas savo padėtį erdvėje gali pakeisti vos per penkias šimtąsias sekundės dalis.

Tėvai visuomet jaudinasi, kad jų vaikai per daug laiko praleidžia žiūrėdami televizorių, naršydami internete ar žaisdami žaidimus planšetiniu kompiuteriu. Tačiau ar žinote, kas labiausiai jaudina vyresnius nei 60 metų žmones, kai kalbama apie jų anūkus? Paaiškėjo, kad robotai. Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad seneliai yra rimtai sunerimę, kad bendravimas su robotais vaikams rimtai pakenks – maždaug taip pat, kaip ir kompiuteriai bei videožaidimai.

Nors šiuolaikiniai lėktuvai naudoja daug naujausių technologijų, daugeliu atvejų jie surinkinėjami senais gerais metodais, t.y. naudojama labai daug rankų darbo. Tačiau už lango jau XXI amžius, ir šiandien robotai naudojami vis plačiau tose darbo vietose, kurias anksčiau buvo užėmę žmonės. Pavyzdžiui, Fraunhoferio institutas (Vokietja) kuria robotą – gyvatę, kuri surinkinėja lėktuvų sparnus.

Anksčiau baimintasi, kad staklių atsiradimas atims iš mūsų darbą, tačiau šį kartą darbo pasaulis pasikeis amžiams, sako Andrew McAfee, Masačusetso Technologijos instituto (JAV) Skaitmeninio verslo centro vadovas ir mokslininkas. Ar robotai iš tikrųjų atims iš mūsų darbą? Žinoma, tačiau darbo vietų nykimas dėl automatizacijos ir technologijų pažangos vyksta jau seniai. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad dėl tų pačių priežasčių vyksta ir naujų darbo vietų kūrimas.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivaizduokite išradimą, kuris leistų tobulai nuspėti orus, sukurti mąstančias mašinas ar net atrasti nežemišką civilizaciją. Tokių svajonių būta daug, apie tai kalbama ir to siekiama. Tačiau kanadiečių mokslininkai skelbia, kad visa tai ir dar daugiau žmonija galės padaryti jau labai greitai, o tas ilgai lauktas išradimas – kvantinis kompiuteris.

Nors žmonės jau geba lengvai išmokyti robotus atlikti naujas užduotis, viena potenciali problema vis dar išlieka. Kaskart naujoje darbo aplinkoje atsidūrusį „elektroninį darbuotoją“ tenka visko mokyti iš pradžių. Tačiau tai netrukus pasikeis. Vašingtono universiteto mokslininkai sukūrė būdą, kaip kompiuteriai gali mokyti vienas kitą, išlaisvindami žmones nuo šios varginančios pareigos. Metodas paremtas tuo pačiu principu, kuriuo eilinis dėstytojas sąveikauja su savo mokiniais.

Animatronika – judančių robotų, mėgdžiojančių gyvūnus, jų tarpe ir žmones, kūrimo menas. Žemiau pateiktame video pamatysite menininko ir dizainerio Džordano Vulfsono (ang. Jordan Wolfson) sukurtą darbą, eksponuojamą Niu Jorke, Deivido Zvirnerio galerijoje (ang.

Net pusę darbo vietų tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip JAV įžvelgiamoje ateityje užims robotai ir kompiuterizuotos automatinės sistemos, atskleidė Oksfordo universiteto (D. Britanija) mokslininkų atliktas tyrimas, praneša „RedOrbit“. Pasak tyrimo autorių, įspūdingi robototechnikos ir dirbtinio intelekto raidos pasiekimai iš esmės prisidės sprendžiant demografines problemas Vakarų šalyse, kuriose didėja vyresniojo amžiaus žmonių skaičius.

