reformos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija, supykusi dėl koalicijos partnerių sprendimų, dažnai sako, kad jie dirba mažumos Vyriausybės sąlygomis. Palaikymo tam tikriems sprendimams ieškodami ir opozicijoje. Visgi, valstiečiai aštrių kritikos strėlių sulaukė ir iš Prezidentės. Ji, skaitydama metinį pranešimą, kritikavo valdančiųjų sumaištį ir politinės valios stoką.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. „Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai.

Ketvirtadienį, Seimo posėdyje, valstiečiams pavykus pasiekti užsibrėžtus tikslus – sugriežtinti alkoholio kontrolę, valdantieji spaudė vieni kitiems rankas ir džiaugėsi. Tačiau pažiūrėjus į Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą, akivaizdu, kad džiaugtis įveiktais darbais dar gana anksti. Vien per likusį šių metų pusmetį planuojama daug esminių reformų. Jos, anot Mykolo Romerio universiteto docento S.Spurgos, valdantiesiems bus sunkiai įgyvendinamos.

Žmonės žino, kad norint gerai jaustis, reikia derinti maisto produktus. Norint gražiai atrodyti, reikia derinti drabužius, spalvas. Dar juos reikia derinti prie savo figūros ir metų laiko. Politikams derėtų žinoti, kad norint pasiekti deklaruojamų tikslų, reformas irgi reikia derinti. Derinti tarpusavyje, derinti prie aplinkos. Nes nesuderintos reformos gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikėtasi. Kartais – visai priešingų. Lietuvoje reformos derinamos prastai.

Premjeras Saulius Skvernelis savo reitingų smukimą sieja su sprendimais švietimo, sveikatos, valstybės valdymo srityse. Balandį premjerą palankiai vertino 60 proc. šalies gyventojų, šešiais procentiniais punktais mažiau nei mėnesiu anksčiau, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Jau beveik pusmetį dirbantis naujosios valdžios aparatas dar truputį stringa. Vieniems trukdo patirties trūkumas, o kitiems prieš arklį statomas vežimas, tikina tv3.lt naujienų portalo kalbinti ekspertai.

Nacionalinę šių metų reformų darbotvarkę pristatę Ministrų kabineto atstovai sulaukė aštrios kritikos. Anot Europos reikalų komiteto narių, darbotvarkė nepamatuota, per daug lakonišką ir tikrųjų darbų ir problemų nė neįvardijanti. Kritikos susilaukė ir Vyriausybė neprisiimdama atsakomybės ir neįvardindama pagrindinių reformų. Nacionalinė 2017 metų reformų darbotvarkė buvo parengta remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis apie esmines mūsų šalies problemas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Maždaug po pusmečio paaiškės, kokia bus Lietuvos pašto skyrių pertvarka, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, vasarą bus apsispręsta, kuriuo keliu eiti - tęsti pradėtą reformą ar daryti kitokius pokyčius. „Įvertinsime, kuriuo keliu reikėtų eiti.

Gabrielius Landsbergis žada paramą Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sprendimams. Konservatorių lyderis pagaliau įvardino, kokiose srityse ši parama ir palaikymas bus teikiamas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio pažadai remti strategines reformas rodo, jog opozicija veikia konstruktyviai. „TS-LKD vadovų toks sprendimas rodo pragmatiškos, atsakingos ir konstruktyvios opozicijos buvimą. Kalbame apie subrendusias reformas, kurias reikia daryti“, - LRT radijui antradienį sakė premjeras.

Inicijavus aukštojo mokslo reformą, reikia kalbėti apie jo kokybę, o ne aukštųjų mokyklų kiekį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, aukštųjų mokyklų kiekis paaiškės, realiai pradėjus reformą. „Pirmiausiai, manau, kad reikia pradėti apie švietimo ir aukštojo mokslo kokybę kalbėti, o ne apie kiekį. Ne nuo kiekio reikia pradėti.

Rusijos ekonomika buksuoja labiau nei Sovietų Sąjungos stagnacijos laikais, o to pagrindinė priežastis – valdžios nenoras imtis esminių reformų, teigė Maskvoje vykstančiame „Gaidaro forume“ kalbėję ekonomistai. „Mes patekome į ilgą sulėtėjimo ciklą, kurio priežastys – ne vien tik naftos kainų kritimas ar sankcijos.

