rail baltica

Iki 2018-ųjų pabaigos planuojama išpirkti žmonių žemę, kuri reikalinga didžiausiu Baltijos regiono infrastruktūros projektu per pastaruosius 100 metų vadinamam europiniam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti. Tačiau žemių savininkai ir naudotojai nenustoja priešintis šiam projektui. Boikotuoti vėlu Šunys loja – karavanas eina. Šiuo iš Rytų atėjusiu priežodžiu galima apibūdinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“, kuriam visose Baltijos šalyse suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Svarstoma idėja geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus ir taip efektyviau išnaudoti būsimą europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“. Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarė tokią galimybę su tris tarptautinius oro uostus valdančia įmone Lietuvos oro uostai. „Tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, kad Vilniaus ar Kauno oro uoste nusileidęs keleivis galėtų iškart sėsti į traukinį ir važiuoti į Panevėžį, Vilnių, Kauną ar kitą miestą.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos vadovas Linas Baužys teigia, kad pastangos didinti keliaujančiųjų traukiniais skaičių jau duoda teigiamą rezultatą, o dar spartesnio jų augimo galima tikėtis 2022 metais, elektrifikavus ir modernizavus geležinkelių infrastruktūrą ir įsigijus naujų traukinių.

Pertvarkant valstybės valdomą įmonę „Lietuvos geležinkeliai“, mažėja grupės išlaidos. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad pradėjus dirbti efektyviau, per metus tikimasi sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų. „Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“, kuriems už konkurencijos ribojimą Europos Komisija (EK) pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, infrastruktūros ir krovinių vežimo veiklų atskyrimas nebūtų logiškas, teigia susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. Pasak jo, Komisija tyrimo kontekste taip pat atsiėmė tokį siūlymą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pirmadienį pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su „istorine“ pergalė parlamento rinkimuose ir paragino kuo greičiau suformuoti stiprią koalicinę vyriausybę. Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Merkel konservatorių blokas užsitikrino ketvirtą kadenciją valdžioje, bet jo pozicijos parlamente gerokai susilpnėjo.

Milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ yra tarp Europos Sąjungos prioritetų, jį palaiko visos Bendrijos narės, sako projekto koordinatorė Catherine Trautmann. Ji viliasi, kad kitoje finansinėje perspektyvoje ES projektui ir toliau skirs 85 proc. finansavimą. Anot C. Trautmann, Lietuvoje vykstant diskusijoms, ar tikrai būtina tiesinti geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kad būtų pasiektas didesnis traukinių greitis, tai daryti būtina.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių. Teigiama, kad tai leis sutaupyti 13,74 mln. eurų per metus. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, jog analizavus antrinių įmonių veiklą, tapo aišku, kad yra didelis potencialas joms veikti efektyviau ir stiprinti konkurencingumą.

 Į bendrą trijų Baltijos šalių projektą - europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuva investuoja daugiausiai, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Lietuva daugiausia investuoja lėšų, palyginus su Estija ir Latvija“, - antradienį Seime pareiškė ministras, pateikdamas ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kuriuo siekiama „Rail Baltica“ statybą užbaigti iki 2025 metų.

Seimui antradienį ratifikuoti teikiama Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tarpvyriausybinė sutartis. Tokia sutartis šių metų sausio 31-ąją Taline buvo pasirašyta siekiant, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose būtų užbaigta iki 2025 metų, tam būtų numatyta Europos Sąjungos bei nacionalinė finansinė parama.

Europos Komisija (EK) trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės projektui skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – vietoj prašytų 313,3 mln. eurų suteikta 110,471 mln. eurų paramą. Anot EK atstovo Lietuvoje, ši parama skiriama papildomai prie 1,2 mlrd. eurų, numatytų projektui. Formalus sprendimas priimtas liepos 25 dieną, BNS patvirtino EK atstovė Victoria von Hammerstein-Gesmold. 98,37 mln. eurų skirta Lietuvai, 6,951 mln. eurų – Latvijai, 5,15 mln. eurų – Estijai.

