renovacija

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Zarasų savivaldybės vadovai pristatė Vyriausybei daugiabučių renovavimo modelį, pagal kurį paskolą iš banko imtų ne gyventojai, o savivaldybės valdoma įmonė. „Norime pajudinti iš „mirties taško“ daugiabučių namų renovavimą“, – pirmadienį pristatydamas vadinamąją „Zarasų enervizijos programą“ sakė  šio rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Jis akcentavo, kad esminis skirtumas nuo dabar egzistuojančios tvarkos – gyventojams nereikėtų prisiimti finansinių įsiparegojimų bankams.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Dzū­ki­jos te­le­vi­zi­jos tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je pa­aiš­kė­jo, ku­ris Aly­taus dau­gia­bu­tis nau­ją šil­dy­mo se­zo­ną pa­si­tiks re­no­vuo­tas mies­to sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Lai­mė nu­si­šyp­so­jo Sta­ty­bi­nin­kų gat­vės 15 na­mui. Bet pen­kia­aukš­čio ben­dri­jo­je ra­do­si prieš­ta­rau­jan­čių­jų šiai re­no­va­ci­jai.

Alytaus miesto savivaldybė, siekdama paspartinti daugiabučių renovaciją, paskelbė Daugiabučių namų atnaujinimo programą, kurios finansavimu rūpinsis savivaldybė. Norint skolintis Europos banko sukauptų lėšų ir pagal JESSICA programą atsiimti 30 procentų, įsteigta viešoji įstaiga „Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūra". Vieną savaitę buvo leista gyventojams teikti prašymus pirmojo namo atnaujinimui savivaldybės lėšomis. Gautos aštuonios paraiškos, jau paaiškėjo ir bendrija laimėtoja.

Vienas didesnių daugiabučių renovacijos stabdžių – socialines pašalpas bei įvairias kompensacijas gaunantys asmenys, sakė Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Anot jo, socialiai remtini žmonės gauna dideles kompensacijas už įvairias išlaidas ir sąnaudas, todėl įtikinti juos, kad renovacijos reikia, sunku. „Nepaisant to, kad renovacijos kaštai socialiai remtiniems žmonėms yra kompensuojami 100 proc.

Toks įspūdis, kad kai kuriems oponentams gerokai sugadinau nuotaiką, neseniai paskelbęs informaciją apie tikrąją renovacijos situaciją Lietuvoje. Atvirai šnekant, sunku tuos piliečius ir oponentais traktuoti, kadangi jie kategoriškai nenori tikros informacijos nei girdėti, nei žinoti, kad nesugriūtų ilgai jų galvose statytasis kortų namelis. O kaip paskui save gerbsi be „namelio“ galvoje? Belieka vienintelis saviraiškos kelias – pykti ir tuo pykčiu viešai visus gąsdinti.

Austrų architektas Erichas Wagneris įsitikinęs – senus nerenovuojamus daugiabučius reikia arba atnaujinti, arba nugriauti. Birželio 13 dieną Šiuolaikinio meno centre įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ organizuojama architektūros konferencija. Renginio metu Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie pasaulyje vyraujančias daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros tendencijas bei jų sklaidą Lietuvoje.

Seimas vakar po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias į valstybės paramą, siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo, galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai. „Jei pasisakome už tai, kad individualių gyvenamųjų namų šeimininkai nebeturėtų likti užribyje, jeigu manome, kad jie privalo turėti tokias pat teises kaip ir daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės – įstatymą būtina priimti kuo greičiau.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo Vyriausybės parengtą daugiabučių renovavimo programą. Šalies vadovės vertinimu, būstų renovacija atskirta nuo paties tikslo - sumažinti šildymo kainas, o tesirūpinta namų sienomis, langais ir stogu, bet ne šilumos mazgais. Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė duodama interviu savaitraščiui „Veidas“. „Apie prievartinę renovaciją kabutėse ar be jų nesu girdėjusi niekur pasaulyje.

Seimo opozicijos lyderis, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad daugiabučių renovaciją išjudins tik naujas patrauklus jos modelis. „Renovaciją išjudinsime taikydami šalies gyventojams patrauklų modelį, valstybei (jos įgaliotai institucijai) perimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti kreditinių įsipareigojimų“, - teigia A. Butkevičius.

Būsto renovacija – viena iš opiausių temų. Gyventojai nenori patys mokėti didelių sumų pinigų, taip pat nenori skolintis ir įsipareigoti mokėti ilgą laiką, tačiau supranta, kad kai kurių pastatų renovacija – neišvengiamas procesas, turėsiantis naudos tiek dabar gyvenantiems, tiek norintiems pirkti ar parduoti konkrečiuose pastatuose esančius butus asmenims. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Savivaldybės pastangos renovuoti kai kurias miesto mokyklas lieka tik gražiu muilo burbulu – viešą konkursą atlikti renovacijos darbus laimėjusi statybų bendrovė „Rotonda“ ne tik dirba stulbinančiai lėtais tempais, bet ir dėl jų darbo kokybės raudonuotų nors kiek save gerbiantys statybininkai. O pačios mokyklos jaučiasi įkalintos šioje nesutarimais apaugusioje situacijoje.

