robertas dargis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, kad verslo konfederacijos, asociacijos ar profesinės sąjungos neturėtų būti laikomos lobistinėmis organizacijomis. Pasak Roberto Dargio, jos ir toliau turėtų būti prilyginamos nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau Seimo planai - kitokie.  „Liekame prie pozicijos, kad mūsų organizacijos būtų prilygintos nevyriausybinėms organizacijoms“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranskiečiu BNS sakė R.Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės.

Šalies pramones įmones vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), antradienį pateikusi savo pasiūlymus naujajai valdžiai, ragina skirti daugiau dėmesio švietimui, demografijos problemoms bei ekonomikos augimo skatinimui. „Didžiausias dėmesys turi būti švietimui ir mokslo strateginėms gairėms ir jų programoms. Reikia suprasti, kad vystantis technologijoms, mes sunkiai keičiame mokymo turinį.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Lietuvoje reikia permainų tokiose srityse kaip švietimas, tačiau verslui svarbu, kad rinkimus laimėjusios partijos nesiimtų sunkiai prognozuojamų sprendimų arba radikaliai keistų su ekonomika susijusius įstatymus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis siūlytų būsimiesiems valdantiesiems neskubėti keisti ir naujai priimto Darbo kodekso.

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, norint didinti ekonomikos potencialą, reikalingi veiksmingi vaistai konkurencingumo ligoms gydyti – didesnės užsienio investicijos, struktūrinės reformos ir aiški užsienio politika.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) baigė susitikimų su į Seimą kandidatuojančiomis politinėmis partijomis ciklą. Apibendrindamas susitikimus LPK prezidentas Robertas Dargis sakė, kad visų partijų programos daugiausia nukreiptos į socialines problemas ir mažai orientuotos į ekonomikos auginimą. Nė viena partija neturi aiškaus plano, ką siūlys koalicijos partneriams iškart po rinkimų derybose dėl Vyriausybės formavimo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas mano, kad „auksinių šaukštų“ kariuomenei pirkimo istorijoje reikėtų surasti visus už tai atsakingus asmenis. Pasak Roberto Dargio, nagrinėjant viešuosius pirkimus, reikėtų aktyvaus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbo. „Tie pirkėjai, kurie organizuoja pirkimus, ne vakar ir ne šiandien atsisėdo. Man kelia nuostabą, kad mes vėl į kitus šalutinius veiksnius nukrypome - diskusija apie ministro atsakomybę, diskusija, ar jis turi atsistatydinti.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Šiandien vienbalsiai perrinktas dar vienai kadencijai Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas Robertas Dargis juokavo, kad daug geriau būtų, jei rinkimai būtų vykę demokratiškai su daugiau kandidatų. Tai paskutinė jo kadencija. tv3.lt portalui jis pasakoja, kad svarbiausia bus susikalbėjimas ir verslo bendruomenės ugdymas.  „Tikiuosi, kad kitais rinkimais bus bent kelios pavardės ir išrinktas žmogus bus labiausiai pramonininkų interesus atitinkantis.

 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) antrai ketverių metų kadencijai perrinko dabartinį jos prezidentą Robertą Dargį. „Norėčiau, kad kituose rinkimuose delegatai ateitų bent su keliomis pavardėmis. Pagal mūsų įstatus tai mano paskutinė kadencija. Mes neužilgo turėsime labai rimtus rinkimus - formuosime naują parlamentą ir Vyriausybę. Tikiuosi, kad mūsų asociacijos aktyviai dalyvaus“, - LPK 9-ajame suvažiavime trečiadienį sakė R.Dargis. Už R.Dargį.

Esame etape iš vergovinės santvarkos pakeliui į rinkos ekonomikos išvystytą kapitalizmą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Lietuvoje neturime darniai veikiančių vartotojų gynimo asociacijų. Jeigu jos būtų ir atstovautų vartotojams, manyčiau, kad šiandien vartotojų pasitenkinimas būtų visiškai kitoks.

