renovacija

Renovuojant daugiabučius, šildymo sistemos atnaujinimas - ne tik galimybė reguliuoti temperatūrą kambaryje. Lygiai tiek pat svarbus ir šios sistemos balansavimas, radiatorių keitimas. Kartu su šildymo sistema galima atnaujinti ir karšto vandens sistemą, kuri padės sutaupyti dar daugiau bei pagerinti pastato energinį efektyvumą.

Bene šimtą metų neremontuota Krekenavos bažnyčia sulaukė statybininkų. Iš šventovės kunigas tikisi iškuopti sovietinį palikimą ir uždengti dar bažnyčioms menkai matytą – varinį stogą. Miestelio maldos namai ne tik nusidažys naujomis spalvomis, autentišku dekoru, bet tikimasi, kad taps turistų traukos centru – po remonto viename iš bokštų atsiras speciali apylinkių apžvalgos aikštelė. Beje, lupant senąjį stogą statybininkai aptiko netikėtą lobį.

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi – butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.  Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.

Viena iš amžinų problemų butuose – švaraus oro trūkumas, kuri šildymo sezono metu pasireiškia dar labiau. Žiemą senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali susidurti su kita problema – apšiltinus pastatą ir jų butui tapus sandariam, vėdinti patalpas reikia dar aktyviau. Šį galvosūkį išspręsti gali padėti rekuperatoriai.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka paskatina ir kaimyninių namų gyventojus imtis iniciatyvos renovuoti daugiabutį, rodo BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) atliktas tyrimas. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta renovuoti būstą, nes iš pirmo žvilgsnio šis procesas atrodo sudėtingas. Kita vertus, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti du „taip“. Visa kita – renovacijos projekto administratoriaus darbas.

Prasidėjus daugiabučio renovacijos darbams, gyventojai, dalyvaujantys Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turėtų būti susipažinę, kaip atpažinti darbų broką, kur kreiptis pastebėjus statybininkų klaidas bei kas už jas atsako pasibaigus pastato renovacijai? Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas.

Dažnai būstų gyventojai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje susilaukia pasipriešinimo iš nepasiturinčių gyventojų. Valstybė padeda spręsti šią problemą – mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, už renovaciją mokėti neturi visiškai nieko. Norėdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamas daugiabučių gyventojų grupes, valstybė itin didelį dėmesį skiria nepasiturinčių gyventojų įtraukimui į šių namų renovacijos procesą.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dalinai yra finansuojama valstybės. Ji ne tik teikia galimybę gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis.

Viena daugiausiai klausimų sulaukianti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namu atnaujinimo (modernizavimo) programos dalis yra kreditavimas, finansinių institucijų keliamos sąlygos, įsipareigojimai ir daug kitų detalių. Šiame straipsnyje bus pateikiama visa gyventojams aktuali informacija susijusi su paskolos gavimu.

Užsitikrinus finansinės institucijos pritarimą projekto finansavimui, svarbu teisingai ir kruopščiai atlikti techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros pirkimus. Pirkimai vykdomi per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroninį katalogą. Pirkimo būdas Įsigyti visas reikalingas paslaugas per elektroninį katalogą galima užsiregistravus ir pateikus užsakymą, o CPO sistema atrenka konkurso laimėtoją.

Daugiabučio namo butų savininkams pritarus dalyvavimui daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurį administruoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), namo valdytojas turi parengti būsto atnaujinimo projektą. Jį sudaro energinio naudingumo sertifikatas, investicijų planas ir techninio darbo projektas. Energinio naudingumo sertifikatas Pirmiausia, prieš namo atnaujinimą turi būti įvertintas jo energinis efektyvumas, po kurio išduodamas energinio naudingumo sertifikatas.

Pirmieji žingsniai įsitraukiant į Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamą  daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą yra labai svarbūs. Kas gali inicijuoti pastato atnaujinimą, kaip tinkamai sušaukti pirmąjį butų savininkų susirinkimą ir kaip jam pasiruošti – į visus šiuos klausimus atsakymus rasite netrukus. Iniciatorius – savivaldybė  Pirmasis būdas pradėti daugiabučio atnaujinimo procesą yra savivaldybės iniciatyva.

