reformos

Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijos „Amnesty International“, nepaisant pažadų imtis reformų, Bahreine ir toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės, pranešė BBC. Bahreinui ruošiantis ten vyksiančioms „Formulės 1“ lenktynėms, „Amnesty International“ perspėja, jog niekas neturėtų manyti, kad šalies humanitarinė krizė baigėsi. Per neramumus pernai Bahreine žuvo per 40 žmonių, o 1 600 buvo sulaikyti.

Vokietijos visuomenė sensta ir mažėja. Vyriausybė planuoja plataus spektro programą demografiniams pokyčiams sušvelninti. Svarstomas naujas socialinis mokestis vyresniems nei 25-erių metų gyventojams. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonus žmonių, tačiau, valstybinės statistikos tarnybos paskaičiavimais, maždaug už 50-ies metų jų turėtų būti apie 15 milijonų mažiau. Visuomenei mažėjant, vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, mažėja dirbančiųjų.

Septintą kartą vykusiame didžiausių Lietuvos investuotojų atstovų ir Vyriausybės susitikime  buvo įvardyti uždaviniai ir pateiktos rekomendacijos, ką būtų galima įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos. Nors šiai vyriausybei liko dirbti tik keli mėnesiai, savo rekomendacijose investuotojai ragina Vyriausybę principingai tęsti kovos su šešėliu politiką ir užtikrinti kasos aparatų įvedimą visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes.

Pedagogai sako galintys palūkėti su streikais, tačiau neatsisako tikslo stabdyti švietimo reformų, nes šios esą tiek įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos. Šį šeštadienį sostinėje vykusiame trečiajame per šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokytojų suvažiavime karčią tiesą švietimo reformos rengėjams išsakė ir Panevėžio pedagogai. Suvažiavime priimtos kelios rezoliucijos bus įteiktos šalies Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde mano, kad Kinija turi sumažinti per didelę savo ekonomikos priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, bet to, jeigu šalis įgyvendintų į rinką orientuotas reformas, juanis galėtų tapti pasauline atsargų valiuta, informuoja BBC. TVF vadovė savaitgalį pradėjo vizitą Kinijoje ir Indijoje. Kalbėdama su Kinijos politikais ir verslo lyderiais, Ch.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas ragina kruopščiau apgalvoti partijų išlaidų kontrolę.Pasak jo, svarbu ne prilyginti partijas ministerijoms ar departamentams, o efektyvinti jų finansų stebėseną. Pataisė įstatymą Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.

Žinomas investuotojas ir investicinio fondo GMO vienas įkūrėjų Jeremy Granthamas ilgame ketvirtiniame laiške investuotojams pareiškė, kad jį neramina kapitalizmo ateitis, rašo „Forbes“. „Kapitalizmas perėjo ilgą Darvinizmo bandymų ir klaidų kelią, kuris vis dar tęsiasi. Šiuo metu kapitalizmas prisitaikė prie spartaus augimo, kuris nepaiso jokių aplinkybių.

Sirijos prezidentas Basharas Assadas paskelbė, jog vasario 26 dieną vyks referendumas dėl naujos Konstitucijos, skelbia BBC. Pasak BBC korespondento, tai B. Assado vadinamo vyriausybės „reformų proceso“ dalis. Viena svarbiausių į naują Konstituciją įtrauktų reformų yra 8 straipsnio panaikinimas, kuris suteikė valdančiajai partijai „Baath“ išskirtinį „valstybės ir visuomenės lyderės“ statusą.

JAV vyriausybė siūlo milijoninį fondą, skirtą paremti reformas Arabų pavasario šalyse. Tam 2013 metų biudžete būtų numatyta 770 mln. dolerių (apie 580 mln. eurų), praneša agentūra AFP. Šiomis lėšomis Vašingtonas nori paremti reformas politikos, ekonomikos ir prekybos srityse. Diplomatų duomenimis, fondo pinigai būtų skirti permainoms Sirijoje, Jemene, Tunise ir Maroke. Valstybės departamento duomenimis, Egiptui būtų išlaikyta 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) karinė pagalba.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė savo pasitikėjimą Italijos ministru pirmininku Mario Montiu sprendžiant skolų krizę Italijoje. M. Montis „gerai startavo“ ir kovoje su krize imasi „labai efektyvių priemonių“, pareiškė prezidentas Vašingtone po pokalbių su Italijos premjeru. Jis pažadėjo svečiui, kad JAV darys viską, ką gali, kad situacija euro zonoje būtų stabilizuota.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas reikalauja referendumo dėl Rusijos konstitucijos reformos. Dešimtys tūkstančių demonstrantų nori ne tik asmenų pasikeitimo, bet ir politinės sistemos pakeitimo, rašo jis savo straipsnyje Kremliui kritiškame laikraštyje „Novaja Gazeta“. Opozicijos šalininkai Rusijoje kelis mėnesius protestuoja prieš Kremliaus politiką.

