rail baltica

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui skirta dar 928 mln. eurų europinės  paramos, pranešė bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Finansavimas skirtas pirmiesiems maždaug 130 km sankasos statybos darbams.  Apie Europos Komisijos skirtą 928 mln. eurų paramą projektui pranešta birželį, Lietuvai iš šios sumos numatyta 394 mln. eurų.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius sako, kad pabrangusios europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos Lietuvoje gali būti spartinamos nelaukiant, kol Europos Komisija (EK) patvirtins būtiną finansavimą.  Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą patiems.

Lietuvos atstovas Europos parlamente Liudas Mažylis sako, kad „Rail Baltica“ projektas dažnai linksniuojamas Briuselio koridoriuose – ypač akcentuojama jo svarba dabartiniame geopolitiniame kontekste. L. Mažylis yra aktyviai įsitraukęs į šį projektą – parlamentaras priklauso Europos Parlamento „Rail Baltica“ tarpinstitucinei vadinamajai „draugų grupei“, kuri rengia reguliarius susitikimus, skirtus projekto pažangai aptarti.

Lietuvoje įgyvendinamas istorinis ne tik šaliai, bet ir visoms Baltijos šalims „Rail Baltica“ projektas turi ypatingos reikšmės projekto statusą. Edvardas Racius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas, apžvelgia, kokios nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo, kategorijos yra atlyginamos ir kokios ne. Projekto svarbą visuomenės poreikiams dar 2011 m. pripažino Seimas – nutarimu pripažino geležinkelio transporto projektą ypatingos reikšmės projektu.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ maršrutą Kalvarijos savivaldybėje dar galima peržiūrėti, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus.

Lietuvoje įgyvendinamas istorinis šaliai „Rail Baltica“ projektas turi ypatingos reikšmės projekto statusą. Edvardas Racius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas, atkreipia dėmesį, kad Seimas dar 2011 m. geležinkelio transporto projektą pripažino ypatingos reikšmės projektu. E. Racius pabrėžia, kad vykdant tokio masto projektą skiriamas ypatingas dėmesys žemės paėmimo procesui – žemės išpirkimui visuomenės poreikiams jos savininkams teisingai atlyginant.

„Rail Baltica“ – ypatingos svarbos geležinkelio projektas Lietuvai ir visam Baltijos regionui, padėsiantis sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo Rytų rinkų. Įgyvendinant šį projektą, bus tiesiama visiškai nauja europinės vėžės geležinkelio linija, kuri drieksis tiek neapgyvendintose, tiek urbanizuotose teritorijose, tad natūralu, jog tam reikės išpirkti privačią žemę.

Norint, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybose ir Ukrainos atstatymo projektuose dalyvautų kuo daugiau Lietuvos įmonių, valstybė turėtų padėti joms užtikrinti garantijas, teigia bankų ir verslo atstovai. „Invegos“ vadovas sako, jog įstaiga gali teikti tokias garantijas. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė sako, kad be valstybės garantijos Lietuvos įmonės negalėtų užtikrinti „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų reikalavimų bei dalyvauti konkursuose.

„Rail Baltica“ – šeštas pagal dydį Europos Sąjungos investicijų projektas, kurį šiame geopolitiniame kontekste siūloma įtraukti į Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridorių Baltijos jūra–Juodoji jūra–Egėjo jūra. Iki šiol „Rail Baltica“ buvo sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus Šiaurės jūra–Baltijos jūra dalis.

Rūta Blagnytė, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios įmonės „RB Rail“, AS vadovaujanti aplinkosaugos ekspertė, sako, kad didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas – su iššūkiais, tačiau be galo įdomus. Pasak R. Blagnytės, projektas įgyvendinamas naujoje realybėje – visuomenei ir verslui pastaraisiais metais skiriant ypatingą dėmesį klimato kaitai ir didesnei aplinkos apsaugai, projektui keliami nauji, aukštesni reikalavimai.

Pirmasis ir itin svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybų etapas – teritorijų planavimas. Vytautas Palevičius, Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės vadovas, sako, kad būsimos geležinkelio linijos trasos atrenkamos tik po ilgo ir kruopštaus darbo – analizuojant galimus ruožus, atsižvelgiant į gyventojų ir verslo poreikius, į derybas įtraukiant ne tik vietos bendruomenes, bet kai kuriais atvejais – net ir Europos Komisiją.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis planas, kurį turės patvirtinti Vyriausybė.

Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinė rangovė – Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ turi sumokėti daugiau nei 120,6 tūkst. eurų už atliktus, bet neapmokėtus darbus bei 6 proc. metų palūkanas. Apeliacinis teismas rugsėjo 27 dieną iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo šiemet kovą priimtą sprendimą ir patenkino „Autokaustos“ prašymą priteisti 6 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino spartinti „Rail Baltica“, „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ projektus, teigdamas, jog Europos transporto ir energetikos jungčių perorientavimas į Šiaurės ir Pietų kryptį didina regiono saugumą.

Europinė geležinkelio vėžė ,,Rail Baltica'' kai kuriems gyventojams kelia šoką. Štai Kalvarijos savivaldybėje, kur eis bėgiai, statybininkai žada nugriauti apie 20 sodybų ir kitų pastatų. Viename kaime neliks maždaug dešimties namų. Į geležinkelio statybų zoną patenka išpuoselėtos ūkininkų sodybos su gyvulių ūkiais ar 80-mečių senolių namai. Kalvarijos savivaldybės Mockų kaimo gyventoja Aurelija ne vienerius metus puoselėja savo namus ir aplinką.

Kelios dešimtys Panevėžio miesto ir rajono gyventojų nepritaria europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgo sprendiniui su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje bei papildomu miestą kertančiu beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožu.  Vena iš trijų – prioritetinė – alternatyva numato nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus.

„Rail Balticos“ vėžė, kuri eis pro Panevėžį, sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Mat dėl europinės geležinkelio vėžės dalis žmonių neteks savo namų – pagal planą juos tiesiog teks nušluoti nuo žemės paviršiaus. Gyventojai stebisi, kodėl projekto rengėjai ir vykdytojai bruka brangiausiai kainuosiančią ir žmonių gyvenimus griausiančią alternatyvą. Netoli Panevėžio, Bernatonių kaime įsikūrusioje sodų bendrijoje gyvenanti Irena patyrė šoką išvydusi „Rail Balticos“ vėžės planą.

Ketvirtadienį Panevėžio savivaldybėje visuomenei bus pristatyta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtra bei suplanuota infrastruktūra regione.  Pasak susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės, Panevėžyje bus statoma viena iš trijų tarptautinių „Rail Baltica“ geležinkelio stočių Lietuvoje.

Mirtina avarija Vilniaus rajone. Susidūrė du automobiliai, vieno vairuotojas žuvo, o su juo važiavusi keleivė išvežta į ligoninę. Rusų kariai Juodojoje jūroje šūviais į orą sustabdė į Odesą plaukusį krovininį laivą. Išsilaipinę jame atliko reidą. O kol legendinėje Gyvačių saloje kilo Ukrainos pasienio stulpelis, pamaskvėje kilo didžiulis stulpas dūmų. Dar viena kliūtis „Rail Baltica“ vėžės tiesimui Lietuvoje – šį kartą iš Panevėžio rajono.

Planuojat europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijas, nustatytos konkrečios vietos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos, pranešė Susisiekimo ministerija.  Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė teigė, kad „Rail Baltica“ vėžė nuo Kauno iki Lenkijos yra viena svarbiausių šio projekto atkarpų.

Svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas artėja prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus.

