renovacija

Rudenį pradėtas, bet iki šiol nebaigtas keisti stogas. Šiltinamos, bet taip ir neapšiltintos iki galo namo sienos savivaldybės renovuojamo daugiabučio gyventojus jau seniai varo į neviltį. Šiems kantrybė trūko, kai stogą apsiėmę keisti statybininkai, vos tik orams atšalus ir pasirodžius pirmosioms snaigėms, palikę pastatytą karkasą, dingo.

Įgyvendinti ne tik energiją taupančias priemones, bet ir atnaujinti kitas daugiabučio sistemas, akylai prižiūrėti statybininkus ir domėtis visomis renovacijos projekto detalėmis – tokie patarimai nuskamba iš dviejų taupiausių Lietuvos daugiabučių, esančių Mažeikiuose ir Tauragėje. Nors abiejų namų renovacija atlikta prieš daugiau nei 4 metus, du legendiniai penkiaaukščiai lyderio pozicijų neužleidžia ir jau kelerius metus dalijasi pirmą–antrą vietas pagal šilumos sutaupymus.

Vilniaus senamiestyje M. Daukšos gatvėje penktadienį ryte sudegė sunkvežimis – konteineris. Liudininkas užfiksavo nelaimę, kai dar ugniagesiai tik važiavo į įvykio vietą. Kabiną prarijus ugniai, įspūdingą gaisrą stebėjo ir keli moksleiviai – šalia pat vidurinė mokykla. Nuaidėjo keli nedideli sprogimai. Laimė, didesnio sprogimo neįvyko ir niekas nesužeistas. Šalia pat degančio sunkvežimio stovėjo paliktas ir lengvasis.

Vienas gražiausių kurortų Lietuvoje – Birštonas – gali pasigirti ne tik nuostabia gamta, bet ir sėkmingai renovuotais daugiabučiais. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa šiame mieste neaplenkia net šimtamečių medinukų, kurių renovacija reikalauja ypatingo kruopštumo. Be to, Birštone jau pradėtas įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo pilotinis projektas.

Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Ignalinoje renovuotas didžiausias procentas daugiabučių iš visų šalies savivaldybių. Skaičiuojama, kad renovuoti namai šioje savivaldybėje sudaro 61 proc. visų daugiabučių.

Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau atnaujinti 1207 senos statybos daugiabučiai namai. Šiuo metu daugelis neabejoja daugiabučio atnaujinimo nauda, nes renovacija leidžia ne tik mažiausiai 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas, bet ir džiaugtis tvarkingesne aplinka bei geresne gyvenimo kokybe. Be to, kaip pastebi jau kurį laiką atnaujintuose namuose gyvenantys žmonės, renovacija turi ir daugiau teigiamų pusių.

Šilutės rajono apylinkės teismas antradienį 377 eurų bauda nubaudė vyrą, kuris, nepatenkintas atlikta namo renovacija, tyčia sugadino naujai įrengtą apšiltinimą. Iš 33 metų A.K. bendrovės naudai priteista 500 eurų nuostoliams atlyginti, pranešė teismas. Byloje nustatyta, kad šį pavasarį nuteistasis savo nepasitenkinimą renovuojamo gyvenamojo namo darbais išreiškė sugadindamas 3,5 kvadratinių metrų ploto naujai įrengtą putų polistirolo apšiltinimo sluoksnį. Teisme vyras savo kaltės nepripažino.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Vienas svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų – padėti senos statybos daugiabučiams sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc. Kokie renovacijos rezultatai ir kaip daugiabučio modernizavimas pakeitė šildymo sąnaudas, pasakoja Klaipėdos ir Varėnos gyventojai bei daugiabučių renovaciją šiuose miestuose administruojančių įmonių atstovai.