„La Repubblica“ teigia, kad per dvejus metus savo poste Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius patyrė daugiau nesėkmių nei sėkmės. Janukovičius buvo išrinktas 2010 metų vasarį. Jo prezidentavimo pradžia buvo pasitikta didžiosios ukrainiečių dalies džiūgavimu, kurie norėjo kuo greičiau užversti šalies istorijos puslapį po penkerių sunkių „Oranžinės revoliucijos“ metų. Vis dėlto, Janukovičiaus reitingas per šiuos dvejus metus smuko nuo 65 iki 25 procentų.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė, kad valstybėje pradedama politinė pertvarka ir naujas vystymosi etapas. „Mes įžengėme į demokratinio vystymosi kelią. Tad į naują etapą įžengėme kartu su atnaujintu parlamentu“, - kreipdamasis į ką tik prisiekusius deputatus sakė N. Nazarbajevas. Apie tai praneša vyriausybinė naujienų agentūra „Kazinform“. „Trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį mes pradedame politikos modernizavimu.

Derybininkai iš 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių susitarė dėl pagrindinių naujosios fiskalinės sutarties nuostatų, rašo „EUobserver“. „EUobserver“ žiniomis, derybininkai susitarė, kad Europos Komisija, kaip jau skelbta anksčiau, vykdytų „pranešimo“ funkciją, t. y. teiktų pranešimus kitos valstybės prašymu, tačiau negalėtų nutempti valstybių narių į Europos Teisingumo Teismą, jei jos į savo konstitucijas neįtrauktų fiskalinės drausmės taisyklių.

Rusų milijardierius Michailas Prochorovas, kovo mėnesį dalyvausiantis šalies prezidento rinkimuose, pateikė savo vertinimą dėl pastarojo laiko įvykių Rusijoje. Pasak jo, masiniai mitingai, vykę praeitų metų gruodžio mėnesį, paženklino „valdomosios demokratijos eros“ pabaigą. Šaliai reikalingos permainos, ir jos neišvengiamai įvyks.

Milijardierius Michailas Prochorovas ketvirtadienį paskelbė savo manifestą, kuriame teigia, kad, jei bus išrinktas Rusijos prezidentu, daugelyje sričių pradės reformas.

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

Naujoji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama Mariano Rajoy, rengiasi priimti savo pirmuosius įstatymus – dėl algų įšaldymo, verslininkų palaikymo ir pensijų indeksavimo, pirmadienį pranešė Ispanijos pirmoji vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria. Pasak jos, valstybės įstaigų etatų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių, skirtų stabilizuoti ekonominę situaciją šalyje.

Paskutinis, rekordiškai trumpas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo metinis pranešimas, kurio metu jis paskelbė apie didelės politinės reformos pradžią, ekspertams ir žiniasklaidas sukėlė dviprasmiškas reakcijas. Nors buvo kalbama apie plačią liberalizaciją ir perėjimą prie politinės konkurencijos, reforma įsipaišo ir į dabartinio režimo siekių išlaikyti valdžią rėmus, o taip pat nukreipta į į gatves išėjusių protestuotojų nuraminimą.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Laikinasis Graikijos ministras pirmininkas Lucasas Papademosas ragino parlamento narius pritarti struktūrinėms reformoms ir dėl recesijos kaltino ankstesnę ekonomikos politiką, praneša BBC. Kalbėdamas apie savo vienybės vyriausybės programą L. Papademosas sakė, kad svarbiausia gauti kitą gelbėjimo priemonių paketą. Be to, ministras pirmininkas treigė, kad Graikija privalo padidinti savo mokesčių bazę ir kovoti su paplitusiu vengimu mokėti mokesčius.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį pabrėžė, kad Gruzija priartėjo prie integracijos į Aljansą ir ragino tęsti reformas, praneša „RIA Novosti“. „Po mūsų susitikimo Bukarešte Gruzija labai priartėjo prie NATO“, – sakė A. F. Rasmussenas per NATO ir Gruzijos komisijos susitikimą ir pridūrė, kad reikia dar daug nuveikti. NATO susitikimas Bukarešte 2008-asiais atvėrė duris Gruzijos prisijungimui prie Aljanso ir A. F. Rasmussenas patvirtino šį sprendimą.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Italija artėja prie istorinio įvykio. Tačiau šaliai gresia politinė nežinomybė po to, kai ministras pirmininkas Silvio Berlusconis sutiko atsistatydinti. Jo centro dešiniųjų partija ragina pradėti rinkimus, o opozicija – kuo greičiau sudaryti nacionalinę vyriausybę.

