robertas dargis

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis tvirtina, kad Vilniui siekiant tapti tvaria sostine, reikalingi aiškūs ir ilgalaikiai plėtros planai. Anot jo, šiuo metu trūksta tiek informacijos ir planų, kokio dydžio miestu Vilnius bus po kelių dešimtmečių, tiek kaip plečiasi ir turėtų plėstis jo ekonomika. „Pradėčiau nuo to, kiek mes įsivaizduojame Vilniuje bus gyventojų 2040 m. Paspėliokime.

Tęsiantis diskusijoms dėl mokestinės pertvarkos Lietuvoje, verslininkas Robertas Dargis tikina, kad dažnas mokesčių sistemos kaitaliojimas darytų šalį mažiau patikimą investuotojams. Jo teigimu, tai galėtų rimtai pakenkti Lietuvos ekonomikos augimui, atsižvelgiant į kitas investuotojams rūpimas rizikas, kaip nesaugi geopolitinė padėtis.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas, nepaisant to, kad euro zona smunka į recesiją. Tačiau būtent nelanksti ECB politika atvedė ne tik Lietuvą, bet ir visą likusį pasaulį į ekonominę krizę, įsitikinęs verslininkas Robertas Dargis. Jo nuomone, šis sunkmetis nebus toks stiprus kaip 2009-aisiais, bet valstybės turėtų glaudžiau dirbti su ECB, kad išvengtų skaudžiausių krizės padarinių.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

Šiauliuose pradėtos trečiojo – paskutinio – karinio miestelio statybos. Dar šiais metais tokie kariniai objektai pradėti statyti šalia Vilniaus ir Šilalėje. Dabar kariams tenka glaustis laikinuose, konteinerių tipo nameliuose. Statybininkai žada, kad miesteliai bus pastatyti per vos daugiau nei metus, tačiau jau dabar sprendžia galvosūkius, kaip apsidrausti, kad rekordiškai augančios kainos nesutrukdytų statybų.

Lietuvos verslai, taip pat ir „Vičiūnai“, karo apsuptyje turėtų vadovautis tik vertybėmis, morale ir nutraukti ryšius su Rusija, teigė Robertas Dargis. Verslininkas, buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad apie kitus dalykus kalbos būti net negali. Mes turime Lietuvos verslų, kurie Rusijoje turi gamyklų ar kitų santykių.

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo Čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus, ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

Gyventojų noras pirkti erdvesnį ir patogesnį būstą neblėsta. Vystytojai tikina, kad ši tendencija bus ilgalaikė, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai jie nebenorės gyventi mažo ploto būstuose. Tačiau perspėja, kad dėl naujų reikalavimų pastatams, tikėtina, kad šiemet augs būstų kainos. Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Koronaviruso krizės įtaka bei šalyje paskelbtas karantinas turi įtakos visam verslui, tačiau jos mastai atskiriems sektoriams yra skirtingi, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot Roberto Dargio, dabar Lietuvos verslui labai svarbu turėti stiprią Ekonomikos ministeriją. „Įtaka yra jaučiama visuose sektoriuose, ji bus skirtinga kiekvienam sektoriui (...) Mums reikia labai efektyviai veikiančios Ekonomikos ministerijos, kuri dabar neturi ministro.

Lietuvos verslas kol kas išvengė didelių problemų dėl visame pasaulyje plintančio koronaviruso, tačiau prašytų valstybės pagalbos, įskaitant mokesčių atidėjimą ar valstybės garantijas, jeigu padėtis pablogėtų.  BNS paklausė verslo asociacijų vadovų, kokios pagalbos jie tikėtųsi, jei dėl koronaviruso verslas labiau nukentėtų.

„Turtingame ir išsivysčiusiame pasaulyje mes išgyvename ne turto ir materialinės gerovės krizę, bet charakterio, dorybių, priemonių ir tikslų krizę. XXI a. politikoje iš esmės skirstoma nebe į kairiuosius ir dešiniuosius, bet į išpažįstančius impulsyvias kairiųjų ir dešiniųjų vertybes bei kompromisines paauglių arba suaugusiųjų kairiųjų ir dešiniųjų vertybes.