„Gyventojams vis kartojame: nereikia persistengti su taupymu – renovuojate daugiabutį ne tam, kad vaikščiotumėte butuose su megztiniais, siekdami sutaupyti kelis eurus arba pasiekti geresnio bendro sutaupymo rodiklio. Renovacija – ne taupymo varžybos“, – savo patirtimi dalijasi energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose programą Molėtuose administruojančios bendrovės vadovas Laimutis Lapėnas.

Kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turinti Ignalina atnaujintų daugiabučių statistika lenkia net sostinę ir kitus šalies didmiesčius. Nedideliame mieste jau atnaujinti 94 daugiabučiai, iki šių metų pabaigos ketinama modernizacijos darbus užbaigti dar 78 namuose. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje mieste nerenovuoti bus tik 30 daugiabučių.

Renovuojamas socialinis būstas ir jame tūnantis pelėsis Panevėžyje įplieskė aistras tarp socialiai remtinų gyventojų ir namo administratoriaus. Gyventojai skundžiasi, kad už europinius pinigus renovacija daroma labai jau atžagariomis rankomis. Jei gyventojai laiku nebūtų suskubę pasiskųsti mediniais langais, šie net nebūtų pakeisti. Tris vaikus auginanti panevėžietė Inga tik gavusi tvarkingą su patogumais dviejų kambarių socialinį butą negalėjo atsidžiaugti jai ir vaikams nusišypsojusia laime.

Rugsėjo pirmoji – ant nosies, tačiau ne visi mokiniai galės grįžti į tvarkingas mokyklas. Štai Salantuose, renovuojant gimnaziją, darbų pabaigos dar nematyti. Nuėmus senąjį stogą ir nespėjus uždengti naujojo, lietus kiaurai permerkė keturių aukštų pastatą. O keičiant vandentiekio ir kanalizacijos sistemas išgriautų tualetų irgi teks palaukti. Vietoj sporto salės – baseinas, tokį vaizdą išvydo į renovuojamą Salantų gimnaziją po lietaus užsukę jos vadovai.

Vieno daugiabučio gyventojai pavargo kovoti su namą iš pagrindų remontavusiais statybininkais. Mat po stipresnių liūčių sienomis teka vanduo, vis išlenda renovacijos brokas. Gyventojai skundžiasi praradę paskutinius nervus, esą teisybės ieškoti jiems nepadeda ir su statybininkais bendravęs namo pirmininkas.

Lietuvoje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir tokiu būdu per metus išlaidas karšto vandens ruošimui sumažinti apie 40-60 proc., o šiltuoju metu – net iki 90 proc.

Pradėjus veikti naujam energijos taupymo paslaugų teikėjo modeliui (ETPT, angl. ESCO), juo pasinaudojo ir analogų neturinčius pirkimus paskelbė Lietuvos Policijos departamentas, kuris ne tik renovuos policijos pastatus regionuose, tačiau ir sutaupys bent 30% pastatų išlaikymui skirtų išlaidų.

Sostinės daugiabučio gyventojai tapo renovacijos įkaitais – išlupti balkonai, nuo sienų nupustyta apšiltinimui skirta mineralinė vata, pusiau sulopytas stogas. Pasak gyventojų, renovacijos darbai nebaigti, dalis jų atlikta nekokybiškai – tvarkant stogą aplieti paskutinio aukšto butai. Tuo tarpu renovacijos darbus sustabdžiusi įmonė tikina, kad jiems nesumokėta už jau padarytus darbus.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Vilniaus savivaldybė sako sulaukusi Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymo su konkrečiais valdančiųjų atstovais „derinti“ sąrašą mokyklų, kurias ketinama renovuoti. Ministerijos atstovai tokius kaltinimus neigia.

Prieš dvejus metus šalies statybininkus užgriuvusi daugiabučių atnaujinimo banga sukėlė ne tik džiaugsmą, bet ir nemenką galvos skausmą. Statybų sektoriuje drastiškai trūksta darbuotojų, o jų paieškai metamos didžiulės pajėgos. Pusę metų Ignalinoje plušo net graikai. „Labai daug talentingų ir nagingų specialistų netekome per krizę. Jie emigravo. Šiandien dešimties žmonių brigadoje rastumėte vos vieną, du gerus specialistus.

