rasa budbergytė

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Lietuva jau skolinosi ir dar skolinsis tam, kad pakaktų lėšų suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kovoti su jos padariniais. Vis dėlto daliai Seimo narių kyla klausimas, ar itin didelė skola nekelia pavojaus ir ar būsime pajėgūs ją grąžinti. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė naujausią COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Šįkart, kaip ir anksčiau, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia rekordiškai didelė Lietuvos skola.

Nors Lietuvoje ekspertų tarybos nariai ir Vyriausybės atstovai jau užsimena apie galimus atlaisvinimus dėl kaukių dėvėjimo lauke, tačiau pasigirdo ir siūlymų sugriežtinti kaukių dėvėjimą uždaroje erdvėje – siūloma saugotis dėvint dvi kaukes vienu metu. Užsienio specialistai teigia, kad būtų pravartu pradėti dėvėti dvi kaukes. Siūloma dėvėti medicininę, o ant jos dar užsidėti medžiaginę kaukę. CNN skelbia, kad viena medicininė kaukė sulaiko apie 42 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės TikTok platformoje patalpintas vaizdo įrašas sukėlė diskusijų. Vaizdo įraše politikė prašo savo sekėjų pasidalinti siūlymais, kokių vaizdo įrašų ministrės paskyroje šie norėtų sulaukti daugiau. Kol opozicija sako, kad ministrei šiuo metu nederėtų užsiimti komunikacija socialiuose tinkluose, politologai teigia, kad tai yra sveikintinas žingsnis.

Po užgriuvusios kritikos bangos iš socialdemokratų partijos senbuvių, Gintautas Paluckas buvo prispaustas į kampą ir priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Po šio žingsnio jo kol kas nesigirdi viešai, kolegų manymu – pats laikas G. Paluckui padaryti pertrauką.

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė teigia, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai, kurie pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir dėl to negali gauti nedarbo draudimo išmokos, pandemijos metu yra nepagrįstai diskriminuojami. „Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė vadovo Gitano Nausėdos siūlymui papildomai paremti šeimas su vaikais. Už tai Seime balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė devyni. Prezidentas prašė įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, bet Seimas tai atmetė, prašo Vyriausybės išvados. Šis įstatymas toliau bus svarstomas Seime birželio 2 dieną po Vyriausybės išvadų. Jei Seimas galutinai pritartų prezidento siūlymui, būtų skiriama vienkartinė papildoma išmoka šeimoms su vaikais.

Seimo opozicijos atstovai ragina Vyriausybę dėl koronaviruso grėsmės mažiausiai dviem savaitėms uždrausti viešus renginius. „Dėl viešų renginių, mūsų nuomone, reikia imtis tikrai griežtų priemonių, ne rekomendacijų – mažiausiai porai savaičių sustabdyti“, – ketvirtadienį Seime po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru sakė konservatorė Irena Degutienė. Ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu tvirtino, kad ketvirtadienį Vyriausybė šį klausimą spręs.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos idėjos stambius investuotojus vilioti ilgalaike pelno mokesčio lengvata šalininkai sako, kad tai padėtų konkuruoti regione, bet kritikai pasigenda dėmesio smulkiam verslui ir nerimauja dėl pajamų surinkimo.  Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro Mariaus Skuodžio, „žaliojo koridoriaus“ projektas, kurio dalis yra ir pelno mokesčio lengvata, yra orientuotas į išskirtinius investuotojus.

Valstietė Agnė Širinskienė Seime ketvirtadienį pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą antradienio neeiliniame posėdyje balsus skaičiavusiai komisijai. Anot A. Širinskienės, komisijos sudėtis pakeista to nesuderinus. Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.  Posėdyje komisija skaičiavo balsus balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) vadovaus Seimo narys ūkininkas Valius Ąžuolas, iki šiol dirbęs šiame komitete. Už jį balsavo 7 komiteto nariai, susilaikė du – pats V. Ąžuolas ir konservatorius Mykolas Majauskas. Naujojo komiteto vadovo rinkimuose nedalyvavo socialdarbietis Andrius Palionis ir „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. M. Majauskas tokį savo balsavimą aiškino tuo, kad V. Ąžuolui stinga valstybės finansų valdymo patirties.