Besidomintys europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra Panevėžio regione turi galimybę išsamiai susipažinti su Panevėžio geležinkelio mazgo specialiuoju planu – suplanuota geležinkelio infrastruktūra. Jis rengiamas siekiant užtikrinti visiems patogų ir darnaus judumo principus atitinkantį Panevėžio miesto susisiekimą su naujai tiesiamu europiniu geležinkeliu.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (TTJA) išdavė pirmąjį leidimą europinės vėžės gelėžinkelio „Rail Baltica“ pagrindinės linijos tiesimui. „Departamentas išdavė leidimą tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kohilos ruože. Trasa suskirstyta į projekto ruožus, o išduotas statybos leidimas yra pirmasis, leidžiantis statybos darbus pagrindinėje trasoje“, – nurodo TTJA.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.  Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

Valstybės kontrolė (VK) ketina vertinti milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. Šis vertinimas įtrauktas į atnaujintą Valstybės kontrolės 2023 metų veiklos planą, jis bus atliekamas kartu su Latvijos ir Estijos audito institucijomis, pranešė VK. „Šio tarptautinio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus Europai ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu, ypač dabartinėmis aplinkybėmis.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje susisiekimo specialųjį vystymo planą, pagal kurį bus pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams.  Patvirtintas planas padės iki 2024 metų užbaigti pagrindines „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Panevėžys teritorijų planavimo, žemės paėmimo ir projektavimo procedūras bei geležinkelio statybas, teigia siūlymą rengusi Susisiekimo ministerija.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija (EK) skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF), ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybas koordinuojančios antrinės bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovo. Jis bus atsakingas už „Rail Baltica“ koordinavimą tarp skirtingų grupės bendrovių, tikintis paspartinti sprendimų priėmimą, pranešė LTG.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad būtina rasti būdų labiau spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą Lietuvoje. Taip jis sakė penktadienį Jonavos rajone apžiūrėjęs, kaip  įgyvendinamas projektas. „Matome, kad intensyviai vyksta pirmieji darbai Latvijos sienos link, keliose atkarpose tiesiami jungiamieji keliai, tačiau už projekto įgyvendinimą atsakingos įmonės privalo dar sparčiau judėti pirmyn“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Pradedamos europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo specialiojo plano rengimo baigiamosios procedūros, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija. Tikimasi, kad vienos svarbiausių „Rail Baltica“ dalių specialųjį planą Vyriausybė patvirtins trečiąjį šių metų ketvirtį. Tada bus pradėtos žemės išpirkimo procedūros – valstybės poreikiams ketinama paimti 43,3 hektaro valstybinės ir privačios žemės sklypų ir 325 statinius, iš kurių 25 – gyvenamieji namai.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėluojančiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Kauno apygardos teismas kovo 27-ąją atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kurioje bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad trims Baltijos šalims ir Lenkijai tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastaraisiais metais sumažėjo partnerių nesutarimų, todėl ji tikisi, kad geležinkelio statyba bus sklandesnė. Premjerė pabrėžia, kad Lietuva savo projekto dalį įgyvendina pagal planą.

„Rail Baltica” projektą planuojant įgyvendinti 2030-aisiais, Lietuva jau dabar naudojasi tarptautinio geležinkelio teikiama nauda – krovinių gabenimu traukiniais į Vakarų Europą, be sustojimo juos perkrauti Lenkijos pasienyje. Vokietijos kapitalo bendrovės „Leonhard Weiss“ vadovaujamas įmonių konsorciumas 2021 metais užbaigė rangos darbus ruože Kaunas–Palemonas. Šis Kauno geležinkelio mazgo ruožas laikomas itin svarbiu visame „Rail Baltica“ projekte.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statybai, įrengiant viršutines kelio konstrukcijas.

Vykstant naujo geležinkelio statyboms brandžiausiame „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos sienos, kitose geležinkelio atkarpose – Kauno geležinkelių mazge, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – intensyviai vyksta teritorijų planavimas. Šiemet, užbaigus teritorijų planavimo procedūras ruože Kaunas–Vilnius ir Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, bus pradedamos žemės išpirkimo procedūros.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas bus tikslinamas atsižvelgus į beveik pusę tūkstančio gautų pasiūlymų.  Kaip pranešė ministerija, pristačius visuomenei planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija, sulaukta 470 pasiūlymų ir klausimų dėl jo tikslinimo.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalies – Kauno geležinkelio stoties komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektuotojų. Bendrovė šią savaitę paskelbė projektavimo ir projekto priežiūros konkursą, jam paraiškų laukia iki vasario pabaigos. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad konkurso laimėtojas turės suprojektuoti geležinkelius, automobilių kelius, peronus, požemines perėjas, pėsčiųjų tiltus bei inžinerinius tinklus.