40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Tai parodė speciali studija, kurią inicijavo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA). Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų renovacija. Tačiau jos tempus tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažnai stabdo visuomenės ir valstybės administracijos atstovų nepakankamos žinios šiuo klausimu.

Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.

Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo  programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.

Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas sutvarkyti avarinės būklės Tytuvėnų bažnyčią, kaip buvo tikėtasi, nepavyks. Lietuvos verslo paramos agentūra, greičiausiai bijodama, kad lėšų skyrimas neužtikrins tinkamos bažnyčios būklės, atmetė skandaluose klimpstančio viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro paraišką, rašo lrytas.lt. Sutartį su Tytuvėnų piligrimų centru pasirašiusios įmonės vadovas teigia, jog jau suteikė paslaugų už kelis šimtus tūkstančių litų.

Kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius net neabejoja, kad šis būstų renovavimo procesas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei, tik valdžia to niekaip nenori pripažinti. Dar blogiau – profesorius pranašauja, kad sovietmečiu statytų daugiabučių laukia katastrofa, o jų gyventojų – nepavydėtina ateitis, rašo „Respublika“. „Renovacija susijusi su žmonių psichologija, su didelėmis išlaidomis.

Ketvirtadienį Seime vykusioje vyriausybės valandoje parlamentarai domėjosi, ką ketinama daryti dėl įstrigusios daugiabučių renovacijos ir ar aplinkos ministras turįs planą kaip toliau vyks šis procesas.

Siekiant, kad kitą šildymo sezoną sąskaitos mažėtų, valstybė turi vykdyti visuotinę namų renovaciją, teigia Darbo partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Vienintelis dalykas, kurį mes turime daryti ir kuo greičiau - renovuoti visus gyvenamuosius namus, ir šitą atsakomybę turi prisiimti, visą krūvį turi prisiimti valstybė.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Pastaruoju metu Alytuje vykstant vietinės valdžios rengiamiems seminarams, diskusijoms dėl daugiabučių namų renovacijos iškyla valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Alytaus padalinio panaikinimo klausimas. Jo, kaip ir kitų septynių šalies padalinių, užsiimančių konsultacijomis dėl namų atnaujinimo, vadovaujantis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, turėtų nelikti nuo ateinančios liepos 2-osios.

Lietuvos futbolo klubams sėkmingai pradėjus naująjį sezoną naujose dirbtinės dangos aikštėse, sirgalių žvilgsniai po truputį krypsta į tarptautinę areną. Tikimasi, kad rudenį Lietuvos nacionalinė rinktinė jau galės rungtyniauti pagrindinius tarptautinius standartus atitinkančiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione Vilniuje, praneša LFF.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad į valstybės paramą – siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai.

„Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nežino, ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje pripažino šios partijos „šešėline“ energetikos ministre įvardyta Birutė Vėsaitė. Pasisakę LSDP organizuoto renginio ekspertai irgi siūlė kitus receptus. Svarbiausia renovuoti „Atominė elektrinė nėra panacėja.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si kel­miš­kis Ro­mual­das Jo­ku­baus­kas. Re­no­vuo­ta­me na­me gy­ve­nan­tis skai­ty­to­jas pik­ti­no­si, kad butuo­se per karš­ta.

Po kelerius metus užsitęsusios ir dėl finansavimo vis strigusios renovacijos, kaip teigė Kauno valstybinio dramos teatro direktorius ir aktorius Egidijus Stancikas, dviem metais anksčiau nei tikėtasi gali būti baigti teatro didžiosios salės renovavimo darbai. Viliamasi jau šių metų rudenį pakviesti į ją pačius ištikimiausius teatro gerbėjus.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Gyventojų pageidavimu, kaip atnaujinti blankų blokinį Alytaus daugiabutį, dalijasi dailiausio pastato Vilties gatvėje butų savininkų bendrijos valdybos pirmininkė Meilutė Lukoševičienė. „Švaistyti gyventojų lėšas būtų nepadoru“ Tapusi daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininke M.Lukoševičienė aktyviai lankė visus Alytuje vykusius susirinkimus ir seminarus, kuriuose kalbos sukdavosi apie daugiabučių namų modernizavimą, jų valdymą, priežiūrą, atnaujinimą.

Būsto remonto paslauga, nors statybos šalyje sumenkusios, visada paklausi. Konkurencinę kovą šiame segmente kelerius pastaruosius metus bendrovės pralaimi pavieniams meistrams. Mokesčių inspekcijos teigimu, šiemet padaugėjo tokių, kurie, kad galėtų imtis remontų, registruoja individualią veiklą. Išspręsti dilemą, ar remonto darbus patikėti bendrovei, ar pavieniams meistrams, vieniems padeda kaina, kitiems visų svarbiausia – darbo kokybė.

Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo Lietuva šiemet nesugebės parduoti net Apyvartinių taršos leidimų: tai Lietuvai gali kainuoti bent 500 mln. litų, rašo „Vakaro žinios“. Anot specialistų, dar rimčiau įstrigs daugelis aplinką tausojančių projektų, namų renovacija, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Kai kurie seimūnai jau įteikė ministrui reikalavimą pasiaiškinti bei rasti kaltuosius, kurie atlygintų nuostolius.

Geoterminį šildymą įsirengusi vieno Alytaus daugiabučio bendrija už šilumą moka 3 kartus mažiau nei kiti alytiškiai.Tačiau ji negali pretenduoti į Vyriausybės paramą daugiabučių renovacijai, praneša LTV „Panorama“. Alytaus centre esantis daugiabutis namas pirmasis mieste šildosi šiluma iš žemės gelmių. Už gruodį jo gyventojai mokės kone triskart pigiau nei kiti alytiškiai – po 1,90 Lt už kvadratinį metrą, gyvatuko kaina nesiekia nė 20 litų.

Vyriausybei trečiadienį galutinai patvirtinus kompensavimo tvarką, daugiabučius namus renovuojančios bendrijos pagal klimato kaitos programą galės gauti 15 proc. atliktų darbų dydžio kompensaciją, po Vyriausybės posėdžio pranešė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Norinčios nuo kitų metų sausio 1 d. gauti išlaidų kompensavimą bendrijos turės būti pasiekusios 40 proc. šilumos sąnaudų sumažinimą ir taupumo klasę „D“ bei atlikusios kompleksinę namo renovaciją.

„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.

Senos statybos daugiabučių namų gyventojai neplanuoja renovuoti savo būsto, rodo „Macroscope tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių senų daugiabučių gyventojų teigia net nesvarstę galimybės modernizuoti savo namą, o beveik penktadalis respondentų tvirtina tokia galimybe domėjęsi, bet dėl jos nesutarę su kaimynais. Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc.

Atnaujinta Butrimonių gimnazija prisistatė bendruomenei ir tiems, kurie padėjo jai atsinaujinti. Lauke sningant ir pučiant žvarbiam vėjui, kabinetuose ir koridoriuose vyravo 18-20 laipsnių šilumos. 1983 metais statytas mokyklos pastatas neatitiko higienos normų, statybos reglamentuose numatytų reikalavimų.

Vienos didžiausių Šiauliuose „Romuvos“ progimnazijos renovacija nesibaigia. Pabaigtuvės nukeltos. Statybininkai vidaus darbus baigti turėjo spalio 14 dieną, o išorės — iki gruodžio 1 dienos. Dabar žadama, kad romuviečiai į savąją mokyklą galės sugrįžti po žiemos atostogų. Paskutinis terminas Praėjusį pirmadienį dėl užsitęsusios renovacijos su statybininkais dar sykį aiškintasi. Savivaldybės ir progimnazijos atstovams rangovas — UAB „Rotonda“ dar sykį dalijo pažadus.

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Sovietmečio palikimas Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti.

Dar vienas rekordas. Jau trylika metų rekonstruojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastatų kompleksas mokesčių mokėtojams kainuos net 111,5 mln. litų, rašo „Respublika“. Dar 1999 metais pradėtas investicijų projektas „Užsienio reikalų ministerijos pastato Vilniuje J.Tumo-Vaižganto g. 2 rekonstravimas“ gali sėkmingai konkuruoti su amžiaus projektu vadinamomis Valdovų rūmų statybomis.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Rekonstruojamos K.Paltaroko gimnazijos daugiau nei 1000-iui moksleivių dar mažiausiai mėnesį teks mokysis išblaškytiems po septynias ugdymo įstaigas, o mokytojai stengsis sumušti greičio rekordus bandydami per dešimties minučių pertrauką apsikrovę vadovėliais nulėkti iš vieno miesto galo į kitą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos Šiaulių padalinio vyresniąją specialistę B. J. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo bei skyrė jai 25 MGL, t. y. 3250 litų baudą.

Vilniuje tarnybos kasdien sutvarko apie 400 m² kelio dangos, per metus tai siekia beveik 140 tūkstančių kvadratinių metrų, o tai yra keturis kartus nutiesti Gedimino prospektą. Sostinėje šiuo metu taip pat tiesiamas Vakarinis aplinkkelis, renovuojamas Gariūnų tiltas ir gatvė bei Žirnių gatvė. „Susisiekimas yra vienas iš svarbiausių miesto prioritetų, taigi kasdien dirbame – tiesiami keliai, atnaujinama dviračių, pėsčiųjų takų infrastruktūra.

Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

„Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio modernizavime, jei po to sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 41 iki 60 proc. Tokį energetinį efektyvumą pasiekia dauguma atnaujintų pastatų. Pasibaigus vasarai vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti.