reforma

Trečiadienį Briuselis paskelbs kol kas aiškiausią signalą, kad taupymo politika gali švelnėti. Tai leis penkioms didžiausioms ES šalims viršyti deficito lubas ir vykdyti ryžtingesnes reformas, praneša „The Financial Times“. Metiniame sprendime dėl 27 ES šalių biudžeto Prancūzijai, Ispanijai ir Olandijai bus leista viršyti 3 proc. deficito limitą. Briuselis taip pat atleis Italiją nuo fiskalinės stebėsenos, nepaisant naujojo premjero sprendimo atšaukti savo pirmtako mokesčių reformas.

Darbo partijos (leiboristai) neįtikino Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymai, todėl „darbiečiai“ nusprendė pateikti savo sprendimus. Tarp jų – naujos „Sodros“ įmokų lubos, padidintos neapmokestinamos darbo pajamos ir PVM lengvatos būtiniausioms kasdienėms vartojimo prekėms. Darbo partija trečiadienį pateikė savo pasiūlymus mokesčių srityje.

 Pasaulio vyriausybės ieško būdų, kurie leistų užkirsti kelią teisėtoms mokesčių vengimo schemoms. Į dienos šviesą iškyla faktai apie tokių bendrovių kaip „Apple“, „Amazon“ ar „Google“ mokestinės naštos susimažinimą, rašo BBC. Šios bendrovės nenusižengia jokiems įstatymas, tačiau pasinaudodamos sudėtingomis teisinėmis ir buhalterinėmis schemomis sugeba išvengti daugybės mokesčių. Sunkmečiu toks elgesys ėmė kelti nepasitenkinimą visuomenėje.

 Prieš ketverius metus Lenkija didžiavosi tapusi vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri atsilaikė prieš visuotinį nuosmukį ir toliau demonstravo ekonomikos augimą. Šiandien nuotaikos kaimyninėje valstybėje kur kas kuklesnės. Lenkijos išskirtinumas baigėsi, kol kas šalis išvengė recesijos, tačiau pirmas šių metų ketvirtis ekonomikos augimo atžvilgiu buvo kuklus. BVP ūgtelėjo vos 0,4 proc.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį vykusiame posėdyje ir vėl nepritarė naujai viešojo transporto tvarkai mieste. Sprendimui nepritarta vieno balso skirtumu. Už projektą balsavo 19 tarybos narių, 12 balsavo prieš, 8 susilaikė. Tai antras kartas, kai miesto tarybai pateikiamas svarstyti projektas dėl tvarkos, pagal kurią reorganizavus sostinės viešąjį transportą į naująją sistemą turėtų būti įjungiami ir privatūs vežėjai.

Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu. Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.

Šiuolaikiniai kariniai konfliktai parodė, kad pranašumas ore yra vienas iš svarbiausių dalykų, todėl visada įdomu atidžiau pažvelgti į tai, kas įvairiose valstybėse vyksta karinės aviacijos srityje. Lietuvai šiuo atveju aktualiausia yra Rusijos, kurios naikintuvai mėgsta panervinti šalies/NATO oro gynybos sistemą, praktika.

 Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai neįmanoma, nes išradingieji jau sugalvojo kone visus būdus, kaip nupešti nuo mokesčio mokėtojo plunksnas, kad šis kuo mažiau gagentų. Apmokestinamos ir pajamos, ir išlaidos, ir turtas, ir būsimos pajamos, ir net skolos.

Vilniaus miesto tarybos daugumos vykdoma viešojo transporto pertvarka neatitinka gyventojų lūkesčių. Tuo įsitikinęs Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas. Pasak antradienį susirinkusių Artūro Zuoko inicijuojamos reformos priešininkų, pertvarka gali privesti prie visiško chaoso sostinės viešojo transporto sistemoje. Liepos 1 d. – chaosas Vilniuje? Trečiadienį Vilniaus savivaldybės taryboje turėtų būti svarstoma A. Zuoko inicijuojama sostinės viešojo transporto reforma.

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

Šeštadienį Kaune į pakartotinį suvažiavimą rinksis partijos "Drąsos kelias" nariai. Suvažiavimas bus uždaras - į jį įleidžiami tik partijos nariai. Suvažiavimo programoje numatyta keisti partijos įstatus, tačiau "Drąsos kelio" pirmininkas Jonas Varkala teigė, kad šie bus "ne keičiami, o pildomi". Po to, kai partijos suvažiavimas prieš dvi savaites žlugo nesusirinkus kvorumui, svarstoma papildyti nuostatus sankcijomis partijos suvažiavimus ignoruojantiems koordinacinės tarybos nariams.