Pirmąją europinio geležinkelio „Rail Baltica“ liniją Lietuvoje siekiama atidaryti dar prieš viso projekto įgyvendinimą, teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Tam, kad šis tarptautinės reikšmės projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas, kartu su jo vykdytojais ir bendrąja Baltijos šalių įmone siekiame paspartinti darbus ir sudaryti sąlygas atidaryti pirmąją liniją Lietuvoje, nelaukiant viso projekto įgyvendinimo“, – Susisiekimo ministerijos pranešime teigė M. Skuodis.

Gruodį Susisiekimo ministerija Vilniaus gyventojus supažindino su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu, kuriame numatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius. Vėžės įrengimas palies kai kuriuos Panerių, Vilkpėdės, Naujininkų gyventojus. Savivaldybė apibendrino jai siųstas gyventojų pastabas ir rūpinsis, kad projekto užsakovai ir projektuotojai į jas atsižvelgtų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad apie 2026 metus jau turėtų veikti europinės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Panevėžio, 2027 metais šalyje veiktų daugiau atskirų jo atkarpų, o apie 2028 metus būtų sujungtos linijos Lietuvoje ir Lenkijoje.  „Mano tikslas, kad 2024 metais būtume padarę didžiąją dalį darbų europietiškiems bėgiams iki Panevėžio.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina spartinti europinės geležinkelio linijos tiesimo darbus Lietuvoje, siekiant kuo greičiau sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Pasak ministro, dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina įvertinti visas galimybes, kaip iš esmės paspartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį Vilniuje su „Lietuvos geležinkelių“ ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atstovais aptars projekto eigą. „Ministras kviečia pristatyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo pažangą, taip pat artimiausius su projektu susijusius darbus“, – BNS sakė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Latvijos susisiekimo ministras Janis Vitenbergas mano, kad Rygai reikėtų ieškoti galimybių sujungti Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ su Latvijos uostais. Interviu naujienų agentūrai LETA jis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra ir didelis iššūkis, ir puiki galimybė Latvijos krovinių bei keleivių vežimui, tačiau tam, kad ši geležinkelio linija „veiktų ir duotų naudos Latvijos ekonomikai“, reikia jungčių.

Viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinei rangovei – Vokietijos kapitalo Estijos įmonei „Leonhard Weiss RTE“ neturi sugrąžinti per 214 tūkst. eurų su palūkanomis kaip nepagrįstai gautų lėšų, dar kartą nusprendė teismas.

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ Lietuvoje bus nutiesta vėliau nei 2026 metais, sako valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis. „Kai turėsime Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą, galėsime iškart pradėti tiek žemės išpirkimą, tiek projektavimą (atkarpų Vilnius–Kaunas ir nuo Kauno iki Lenkijos sienos – BNS). Tai truks iki dviejų metų, tada prasidės statybos.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto koordinatorė Europos Komisijoje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė „Rail Baltica“ funkciją – projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai. Todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų. „Jungtis turi tarnauti taip pat ir ES ir NATO gynybai – gabenti kareivius ir techniką.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pagrindinė trasa Latvijoje gali būti pradėta tiesti ateinančių metų antroje pusėje, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Pasak jo, šiuo metu statomos „Rail Baltica“ stotys Rygoje ir sostinės oro uoste, projektuojama visa pagrindinė trasa, paskelbtas statybos darbų pirkimo konkurso antrasis etapas.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ieško Kauno mazgo projektuotojų. „Tai vienas svarbiausių geležinkelio transporto mazgų tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione, nes čia susikirs maršrutai tarp Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos“, – pranešime sakė „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas.   „RB Rail“ paskelbė darbo ir techninio projektų bei priežiūros konkursą, penktadienį pranešė bendrovė.