Ispanijos inžinerijos įmonė „Ardanuy Ingenieria“ už 240,7 tūkst. eurų (be PVM) ištirs, kaip atnaujinti jau nutiestą europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Ji nebeatitinka bendro projekto reikalavimų, o galimas traukinių greitis ja yra dvigubai mažesnis nei turėtų būti. Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad su Ispanijos bendrove pasirašė sutartį dėl vėžės atnaujinimo galimybių studijos - ji turėtų būti baigta šių metų gruodį.

  Estijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tarpvyriausybinę sutartį.   Jai pritarė 63 iš 101 parlamento nario. Prieš ją 20 deputatų, o susilaikiusiųjų nebuvo. Sutarties ratifikavimui reikėjo paprastos balsų daugumos. Sausį trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovų pasirašytos „Rail Baltica“ tiesimo sutarties įsigaliojimui būtinas Estijos parlamento ratifikavimas.

Ukraina svarsto galimybę ateityje prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, penktadienį pareiškė Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas. „Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

Bendras Lietuvos ir Estijos interesas yra siekti gauti lėšų „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa kitoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Baltijos šalyse vis garsėjant diskusijoms kaip iš Europos Sąjungos (ES) lėšų bus finansuojamas transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas, Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto atstovas Wimas van de Campas (Vimas van de Kampas) sako, kad trys Baltijos šalys tikrai gaus europinį finansavimą projektui, jei bus tvirtos ir įrodys savo pasirengimą šiai milžiniškai investicijai.

Nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, keleivius ja vežiosiančios kompanijos turės konkuruoti su pigių skrydžių bei autobusų įmonėmis. Pasak Europos geležinkelių pramonės asociacijos „Unife“ vadovo Philippo Citroeno, dabar geležinkelių vežėjams sunku konkuruoti dėl lėto atsinaujinimo, tačiau, anot jo, „Rail Baltica“ kaip naujas projektas galės pritaikyti visas naujausias inovacijas.

Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“, kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją, suteiks postūmį ekonomikai, o nauda atsvers kaštus, tikina už projektą atsakingos „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa. Pirmadienį Rygoje vykstančiame „Rail Baltica“ forume pristatoma parengta europinės vėžės kaštų ir naudos analizė. B.Rubesa tikino, kad nauda atsveria kaštus. „Projekto kaštų-naudos analizė aiškiai rodo, kad jis visuomenei atneš daugiau naudos nei investicijų kaštai“, - teigė B.Rubesa.

Naikinama europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ valdžiusi direkcija – artimiausiu metu projektu rūpinsis tik „Rail Baltic statyba“. Taip pat ketinama ieškoti naujo pastarosios įmonės vadovo. Artimiausiu metu planuojama priimti visus reikalingus sprendimus, kad Lietuvoje projektu rūpintųsi tik vienas padalinys, skelbia „Lietuvos geležinkeliai“. Apskaičiuota, kad vien dėl dubliuojančių funkcijų atsisakymo tiesioginis efektas bus mažiausiai 100 tūkst. eurų kasmetiniai sutaupymai.

Įtempta geopolitinė situacija Europos Sąjungoje dėl „Brexit“, pabėgėlių krizės ir saugumo klausimų gali po 2020 metų sumažinti europinę paramą milijardinės vertės geležinkelio projektui „Rail Baltica“, mano bendros Baltijos šalių įmonės valdybos pirmininkė. Baibos Rubesos teigimu, jeigu paaiškėtų, kad ES ateityje neskirs 85 proc. paramos, Baltijos šalys turėtų rasti būdų užtikrinti projekto tęstinumą. Kita vertus, anot jos, nereikėtų baimintis, kad projektas nutrūks.

Lietuvos premjeras paragino Europos Sąjungą pasiųsti Baltarusijai signalą, jog ši negalės parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. „Mes raginame ES pasiųsti aiškų signalą, kad Europoje nebus įmanoma parduoti elektros, kuri buvo pagaminta, pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus“, - spaudos konferencijoje Taline sakė Sauliu Skvernelis, kuris kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ ir susitiko su Europos Vad...