Rinkimų sistemos reformos Seimas greičiausiai imsis pavasarį, nes rudens sesijoje tam nebeliks laiko, sako Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė. Ji su darbo grupe įregistravo dar praėjusią kadenciją parengtą Rinkimų kodekso projektą. Pasak R.Baškienės, šio projekto pagrindu parlamentas pradės svarstymus dėl rinkimų pertvarkos, tačiau jo turinys turėtų keistis iš esmės.

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės pasitraukimas – reikšmingas ženklas visems. Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas „Coca–Colos“ istoriją stebėjo nuo pat pradžių.

Policijos vadovybė turi prisiimti atsakomybę už policininko žūtį Telšių rajone, nes ji neskiria pakankamai dėmesio ir resursų pareigūnų saugumui užtikrinti, sako Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė. „Atėjusi nauja policijos vadovybė nesugebėjo įvykdyti susitarimų, kurie buvo pasiekti su profesinėmis sąjungomis per šakos sutartį, kad tikrai būtų siekiama saugios ir sveikos darbo vietos policijos pareigūnui.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Seimas trečiadienį galutinai leido nuo 2017 metų pradėti socialinio draudimo sistemos reformą, numatančią „Sodros“ įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto.  Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Graikų įstatymų leidėjai vėlai priėmė prieštaringai vertinamą pensijų reformų ir mokesčių padidinimo aktų paketą, kad užsitikrintų kitą trūks plyš reikalingą finansinio gelbėjimo išmoką. Itin nepopuliarios priemonės, dėl kurių tūkstančiai žmonių anksčiau dieną protestavo prie parlamento, buvo priimtos valdančiajai koalicijai, kuri turi nedidelę daugumą 300 vietų parlamente, priklausančių parlamentarų balsais.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas yra pasirengęs diskutuoti apie alternatyvas šalies siūlomoms Europos Sąjungos reformoms įgyvendinti, sako britų Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas. „Mes norime išgirsti mūsų partnerių turimas idėjas apie tai, kaip įgyvendinti kai kuriuos iš šių uždavinių kitais būdais“, – ketvirtadienį Vilniuje susitikęs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sakė D.Lidingtonas.

 Vizito Ukrainoje metu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su šalies premjeru Arsenijumi Jaceniuku. Abejų šaliu Vyriausybių vadovai kalbėjosi apie situaciją šalyje, aptarė vykdomas reformas siekiant integracijos į Europos Sąjungą (ES), taip pat diskutavo apie dvišalę partnerystę.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorių taryba patvirtino 1,7 mlrd. JAV dolerių išmoką Ukrainai, palankiai įvertinusi Kijevo vykdomų ekonominių reformų ataskaitą, teigiama TVF pranešime. 17,5 mlrd. dolerių vertės, ketverių metų trukmės Ukrainos kreditavimo programą, ekonominei padėčiai šalyje stabilizuoti ir augimui skatinti, TVF patvirtino kovą ir netrukus suteikė pirmąją, 5 mlrd. dolerių dydžio išmoką.

Vėl nerami naktis Atėnuose. Graikijos parlamentarai naktį beveik nemiegojo. Jie kone iki ryto ginčijosi, ar pritarti reformoms. Galiausiai nuspręsta pasisakyti „už". Tačiau parlamentarų sprendimą nepatenkinti ir taupyti nenorintys graikai pasitiko tūkstantiniais protestais. Daugiausiai bedarbiai, pensininkai, studentai, nepritariantys, taupymo reformoms, mėtė į vyriausybės pastato prieigas Molotovo kokteilius. Skelbiama, kad šiame proteste dalyvavo apie 6000-čiai žmonių.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį anksti ryte patvirtino įstatymo projektą dėl griežtų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, rodo oficialūs rezultatai. Kaip parodė galutinis skaičiavimas, už kreditorių reikalaujamas priemones parlamente, prie kuriuo susirinkę protestuotojai susirėmė su riaušių policijos pajėgomis, balsavo 229 įstatymų leidėjai, joms nepritarė 64, o dar šeši susilaikė.