  Parlamentarai skirtingai vertina pasiūlymą nuo kitų metų Lietuvoje taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus darbo pajamoms – 20 proc. ir 27 proc., kaip ir iki šiol, bei naują 32 proc. tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems 120 ir daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų per metus. Dabar šioms pajamoms taikomas 27 proc. tarifas.   Dėl naujo GPM tarifo ketvirtadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

„Nelegalios“ Seimo narių vasaros atostogos – vieša paslaptis. Nors parlamentarai tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų neposėdžiauja, Seimo statutas atostogų jiems nenumato. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketina neužversti šio klausimo ir prie atostogų įteisinimo grįžti rudenį. Kol atostogos dar neįteisintos, parlamentarai vis tiek džiaugiasi saule prie jūros ar užjūryje bei dalinasi poilsio akimirkomis savo „Facebook“ paskyrose.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.  Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime.  Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako gaminiams, taip pat taikyti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatymo pataisos numato akcizais (68,6 euro už kilogramą) apmokestinti kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama. Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema.

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Vyriausybei šią savaitę nepritarus Seime svarstomiems siūlymams įvesti progresinius mokesčius, socialdemokratų lyderis teigia, kad taip atsitraukiama nuo rinkimų pažadų. Gintautas Paluckas taip pat sako, kad valdantieji nesiruošia mažinti pajamų nelygybės.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Rinkėjai turi teisę žinoti, kiek jų išrinkti parlamentarai turi sukaupę turto, koks jų atlyginimas, kokios su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Ta pati suma vienam yra didelė, o kitam – maža. Todėl ir kai kurie mūsų parlamentarai skundžiasi dėl palyginti nedidelių atlyginimų. Kaip yra iš tikrųjų? Šį kartą pateiksime ne tik oficialius duomenis, bet ir juos palyginsime su gretimų šalių duomenimis ir finansavimo tvarka.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Ekonomistai tokią idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad tokie pokyčiai suduos smūgį viduriniajai klasei bei Lietuvą pavers mažų atlyginimų šalimi.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Skylant Socialdemokratų partijos frakcijai Seime vyksta šio pavadinimo dalybos. Partijoje likę socialdemokratai nutarė pradėti derybas su buvusiais bendražygiais dėl minėto frakcijos pavadinimo, tuo metu vadinamieji maištininkai nutarė geruoju jį atiduoti ir ketvirtadienį pakeitė frakcijos vardą. „Jie be reikalo šaukia, kad mes neatlaisviname frakcijos pavadinimo.

Po savaitgalį socialdemokratų etikos sargų pateikto siūlymo su valstiečiais nusprendusius Socialdemokratų frakcijos atskalūnus šalinti iš partijos, atskilę socdemai dar neturi vieningo plano, kaip elgtis. Tačiau keli partijos nariai atvirai siūlo tris scenarijus, kaip galėtų elgtis socialdemokratai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas traukiasi iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. J.Sabatauskas antradienį BNS patvirtino ketinąs atsistatydinimo pareiškimą įteikti per komiteto posėdį trečiadienį.

Kainos kyla. Ir prekių, ir paslaugų. Šią tendenciją jau aptarinėja ne tik gyventojai, bet oficialiai pripažino ir Statistikos departamentas, ir Lietuvos bankas. Atrodė, daugelis žinojo ir buvo nusiteikę tam, jog Lietuvai atsidūrus bendroje rinkoje ir euro zonoje kartu su kitomis Europos valstybėmis vyks konvergencijos procesas – mūsų prekių bei paslaugų kainos nori nenori priartės prie kitų šalių kainų. Ir priartėjo.

Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisija nagrinės, ar dirbdama finansų ministre parlamentarė Rasa Budbergytė nedarė įtakos valstybės įmonės Turto banko darbuotojams, kai šioje institucijoje darbinosi jos vyras. „Toks skundas gautas, dabar renkama informacija, bus prašoma paties asmens, kurio elgesys skundžiamas, pateikti savo paaiškinimus ir kontrargumentus. Tada vyks posėdis, kurio metu komisija priims sprendimą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vainius Šarmavičius.