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai antradienį pasirašo susitarimą dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Taip siekiama sklandaus projekto įgyvendinimo iki 2025 metų. „Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1435 milimetrų pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės - jų plotis siekia 1520 mm.

Trijų Baltijos šalių premjerai antradienį Taline pasirašys susitarimą dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Susitarimu siekiama pabrėžti, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2026 metų. Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį susitiko su Estijos kolega Juriu Ratu ir aptarė abiem šalims ir visam regionui svarbius saugumo, energetikos plėtros, „Rail Baltica“ projekto klausimus.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį išvyksta vizito į Taliną, kur susitiks su šalies vadovais ir pasirašys sutartį dėl europinės vėžės „Rail Baltica“. Ministras pirmininkas susitiks su Estijos premjeru Juri Ratu ir prezidente Kersti Kaljulaid. „Premjeras su Estijos vadovais aptars susisiekimo infrastruktūrą, regiono saugumą, mokestinę politiką ir energetiką“, - sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Lietuvos Vyriausybė pritarė trijų Baltijos šalių susitarimui dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtina, kad nesutarimų dėl projekto nebeliko. „Jeigu bus pasirašyta, tai bus sutarta dėl terminų, dėl svarbos, dėl krypties, dėl Vilniaus ir Kauno jungties ir finansavimo gavimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Lietuvos Vyriausybė, prieš pasirašydama tarpvalstybines sutartis dėl europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pirmiausiai nori įsigilinti į projektą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Latvijos ir Estijos vyriausybės šiek tiek ilgiau dirba negu mūsų Vyriausybė, tad normalu, kad mums reikia dar įsigilinti į projektą“, - BNS sakė R.Masiulis.

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

  Europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuvoje skirta dar 180 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ su Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašė dotacijų sutartį dėl 191 mln. eurų paramos, iš kurios 180 mln.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programos projekte, kuris šiuo metu dar derinamas, pasisakoma už socialinės rinkos ekonomiką, kurioje nėra vietos lupikavimui ir monopolijų dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių eikvojimui.

Baltijos šalis kirsiantis europinės vežės geležinkelis „Rail Baltica“ suteiktų naujų galimybių į Taliną atplaukiančių kruizinių laivų keleiviams ir tuo neabejotinai turėtų pasinaudoti turizmo organizatoriai, tvirtina Talino uosto vadovas. „Nutiesus „Rail Baltica“ atšaką iki Talino uosto, būtų galima pasiūlyti papildomą ir įdomią pramogą turistams iš Estiją lankančių kruizinių laivų, o tai reiškia, kad būtų galima tikėtis didesnio turistų srauto“, – sakė Valdas Kalmas.

  Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas. „Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų.

Ilgiausiai iš visų šalių delsę pasirašyti europinės vėžės „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį ir dėl to iš Europos Komisijos (EK) sulaukę įspėjimų, kad gali netekti 320 mln. eurų finansavimo, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai.

Trijų Baltijos šalių bendros europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonės „RB Rail“ vadovė pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. „Mes privalome skubiai sukurti stiprią organizaciją visam šiam procesui valdyti. Tai užtruktų kelis mėnesius“, – Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė Baiba Rubesa.

Jungtinės Karalystės Geležinkelių industrijos asociacija tikisi, kad europinės vežės „Rail Baltica“ statybos konkursuose dalyvaus Jungtinėje Karalystėje veikiančios geležinkelių projektavimo, statybos ir priežiūros bendrovės. „Aš manau, kad vienas iš vertingų dalykų yra mūsų patirtis, mūsų inovacijos ir musų technologijos, padedančios pastatyti ir prižiūrėti taupų geležinkelį.

Spalio 7 dieną AB „Lietuvos geležinkeliai” pasirašė sutartį dėl rangos darbų ruože Rokai–Jiesia. Konkursai dėl kitų dviejų ruožų Rokai–Palemonas ir Kaunas–Palemonas (Kauno viešasis logistikos centras) rangos darbų paskelbti rugsėjo 28 dieną. Numatoma, kad Palemone esantis intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinės vėžės geležinkelio tinklu 2018 metų pabaigoje. Iš viso į šią liniją investuota apie 500 milijonų eurų.

Valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka sako, jog gavęs valdybos narių pritarimą, penktadienio vakarą pasirašė „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, kuriai stringant iškilo grėsmė, jog gali būti stabdomas viso projekto finansavimas. „Ažiotažų nemėgstu ir nedalyvauju tuose žaidimuose, tuščia šnekėt. Aš esu pasirašęs sutartį ir galit man nesukt smegenų. Ta pačią (sutartį), kurią reikėjo. Čia bereikalingai visi kelia.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas teigia, kad bendrovei nenaudinga pasirašyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, nes ji įpareigotų bendrovę atsakyti už bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ klaidas. Stasys Dailydka tikina sutartį pasirašysiąs, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba, tačiau bus padaręs viską ir įspėjęs, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.

Estijos užsienio reikalų ministras mano, kad Baltijos šalių atstovai netrukus galutinai pasirašys sutartį dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Ant sutarties trūksta vienintelio „Lietuvos geležinkelių“ parašo. „Manau, mes įveiksime nesutarimus, mes turėtume pasirašyti sutartį, yra tam tikrų techninių dalykų ir aš negaliu paaiškinti, kodėl tai taip ilgai trunka“, - ketvirtadienį Vilniuje sakė Jurgenas Ligis. „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai kol kas nepatvirtino sutarties.

Paaiškėjus, kad Lietuva stabdo europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ eigą, bus pakeisti pareigūnai, atsakingi už jo įgyvendinimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis komentuoja informaciją, kad vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė trijų Baltijos šalių sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos - sutartį iki šiol pasirašė 8 trijų šalių institucijos.

  Lietuvos atstovas teigia, kad bendro trijų Baltijos šalių europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ susitarimo dėl viešųjų pirkimų tvarkos valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė tik dėl techninių priežasčių. Bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė tikisi, kad Lietuvos bendrovės parašas artimiausiu metu užbaigs sutarties pasirašymą.

Trims Baltijos šalims po ilgų ir sudėtingų derybų pasiekus susitarimą, kad europinės geležinkelio vežės projekto „Rail Baltica“ rangos konkursai būtų skelbiami ne tik per bendrą įmonę, bet ir kiekvienoje šalyje, Lietuvoje išsiskyrė Susisiekimo ministerijos ir jos valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nuomonė.

Latvijos uostų asociacijos vadovas pareiškė abejojantis Baltijos šalies su Vakarų Europa sujungsiančio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto ekonominiu pagrįstumu. „Jei šis didelių investicijų reikalaujantis projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jį veikiausiai įgyvendintų privati, o ne valstybės įmonė. Aktualus klausimas ir dėl išlaidų infrastruktūrai po to, kai geležinkelis bus nutiestas“, – sakė Karlis Leiškalnas. Projektui, kurio vertė sieks apie 4-5 mlrd.

Projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių imasi ir antro svarbaus žingsnio – pradeda europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos. „Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus, pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai. Lapkričio mėnesį taip pat numatome skelbti rangos darbų konkursą europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“, kuri įgyvendins europinio geležinkelio projektą „Rail Baltica“, stebėtojams šią savaitę pagaliau susitarus dėl konkursų skelbimo tvarkos, juose galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės, įsitikinęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ kuruojančios bendros Baltijos šalių įmonės vadovai Rygoje ir Vilniuje nesutaria dėl projekto įgyvendinimo ir kaltina vieni kitus jo griovimu. „RB Rail“ valdybos pirmininkė latvė Baiba Rubesa teigia, kad Lietuvos atstovui pradėjus vadovauti įmonės stebėtojų tarybai, vilkinami svarbūs sprendimai ir dėl to gresia netekti europinio finansavimo. Tačiau „RB Rail“ tarybos pirmininkas Dainius Budrys atkerta, kad projektą griauna pati B.Rubesa.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.