Varvantis vanduo per lubas, sienas, nuo drėgmės atsilupantys tapetai ir išsipučiančios grindys, ant žemės – kibirai, dubenys ir rankšluosčiai vandeniui sulaikyti. Tai yra šių dienų jonaviškės Rasos Petkevičienės, gyvenančios savivaldybės bute, kuriame daroma renovacija, kasdienybė. Moteris tv3.lt pasakojo, kad jai „Jonavos paslaugos“, atsakingos už renovaciją, jau prieš kelias savaites žadėjo sutvarkyti situaciją, tačiau kol kas niekas nesikeičia.

Kai kur Lietuvoje jau sninga. Tiksliau, sninga putplasčiu. Žiema artėja, o daugiabutis dar nebaigtas renovuoti. Ir tai ne bet koks daugiabutis – pirmasis toks Lietuvoje renovuojamas į A klasę. Skamba stebuklingai. Deklaruojama, kad pasibaigus darbams, už šildymą čia reikės mokėti 10 kartų mažiau. Namu šiandien giriasi ir kaip pavyzdį visai Lietuvai rodo Aplinkos ministerija ir kitos valdžios institucijos. Tik daugiabučio gyventojai kalba ką kita. Kai kuriems renovacija tapo tikru pragaru.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba turi duomenų, kad vieno Lietuvos edukologijos universiteto korpusų renovacija vyko galimai klastojant dokumentus. Įtariama, kad dalis renovacijos dokumentų galėjo būti suklastota siekiant pagrįsti tikrovėje neįvykusį statybos darbų viešąjį pirkimą, kurio vertė daugiau kaip 70 000 eurų. Vykdant renovaciją, dalis darbų negalėjo būti atlikta dėl klaidų techniniame projekte.

Vakar viešąja erdve nuvilnijusi žinia, esą laikinai sustabdyta valstybės parama daugiabučių renovacijai, tarsi pagalys į vis greičiau riedančius ratus. Ji sukėlė abejonių kai kuriems savo namus norintiems modernizuoti gyventojams. „Jau trečius metus girdime kalbų, kad renovacija stringa. O ji tik dar labiau įsibėgėja. Valstybės parama daugiabučių renovacijai – buvo, yra ir bus.

Renovacija lietuviškai: gavusi milijoną renovacijai atlikti, statybų bendrovė pati sau prašo bankroto. O kenčia, kaip visada, gyventojai: daugiabučiai – be balkonų, nupjaustytais radiatoriais, o pinigų nesulaukiantys rangovai jau bando išlupti ir išsivežti net ir gyventojams sudėtus langus. Daugiabutyje nuardyti seni balkonai, o naujų niekas nededa – išėjus į balkoną, galima nugarmėti žemyn, negana to, žadama išsivežti ir namą supančius pastolius.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

 Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė išgyvena didelį būsto stygių – 1,37 milijonų namų ūkių laukia socialinio būsto, milijonai jo ieško nuomai privačioje rinkoje. Beveik du trečdaliai – 58 proc. – gyventojų šią būsto krizę siūlo spręsti antram gyvenimui prikeliant apgriuvusius ir tuščius pastatus. Palyginimui – perpus mažiau, tik 26 proc.

 Seimo kanceliarija prašo Vyriausybės įtraukti parlamento viešbutį į viešųjų pastatų, kuriuos numatoma renovuoti, sąrašą. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, penkių bandomųjų centrinės valdžios pastatų, kuriuos numatyta padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sąraše taip pat yra Vyriausybės rūmai, trijų rajoninių policijos komisariatų pastatai ir Nacionalinis dramos teatras.