 Liuksemburgas ketina praskleisti bankinės paslapties skraistę ir nuo 2015 metų teikti daugiau informacijos apie savo bankų sąskaitų duomenis kitoms ES valstybėms, praneša BBC. Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio teigimu reformos bus įgyvendintos po dviejų metų. ES narės tikisi, kad šis veiksmas padės sumažinti mokesčių vengimą ir padidinti skaidrumą bankų klientų tarpe. Liuksemburgas yra viena mažiausių ES valstybių, kurioje gyvena vos 500 tūkst.

Pirmadienį, balandžio 8 d. naujienų agentūros patalpose surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus vežėjų asociacija kartu tu Seimo ir savivaldybės nariais ne tik pateikė kitokį Vilniaus miesto savivaldybės vykdomos viešojo transporto sistemos reformos vertinimą, bet ir tapo naujos sparnuotos frazės autoriais, pramindami nuo liepos 1 d. turintį įsigalioti pertvarkos planą oranžiniu abonentiniu modeliu. Artūras Skardžius, Saulius Matulionis ir Vidas Urbonavičius (nuotr. Fotodiena.

Vilniečiams reikia greičio, kurį esą dar šią liepą užtikrintų viešojo transporto pertvarka. Žaliosios greitųjų maršrutų linijos, viešasis transportas keturgubai dažniau nei dabar, nestoviniuojantys prie raudono šviesaforos signalo, nauji ekologiški autobusai spalį – tokį scenarijų dėlioja Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Iš vieningos sostinės viešojo transporto sistemos mikroautobusai esą nestumiami, bet sutartys su kai kuriais privačiais vežėjais jau nutrauktos.

Antros pakopos pensijų sistema neišgydys nuo visų ligų, bet padės išlaikyti pensijų dydį panašiame lygyje, koks yra dabar,  rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas apie Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms. Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos ministro dėmesio centre. Šalies sveikatos apsaugos sistema vis dar nesustyguotas instrumentas. Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus vienas po kito keitėsi sveikatos apsaugos ministrai – dabartinis Vytenis Povilas Andriukaitis suskaičiavo, kad jis jau septynioliktas. Kiekvienam naujam ministrui bandant derinti savaip, sistema vis strigo, neskambėjo darna ir susiklausymu.

Privataus verslo rėmimas valstybės sąskaita pasiekė patologinį lygį. Tai įvairios dotacijos, pirkimai, koncesijos, nuomos, partnerystės ir pan. Tikrai nesame prieš valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą, partnerystę su privačiu, tačiau nauda turi būti abipusė. Dabar gi privatus verslas įvairiausiomis formomis tik iščiulpia valstybės, t.y. visos visuomenės biudžeto pinigus. Ne išimtis ir kurpiamos pensijų reformos su vadinamais privačiais pensijų fondais.

Šią savaitę buvo žadėta visuomenei plačiau paaiškinti, kaip keičiasi pensijų kaupimo sistema, tačiau panašu, kad valdantieji dar neturi aiškios pozicijos, kokios krypties turi būti pensijų reforma. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai siūlo ryžtingai nukirsti privačių pensijų kaupimo fondų maitinimo iš „Sodros“ ir valstybės bambagyslę.

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės. Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tvirtina, kad įgyvendinus teismų reformą, kurią tikimasi užbaigti vėliausiai 2015 metais, ir atitinkamai pataisius įstatymus, atsiras galimybė ne tik tolygiau paskirstyti teisėjų krūvius, bet ir paspartinti bylų nagrinėjimą. ,,Teisėjų krūviai dideli, bet turbūt su teismų reforma pavyks tuos krūvius proporcingiau paskirstyti“, - aiškino J. Bernatonis.

Lietuvos studentų sąjunga, gindama studentų interesus, kreipėsi į Vyriausybę dėl kritiškai vertinamos vakar patvirtintos 2013-ųjų metų studijų finansavimo tvarkos. Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Vienas seniausių ir liberaliausių pasaulio savaitraščių „The Economist“ retai pagiria valstybes, turinčias aukštus mokesčių tarifus ir dideles valdžios sektoriaus išlaidas. Tačiau šią savaitę Šiaurės valstybės – Danija, Švedija, Norvegija ir Suomija – pristatomos kaip pavyzdinės valstybės, sugebėjusios sumažinti perskirstymą per biudžetą, skatinti konkurenciją teikiant viešąsias paslaugas ir aptirpdyti valstybės skolą neprarandant „gerovės valstybių“ etiketės.

Pirmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku, vidaus reikalų ministru Juozu Bernatoniu ir Teisėjų tarybos pirmininku, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Gintaru Kryževičiumi aptarė teismų reformos eigą bei tai, kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų paspartintas bylų nagrinėjimas teismuose.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) sieks, kad planuojamai imigracijos reformai būtų pritarta per ateinančius šešis mėnesius. "Aš garantuoju, kad to sieksiu visomis esamomis priemonėmis", - pareiškė jis interviu televizijos kanalui "Telemundo", transliuojančiam ispanų kalba, praneša agentūra AP. B. Obama teigė neabejojantis, kad kompromisas derybose tarp demokratų ir respublikonų bus pasiektas iki metų pabaigos, tačiau jis pats sieksiąs užbaigti derybas gerokai anksčiau.

Visuomenei sujudus dėl socialdemokrato sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio rengiamos reformos, kuri, kaip teigiama, itin skaudžiai kirstų privačia praktika besiverčiantiems medikams, premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad Vyriausybė rengiasi struktūrinei sveikatos apsaugos reformai, ir V. Andriukaičio siūlymai – tik dalis visų permainų, kurios bus siūlomos.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt LRT televizijos laidos „Savaitė“ svečias, buvęs Panevėžio STT skyriaus vadovas, dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys konstatuoja: politikoje nebeliko vietos moralei, tik asmeniniams interesams.

 Reorganizuoto teismo veiklos pradžiai surengtame šventiniame renginyje, antradienį vykusiame Kauno apylinkės teisme, apsilankę Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis, Kauno apygardos teismų pirmininkai ir kiti svečiai linkėjo sėkmingų veiklos rezultatų.

Reorganizuoto teismo veiklos pradžiai surengtame šventiniame renginyje, antradienį vykusiame Kauno apylinkės teisme, apsilankę Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis, Kauno apygardos teismų pirmininkai ir kiti svečiai linkėjo sėkmingų veiklos rezultatų.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniui dar planuojant keisti ar naikinti kai kuriuos viešojo transporto maršrutus, kauniečiai jau pradėjo pertvarką. Kai kurie keleiviai skundžiasi gaištantys laiką, nes padaugėjo persėdimų, tačiau valdininkai sako esą stengiamasi, kad autobusai ir troleibusai dabar važinėtų dažniau. Dvidešimt pirmas autobusas – vienas iš tų, kurio maršrutas nuo gruodžio 1-osios gerokai sutrumpėjo. Kai kurie keleiviai permainomis nelabai patenkinti.

Nuo šių metų sausio 1 d. keturi Vilniaus miesto apylinkės teismai susijungė į vieną – Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat sujungti Kaune ir Šiauliuose veikę miesto ir rajono apylinkių teismai. Kaune šiandien darbą pradėjo Kauno apylinkės teismas, Šiauliuose – Šiaulių apylinkės teismas. „Teismų stambinimas – tai palengvinimas žmonėms, kurie kreipiasi į teismus. Visi dokumentai priimami ir atiduodami prie vieno langelio.

Stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose galės gauti studijų krepšelius. Nevalstybinės aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas išskirtinėms studijų programoms finansuoti. Lietuvos ūkiui reikalingų specialistų, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos, finansavimo tvarką lapkričio mėnesį patvirtino Vyriausybė įgyvendinant šį pavasarį pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pakoreguotą Mokslo ir studijų įstatymą.

Slovėnijos nacionalinė asamblėja vienbalsiai pritarė pensijų reformai, kuri įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Tai pirmoji svarbi struktūrinė reforma, kuria šalies vyriausybė tikisi pagerinti ekonominę ir finansinę situaciją. Apie tai informuojama Slovėnijos vyriausybės pranešime spaudai.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Kadenciją baigiantis Seimas trečiadienį pritarė pensijų reformai, leisiančiais tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą. Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 55 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 14 parlamentarų (užsiregistravo 75 Seimo nariai), už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų.

