reforma

Pagal naująjį Švietimo įstatymą, per keletą artimiausių metų Panevėžyje nebeturi likti vidurinių mokyklų. Vietoj jų bus įteisinta nauja mokyklų forma – progimnazijos. Naujajame Švietimo įstatyme nurodoma, kad šalyje bus pradinės mokyklos, progimnazijos (iki aštuntos klasės), pagrindinės (iki dešimtos klasės) ir gimnazijos. Tiesa, vidurinės mokyklos irgi kol kas išliks, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015-ųjų.

Tikslą reformuoti prokuratūrą užsibrėžęs generalinis prokuroras Darius Valys sako masinio nepasitenkinimo tarp prokurorų nejaučiantis, tačiau pripažįsta, kad nerimo ženklų yra."Tikrai negaliu pasakyti, kad yra masinis nepasitenkinimas. Sunku nuotaikas komentuoti, bet savotiška išraiška, galbūt nepasitenkinimo, galima nurodyti antrosios profesinės sąjungos įkūrimą prokuratūroje", – sakė D. Valys trečiadienį po to, kai Vyriausybėje pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Štai ir praėjo dveji metai po naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Sužinojus pavasario sesijos rezultatus, pamatysime tikruosius naujosios Švietimo reformos vaisius. Deja, vaisiai turbūt nebus labai gardūs. Pažvelkime atidžiau į pagrindines naujoves, kurios laukia šių metų antrakursių. Pagal senąjį Mokslo ir studijų įstatymą rotacija vykdavo kas pusmetį, po kiekvieno semestro buvo peržvelgiami visų studentų mokymosi rezultatai.

Seimui šiandien ruošiantis priimti naująjį Švietimo įstatymą, patys švietimo dalyviai tvirtina, kad į jų argumentus beveik neatsižvelgiama, o ugdymo sistema nuo darželio iki universiteto verčiama komercine preke. Nauji įstatymai esą daugelį problemų tik pagilins. Reformuos „atgal“ Šiandien Seimas planuoja priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta nemažai pasikeitimų. Daugelis - ne švietimo dalyvių, t. y. mokinių, mokytojų, taip pat jų įstaigų, naudai.

Pavasario Seimo sesijoje parlamentarai ketina patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. Jis tikisi, kad vadovaudamasi Seimo patvirtintomis gairėmis Vyriausybė parengs ir Seimui pavasarį pateiks reikiamus teisės aktų projektus.

Sporto visuomenė sunerimo, kad Kūno kultūros ir sporto departamente stabdoma reforma. Septynis mėnesius departamentui vadovaujančiam generaliniam direktoriui Klemensui Rimšeliui trukdoma pasirinkti naujus pavaduotojus. Dirbti nebuvo kam Iš pradžių paskleistas gandas, kad departamento vadovas naikina tiesiogiai už šalies sporto veiklą atsakingus skyrius, steigia naujus, kurie visiškai su sportu nesusiję, atleidinėja neįtikusius darbuotojus.

Valdžia suplanavo gausesnį biudžetą, bet gyventojai pagerėjimo nepajus. Ypač ligotieji. Mat nors sveikatos apsaugai skirta keliais milijonais daugiau, gydymo įstaigos toliau nyks, eilės netrumpės. Specialistai tvirtina, kad pinigų užtenka, tik jie išgaruoja nepasiekę pacientų. Sveikesni nebūsime Kitąmet sveikatos apsaugai kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu planuojama skirti 4,168 mlrd. litų– šiemet ši suma siekė 4,004 mlrd. litų.

Į skolų liūną garmančios „Sodros" reformatoriai, ekonomisto Romo Lazutkos akimis, atrodo tarsi prasti vairuotojai, kurie vaikšto aplink nevažiuojantį automobilį, spardo padangas ir skundžiasi, kad jis sugedęs. „Ar turi mersedesą, ar folksvageną, kol neįpili benzino, nei vienas, nei kitas nevažiuoja", – sako ekonomistas. O „Sodros" degalai –tik darbo vietos.

Lietuvoje, kaip rodo pačios Švietimo ir mokslo ministerijos paviešinti statistiniai duomenys, nuo 2003 iki 2010 metų jau išnyko 563 mokyklos. Palyginti su 2003 metais, šiemet jau neturime 142 pagrindinių mokyklų, 185 vidurinių mokyklų. Tiesa, per 7 metus į teigiamą pusę pakito gimnazijų skaičius. Prieš 7 metus Lietuvoje veikė 90 gimnazijų, o dabar – 216 gimnazijų. Tačiau gimnazijų daugėjimas vis vien neatsvėrė vis didesnio mokyklų nykimo.