Visi pastatai naudoja energiją, bet vieni jų energijos sunaudoja daugiau, kiti mažiau. Į patalpas tiekiamą šilumą sugeria patalpoje esantys daiktai ir žmonės, taip pat šiluma išeina per išorines atitvaras – duris ir langus, per sienas, stogus ir grindis.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai dažniausiai tai daro ne tik dėl noro estetiškai renovuoti savo gyvenamąjį pastatą, bet ir sutaupyti, sumažinant šildymo sąskaitas. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama renovacijos programa siūlo visą pluoštą energinį efektyvumą didinančių priemonių. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos.

Pastaraisiais metais vis populiarėjančios aplinkos apsaugos idėjos skatina miestus investuoti į energinio efektyvumo didinimą. Vienas tokių būdų – neefektyvių būstų modernizavimas gyventojams leidžia ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sumažinti šildymo išlaidas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įsibėgėjo – Aplinkos ministerija jau septintą kartą pakvietė gyventojus ir savivaldybes teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2020-ųjų sausio 31 dienos.

Asmenys, gaunantys savivaldybės skiriamas kompensacijas už šildymą, privalo dalyvauti priimant sprendimą dėl daugiabučio renovacijos, antraip neteks gaunamos kompensacijos. Tiesa, tik laikinai. Vis dėlto, jei nuspręsite pritarti būsto renovacijai, valstybė kompensuos jūsų patirtas išlaidas. Viename sostinės Naugarduko gatvėje esančių daugiabučių kabo įmonės „Mano būstas“ pranešimas, raginantis gyventojus balsuoti dėl pastato renovacijos.

Dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurią koordinuoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai yra teikiama daugiabučiams, kurie priklauso kvartalui – yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas . Šių programų tikslas – atnaujinti ne pavienius daugiabučius, o visą kvartale esančią struktūrą, kurią sudaro žaliosios zonos, automobilių aikštelės, apšvietimas ir kt.

Šiuo metu atnaujintų daugiabučių skaičius Lietuvoje yra perkopęs 2200, tačiau kompleksinė renovacija lemtų dar didesnį renovacijos progresą. Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir visa kvartale esanti infrastruktūra, todėl savivaldybės yra raginamos aktyviai įsitraukti.

Balandžio mėnesį vyko Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai. Jiems pasibaigus, laimėtojai išrinkti du praėjusiais metais atnaujinti Lietuvos daugiabučiai – Marijampolėje ir Šiauliuose. Juos išrinko iš įvairių sričių ekspertų sudaryta komanda ir visuomenė. Po atviro balsavimo, vykusio naujienų portale ir BETA Facebook" puslapyje, daugiausiai visuomenės simpatijų pelnė Energetikų g. 11, Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas.

  Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas.   Vyriausybė pernai spalį tokiai idėjai buvo nepritarusi, tačiau parlamentarai ketvirtadienį priėmė mažąją renovaciją numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas: už jas balsavo 99 Seimo nariai.

Lietuvoje prasidėjus daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai, Akmenės savivaldybės atstovai bei gyventojai nepraleido progos ir aktyviai įsitraukė į renovacijos procesą. Vien 2018-aisiais atnaujinti 5 namai, o nuo 2013-ųjų taupiais bei šiltais būstais jau džiaugiasi 36 daugiabučių gyventojai. Savivaldybės atstovų pastangos davė vaisių Gyventojų informavimas – geriausias kelias į sėkmingą renovacijos procesą.

Šakių rajono savivaldybė, lyginat su aplinkinėmis savivaldybėmis – Jurbarku ir Vilkaviškiu – įgyvendino gana kuklų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projektų skaičių, pastebi daugiausiai renovacijos projektų šioje savivaldybėje administruojančios įmonės vadovas Algirdas Naujokaitis. Tačiau per šimtą daugiabučių turinčioje savivaldybėje, daugiau nei 10 proc. renovuotų daugiabučių – jau didelis pasiekimas.