FIBA per Centrinės valdybos susirinkimą Malaizijoje priėmė sprendimą, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai vyks tik kas ketverius metus — 2017, 2021 metais ir t.t. Pasaulio čempionatai nuo 2019 metų vyks priešolimpiniais metais, o atranka į juos bus vykdoma klubų sezono metu per specialias pertraukas skelbia Lietuvos krepšinio federacija. Kelialapiai į olimpines žaidynes bus dalijami pasaulio čempionate ir per keturis papildomus atrankos turnyrus, kurie būtų rengiami regioniniu principu.

Nevienareikšmiškai vertinamais pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimais norima nebepalikti antrosios pensijų pakopos esminės nuostatos, leidžiančios likti prie dabartinės pensijų kaupimo tvarkos, kai į antros pakopos pensijų fondus pervedama kaupiančio gyventojo socialinio draudimo mokesčio dalis.

Graikijos valdančioji koalicija ir toliau nesutaria dėl tarptautinių kreditorių reikalaujamos darbo rinkos reformos. Po konsultacijų su ministru pirmininku Antonis'u  Samaras'u ir Demokratinės kairės partija, ir socialdemokratinė „Pasok“ antradienį liko prie savo pozicijos nepritarti reformai. Ši numato algų mažinimą, mažesnes kompensacijas bei automatišką algos didinimo panaikinimą.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Badą kenčianti Šiaurės Korėja planuoja žemės ūkio reformą. Tikslas yra geriau aprūpinti maistu gyventojus, teigia šaltiniai vyriausybėje Pchenjane bei Kinijoje. Anot informacijos, ūkininkams bus leista dalį derliaus pasilikti, o ne visą jį tiekti valstybei. Tą dalį jie galės parduoti savo nuožiūra. Vienas asmuo, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad tai skatintų ūkininkus auginti daugiau derliaus. „Jie galės pasilikti maždaug 30-50 proc.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gina aukštojo mokslo reformą ir tvirtina, kad nieko joje nekeistų, jei turėtų galimybę pradėti ją iš naujo. Dėl reformos ateities ministras sako esąs ramus - Konstitucinio Teismo įžvelgti trūkumai, jo teigimu, buvo pašalinti nekeičiant esmės, o kitų partijų priešrinkiminiuose pasiūlymuose jis nematąs nieko, kas galėtų ją pakeisti.

Drąsos kelio partijos rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas įsitikinęs, kad svarbiausia Lietuvoje pertvarkyti teisėsaugą ir valstybės valdymą....

Jau trečią mėnesį jokių atsakymų iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukianti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pakartotinai prašo informacijos apie ministerijos esą planuojamą šilumos ūkio reformą. „Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius.

Užsimojusiems pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama teks gerokai paplušėti. Mat nustatyti pažeidėją nėra taip paprasta. Be to, dėl kovotojų neprofesionalumo gali nukentėti tie patys asmenys, kuriems valstybė įsipareigojusi padėti. Šeimą aplankė komisija Pasklidus žiniai, kad po šalies miestus bei rajonus važinėja socialinės pagalbos tarnyba, kuri aiškinasi piktnaudžiavimo atvejus, sukruto ir Biržų rajono savivaldybės darbuotojai, atsakingi už socialinės paramos teikimą.

Artėjant naujam šildymo sezonui visuomenę vis labiau domina energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadėta šilumos ūkio reforma, tačiau kol kas jokios informacijos apie ją, nors šilumininkai to ir reikalauja, nepateikiama. Ar planuojami pokyčiai bus naudingi ir kokių sprendimų trūksta, kad vartotojų taip negąsdintų naujasis šildymo sezonas, naujienų agentūra ELTA klausė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio.

Atsakydamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius kaltinimus, kad Lietuvoje esama per daug mokesčių, kurių dalis administruojama neefektyviai ir naudos valstybei neatneša, Premjeras Andrius Kubilius sako sutinkąs, kad galima mokesčių sistemą supaprastinti, tačiau tokie pasiūlymai turėtų būti diskutuojami rinkimų kampanijos metu, o Vyriausybė iki rinkimų mokesčių reformų neplanuoja.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) rugpjūčio 21 dieną kreipėsi į Lietuvoje veikiančias politines partijas, siekdama ir toliau aktyviai dalyvauti priimant svarbius su švietimo sistema susijusius sprendimus. Teikiamame rašte organizacija pristatė pagrindinius Lietuvos Respublikos švietimo sistemos tobulinimo prioritetus, siūlydama juos įtraukti į politinių partijų rinkimines programas.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.