Apskrities rajonų ligoninėse panaikinus gyvybiškai svarbius skyrius ligoniai nenutrūkstamu srautu vežami į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Sunkūs ligoniai, kuriems gyvybiškai būtina kuo skubesnė pagalba, po kelias valandas praleidžia kelyje, eilėse Priėmimo skyriuje, kol gauna medikų pagalbą. Rajonų ligoninių vadovai tokią reformą vadina provincijos žmonių naikinimu.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos pirmame posėdyje. „Esate naujas reiškinys Lietuvos akademinėje erdvėje – užuot smulkėjus ir skaldžiusis, kaip buvo įprasta porą dešimtmečių, rasta jėgų susivienyti, susitelkti į gyvybingą universitetą su stipriu mokslo ir studijų pagrindu, – sveikindamas universitetą pabrėžia ministras.

D.Teišerskytė primena, kad dar šių metų liepos 1 d. Vyriausybė patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją. valstietis.lt nuotr.

Valdininkai iškilmingai skelbia panaikinę vieną ar kitą įstaigą. Tačiau paaiškėja, kad vietoj jos atsiranda dar dvi arba panaikintosios funkcijas perima jau esančios, taip toliau pūsdamos valstybės aparatą. Visuomenė pastebi, kad valdžios atstovai žongliruodami skaičiais tiesiog dumia jai akis.

Prancūzijoje vyksta masinės akcijos prieš pensijų reformą, rašo BBC. Teigiama, jog tūkstančiai žmonių nepatenkinti siekiais ilginti pensinį amžių išėjo į gatves. Profsąjungų vadovai tikisi, jog 200 visoje šalyje numatytų demonstracijų dalyvaus milijonai žmonių. Numatoma išėjimo į pensiją amžių pailginti nuo 60 iki 62 metu, tačiau dauguma šios šalies gyventojų pasisako prieš reformą. Nacionalinis susirinkimas jau balsavo už reformos įstatymą, bet jam dar turi pritarti Senatas.

Ukrainos konstitucinis teismas padidino prezidento Viktoro Janukovyčiaus galias panaikindamas 2004 metais įvestą reformą. Jis nusprendė, kad reforma, kuri pažabojo prezidento galias parlamento naudai, yra antikonstitucinė, praneša BBC. Reforma parlamentui suteikė teisę siūlyti ministro pirmininko ir daugumos ministų kabineto narių kandidatūras. V. Janukovyčius Ukrainos vadovu tapo šiais metais.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Anatolijus Morgilevas pareiškė, kad ketinama trečdaliu sumažinti šalies milicijos pareigūnų skaičių, informuoja vietos žiniasklaida. Kaip teigia ministras, šiuo metu Ukrainoje dirba beveik 300 tūkst. milicijos pareigūnų, o po 3-5 metų jų turėtų likti 200 tūkst. "Mano tikslas - kad šalies milicijos pareigūnas gautų didelį atlyginimą, o darbas milicijoje dėl užmokesčio būtų laikomas prestižiniu", - žurnalistams aiškino Ukrainos vidaus reikalų ministras.

Kasdieniame gyvenime esame įpratę mokesčius mokėti nuo konkretaus objekto. Pildamasis benziną žinai, kad į mokamą sumą įskaičiuotas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, gaudamas atlyginimą supranti, kad gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokesčiai išskaičiuoti, retesnis kuris žino, kokio dydžio įmokas „Sodrai“ už jį moka darbdavys. Šiame kontekste pelno mokestis atrodo kaip „ne šio miško žvėris“, nes jo bazė yra daug painesnė ir sunkiau apčiuopiama.

Sekmadienį turkai ne tik sirgo už savo šalies krepšinio rinktinę, kuri grūmėsi su amerikiečiais dėl pasaulio čempionato aukso, bet ir gausiai dalyvavo referendume, kuriame priimti šaliai itin svarbūs sprendimai. Turkijos rinkėjai referendume dalyvavo aktyviai. Balsuoti atėjo net 78 proc. rinkimų teisę turinčių Turkijos piliečių. Iš jų 58 proc. pasisakė už konstitucijos pataisas, o 42 proc. jų nepalaikė.

Tęsiant temą apie valdančiųjų rėžimo siūlomas SODROS reformas, kurios neva išgelbės „ydingą valstybinę socialinio draudimo sistemą“, norėčiau išreikšti savo nuomonę, kad iš esmės esama SODROS sistema yra tinkama paprastiems žmonėms. Ir žmonės turi būti ramūs – SODROS sistema atlaikys visus valdančiųjų rėžimo bandymus ją sužlugdyti.

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokyklas toliau nuosekliai mažinti perteklinį „popierizmą“. Ministerijos specialistai, peržiūrėję visų tipų mokyklų ir ikimokylinio ugdymo įstaigų veiklos dokumentus, parengė jų sutrumpintą sąrašą. „Mokytojai, mokyklų vadovai turės daugiau laiko savo teisioginiam darbui – moksleivių ugdymui ar savišvietai, o ne įvairių aprašų ir ataskaitų, nuostatų, planų, kurių dažniausiai niekam neprireikia, rašinėjimui, – sako ministras Gintaras Steponavičius.

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties. Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše. Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti. Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Naujos redakcijos Šilumos įstatymas privertė gyventojus iki gegužės 1–osios pasirinkti karšto vandens tiekėjus. Norminio akto rengėjai žadėjo, kad gyventojams suteikus tariamą pasirinkimo laisvę sumenks jų sąskaitos už karšto vandens ruošimą. Tačiau praktika rodo, kad politikai ir valdininkai piliečius vėl apgavo.

Pasibaigus studentų stojimo į šalies aukštąsias mokyklas karštinei, rugpjūčio 24 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje surengta spaudos konferencija, kurioje aptartas 2010 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas. Kiek anksčiau tądien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo pakviestas pas šalies vadovę Dalių Grybauskaitę, kuri turėjo šiam priekaištų dėl dėl aukštojo mokslo finansavimo sistemos ir pabrėžė, jog būtina išsaugoti regionines ir specializuotas aukštąsias mokyklas.

Daugelis dar mename vaikystėje žaistą žaidimą vilkeliu – pasuki žaislą ir jis įgyja tą kryptį ir pagreitį, kurį suteikia žaidėjas. Cituoju: „Švietimo ir mokslo ministerija pasiryžusi trečdaliu siaurinti bendrojo lavinimo programas ir „kalimą“ keisti mokymu savarankiškai mąstyti. „Kad neplauktume paviršiumi, o eitume į gylį, turėtume atsisakyti mažiausiai 20-30 proc. mokymo turinio medžiagos“, –žiniasklaidai teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.“ Idėja gali pasirodyti teisinga.

Ukraina per artimiausius metus planuoja 20 proc. sumažinti šalies kariuomenėje šiuo metu tarnaujančio personalo skaičių. Po reformų kariuomenėje turėtų likti apie 150-160 tūkst. žmonių. Šiuo metu kariuomenėje tarnaujančios personalo skaičius siekia 200 tūkst. žmonių. Be to, iki 2015 metų išlaidas karinėms reikmėms planuojama didinti po 15-20 proc. kasmet. Ukrainos kariuomenė taip pat planuoja parduoti turimą perteklinę nuosavybę.

Vertindamas per pasibaigusį politinį sezoną nuveiktus darbus, parlamentaras K.Glaveckas džiaugėsi, kad valdančioji koalicija labai daug nuveikė. Beveik ištaisė visas savo senas klaidas. Tiesa, K.Glaveckas pripažino, kad ne viskas ėjo it sviestu patepta. „Gera žinia ta, kad mes tas klaidas, kurios padarytos 2008 metų pabaigoje, kai situacija iš tikrųjų atrodė beviltiškai bloga, bandome taisyti. Parlamentaras vis dėlto nenurodė, ką jau konkrečiai ištaisė" - sakė parlamentaras.

Nuo liepos 1-osios Lietuvoje panaikinus apskričių viršininkų administracijas, dauguma jų darbuotojų tiesiog pakeitė kabinetus, o erdviuose pastatuose įsikūrė kitos valdiškos tarnybos. Dalis buvusių apskričių viršininkų administracijų darbuotojų pasinaudojo proga garsiai reklamuotos reformos metu užsidirbti iš valstybės kišenės, nors tebeliko valstybės tarnautojai.

Nuo vakar nebeliko apskričių viršininkų administracijų, kurių viena iš pagrindinių funkcijų yra žemės grąžinimas teisėtiems savininkams. Tačiau atsakingi pareigūnai tvirtina, kad žemė ir toliau bus grąžinama, nors ir pripažįsta, kad tai bus daroma dar lėčiau. Žemėtvarkininkai nesikeis Apskritis naikinti įpareigotos Vidaus reikalų ministerijos vadovas R. Palaitis vakar visuomenei pristatė, ką pavyko nuveikti iki galutinės apskričių viršininkų administracijų panaikinimo datos.

Dažnai ir daug kritikuojama Vyriausybė bei Permainų koalicija, atrodo, nesusikalbėjo ir vėl. Ši Vyriausybė ir Permainų koalicija vykdė dvi reformas – aukštojo mokslo reformą, kuri susilaukė gausybės diskusijų, ir labai svarbią apskričių reformą. Tačiau pastarąją reformą patys „reformatoriai“ savo rankomis palaidojo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas.

Dainininkas, kompozitorius, prodiuseris, grupės “Studija" lyderis ir vienas iš jos įkūrėjų, taip pat ir Klaipėdos universiteto dėstytojas Steponas Januška neabejoja, kad reikia paskubėti ir pradėti garsiai kalbėti bei diskutuoti, kas darosi su Lietuvos kultūra. Priešingu atveju jos ritimasis žemyn taps kritimu, kurio jau nebebus įmanoma sustabdyti. - Prasidėjo baigiamųjų egzaminų mokyklose ir stojimo į aukštąsias mokyklas vajus.

Studijų forma nebegali būti kliūtimi studentams naudotis valstybės lengvatomis Studijų forma nebegali būti pakankamas pagrindas drausti studentams valstybės lengvatas, kartu ir nemokamą mokslą. Tokią poziciją suformavo studentų atstovai birželio 10 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje.

Prieš kelias dienas nutiko svarbus įvykis, gimė aktyvios pilietinės visuomenės judėjimas – Tautos Ateities Forumas, kuris pasiryžęs dirbti aktyviai, kelti pačias skaudžiausias mūsų gyvenimo problemas ir siūlyti sprendimo būdus. Pats pirmasis darbas, tai surasti šalyje galimybę, kad nemokant milijonų, nuomonė, kuri dažnai nepatiks saujelei super gerai gyvenančių, būtų paskelbta. Manau, kad visi žino, jog norint ką nors šalies žiniasklaidoje paskelbti, reikia susimokėti didžiules sumas.

Persitvarkanti Lietuvos darbo birža planuoja sutaupyti per metus apie 15 milijonų litų. Tai bus pasiekta radikaliai pertvarkant struktūrą masiškai atleidžiant darbuotojus, praneša "LNK žinios". Vykdant reformą, nuo spalio mėnesio vietoje dabar esančių 46 teritorinių darbo biržų liks tik 10 su struktūriniais padaliniais (skyriais), veikiančiais savivaldybėse.

Sutelkę jėgas valdantieji atsilaikė prieš bandymą torpeduoti aukštojo mokslo reformą. Seimas atmetė socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir taip sustabdyti naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Taip būtų sustabdyta jau pradėta aukštojo mokslo reforma. Toks siūlymas kartą Seime jau buvo atmestas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigia konkursą "Sodros" vadovo vietai užimti skelbsiąs tik tada, kai bus galutinai aišku, kaip ji bus pertvarkoma. "Pirma, apsisprendimas, kokia - ta "Sodra", ir tik tada skelbsiu konkursą vadovui, nes žmogus, einantis dirbti į tokią sistemą, turi žinoti, kokiam darbui atlikti jis bus samdomas", - sakė D. Jankauskas penktadienį Prezidentūroje.

Pakeista apmokėjimo už kraują ir jo produktus tvarka mažas ligonines gali sužlugdyti, teigia Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anksčiau už ligoninių naudojamą kraują donorystės centrams mokėdavo ligonių kasos, o dabar pacientams reikiamą kraują turi pirkti pačios ligoninės. SAM aiškina, kad lėšų kraujui pirkti gydymo įstaigoms yra duodama, bet kai kurių paslaugų finansavimas išaugo iki 30 proc.

Generalinėje prokuratūroje šalies vadovė su prokuratūros vadovybe aptarė prokuratūros sistemos reformą. Antradienį įsigaliojo ir prezidentės dekretas dėl Algimanto Valantino atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų. Laikinai Generalinės prokuratūros vadovavimą perėmė prokuroras R.Petrauskas. Pasak prezidentės, kalbėta apie reikalingus pokyčius ikiteisminiame tyrime, teisėsaugos sistemos viduje, keičiant teisės aktus, rotacijoje, atsivėrimo visuomenei srityje.