Atšilus orams ir suintensyvėjus statybos darbamas, karštymetis prasidėjo ir statybos valstybinės priežiūros inspektoriams. Itin daug dėmesio jie skiria senų daugiabučių renovacijos darbų kokybei. „Mūsų tikslas – ne siekti kuo įspūdingesnių renovacijos skaičių, nors ir didiname šio proceso šalyje pagreitį, bet pirmiausia pasirūpinti, kad kiekvienas modernizuojamas senas daugiabutis būtų atnaujinamas kokybiškai.

Rangos darbų kaina, įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektus, pastaruoju metu siekia, Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, apie 170 eurų už kvadratinį metrą. Iš šios sumos atskaičiavus 40 proc. valstybės paramą, gyventojams ji sumažėja apytikriai iki 100 eurų. Taigi 60 kvadratinių metrų buto savininkui renovacija kainuoja apie 6 tūkst. eurų.

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Žinių radijas Aplinkos ministerija planuoja naują privalomą įmoką visiems butams – surinkti pinigai bus skiriami buto remontui. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis Žinių radijui sakė, kad tai – ne papildomas mokestis, o lėšų taupymo būdas. Be to, jis tvirtino, kad įmokos dydis neviršys 5 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. „Tai sudarytų apie 0,3 euro už 1 kv. metrą, t. y. apie litą.

„Štai žiūrėkite, kokių dovanėlių gavau“, – vos pravėręs „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris ir iš maišelio traukdamas šaliką bei pirštines juokėsi šiaulietis Bronius Mitkevičius. Vyriškis pasakojo, kad praėjusią savaitę skubėjo į renginį apie daugiabučių modernizavimą, kuriame lankėsi pati aplinkos viceministrė, tačiau išėjo nieko nepešęs – kada pradės renovuoti jau kelerius metus nejudinamą jo namą, taip ir nesužinojo. Tik dovanėlėmis bandyta širdį sušildyti.

Margarita Pūdžiuvienė Tauragės miesto Aerodromo g. 13 namo dviejų kambarių buto savininkas, perskaitęs iš bendrovės Tauragės butų ūkis gautą pranešimą, kad už neseniai pakeistus renovuojamo namo langus mokės apie 2900 eurų, negalėjo patikėti. Vyras per pusdienį aplankė daugumą Tauragėje langus montuojančių įmonių prašydamas apskaičiuoti, kiek jam būtų kainavęs langų keitimas pas juos. Sužinojęs nustėro – kaina buvo perpus mažesnė.

 Vien šį, sausio, mėnesį daugiabučių atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šalyje pradėti renovuoti 75 seni daugiabučiai, visiškai baigta modernizuoti – 15. „Taip sparčiai augančios renovacijos apimtys, jos spurtas, akivaizdžiai patvirtina, kad einame teisingu keliu, 2013 m. pasirinkę naują modernizavimo modelį. Šalies gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių atnaujinimo programa.

Aplinkos ministerija antradienį rengia pasitarimą dėl visuomeninių pastatų apsaugos sprogimų atveju. Susitikime dalyvaus Vidaus reikalų ministerijos, verslo atstovai, ekspertai ir projektuotojai, siekiant įvertinti tokios apsaugos poreikį ir statinių statybos pabrangimą. Vidaus reikalų ministerija siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju.

 Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) duomenimis, šiuo metu yra pasirašytos ir įgyvendamos daugiau kaip 900 rangos sutarčių, kurių bendra vertė viršija 200 mln. eurų. Iš jų 175 daugiabučių atnaujinimo projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 40 mln. eurų, yra pilnai įgyvendinti. Skaičiuojama, jog preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją šiandien sudaro apie 240 tūkst. eurų.

Dauguma senų daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., gyventojų vienu svarbiausių motyvų renovuoti namą laiko geresnes gyvenimo sąlygas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ ir Būsto energijos taupymo agentūros atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Šis tyrimas atspindi ne tik didėjantį pasitikėjimą daugiabučių modernizavimo programa – ja dabar pasitiki 70 proc.