Technologijų kompanija „Apple“ dar šiais metais gali automatizuoti išmaniesiems telefonams „iPhone“ skirtų baterijų gamybą, skelbia „DigiTimes“. Toks sprendimas priimtas po to, kai Kinijoje buvo pakeltas minimalus darbo užmokestis. Be to, pastaruoju metu susiduriama su darbuotojų trūkumu produktų surinkimo srityje, o naujų apmokymas ilgai užtrunka. „Apple“ jau yra automatizavusi kompiuterių „Mac Pro“ ir „iMac“ gamybos linijas.

 „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas teigia, kad į darbo rinką ateina labai dideli pokyčiai, kuriems nei vyriausybės, nei žmonės nėra pasiruošę. Ketvirtadienį jis teigė, kad daugelį dabartinių darbų pakeis automatizuojanti programinė įranga. „Programinės įrangos pakaitalas progresuoja visose srityse – slaugoje, vairavime, aptarnavime. Technologijos ilgainiui užvaldys mažai įgūdžių reikalaujančias darbo rinkas. Po 20 metų ir pačioje darbo rinkoje reikės mažesnio įgudžių rinkinio.

Kai kurie miesto gyventojai, užmiesčiuose turintys sodus, perka specialius šviestuvus. Pastarieji labai patogūs, kadangi soduose tamsiu paros metu iš tikrųjų galima koją nusilaužti. Antra vertus, iškyla kita problema: kaip apšviesti visą teritoriją, nepristatant visos galybės tokių šviestuvų (juo labiau, kad tai gali nemažai kainuoti)? Būtent šiam reikalui ir sukurti robotizuoti sodų šviestuvai. Jie gali sekti paskui žmogų ir apšviesti jam kelią.

Bato dydžio robotas, atspausdintas trimačiu spausdintuvu, o forma primenantis „Volkswagen“ automobilį „Beetle“, vikriai sukiojasi ant laboratorijos stalo Harvardo universitete. Jo kablių formos ratai leidžia ir įveikti kliūtis, ir riedėti lygiu paviršiumi. Bežiūrint, jie vienas po kito perneša plastikinius blokelius ir sluoksnis po sluoksnio stato pastatą.

Jei robotai žmones įveiks ir už stalo teniso stalo, turbūt ne už kalnų tas laikas, kuomet jie stos ant slidžių ir bandys įvaryti į kampą biatloninkus. Juokai juokais, bet tai, kaip greičiausiu pasaulyje pramoniniu robotu vadinamas „Agilus“ valdo stalo teniso raketę, patvirtina vis įspūdingesnius robototechnikos pasiekimus.

Vaizdo klipe matomi robotai – statybininkai tarsi atlieka subtilų šokį kartu kurdami struktūrą. Visa tai įdomu todėl, kad jų niekas nevaldo: jie sprendimus priima savarankiškai, bendraudami tik vienas su kitu. Jie netgi neturi jokio struktūros statymo plano, rašo „ScienceMag. Tai yra Harvardo inžinerinių ir taikomųjų mokslų mokyklos projekto dalis. Jame robotai stato struktūras, kurios smarkiai viršija jų pačių matmenis, o statyboje naudojami gana paprasti darbų vykdymo principai.

Izraelyje sukurti vėjo energiją naudojantys savaeigiai robotai, kuriuos tyrimų tikslais ketinama paleisti klajoti po pasaulio dykumas. Dizainerio Shlomi Miro suprojektuoti robotai yra pigūs ir paprasti, praneša „Wired“. Spartus pasaulio sausumos plotų dykumėjimas yra rimta problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio valstybių. Mokslininkai mano, kad dykumų plėtimasis ir naujų formavimasis vyksta dėl blogos žemės ūkio veiklos, plėtojamos kalnakasybos, besikeičiančio klimato ir kitų veiksnių.