Jau daugiau nei pusę metų veikiantis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) įvairiems projektams išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. Lietuvos įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš EFSI. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad yra bent kelios priežastys, lemiančios tokį įmonių elgesį.

Lietuvoje vienas kitas tūkstantis naujakurių iš gretimų kaimynių, turinčių bendrą istoriją, nesukurtų negerų pasekmių, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.   „Savaitgalį Druskininkuose užėjau į vieną restoraną. Nelietuviška virtuvė, labai patiko maistas, tad paprašiau padavėjo pakviesti savininką. Pakvietė – pasirodo, ukrainietė moteris, gyvenanti trejus metus Lietuvoje ir atidariusi restoraną, kuris yra netipinis.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjusi laikinoji jos vadovė Rūta Pentiokinaitė teigia, kad jos prioritetas yra veiklos tęstinumas. Anot jos, kol kas didelių pokyčių agentūroje neplanuojama. „Pirmiausi, skubiausi ir pagrindiniai darbai - įstaigos veiklos tęstinumas. Aš tai matau kaip prioritetą, nes atėjus visiškai naujam žmogui iš išorės gal ir būtų sudėtingiau iš karto įsigilinti ir nenutrūkstamai užtikrinti tęstinumą“, - BNS sakė R.Pentiokinaitė.

Lietuvos pramonės asociacijas ir įmones vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad nepaisant svaraus indėlio stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą, verslo bendruomenės turėtų aktyviau prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo. Pasak R.Dargio, verslininkai turėtų aktyviau eiti į mokyklas, kolegijas, universitetus ir pasakoti, kaip galima pradėti verslą, kokie sunkumai kyla ir kaip juos galima įveikti.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

„Lietuva yra bendrų europinių problemų atspindys: neturime jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti tik prasidėjus bendrai krizei, kas išaugino žmonių pasipriešinimą,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.

Kuo amerikiečiai yra pranašesni už europiečius? Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, amerikiečiai daug drąsesni ir dažniau įgyvendina savo idėjas: kuria verslus, smulkias ir vidutines įmones, užsiima kita veikla, iš kurios gali savarankiškai susikurti materialinę gerovę. Šios grandies verslų stiprinimas gali būti išeitis ir Lietuvos regionams, kurie kasmet demografiškai vis labiau traukiasi.

Pasaulio ekonomikos forumo atstovai įvardino pagrindines kliūtis, trukdančias, Lietuvai kilti aukštyn konkurencingumo indekse: neefektyvi biurokratija, dideli mokesčiai ir apribojantis darbo jėgos reguliavimas. Tai jie šiandien pristatė Lietuvos ir užsienio ekonomikos lyderiams Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame (LPK) Metų ekonomikos forume. „Nebeturime tokių stabilių ekonominių platformų, ant kurių galėtume tvirtai stovėti ateinančius 10 metų.

Per pastaruosius trejus metus į pedagogikos krypties chemijos, fizikos ir informacinės technologijos, matematikos ir informatikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos programą, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, nestojo niekas. Pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, Lietuva XXI amžiuje žada gyventi be tvarią valstybės plėtrą užtikrinančių sričių mokytojų- profesionalų.

Lietuva ateityje turės labai daug problemų dėl savo tvarios ekonomikos augimo ir žmogiškųjų išteklių, todėl reikia jau dabar atverti vartus migrantams, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Nuo šiol visi norintys galės spoksoti į Vytauto Landsbergio tarnybinį šarvuotą mersedesą. Automobilis iš privačios kolekcijos pervažiavo į muziejų. Ir nors mašina puikiai važiuoja, gatvėje tektų važiuoti atidarytais langais, mat storieji neperšaunami nuo amžiaus tapo nebepermatomi. Šiuo beveik trisdešimties metų senumo mersedesu neramiais pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo vežiojamas Seimo vadovas Vytautas Landsbergis.