Po 4 daugiabučius šiemet atnaujinusios Marijampolės ir Kėdainių savivaldybės panašios savo kvartalinės renovacijos planais, aktyviu atnaujinimo procesu, bei, kaip neslepia stambiausios šiose savivaldybėse renovaciją administruojančios įmonės, nuolatiniu darbu su gyventojais, kurio reikia net tose vietovėse, kuriose gyventojai iš esmės Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą vertina palankiai.

Su Latvija besiribojančioje Biržų savivaldybėje stovi 98 daugiabučiai namai, iš kurių net 95 pastatyti dar iki 1993-ųjų. Senesnės statybos daugiabučiuose, per neapšiltintas sienas ir kiaurus langus išvaistoma labai daug šilumos energijos, o gyventojai neretai susiduria su vamzdynų ar elektros instaliacijos problemomis. 2013-aisiais, Lietuvoje prasidėjus antrajam daugiabučių renovacijos etapui, Biržų savivaldybėje jau atnaujinta beveik trečdalis namų, o dar tiek pat laukia savo eilės.

Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje vyksta jau keturioliktus metus. Nepaisant to, tikrasis proveržis šalyje pasiektas prieš penkerius – 2013-aisiais, prasidėjus vadinamam antrajam etapui. Nuo šio etapo pradžios, įvairiose Lietuvos savivaldybėse renovuota jau virš 2 tūkstančių namų. Vakarų Lietuvoje esanti Šilalė yra viena iš lyderių, aktyvaus gyventojų įsitraukimo į atnaujinimo procesą atžvilgiu.

2016 m. atnaujinus per dvi dešimtis daugiabučių Kauno rajone, renovacijos procesas pernai šioje savivaldybėje kiek sulėtėjo, tačiau po truputį atgauna didelį tempą. Kaip pasakoja vienos didžiausių įmonių, administruojančių renovaciją Kauno rajone, atstovai, šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vyksta net trimis frontais – dalis daugiabučių jau apsupti pastolių, kitur rengiami investicijų planai ir vyksta rangos darbų konkursai.

Kaip liudija naujausia Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika, Klaipėda šiemet pagal įgyvendintų renovacijos projektų skaičių yra antroje vietoje. Uostamiestį lenkia tik sostinė. Klaipėdos mieste iš viso šiemet jau atnaujinti 9 daugiabučiai, o renovacijos tempai nežada mažėti ir kitąmet. Laimėjimai – aukštesnė energinė klasė, ir mažesnių daugiabučių renovacija Įsibėgėjusi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Klaipėdoje neaplenkia įvairių namų.

Jau prieš metus Zarasų rajono savivaldybės atstovai neslėpė, kad 2018-ųjų metų vasara ir ruduo bus labai darbingi, nes Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgaus dideles apsukas. Prasidėjus šių metų rudeniui paaiškėjo, kad šie planai virto realybe – šiemet jau atlikta 5 daugiabučių renovacija, o iki žiemos pradžios prie šio skaičiaus prisidės dar apie 9 senos statybos namai.

Nors daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., apie jį plačiau kalbėti pradėta vos prieš kelerius metus. Pirmojo etapo metu, 2005–2012 metais, šalyje buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai, o nuo 2013-ųjų, prasidėjus antrajam etapui – jau 2022. Į procesą vis aktyviau įsitraukia visos šalies savivaldybės. Vienoje jų, Plungėje, renovuota jau beveik pusė senos statybos namų, o jų gyventojai džiaugiasi ženkliai kritusiais šildymo kaštais.

Vertinant aktyviausiai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančias savivaldybes į priekį išsiveržia didmiesčiai, bet iš didžiųjų miestų šešėlio stengiasi išsiveržti ir rajonai. Vienas ryškiausių tokių sėkmės pavyzdžių – Panevėžio rajono savivaldybė, kurioje nuo 2013 m. atnaujinti net 32 daugiabučiai.