Dar praeitą savaitę Lietuvą supurtė verslo skandalas. Išaiškėjo, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ nevalytas arba menkai valytas nuotekas vamzdžiais leido į Kuršių marias. Atsakomybė dėl įvykio krenta ne tik ant įmonės, tačiau ir ant aplinkosaugininkų pečių, kurie kaltinami aplaidumu ir situacijos nevaldymu. Apie kilusį skandalą TV3 studijoje kalba žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo turi būti pakeistas, o Europos Sąjungos (ES) suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus atsakingai įvertinti – antraip Lietuva susidurs su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai. Apie tai įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę.

Pastarųjų 4,5 mėn. įvykius „valdžios namuose“ apibendrinti galima Collet Calverley citata: „Tie, kurie sugeba, daro, tie, kurie nesugeba, moko, o tie, kurie nei daro, nei moko, valdo“. Valdymas taip pat žmogaus veiksmas, o už kiekvieną veiksmą veiksnus ir pakaltinamas pilietis turi prisiimti atsakomybę, juolab tie, kuriems tauta yra delegavusi sprendimų priėmimo teisę. Bet su mūsų „valdžios namais“ viskas truputėlį yra kitaip.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą,“ – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas žmogus ir kaip bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

“Nebegalime dėl visko kaltinti buvusių vadovų, ir ne tik todėl, kad tai būtų neteisinga, bet ir todėl, kad tai atbukintų pareigos, šiandien iškilusios kiekvienam iš mūsų, jausmą – pareigos veikti nepriklausomai, laisvai, racionaliai ir skubiai. Neapgaudinėkime savęs: geriausia pasaulyje vyriausybė, geriausias parlamentas ir geriausias prezidentas mažai ką gali pasiekti vieni. Lygiai taip pat klaidinga būtų tikėtis iš jų kokio nors universalaus vaisto.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai šalia Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje. Tokie konfliktai parodo, kad pasaulyje nusistovėjusi tvarka labai sparčiai kinta, nestabilumo daugėja, todėl prognozuoti ateitį dabar yra tikrai sunku.  Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai netoli Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė Vyriausybei siūlymus, kaip reikėtų gerinti Lietuvoje verslo aplinką. Nors žvilgtelėti į naująją mokesčių reformą pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dar negalėjo, tačiau jį patikino, kad į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta.  R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema. Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus.

Pernai iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. gyventojų - 6,9 tūkst. daugiau nei 2016 metais. Tačiau neseniai Statistikos departamento paskelbti duomenys teikia šiokio tokio optimizmo - šių metų pradžioje didžioji emigracijos banga prislopo, o pastarųjų mėnesių statistika rodo išties pastebimą imigracijos padidėjimą. Jeigu tai taps tendencija, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai paveiks ir mūsų tuštėjančius regionus.

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Pasaulio ekonomikos forume Davose daugiau kaip trys tūkstančiai politikų, verslo vadovų ir mokslininkų svarsto, kaip išspręsti didžiausias šių laikų problemas. Ilgalaikės ekonominės pažangos skatinimas ir naujų ekonominių modelių paieška, turtinė nelygybė ir socialinė atskirtis – didžiausi šių laikų iššūkiai, o ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir technologijų atnešami pokyčiai, jeigu jiems nepasiruošime, gali įnešti dar daugiau sumaišties ir įtampos.

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Prezidentės patarėjas sako, kad su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais pasirašytame nacionaliniame susitarime Vyriausybė prisiėmė vienašališkų įsipareigojimų verslui. Tuo metu verslas, Mindaugo Lingės teigimu, rimtų įsipareigojimų neprisiėmė. „Tokio susitarimo negalima vadinti nacionaliniu, tai - Trišalės tarybos susitarimas su vienašališkais Vyriausybės įsipareigojimais verslui. Matome bendrą dvasią, kad to balanso nėra išlaikoma tarp lygiaverčių šalių.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį.

Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.

Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda. Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti.

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad yra daug geresnių kelių keliant algas nei tiesiog nustatant didesnę minimalią algą.

Šiandien pristatytos profesinio ugdymo sistemos pertvarkos gairės. Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, labai svarbu, kad profesinio rengimo pertvarkoje dalyvauja ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas. Lietuvos Respublikos prezidentės dėmesys ir siūlymai profesinio mokymo sistemos pertvarkai liudija, kad, siekiant stiprinti ekonomikos konkurencingumą, profesinio rengimo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Dar niekur prieš tai neskelbtas Lietuvos milijonierių šimtukas parodo, kad sunkiu darbu ir strateginiu vadovavimu verslą Lietuvoje įmanoma taip išvystyti, kad užsidirbtum ne vieną milijoną. Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės.