raudonoji knyga

Gamtos apsuptyje gyvenantys tautiečiai savo kieme sulaukia įvairiausių svečių – čia atklysta stirnos, barsukai, atskrenda įvairiausi mūsų šalies paukščiai. Tačiau išvydęs, kas atklydo į sodybos kiemą, Šarūnas maloniai nustebo – kažkur netoli sodybos gyvena į Raudonąją knygą įtrauktas kukutis.

Gamtos žinovai miškuose pastebi vis daugiau lūšių pėdsakų, šios plėšrūnės įsiamžina ir mišką stebinčiose vaizdo kamerose. Ar tai reiškia, kad lūšių Lietuvoje jau gyvena pakankamai daug ir nebereikia nerimauti? Specialistai sako, kad šių gyvūnų populiacija pagal joms tinkamas sąlygas jau visiškai atsigavusi, tačiau lūšys ir toliau bus saugomos.

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Lietuviai įpratę matyti baltuosius gandrus, tačiau į Šarūno kiemą Vilniaus rajone užsuko retas ir neįprastas svečias – juodasis gandras.  Begaminant pusryčius tai buvo tikra staigmena – pažvelgęs pro langą jis pamatė kieme stovintį juodąjį gandrą. Netikėtas svečias apsilankė Šilėnų kaime, Vilniaus rajone. Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.

Kasmet retus šalies augalus apžiūrintys botanikai dėl kelių augalėlių nukeliauja šimtus kilometrų. Botanikai atvirauja, kad pasigenda griežtesnės retų augalų apsaugos, mat dažnai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo vietoje randa tik išraustą duobutę.  „Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.

Kasmet sužieduojantys šimtus tūkstančių paukščių ornitologai turi ir vieną svajonę – žiedus uždėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Jų lizdus aptikti kartais užtrunka net po kelis mėnesius, o norint pasiekti jauniklius tenka lipti į milžiniškus medžius. Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio miškininkai džiaugiasi iš arti užfiksavę Lietuvoje itin retai sutinkamą paukštį – kurtinį. Šie kalakutui dydžiu nenusileidžiantys įspūdingo grožio paukščiai yra vieni didžiausių ir rečiausių Lietuvos paukščių, turintys žaliai ir melsvai žvilgančią krūtinę bei dėmėtus sparnus. Ši paukščių rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir saugoma visoje Europoje.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Gamtininkai su siaubu stebi lietuvius apėmusią maniją naikinti vieną augalą – meškinį česnaką. Šį augalą Lietuva 60 metų saugojo ir tik prieš kelerius metus išbraukė iš Raudonosios knygos. Tada žmonės jį puolė kaip pamišę. Dėl esą ypatingų savybių meškinį česnaką iš miško pradėjo tempti maišais ir augalas vėl atsidūrė ties išnykimo riba. Šią savaitę skubiai vėl pritaikyti tam tikri draudimai ir ministerija žmones kol kas gražiuoju ragina neniokoti gamtos.

Žiemai bandant rodyti aštresnius nagus, ornitologai prašo pasirūpinti Raudonojoje knygoje atsidūrusiomis kurapkomis. Daugiau pasnigus reikėtų ir spygliuočių šakų palapines įrengti, ir gausiau parūpinti lesalo. Mat laukinėmis vištomis vadinamos kurapkos lesalo žiemą susiranda sunkiai, o dar ir pačios tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Palapinę kurapkai įrenginėja ornitologas Gediminas Petkus.

Ar kada bandėte riešutauti ežere? Tikriausia ne, o viena šeima rudenį skinti riešutus galės tiesiog savo ežere. Iš Raudonosios knygos išbrauktą, kaip XIX amžiuje išnykusios floros dalį, vandens riešutą, šeima pabandė pasodinti savo ežere, o jam prigijus ir davus vaisius pasikvietė mokslininkus, jog šie įvertintų ar vandens riešutą galima būtų pakartotinai įkurdinti ir kituose vandens telkiniuose.

Kukutis – retas ir išskirtinai gražus mūsų krašto sparnuotis, kuris nuo seno minimas lietuvių liaudies tautosakoje. Portalui tv3.lt vaizdelį atsiuntęs vyriškis savo kieme užfiksavo būtent šį itin retą paukštį, kuris išsiskiria iš kitų Lietuvoje sutinkamų paukščių savo marga skiautere ir sparnais. Lietuvoje kukutis yra paplitęs labai netolygiai, dažnesnis Pietų ir Rytų Lietuvoje. Dzūkijoje aptinkama didžiausia kukučio lietuviškos populiacijos dalis.

Nors anksčiau nykstančių ir dėl to saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių daugėdavo, šįkart jų sumažėjo net keletu šimtų. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad rūšys atsikūrė. Pavojingai nykti pradėjo, todėl į Raudonąją knygą įrašytos kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, gerai žinomos kurapkos. O mūsų miškuose vis dažniau užklystantys lokiai, galima sakyti, išsikovojo vietą Raudonojoje knygoje, nes anksčiau jau buvo nurašyti kaip visai išnykę.

Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Autorių teigimu, šis, ketvirtasis, Raudonosios knygos leidimas turinio požiūriu yra visiškai naujas, nes jame aprašomi pagal objektyvius kriterijus sudaryto Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo taksonai – tam tikro giminingumo organizmų grupės biologinėje organizmų klasifikacijoje, turinčios unikalius pavadinimus.

Biržų girioje miškininkui darbo metu teko susidurti su retai žmogui sutinkama lūšimi. Į raudonąją knygą įrašytą katę vyras sutiko visai netikėtai.  Miškininkas Rokas pasakojo, kad susitikimas su lūšimi buvo netikėtas, bet sėkmingas.  „Nereikėjo susikauti su lūšimi. Lūšis sveika, aš sveikas – tai viskas gerai“, – džiaugėsi Rokas. Lūšį Rokas susitiko Biržų girioje, Būginių girininkijoje darbo metu.

Kėdainietė gamtos fotografė, fotografuodama gamtą, Kėdainių miesto parke užfiksavo retą ir įspūdingą paukštį – moteriai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas. Gamtininkų teigimu, paprastai juodieji gandrai žmonių draugijos vengia ir lizdavietei renkasi miško gilumą, mėgsta senus tamsius spygliuočių ir lapuočių mišrius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas.

Renovuojant vieną uostamiesčio daugiaaukštį – staigmena ir darbininkams, ir ornitologams. Tarp mūro sienų šeimos lizdą susisuko reti, į Raudonąją knygą įrašyti pelėsakaliai. Tad renovacijos darbus teko pristabdyti. Reti paukščiukai buvo sužieduoti. Šis trylikos aukštų daugiabutis pietinėje Klaipėdos dalyje šiuo metu renovuojamas, tačiau darbus čia kiek pristabdė netikėtas radinys: statybininkai viršutiniame aukšte, angoje aptiko kiaušinius sudėjusią pelėsakalių šeimyną.

Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti. Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus. „Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai.

Lietuva leis naują Raudonąją knygą, joje gali būti mažiau saugomų rūšių nei dabartinėje. Aplinkos ministerija iš Gamtos tyrimų centro už daugiau kaip ketvirtį milijono eurų perka knygos parengimo paslaugas. Šis centras turės iš naujo įvertinti, kokios rūšys saugotinos Lietuvoje.

Telšių rajone į sodybą atklydo į Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą įrašyta ūdrą. Gyventojai apie paklydėlę pranešė aplinkosaugininkams. Pastarieji gyvūną apžiūrėjo ir paleido į laisvę. Telšių rajone, į Kanatavos kaimo sodybą atklydo udra. Gyvūnas tiesiog įsitaisė sodybos klėtyje. Gyventojai apie nekviestą svečią pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūrai.

Pirmadienį prie TV3 būstinės Vilniuje medyje ilsėjosi retas padarėlis – šikšnosparnis. Snaudžiantį gražuolį nufotografavo ir portalo tv3.lt skaitytojas. Ši šikšnosparnių rūšis, atrodo, yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Naktinio skraidūno niekas nelietė, nenorėjo jo trikdyti, todėl rūšis nėra tiksliai žinoma. Lietuvoje aptinkama apie 15 šikšnosparnių rūšių, visos jos saugomos, o daugelis nyksta ir įrašytos į raudonąją knygą.

 Lašišos išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos. Tuo tarpu Aplinkos ministerija rengia siūlymą, kuriuo ketinama mažinti sužvejoti leistinų lašišų skaičių. Pasak specialistų, taip būtų skatinamas natūralus populiacijos atsikūrimas, ir lašišų nebereikėtų veisti dirbtiniu būdu. Žemės ūkio ministerijos teigimu, taikant išteklių atkūrimo programas, nerštaviečių apsaugą, brakonieriavimo kontrolę bei kitas priemones, lašišų ir šlakių skaičius pastaraisiais metais gerokai pagausėjo.

Vairavimo kultūra – tai „miško žvėrelis“, kurį netrukus, atrodo, turėsime įrašyti į raudonąją knygą. Balsas.lt pakalbinti vilniečiai sutiko su šiuo teiginiu.

Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuroro kasacinį skundą ir dviem anykštėnams brakonieriams paliko galioti pirmosios instancijos teismo skirtas bausmes. Vienam nuteistųjų - E. J. - buvo pavykę išsisukti nuo bausmės, nes apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs jį išteisinti, tačiau Aukščiausiasis Teismas panaikino brakonieriaus bendrininką išteisinusią Panevėžio apygardos teismo nutartį.

Neries regioninio parko specialistai patikrino Neries šlaite ties Airėnų kaimu iškeltus inkilus, iškeltus retiems ir saugomiems žvėreliams – didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Inkiluose buvo rastos penkios žiemos miegui besiruošiančios didžiosios miegapelės. Šie gyvūnai neatsitiktinai pavadinti miegapelėmis. Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, šių gyvūnų pavadinimas labai taikliai atspindi jų biologiją. Per metus jos pramiega beveik septynis mėnesius.

Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiuje išsirito didžiųjų apuokų jaunikliai. Šie nykstantys paukščiai pernai pradėti veisti nelaisvėje. Du didžiųjų apuokų jaunikliai išsirito prieš kelias savaites. Miškininkų teigimu, balandžio pradžioje patelė ant žvyro krūvos padėjo keturis kiaušinius ir kantriai peri. „Jie ritasi kas savaitę. Vienas būna mažas, o kitas jau labai didelis ir, jei trūksta maisto, didysis gali sulesti mažiuką.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Šeštadienį apyvartoje pasirodė du nauji pašto ženklai iš tęstinės serijos „Lietuvos raudonoji knyga“. Naujuosiuose pašto ženkluose pavaizduoti į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti nykstantys vorai – didysis plūdvoris ir raudonasis eresas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Jie abu atspausdinti tame pačiame mažame lapelyje po keturias serijas. Ženklai atskirose eilutėse kortiški. Kiekvieno ženklo tiražas – 100 tūkst., nominalinė vertė – 2,90 lito.

Gamtosaugininkai iš netinkamose vietose padėtų balinių vėžlių dėčių surinko pražūčiai pasmerktus kiaušinius. Po dirbtinės inkubacijos išsirito 40 jauniklių. Taip „Lietuvos gamtos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvos zoologijos sodu, siekia išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių populiaciją, rašoma „Lietuvos gamtos fondo“ pranešime.

Vilniaus Pašto poste muitininkai sulaikė iš Tailando atkeliavusį paketą su augalais, kuriems įvežti reikalingi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) nurodyti leidimai. Šiais metais tai antras kartas, kai į šalį be leidimų mėginama atsigabenti gyvus egzotinius augalus. Atlikdami muitinį tikrinimą Pašto posto importo skyriuje, muitininkai atkreipė dėmesį į tarp registruotų siuntų esantį smulkų paketą iš Tailando.

Neries regioniniame parke rasta vieną rečiausių Lietuvoje augalų rūšių – plačialapis lipikas (Galium rubioides). Velniakampio miške žydintys augalai buvo pastebėti praėjusią savaitę. Plačialapis lipikas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas, iki 70 cm aukščio užaugantis augalas, birželio pabaigoje pasidabinantis baltais žiedais. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų krašte plačialapiai lipikai anksčiau buvo rasti vos trijose vietose.

Nuo šiol bus ribojamas privažiavimas prie vieno švariausių Aukštaitijos ežerų – Švento, praneša LTV „Šiandien“. Stovyklautojai ir turistai mašinas, motociklus bei muzikos instrumentus turės palikti už 200 metrų nuo pakrantės. Gražutės regioninio parko direkcija ėmėsi papildomų apsaugos priemonių, rūpindamasi Švento ežero kraštovaizdžio draustinio ekologine būkle. Nuo šiol čia griežtai draudžiama stovyklauti, statyti palapines nakvynei, kurti laužus, triukšmauti.

Anykščių rajono aplinkosaugininkai sulaikė brakonierių, kuriam „pavyko“ kilpa pagauti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną – lūšį. Tai kilpininkui kainuos per 15 tūkst. litų. Be to, jam gresia ir laisvės atėmimas. Brakonierius kilpininkas, kurio pavardės pareigūnai neatskleidžia, Anykščių rajono aplinkosaugininkams su įkalčiais įkliuvo užvakar. Medžiaga buvo perduota policijai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Laukiniai gyvūnai ir paukščiai vėl siaubia ūkininkų laukus. Sparnuočiai mindo javų, rapsų ir bulvių pasėlius, o šernai niokoja žirnių ir kukurūzų laukus. Šiemet ūkininkams už į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų pridarytas eibes išmokėta jau beveik 160-imt tūkstančių litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Dieną gerves, į Raudonąją knygą įrašytus paukščius, retai išvysi dideliais pulkais. Tačiau vietiniai gyventojai sako, kad vakarais ir ankstyvais rytais nuo gervių juoduoja dangus.

Šiaulių regiono aplinkosaugininkai kartu su policija pradeda rengti reidus į turgavietės ir tikrinti, ar neprekiaujama į Raudonąją knygą įrašytais augalais. Vienas iš jų – pataisas, dažnai naudojamas puošiant šv. Velykų stalą, praneša Lietuvos radijas. Miesto turgavietėse jau pasirodė prekeivių, siūlančių už kelis litus įsigyti pluoštelį sodriai žalio pataiso ir papuošti juo šv. Velykų stalą. Prieš pat šventę prekiautojai  į turgų šias samanas gabena maišais.