Dėl siūlomos naujos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kainodaros buitiniai vartotojai kitąmet, preliminariais skaičiavimais, už SGD terminalo išlaikymą turėtų sumokėti 1,1 mln. eurų daugiau, o verslas - mažiau. Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad lėšų verslas sutaupys, nes didelę kaštų dalį prisiims Lietuvos elektrinė. „Didesnę dalį sąnaudų patirs Lietuvos elektrinė.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis teigia nekeliantis konkrečių lūkesčių naujiems miestų merams, tačiau iš Vilniaus ir Kauno merų tikisi naujovių. „Mes neturime kažkokiam konkrečiam merui išreikštų konkrečių lūkesčių. Pramonės įmonės didžiąja prasme veikia eksportui ir iš esmės priklauso, bet ne tokia dalimi, kaip galėtų atrodyti, nuo vienokio ar kitokio mero, kuris galėtų paveikti eksportą.

 Daiva Savickienė Mažėjantis gyventojų skaičius skaudžiai kerta šalies bei regionų ekonomikai ir prognozuojama, kad nieko nedarant problemų tik daugės. Lietuvai netekus didelės gyventojų dalies, susiduriama su dideliais iššūkiais. Sumažėjus gyventojų, sumažėja ir dirbančių, mokančių mokesčius žmonių. Tad ekonomikai tenka atlaikyti nemenkus iššūkius. Nuostoliai – didžiuliai Statistikos departamentas skelbia, kad Naujuosius sutikome turėdami kiek daugiau nei 2,9 mln.

Nupjauti keli rąstai, nuplėšta viena kita apdailos lentelė - taip trečius metus imituojamas buvusio valstybės vadovų patarėjo ir Užsienio reikalų minsterijos sekretoriaus Albino Januškos savavališkai pastatytos pirties griovimas Rudnios kaime Varėnos rajone, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniaus apygardos teismas savavališkai pastatytą pirtį nurodė nugriauti dar 2012 metų spalį. Tai turėjo būti padaryta per tris mėnesius.

Nors niūrus Lietuvos demografinis likimas žinomas seniai – jį galima pavadinti „ateitimi, kuri jau įvyko“, – politikai sprendimus, kurių reikia norint prisitaikyti, arba ignoruoja, arba sugadina. Taip apie savo patirtį siūlant receptus politikams papasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis. Įpusėjus šimtmečiui Lietuvoje, prognozuojama, teliks apie 2 mln. gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių santykis bus gerokai mažesnis nei dabar.

Valdantiesiems nuo kitų metų liepos ketinant dar didinti minimalią algą (MMA), pramonininkai sako, jog šis klausimas yra per daug politizuotas. Robertas Dargis mano, jog tokius sprendimus lėmė artėjantys savivaldos rinkimai, o ne noras spręsti rimtas ekonomines problemas. „Mūsų nelabai kas klausia (dėl MMA kėlimo - BNS). Praktika tokia - kalbasi tik koalicijos partneriai tarp savęs.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2040 metais gyvens vos 2 mln. žmonių, todėl jau šiandien reikia galvoti, kaip išlaikyti mokyklas, ligonines, kitus viešosios infrastruktūros objektus, kurie suvalgys didelę valstybės biudžeto dalį. Tokią nuomonę kalbėdamas ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame „Infrastruktūros investicijų forume 2014: Ar verslo ir valdžios partnerystė sulauks proveržio?“ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

„Koks yra valdžios ir privataus verslo santykis? Europa jau suprato, kad be privačios iniciatyvos nieko gero nenuveiks“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame „Infrastruktūros investicijų forume 2014: Ar verslo ir valdžios partnerystė sulauks proveržio?“, kuriame aptariamos kliūtys, trukdančios viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei, ir diskutuojama, ko reikia, kad verslui būtų patraukliau bendrai įgyven...