Suomijos vyriausybės vadovas Jirkis Katainenas (Jyrki Katainen) paragino smarkiai prasiskolinusią Italiją nesitikėti pagalbos iš euro zonos valstybių ir savo problemas energingai spręsti pačiai, praneša agentūra AFP. „Sunku įsivaizduoti, kad Europa turėtų priemonių tempti ant savo pečių visas italų skolas, - pareiškė premjeras antradienį parlamente Helsinkyje.

Europos Sąjunga pareikalavo iš Italijos premjero Silvio Berlusconio sparčių ekonominių reformų, tačiau šalies vyriausybės nuomonės dėl siūlomų priemonių išsiskyrė. Europos lyderiai, vadovaujami Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, pareikalavo iš S. Berlusconio pateikti konkrečius planus dėl ekonomikos augimo spartinimo ir didžiulės šalies skolos mažinimo per trečiadienį vyksiantį viršūnių susitikimą Briuselyje.

NATO vis dar pasiruošęs Gruzijai ir Ukrainai suteikti narių statusą su sąlyga, kad jos vykdys reformas, praneša „RIA Novosti“, remdamasi NATO generalinio sekretoriaus padėjėju. Gruzijos derybos su NATO dėl narystės aljanse prasidėjo 2006 metais. 2008 metų balandį per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte Gruzijai ir Ukrainai buvo suteikta galimybė įstoti į NATO su sąlyga, kad šios šalys pradės vykdyti reformas kariuomenės ir politikos srityse.

Reitingų agentūra „Moody's“ gali peržiūrėti Prancūzijos skolinimosi reitingą, šiuo metu siekiantį aukščiausiąjį AAA lygį, jeigu šalies vyriausybei nepavyktų sėkmingai įgyvendinti finansinių ir ekonominių reformų. Apie tai teigiama metinėje agentūros ataskaitoje, skirtoje Prancūzijos ekonomikai. Dokumente pabrėžiama, kad finansinis Prancūzijos stabilumas pastebimai nusilpo, kaip ir kitų euro zonos šalių, išgyvenančių ekonominės krizės padarinius. Dėl to pablogėjo Prancūzijos skolos parametrai.

Lenkijos įvykius atidžiai stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis portalui „Balsas.lt sakė esąs nustebintas premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymais dėl santykių su kaimynine Lenkija ir santykių su šia šalimi perspektyva. „Keista, kad mūsų premjeras kalba apie bendradarbiavimą su D. Tusko vyriausybe būsimuoju laiku.

Vienintelis įmanomas kelias siekiant Gruzijos europinės integracijos priklauso nuo šalies pasiryžimo tęsti vidinių reformų įgyvendinimą ir perimti europines normas, teigė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, JT būstinėje susitikusi su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu. Prezidentė dalyvauja JT Generalinės Asamblėjos debatuose Niujorke.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas trečiadienį dviejuose Rusijos laikraščiuose paskelbtame straipsnyje teigia, kad Rusijai gresia nestabilumas ir liūdna ateitis, jei šaliai nepavyks įvykdyti politines reformas ir sumažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. M. Gorbačiovo raginimas imtis permainų sutampa su vis dažnesniais susirūpinusių intelektualų perspėjimais.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Gruzijos finansų ministras Dimitrijus Gvindadzė ir Pasaulio banko Pietų Kaukazo regiono direktorius Asadas Alamas ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl 40 mln. dolerių lengvatinės paskolos skyrimo Gruzijai – šios lėšos bus skiriamos valstybėje vykdomoms reformoms palaikyti, praneša šalies Finansų ministerija.

Graikijoje prasidėjo nauji streikai prieš reformas, kuriomis vyriausybė nori išvest šalį iš skolų krizės, praneša agentūra AFP. Taksi bendrovės 48 valandas iki trečiadienio streikuos prieš dereguliaciją jų sektoriuje. Tuo tarpu mokesčių tarnybos ir muitinės pareigūnai skelbia streiką dėl premijų mažinimo. Profsąjungų duomenimis, dėl premijų sumažinimo šių darbuotojų darbo užmokestis nuo 2010 metų gegužės jau smuko 30 proc.