2013-aisiais, prasidėjus didžiajam renovacijos proveržiui, Lietuvoje jau renovuota 2013 namų. Šiuo metu proceso tempas nė kiek nelėtėja, nes dar pusė tūkstančio namų atnaujinama. Galimybė sutaupyti mažiausiai 40 procentų šildymo kaštų vilioja daugelį, o sėkmės istorijų ir patenkintų gyventojų pasakojimų apstu.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pradžioje 2013 m. dauguma daugiabučių gyventojų į šią programą žvelgė skeptiškai ir nepatikimai, bet jų požiūrį pasikeisdavo sužinojus apie jau renovuotų būstų rezultatus ir 50 proc. siekiantį šilumos išlaidų sutaupymą. Pastarasis argumentas paskatino būstų renovaciją Prienuose, nes tada šis rajonas Lietuvoje pirmavo pagal šilumos energijos kainą.

Neseniai namų, atnaujintų pagal naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos modelį, skaičius viršijo 2000. Be to, šiemet pirmus tvirtus žingsnius žengė kvartalų energinio efektyvumo programos – šiemet finansavimą atnaujinimui gavo 168 daugiabučiai, įtraukti į kvartalus savo savivaldybėse. Norėdami sužinoti apie renovacijos modelį, kuris padėjo Lietuvai pasiekti šių rezultatų, į Lietuvą atvyko Sakartvelo atstovai.

Vasaros sostinė Palanga išgyvena renovacijos proveržį – nuo 2013 m. jau atnaujinti 60 daugiabučių. Dalis atnaujintų senos statybos namų dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pradėjo dar prieš kelerius metus, tačiau savo kelionę link šiltesnio ir patogesnio gyvenimo baigė tik šiemet. Iki metų pabaigos mieste turėtų būti baigtas dar 4 namų atnaujinimas, vyksta pasirengimo darbai ir kitiems metams – norą dalyvauti renovacijoje jau išreiškė bent dešimt daugiabučių.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-sis sektorius jau daugiau kaip pusmetį laukia „naujakurių“ antplūdžio. Bet pasivaikščiojus po šią įkalinimo įstaigos teritoriją įkurtuvėmis net nekvepia. Akį traukia tik gėlėmis apsodintas fontanas ir trys vienas šalia kito išsirikiavę renovuoti pastatai. Visa kita – apleisti ir griovimui teskirti pastatai bei iki šiol tvarkoma lauko teritorijos infrastruktūra.

Ši vasara Kėdainių rajono savivaldybėje buvo itin darbinga – nuo metų pradžios jau renovuoti 4 daugiabučiai, netrukus bus baigta dar maždaug 7 namų renovacija. Tarp jų – ir vieni pirmųjų B energinės klasės namų. Kaip pastebi vienas didžiausių Kėdainių renovacijos administratorius – būtent aukštesnės energinės klasės siekimas padeda Kėdainių namams gauti pirmumą dėl finansavimo.

Pačiame Vilniaus centre Pylimo gatvėje esančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas prasidės jau netrukus. Reformatų parkas atgis ir taps patrauklia erdve poilsiui, kultūros renginiams ir edukacijai, kur puikiai derės išsaugotas kultūrinis-istorinis paveldas ir nauja šiuolaikinė mažoji architektūra. Reformatų sodas nebuvo atnaujinamas apie 35 metus. „Reformatų parkas – puiki erdvė, jungianti Senamiestį su Naujamiesčiu, ir iki šiol buvusi nepelnytai apleista – pasikeis iš esmės.

Daugiabučių namų renovavimo procese pirmininkų vaidmuo yra išskirtinis. Dažniausiai tai jie būna renovacijos iniciatoriai, skubantys įtikinti kitus gyventojus renovacijos nauda. Jiems tenka didžiausias vaidmuo ne tik pradinėje svarstymo stadijoje, tačiau ir prasidėjus renovacijai, kai tenka bendrauti su rangovais. Renovacijos administratorius itin svarbus renovacijos kelyje iškilus nenumatytiems sunkumams – tai liudija dviejų neseniai įspūdingiausiais išrinktų daugiabučių istorijos.

Palangos mieste, nuo 2013 metų prasidėjus Didžiajam daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos proveržiui, buvo renovuota net 60 daugiabučių. Kurortinis miestas, pritraukiantis daugybę turistų kiekvienais metais, siekia atsinaujinti ir būti dar patrauklesnis. Tam nesutrukdo net gerokai procesą lėtinantys kituose miestuose ar net šalyse gyvenantys butų savininkai.

2013 metais įvykus didžiajam Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos proveržiui, atnaujinta jau 1951 daugiabutis. Vilkaviškio rajono savivaldybė per šį laikotarpį spėjo atnaujinti 30 daugiabučių, o šiuo metu renovuoja dar 4 jų. Nedideliame mieste labai greitai perimamos gerosios renovacijos patirtys, kurios skatina kitus renovuotis pritaikant platesnį paslaugų paketą.

2013 metais įvykus didžiajam Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos proveržiui, renovacijos spurtas neaplenkė net šalies kurortų, nors ne paslaptis, kad juose dauguma butų daugiabučiuose – nuomojami sezono metu, o pastovių gyventojų nėra daug. Tačiau, kaip liudija Palangos miesto savivaldybės, kurioje nuo 2013 m. buvo atnaujinti 60 daugiabučių, pavyzdys – būtent vietinių gyventojų iniciatyva dažnai tampa renovacijos varikliu.

Nemenką sumą sumokėjus už „viskas įskaičiuota“ atostogas natūraliai tikimasi, kad bus galima iki sočios prisiilsėti. Vis dėlto galima ir nusvilti. Skaitytoja pasidalino istorija, kaip iš žinomo kelionių organizatoriaus įsigyta kelionė į penkių žvaigždučių viešbutį virto tikru košmaru. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Inga (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai – žinomi). Ji pasakoja, kad visus metus taupė ilgai lauktoms atostogoms.

Akmenė, žvelgiant į aktyvumą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, neabejotinai, yra lyderė visame Šiaulių regione. Šioje savivaldybėje jau atnaujinta net 30 procentų visame rajone esančių daugiabučių. Dar daugiau – atnaujinti ne tik pastatai, bet ir erdvė aplink juos. Ši, daugiausiai savivaldybės remiama iniciatyva, džiugina ne tik šalia gyvenančiųjų akį, bet ir praeivių bei miesto svečių.

Jonava – vienas sėkmingiausių miestų Daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Šis miestas jau ne pirmus metus patenka į aktyviausių savivaldybių dešimtuką, o naujausiuose reitinguose užima šeštąją vietą. Verčiant naują puslapį renovacijos istorijoje ir ruošiantis įgyvendinti kvartalinės modernizacijos projektus, ši savivaldybė taip pat nesusidūrė su didesniais iššūkiais – ankstesnių metų patirtis pravertė ir čia.

Iki šių metų pabaigos Ignalinos mieste turėtų būti atnaujinti visi daugiabučiai namai. Šiuo metu rangovai pluša prie 17 daugiabučių šiame mieste, dar keli namai artėja prie renovacijos darbų starto linijos – jiems jau nupirkti rangos darbai. Tačiau, kaip pastebi renovacija Ignalinos rajone besirūpinantys specialistai, po renovacijos darbų baigimo Ignalinos mieste, jie ties pagalbos ranką kitų regionų daugiabučiams, norintiems atsinaujinti.

Visai neseniai paaiškėjus, kurie daugiabučiai prisijungs prie Daugiabučių namų atnaujinimo programos pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą, tapo aišku, jog jau nuo 2013 metų Kretingos rajone vystyta kvartalinės renovacijos idėja virs realybe. Dar praėjusių metų vasario mėnesį Kretingos savivaldybės sprendimu buvo patvirtinta kvartalinės renovacijos programa, kurioje numatoma atnaujinti du miesto kvartalus.