E. Lawrence'o nacionalinės laboratorijos Berklyje (JAV) ir Kalifornijos universiteto mokslininkai pranešė sukūrę elektroninius ūsus, analogiškus kačių ar žiurkių ūsams. Pasak tyrėjų grupės atstovų, „E-Whiskers“ pavadinti ūsai sugeba pajusti 1 Pa slėgį (tai atitinka slėgį, kuriuo stalo paviršių veikia ant jo padėtas 1 dolerio banknotas). Elektroniniai ūsai yra jutikliai, pagaminti iš lanksčių skaidulų, padengtų danga iš anglies nanovamzdelių ir sidabro nanodalelių, sakoma pranešime.

Jau ne kartą teko girdėti, kad interneto milžinė „Google“ reguliariai ir aktyviai savo aktyvų kolekciją papildo naujais pirkiniais, susijusiais su robotais. Kartu galima prisiminti, kad kompanija intensyviai dirba kurdama save vairuojančius automobilius, o kartu planuoja masinę tokių transporto priemonių gamybą. Tačiau tai dar ne viskas.

JAV kariuomenė svarsto galimybę tūkstančius savo karių pakeisti robotais, rašoma telegraph.co.uk. Pranešama, kad amerikiečiai svarsto net ketvirtadalių mažinti savo kariuomenės apimtį, o atsilaisvinusias vietas turėtų užimti robotai ir distanciniu valdymu kontroliuojamos mašinos. Planuojama iki kitų metų pabaigos sumažinti karių skaičių nuo 540 tūkstančių iki 490 tūkstančių. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad iki šio dešimtmečio pabaigos karių galėtų likti tik 450 tūkstančių.

Ispaniškų automobilių gamintojas „Seat“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame galima stebėti, kaip gimsta automobilis – nuo surinkimo pradžios iki galutinio produkto. Pateiktame vaizdo įraše galima stebėti, kaip gimsta Barselonoje esančioje gamykloje gaminamas universalas „Seat Leon ST“. Žaismingame vaizdo įraše galima stebėti, kaip automobilis keliauja konvejeriu, o prie pastarojo pluša robotų ir žmonių rankos.

Tikėtina, kad dar nežinojote, jog kompanija Google įsigijo iš karto keletą firmų, užsiimančių robotų ir jiems skirtų komponentų gamyba. Ar paieškos milžinė ketina rimtai imtis „protingų“ mašinų gamybos? Apie savo planus kompanija neseniai papasakojo leidiniui „The New York Times“. Andy Rubino, naujojo kompanijos padalinio vadovo (beje, anksčiau kuravusio „Android“ kūrimą ir plėtrą), teigimu, robotai bus naudojami logistikoje ir gamyboje. Tiesa, apie konkrečius planus jis papasakoti nedrįso.

Visame pasaulyje garsūs prekės ženklai turi ir antrąją medalio pusę: už populiarumą reikia mokėti. Kartais – pakantumu pašaipoms. Ispanijos dizaino bendrovė „Big Lazy Robot VFX“ internete paskelbė vaizdo klipą, kuriame nufilmuoti žavūs robotukai.

Klaipėdos universiteto (KU) robotų konstruotojų klubas „Klaipėda University Robotics Club“ savaitgalį puikiai pasirodė Estijoje vykusiose „Robotex 2013“ varžybose. Varžybose dalyvavo KU Jūrų technikos fakulteto (JTF) Pramonės elektros įrangos ir automatikos magistrantūros pirmo kurso studentas Oleg Lyan, JTF absolventas Martynas Lukas ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos moksleivis Augustas Gedgaudas.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Robotai gali matyti mums neregimus dažnius ir turi daugiau jėgos. Tad Marse iš pradžių nutūptų robotas, kuris parengtų saugesnę vietą nusileisti žmogui. Taip tvirtina NASA išmaniosios robotikos grupės mokslininkė Maria Bualat. Be to, pasak jos, ketinama tirti tamsiąją Mėnulio pusę ir Saturno palydovą Titaną. „Bet ir mūsų planetoje yra vietų, į kurias žmonių nenorime siųsti. Pavyzdžiui, ugnikalniai ar ypač šaltos vietos jūros dugne.