 Lietuva turi draugiškai padėti Graikijai, bet broliškai pareikalauti iš jos atsakomybės, trečiadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama euro zonos finansinę paramą Atėnams mainais už mokesčių ir pensijos reformas. „Turime padėti, turime draugiškai paremti, bet seseriškai ir broliškai pareikalauti atsakomybės, ir šitą Lietuva daro“, - žurnalistams per vizitą Italijoje sakė prezidentė. „Euro zona yra tokių valstybių sąjunga, kuri, kai yra bėda, vienai kitai padeda.

Graikijai pasiekus su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje ir turės imtis griežtų taupymo priemonių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dabartinis susitarimas reiškia prastesnių sąlygų Graikijai išsiderėjimą, nei šaliai buvo siūloma prieš paskelbiant referendumą.

 Įsibėgėjant Europos Sąjungos (ES) Dvynių programos projekto „Parama Moldovos Respublikos valstybės tarnybos modernizavimui pagal ES gerąją praktiką“ įgyvendinimo darbams, 2015 m. balandžio 16 dieną Kišiniove surengta projekto atidarymo konferencija. Šis projektas – pirmasis laimėtas Lietuvos savarankiškai, be partnerių pagalbos.

 Ukrainos ekonomikos ministru beveik du mėnesius dirbantis lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius sako, kad jam jau pavyko pradėti kai kurias reformas žemės ūkio ir energetikos srityse - dėl jų į valstybės biudžetą bus grąžintos milijardinės sumos. A.Abromavičius teigia, kad kovoti su korumpuota sistema yra sudėtinga, tačiau jis tikisi, jog numatomos didelės ir skubios struktūrinės ir verslo reguliavimo pertvarkos duos vaisių.

Jungtinio imtynių pasaulio organizacija (UWW) toliau tęsia reformas. Praėjus daugiau nei keturiasdešimčiai metų priimti sprendimai, kurie iš esmės keis imtynių sporto veidą. Jau artimiausioje ateityje keisis imtynių teisėjų ir pačių atletų apranga, o imtynių kilimas bus perdažytas į naujas, įmantresnes spalvas. Į užmarštį nukeliaus tradicinės imtynių kilimų spalvos - geltona ir raudona. Imtynių varžybose tokios spalvos debiutavo 1972 metų Miuncheno olimpinėse žaidynėse.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentė įvertino, kad prokuratūroje įvyko reikšmingų pokyčių, ištirta daugiausia per per visą Nepriklausomybės laikotarpį nusikalstamų veikų, tačiau taip pabrėžė, kad prokuratūros sistema privalo toliau keistis.

Susitikimu su Moldovos Ministru Pirmininku Iurie Leancă Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 2 dieną baigė vizitą Kišiniove, kurio metu išreikšta parama eurointegracines reformas aktyviai įgyvendinančiai Moldovai – reikšmingų laimėjimų pasiekusiai Europos Sąjungos Rytų partnerei. „Moldova žengia priekyje įgyvendindama eurointegracines reformas.

Britų rinkėjai pesimistiškai vertina ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) galimybes iškovoti Europos Sąjungos (ES) reformas, kurios, pasak šalininkų, yra labai svarbios siekiant įtikinti britus likti Bendrijoje, rodo sekmadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai. Maždaug 42 proc. „YouGov“ apklausos respondentų netiki, kad ES bus pasirengusi grąžinti kokias nors galias bloko narėms, o kiti 29 proc. mano, kad Didžioji Britanija galės laimėti tik nereikšmingų nuolaidų.

Sveikatos sektoriui visada trūko pinigų, bet nė viena pertvarka nesukėlė tiek chaoso kaip dabar. Pokalbio apie vykstančią jau kažkelintą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką, apie jos skaudulius ir problemų sprendimo būdus balsas.lt pakvietė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę. Balsas.lt: – Pradėkime nuo to, ką viešai visi smerkiame, o tyliai beveik kas ketvirtas, kaip rodo apklausos, darome, – apie pacientų dovanas gydytojams, kurios tapo kone tradicija.

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra toks - tuo metu kai dauguma lietuvių baiminasi, kad kitais metais įvedus eurą kainos pakils, Europos politikai sprendžia visai priešingą „problemą“ – jie kovoja su per mažomis kainomis.