Graikijoje ketvirtadienį streikuoja taksistai ir gydytojai, protestuodami prieš šalies vyriausybės reformas. Taksistai paskelbė 24 valandų streiką, reikalaudami atšaukti vyriausybės parengtą naująjį įstatymo projektą dėl licencijų dirbti šioje srityje.

Kinija gali paspartinti pasaulio ekonomikos augimą įgyvendindama reformas, skirtas skatinti vidaus vartojimą ir sumažinti šalies priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, pirmadienį viešėdamas Pekine sakė Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, informuoja „Associated Press“. Po susitikimo su Kinijos valdžia R. Zoellickas sakė, kad Pasaulio bankas bendradarbiauja su Pekinu ir ketina rasti būdus, padėsiančius subalansuoti antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini žengė toliau nei katastrofinės ekonomikos nuosmukių prognozės. Dabar jis teigia, kad grėsmė kyla pačiam kapitalizmui, rašo Izraelio verslo dienršatis „Globes“. Jis taip pat mano, kad sukilimai, kurie sudrebino valstybes nuo Azijos iki Vidurio Rytų ir pasiekė Europą, netrukus dar labiau išplis.

Praėjus penkioms dienoms po to, kai Čilėje paaštrėjo protestai prieš trūkumus švietimo sistemoje, antradienį šalies sostinėje dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves. Policijos duomenimis, čia neišvengta pavienių susirėmimų. Saugumo pajėgos Santjage prieš jaunuolius, norėjusius žygiuoti prie prezidento rūmų, panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Jaunuoliai statė barikadas, padegė statybines medžiagas bei mažiausiai vieną automobilį.

Šiaurės Korėjos vadovybė griežtai atmeta raginimus imtis reformų ar atverti tarptautiniu mastu izoliuotą šalį. Tai nėra būdas valstybei įveikti ekonomines problemas, rašo partinis laikraštis „Rodong Sinmun“. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad Šiaurės Korėjos ekonomiką yra ištikę sunkumai. Dar prieš kelis dešimtmečius komunistinės Šiaurės planinė ekonomika buvo stipresnė nei Pietų Korėjos. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ekonominės problemos paaštrėjo.

Per mėnesį policijos tarnybą palieka iki dešimties pareigūnų. Policijos departamento duomenimis, sausį dirbo 10 738 statutiniai pareigūnai, 768 karjeros valstybės tarnautojai, 1916 – pagal darbo sutartį. Liepos pirmą dieną šis skaičius sumažėjo 731 pareigūnu. Daugelis palieka tarnybą atėjus pensijiniam amžiui. 42–50 metų pareigūnai priversti palikti tarnybą, nors yra sveiki ir darbingi. Ypatingai sparčiai retėja Kriminalinės policijos pareigūnų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad su milžiniškomis Graikijos skolomis galima susitvarkyti, tačiau jos balansuoja ant peilio ašmenų, informuoja BBC. TVF misijos Atėnuose vadovas Paulas Thomsenas sako, kad, turint omenyje situaciją, Graikiją turi laikytis reformų programos. Tokie P. Tomseno komentarai pasirodė po to, kai Didžiosios Britanijos vicepremjeras ir Liberalų demokratų partijos lyderis Nickas Cleggas pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Graikijos skolų krizės.

Visos be išimties užsienio šalys, o kartu ir Lietuva po truputį bando atsitiesti po pasaulio finansų krizės. Nepaisant įvykusio stabilizavimo, negalime sakyti, kad finansų krizė jau baigėsi. Prasidėjusi JAV būsto paskolų rinkoje, ji išplito į daugelio išsivysčiusių šalių bankų sektorių, o po to peraugo į šalių valstybės skolų krizę. Jos nepavyksta įveikti iki šiol. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Stasys Kropas.

Trečiadienį Egipto valdžia pranešė, kad daugiau nei 650 aukštesnių pareigūnų privalės pasitraukti iš policijos tarnybos. Šis drastiškas sprendimas buvo priimtas po protestų demonstracijų, per kurias buvo reikalaujama reformuoti šalies pajėgas, kurios yra kaltinamos dėl aktyvistų žūčių per protestus prieš buvusį šalies prezidentą Hosni Mubaraką.