Daugiabučių renovacijos projektai sulaukia vis didesnio šalies statybos bendrovių dėmesio. Kaip rodo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atlikta lapkritį įvykusių rangos darbų pirkimų analizė, beveik pusei (45 proc.) skelbtų šių darbų konkursų buvo pateikta po tris ir daugiau pasiūlymų. „Šalies statybų verslui renovacijos projektai tampa vis įdomesni.

Šiandien Vyriausybės patvirtinta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, kurią parengė Aplinkos ministerija, numato iki 2020 m. renovuoti ne mažiau kaip 700 tūkst. kvadratinių metrų šių pastatų ploto (470 tūkst. kv. m – centrinės valdžios, 230 tūkst. kv. m – savivaldybių viešųjų pastatų) ir ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti sąnaudas jiems šildyti.

Oksana LAURUTYTĖ Į renovuotinų daugiabučių sąrašą patekusio Šiaulių Varpo g. 27-ojo daugiabučio gyventojai nuleidžia rankas. Pasišovusių renovuoti daugiabutį gyventojų norą atšaldė suvokimas, kad renovavus namą pagal parengtą projektą jie lėšų nesutaupys, o iš vykdomos renovacijos daugiausiai naudos gaus statybininkai ir paskolą administruojanti agentūra. Pastarajai per 20 metų teks atseikėti per 0,5 mln. Lt.

Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą. Pasak KTU eksperto, jas galima sumažinti beveik perpus. Reikia nebijoti ne tik renovacijos, bet pagalvoti ir apie neišnaudotas šildymo technologijas. Primena senas amerikietiškas mašinas Šildymas ir jį lydintys mokesčiai – kasmetinis galvos skausmas senuose namuose gyvenantiems lietuviams.

Lig šiol buvo įprasta taip – socialdemokratai siūlo ir laimina PVM lengvatas, konservatoriai su liberalais – naikina. Dabar - viskas atvirkščiai. Socialdemokratai užsimojo naikinti lengvatą šildymui, kurios net dešinieji neišdrįso paliesti. Liberalai priešinasi ir teigia, kad tai – mokesčių naštos kėlimas.

Šiandien Vilniuje jau vyksta realūs daugiabučių renovacijos darbai. Renovuotų namų butų savininkai dar šiais metais galės džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Šiuos namus šiandien apžiūrėjo ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, praneša Vilniaus savivaldybė . „Džiaugiuosi, kad šiuo metu 29 namai renovuojami ar ruošiami renovacijai, nors procedūros renovacijai per daug sudėtingos, reikalaujančios daug susitarimų, dėl ko procesas užtrunka.

Patvirtintų daugiabučių renovacijos projektų skaičius artimiausiais mėnesiais turėtų priartėti prie trijų tūkstančių ribos. Nuo 2013 metų pradžios, Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, yra parengta ir suderinta arti 2500 tokių projektų. „Šie skaičiai patvirtina, kad ne vienus metus strigusį daugiabučių atnaujinimą kaip reikiant išjudino naujasis renovacijos modelis, paskatinęs savivaldybes ir pačioms stoti prie modernizavimo vairo,“ – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

„Tai, kad renovacijos darbų kokybę tikrinantys statybos priežiūros inspektoriai sulaukia daugiabučių namų bendrijų padėkų, rodo, kad valstybine priežiūra vis labiau pasitikima ir kad namai atnaujinami pagal reikalavimus“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai nuolat kontroliuoja, kaip atliekami daugiabučių modernizavimo darbai. Rugsėjo mėnesį jie patikrino 45 namus.

„Mūsų specialistai – tiek Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) darbuotojai – nenuleidžia akių nuo atnaujinamų daugiabučių. Jie nuolat tikrina, kaip vyksta darbai. Mums svarbu ne tik modernizuoti kuo daugiau namų, bet ir užtikrinti renovacijos kokybę“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.