Tik vienas žmogus – Aušra Maldeikienė drįso pasakyti, kad tas farsas, pavadintas debatais tarp kandidatų į prezidento postus buvo „adaptuotiems mokiniams“ skirtas kvailas ir primityvus pasirodymas. Kvailas, nes ir laidos vedėjas buvo juokingas – akivaizdžiai diletantas. Apie ekonomiką suprantantis, kaip Graužinienė apie demokratiją ir tai, kad mandatas dar nesuteikia teisės daryti ką nori – kitaip tai iš viso ne demokratija.

Rytų partnerėms gali atsiverti 500 mln. Europos Sąjungos gyventų rinka, jeigu jos įvykdys ekonomines ir politines reformas, teigia Europos investicijų banko viceprezidentas Wilhelmas Moltereras (Vilhelmas Moltereras). "Pagrindinis ES pasiūlymas toms partnerėms, kurios atitinka reikalavimus, yra visiškas priėjimas prie 500 mln. vartotojų rinkos. Ši artima ekonominė integracija turėtų eiti petys į petį kartu su padidintu politiniu bendradarbiavimu.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį. Iš pradžių pasidžiaukime.

Prieš daugiau nei dešimtmetį, vienas prestižinių Jungtinės Karalystės (JK) verslo žurnalų dabar didžiausią Europos ekonomiką vadino „Europos ekonomikos ligoniu“. Paradoksalu, tačiau tuomet dažnai pajuokiamas archaiškas Vokietijos ekonomikos ritmas, grįstas gamyba ir eksportu, šiuo metu laikomas vieninteliu išsigelbėjimo ratu. Didžiuojasi darbo rinka Finansų krizės įkarštyje, didžiosioms Europos ekonomikoms ėmus stačia galva nerti į recesiją, Vokietijos stabilumas sužavėjo ne vieną ekonomistą.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff penktadienį pareiškė palaikanti politines reformas, kurių reikalavo per visą šalį nuvilnijusios protestų bangos dalyviai, pasipiktinę, kad didelės lėšos skiriamos prabangiems sporto renginiams, nors futbolo pasaulio vadovas pareiškė, kad šios šalies surengtas Konfederacijų taurės turnyras yra „visų laikų geriausas“. D. Rousseff susitiko su pilietinės visuomenės atstovais po savaitę trukusių derybų tarp išrinktų pareigūnų, profsąjungų ir partijų lyderių, tikin...

Tarptautinė imtynių federacija (FILA) tęsia reformas. Naujos sudėties administracija vykdo pažadus, duotus Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomajam komitetui. Vienas pagrindinių įsipareigojimų – koreguoti imtynių taisykles, praneša imtynes.lt. Penktadienį FILA išplatino naujų imtynių taisyklių redakciją. Naujos taisyklės numato du kėlinukus po tris minutes vietoj dviejų arba trijų kėlinukų po dvi minutes. Nuo šiol abiejų kėlinukų taškai yra sumuojami. Visiškai atsisakyta burtų.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Europa privalo reformuotis, ir tai turi daryti greitai, teigia Europos Komisija (EK) ir ragina Europos Sąjungos (ES) nares didžiausią dėmesį sutelkti į jaunimo nedarbo problemą. Lietuvai EK daugiausia siūlo reformuoti darbo, pensijų, socialinės apsaugos, mokesčių sistemas. „Europai reikia sutarti dėl politikos, kuri būtų gera ne tik Sąjungai, bet ir kiekvienai valstybei narei, - žiniasklaidai sakė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva, Lenkija, Danija ir Olandija ragina Ukrainą imtis radikalių politinių ir teisinių reformų, jeigu ši lapkritį Vilniuje ketina su Europos sąjunga (ES) pasirašyti asociacijos partnerystės sutartį. Derybas su ES dėl sutarties Ukraina baigė beveik prieš pusantrų metų, tačiau prezidentui dar teks atlikti nemažai namų darbų, kuriems, pasak keturių šalių diplomatijos vadovų, belikę trys mėnesiai.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Iš Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimų nusprendusi pasitraukti europarlamentarė Laima Andrikienė teigia savo rinkimų kampanijoje pabrėžusi: konservatoriams būtinas atsinaujinimas ir modernizavimas. LRT televizijos laidos „Savaitė“ pašnekovė taip pat pastebi partijos vidinės komunikacijos trūkumus: esą partijos viduje daugėja biurokratiško ir formalaus gyvenimo, nebėra tarpusavio dialogo.