Įmonių grupės „Eika“ įkūrėjas Robertas Dargis po 21 metų vadovavimo generalinio direktoriaus pareigas perdavė sūnui Domui Dargiui. R. Dargis tapo įmonėje įkurtos valdybos pirmininku ir toliau dalyvaus strateginiame verslo valdyme. Ilgametį „Eika“ generalinį direktorių pakeičiantis D. Dargis nuo 2008 metų vadovavo bendrovės plėtros departamentui ir buvo atsakingas už gyvenamųjų ir komercinių projektų vystymą.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Ar įmanomas Lietuvoje tankus savaveiksmių bendruomenių tinklas, perimantis valstybės kūrimo bendrą reikalą į bendras rankas? Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kolektyvinėje pasąmonėje mes esam „vienkiemistai“. „Aišku, pinigai daug lemia mūsų būsto pasirinkime. Bet tai atmetus, kai žmogaus paklausi, kokios tavo fantazijos, kaip tu norėtum gyventi, jei turėtum užtektinai pinigų, atsakymai būna labai panašūs.

Lietuvos ekonominis gyvenimas po antrojo prezidento rinkimų turo vargiai ar pasikeis, teigia verslo atstovai. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ekonomikai būtų saugiau, jei prezidentas nebūtų susijęs su valdančiaisiais, tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad išrinkus bet kurį kandidatą, ūkio situacija vargiai keistųsi.

 Šią prezidento rinkimų kampaniją dauguma verslininkų įvardija kaip išskirtinai nykią ir sako pasigedę aiškios kiekvieno kandidato į prezidentus pozicijos tiek verslui aktualiais, tiek kitais svarbiais klausimais.

Lietuvos ir Rusijos ekonomikos forumas, kuris buvo planuotas balandį Rusijos mieste Sankt Peterburge, dėl krizės Ukrainoje bus surengtas vėliau šiais metais, pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Mes diskutavome dėl to momento. Keletą veiksnių, kurie veikia, juos visus įvertinus mes sugalvojom konferenciją nukelti turbūt į vasaros pabaigą, rudens pradžią.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad šiandien geriau turėti būstą ir jį nuomoti, nei laikyti pinigus banke. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ R. Dargis sakė, jog iš esmės aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje tikrai yra. „Bet yra ir kitų argumentų. Nekilnojamąjį turtą išskirstykime bent jau į gyvenamąjį ir komercinį. Čia yra visiškai skirtingi greičiai, visiškai skirtingos investicijos. Ir visiškai skirtingi tikslai.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų.

Pagrindinių Lietuvos universitetų studentai netrukus turės unikalią galimybę stažuotis garsiausiose Europos įmonėse bei didžiausiose tarptautinėse organizacijose. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas susitarė sujungti žinias, patirtį bei lėšas, ir bendrai vystyti iniciatyvą „Patirties partneriai“ (angl.

  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis suabejojo, ar suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas padės sumažinti gamtinių dujų kainą. Tuo metu premjeras mano, kad dujų kaina priklausys nuo derybų su tiekėjais, o ekspertai, prognozuojantys kainas, dažnai klysta. „Suskystintų gamtinių dujų terminalas turi kuo greičiau atsirasti. Vis dėlto, daugelio ekspertų nuomone, naujasis terminalas dujų kainos nesumažins.

 Galima pasidžiaugti po krizės gerėjančiais Lietuvos statistiniais rodikliais, tokiais kaip mažėjantis nedarbas, augantis konkurencingumas bei augti pradedantys atlyginimai, pirmadienį Vyriausybės konferencijų salėje ragino pasidžiaugti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Vis dėlto stengtis turime dėl ko – šalies ateitį formuosiantys kriterijai neblizga“, – aiškino LPK atstovas.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas mano, kad Rusijos veiksmus pasienyje galėjo išprovokuoti Europos Komisijos ir Rusijos nesutarimai dėl TIR sistemos. Tačiau, anot Algimanto Kondrusevičiaus, tai visiškai nesiderina su rugsėjo pradžioje sugriežtina iš Lietuvos atvykstančių lengvųjų automobilių patikra. Todėl pramonininkai mano, kad tai yra politinis Rusijos sprendimas. „Negaliu sakyti, kad visiškai nesusiję dalykai.