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta.

Nors savivaldybių politikai dar neapsisprendė dėl joms pavaldžių ligoninių pertvarkos, gydymo įstaigų vadovai suskubo pavaldiniams dalyti įspėjimus apie numatomą atleidimą iš darbo, skelbia "Lietuvos žinios". Tokius įspėjimus gavo dalis Prienų, Kazlų Rūdos, Šakių ir kitų nedidelių ligoninių gydytojų bei slaugytojų. Dalyje rajoninių ligoninių nebeliks akušerijos-ginekologijos ar kitų skyrių. Apie būsimus grupinius medikų atleidimus jau informuotos teritorinės darbo biržos.

Laisvosios rinkos institutas sukėlė tikrą skandalą, kai pasiūlė savo receptą Sodros gydymui: privatizuoti ne tik ją, bet ir visą valstybinio socialinio draudimo sistemą. Toks radikalumas ne tik nustebino, bet ir papiktino visuomenę, privertė specialistus ir politikus gilintis į kilusios problemos esmę. Manyčiau, kad eilinė kaimo bobutė, esant tokiai situacijai, greitai surastų sprendimą, paaiškindama, kad kol parazitas (erkė) yra įsisiurbęs į kūną, išgydyti paciento nepavyks.

Lietuvoje užsimota reformuoti, jungti švietimo, mokslo institucijas, valstybės tarnybas, nė neskaičiuojant, ar tai padės sutaupyti pinigų. Tačiau biurokratijos mažinimo planai bliūkšta. Be atodairos jungiant mokslo institucijas į centrus ir universitetus, tikėtasi jas racionaliau valdyti, taupyti išlaidas. Tačiau nemažai skeptikų įžvelgia, kad kils daugiau rūpesčių nei bus naudos. Baiminamasi, kad šios masinės jungtuvės tebus popierinės, atneš sumaištį, o išlaidų nesumažins.

Nors sumuštiniai jau buvo sutepti ir automobilis paruoštas kelionei į Seimą, kuriame ketvirtadienį parlamentarai svarstė galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šalies gydymo įstaigų pertvarkos, kovotojai už Gargždų ligoninę liko nepajudėję iš vietos. Klausimas buvo svarstytas 7-8 val. anksčiau nei planuota. „Už borto“ likusi ligoninės vadovybė, darbuotojai, bendruomenės nariai Seimo posėdį stebėjo internetu.

Prezidentė ragino rektorius kelti aukštojo mokslo kokybę, rasti papildomų lėšų, motyvuoti dėstytojus, praneša LNK „Žinios“ Taip pat ji nurodė kuo skubiau surasti būds kaip pritraukti studentus į mažiau populiarias specialybes. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius tikino, jog studentai renkasi pigesnius socialinius mokslus. Pasak Muzikos ir teatro akademijos rektoriaus Eduardo Gabnio, dabartinė tvarka neleidžia vertinti stojančiųjų motyvacijos.

Perpus sumažėjus klientų, vairavimo mokyklas krečia panika. Susisiekimo ministerija vairuotojų parengimą ketina pagerinti įpareigojusi mokyklas mokyti ne senesniais nei dešimties metų automobiliais, įkurti internetines svetaines, klasėse sumontuoti filmavimo kameras, įrengti mokymo aikšteles. Vairuotojų rengėjai tikina, kad tokių reikalavimų pasekmes netrukus pajustų ir klientai, nes gerokai šoktelėtų kursų kainos.

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Praėjusių 2009 – ųjų metų pradžioje, pradėjus veiklą Saulėlydžio komisijai, konservatoriai degė ryžtu ir deklaravo apie neišvengiamą vyriausybės reformą, kuri tikrai įvyks per 2009 - tus metus ir pagerins valdymą, bei kurios struktūrinė esmė, kad nei viena institucija nebebus pavaldi vyriausybei, o bus priskirta konkrečios ministerijos žinion.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimus dėl aštuonių mokslinių institutų reorganizavimo į tris tyrimų centrus. Mokslinių tyrimų centrai reorganizuotų institutų teises ir pareigas perims nuo 2010 m. sausio 1 d., sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Ministrų kabineto sprendimu Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas bei Botanikos institutas bus reorganizuoti į valstybinį Gamtos tyrimų centrą.