Nors Lietuvos socialdemokratų partijos bendradarbiavimas su koalicijos partneriais „valstiečiais“ yra pagerėjęs, tačiau koalicijos išsaugoti greičiausiai nepavyks, prognozuoja partijos pirmininko pavaduotoja parlamentarė Rasa Budbergytė. Anot jos, socialdemokratams iš koalicijos reikėtų išeiti dėl stagnacijos joje. „Bendradarbiavimas yra pagerėjęs, bet, mano manymu, jis yra pagerėjęs tik todėl, kad mes pradėjome mūsų partijoje diskutuoti apie tai, ar mums likti, ar nelikti.

Socialdemokratai siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ne tik centralizuotai šilumai, bet ir visų rūšių kurui, kuriuo šildosi jos nenaudojantys gyventojai. Socialdemokratai Andrius Palionis, Juozas Olekas, Rimantė Šalaševičiūtė, Mindaugas Bastys ir Rasa Budbergytė užregistravo PVM įstatymo pataisą, kuria siūloma lengvatinį 9 proc. tarifą įtaikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektrai, kai iš jų gaminama šiluma.

Lietuvos socialdemokratų partijoje – rokiruotės. Pirmadienį Zigmantas Balčytis paskelbė ketinantis atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, nes nusprendė daryti tarptautinę karjerą. „Gyvenimas pateikė dar vieną netikėtą iššūkį: sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės laikinoji finansų ministrė Rasa Budbergytė mano, kad Europos Komisija naująjį Lietuvos socialinį modelį gali „traktuoti kaip struktūrinę reformą“. Kitu atveju, pasak jos, šalies ekonomika patirtų smūgį, sumenktų Europos Sąjungos (ES) investicijos, nors R.Budbergytė sako nelabai tikinti tokiu scenarijumi.

Kandidatą vadovauti Krašto apsaugos ministerijai teiks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sako partijos kandidatas užimti ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis. Pasak jo, valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų pasiūlyta kandidatė į krašto apsaugos ministres Rasa Budbergytė nėra svarstoma. „Aš tiesiog vertinu kaip partnerių siūlymą pasiūlyti savo žmogų. Šiuo metu nesvarstoma šita kandidatūra“, - žurnalistams Seime pirmadienį sakė S.Skvernelis.

Valdančiosios koalicijos lyderės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis abejoja, ar krašto apsaugos ministru galėtų būti socialdemokratų atstovas. Pasak jo, šias pareigas einantis žmogus turi glaudžiai dirbti su prezidentu, o socialdemokrato paskyrimas krašto apsaugos ministru gali grėsti panašia santykių krize, su kuria susidūrė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dabartinis ministras Juozas Olekas.

Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. „Šiuo įstatymu atveriame keliame naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia - stipriname vartotojų apsaugą.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu. Tikimasi, kad tai paskatins finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtrą ir šios srities investicijas Lietuvoje.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, tvirtina finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.

  Socialdemokratams siūlant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, jų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia nuomonės nekeičianti ir mananti, kad tokia lengvata neturėtų būti taikoma. PVM lengvatos naikinimui trečiadienį pritarė Vyriausybė, tačiau valdantieji socialdemokratai apsigalvojo ir ketvirtadienį įregistravo lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.

Kadenciją baigiančiai Vyriausybei siūlant panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministrė teigia, kad vargingiausiesiems šildymas turėtų būti kompensuojamas pagal kitą metodiką, kurią turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rasa Budbergytė ketvirtadienį Žinių radijui teigė, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas šildymui yra neteisingas, nes juo naudojasi ir turtingi žmonės.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Vyriausybė trečiadienį ketina aptarti kitų metų biudžeto principus, sako finansų ministrė. Rasa Budbergytė BNS patvirtino, kad ji ketina informuoti ministrų kabinetą, kokie numatyti asignavimai ir kiti svarbiausi biudžeto skaičiai, apie kuriuos ji jau yra informavusi Seimo biudžeto ir finansų komitetą. „Kol kas niekas nesikeitė, dirbam su tais pačiais skaičiais“, - BNS sakė R.Budbergytė.

Pirmoji fiskalinių čekių loterija galėtų būti surengta kitų metų pirmąjį ketvirtį, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas. „Jeigu specialistai sugebės laiku specifikuoti, parengti reikiamą aplinką, galbūt galėsime dar šiais metais turėti pirmąją čekių loteriją, bet optimistinėmis prognozėmis, tai bus kitų metų pirmąjį ketvirtį“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.