putinas

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas šalies Gynybos ministerijos vadovybės susitikime, skundėsi „prie pat Rusijos priartėjusio NATO aljanso“. Išreiškęs nuogąstavimą dėl „NATO karinio aktyvumo“ jis žadėjo, kad su Europa „nesiruošia kariauti“. „91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši anksčiau šiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO šių metų balandį, Maskva vykdant puolimą Ukrainoje. „Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO.

Gandai apie prastą Vladimiro Putino sveikatą sklando jau ne vienerius metus. V. Putinas vakar surengė spaudos konferenciją – pirmąją tokią po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kasmetiniame renginyje, kuris pernai neįvyko, jis teigė, kad „taika bus, kai pasieksime savo tikslus“. Kalbėdamas apie tai, ką jis vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“, jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos suverenitetui ir ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo griežtai nubausti tuos, kurie kišis į kitais metais įvyksiančius prezidento rinkimus. „Bet koks kišimasis į Rusijos vidaus reikalus bus griežtai baudžiamas pagal Rusijos įstatymus“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su partijų lyderiais Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose. „Mes giname savo žmonių laisvę, jų suverenitetą ir teisę pasirinkti savo ateitį.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie blogėjančią Rusijos prezidento sveikatą šis mįslingai užsiminė apie tai, kad „metai žmogaus gyvenime nėra trumpas terminas“. Paklaustas, ar atvyks į 2025-aisiais vykstantį renginį, jis atsakė, kad „jeigu duos Dievas ir viskas gerai bus“. „Komsomolskaja Pravda“ atstovas metinės konferencijos metu pakvietė Rusijos prezidentą 2025-aisiais atvykti į informacinio leidinio 100-mečio minėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvauja kasmetinėje programoje, kurioje jam užduodami iš anksto atrinkti vietos informavimo priemonių ir gyventojų klausimai. Laidos pradžia buvo skirta „spec.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį dalyvaudamas dviejų branduolinių povandeninių laivų pristatyme šalies Tolimojoje šiaurėje, pareiškė sustiprinsiantis Rusijos „karinę ir jūrinę galią“. V. Putinas dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Baltosios jūros, kur per pastaruosius šešerius metus buvo pastatyti du Rusijos povandeniniai laivai „Krasnojarsk“ ir „Imperatorius Aleksandras III“. „Turėdama tokius laivus ir tokią ginkluotę, Rusija jausis saugi“, – pareiškė V. Putinas...

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Įvykiai netoli JAV esančioje Venesueloje pastaruosius mėnesius vystosi grėsminga linkme: šalies lyderių elgesys ir propagandiniai veiksmai iš esmės atkartoja Rusijos elgesį Ukrainoje. Amerikiečiai gali susidurti su dar vienu regioniniu konfliktu, kurio metu išauga rizika susidurti su Rusijos pajėgomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino eilinį sykį dalyvausiantis nuolat su rezultatų falsifikavimo skandalais susiduriančiuose šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais kovo 15-17 dienomis. „Baza“ pranešama, kad Rusijos prezidentas paskelbė šią žinią po Rusijos herojų apdovanojimo ceremonijos, kuri šiandien vyko Maskvoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per susitikimą su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi gyrė savo šalies santykius su Iranu ir aptarė Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą. Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Maskva siekė stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su Teheranu. Abiem Vakarai taiko sankcijas. „Mūsų santykiai klostosi labai gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose trečiadienį lankėsi Saudo Arabijoje. Tai trečioji V. Putino kelionė už Rusijos ribų nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį. Anksčiau jis lankėsi Irane ir Kinijoje. Lankydamasis Saudo Arabijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse V. Putinas siekia sustiprinti Maskvos įtaką regione. V. Putinas susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) ir surengė derybas.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.  V. Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje. „Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį. Tiksli susitikimo data dar nėra žinoma, tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino apie šių metų pabaigoje numatytą vizitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius. Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus. „Prezidentas Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad pakvies Vladimirą Putiną į G20 lyderių susitikimą jo šalyje, tačiau negali garantuoti, jog Rusijos prezidentas nebus suimtas. „Važiuos Putinas ar nevažiuos, jis bus pakviestas. Tai yra jo reikalas, jis turi pats įvertinti pasekmes. Ne man tai spręsti“, – pareiškė Lula da Silva, pridūręs, kad sprendimą dėl V. Putino arešto priims teismas, o ne Brazilijos prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus. Vadovaujant V. Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Kremliaus vadui Vladimirui Putinui aiškinant, kad be Rusijos nebus taikos ir stabilumo, rusai vienu metu apšaudė tris Ukrainos miestus – rusų raketos krito ir ant gyvenamųjų namų, sužalojo ir kūdikius. O baiminantis neramumų ir protestų Maskvoje buvo sulaikyta rusė, kuri esą norėjo pavaizduoti, kaip gerai gyvena, valgydama ikrus. Bet vietos pareigūnams ji sukėlė įtarimą, tad buvo nuvežta į areštinę.

Didėjant aukų Ukrainoje skaičiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies moteris paragino susilaukti aštuonių ar daugiau vaikų. Antradienį kalbėdamas Pasaulio rusų liaudies tarybos plenarinėje sesijoje jis teigė, kad Rusijos gyventojų skaičiaus didinimas ir daugiavaikių šeimų tapimas „norma“ yra „tikslas ateinantiems dešimtmečiams“, rašo „Independent“. „Daugelis mūsų žmonių išlaiko šeimos tradicijas, kai auginami keturi, penki ar daugiau vaikų“, – sakė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylas Budanovas ir jo šeima yra pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikinai, nes karinė žvalgyba ne kartą pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tuo įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, pareiškęs, kad Rusija naudoja įvairius metodus, įskaitant ne tik sabotažą, bet ir nuodijimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 dieną surengs savo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs 2023 metus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus jo pirmoji metinė spaudos konferencija nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. „Gruodžio 14-ąją Vladimiras Putinas apibendrins metų rezultatus.

Seimo narys Matas Maldeikis pažymi, kad Rusijos diktatorius Putinas savo tikslus apibrėžė 2021 gruodžio mėnesio laiške, „kur pirmu punktu įrašyta Ukraina, antru – mūsų regionas. Jeigu Ukrainos atveju jo tikslas yra tiesiog ištrinti Ukrainą iš istorijos, kaip tai planuojama mūsų regionui? Juk NATO, ES ir visa kita“. „Kas įdomu stebint situaciją su autokratais – jie, kaip taisyklė, visada atvirai pasako savo planus. O Vakarai visada labai nustemba, kai autokratai laikosi savo pažadų.

Rusijoje teismas leido suimti 33-ejų Rustamą Faratdinovą, aktyvisto iš Baškirijos Ruslano Gabbasovo brolį. Pastarasis pabėgo nuo Kremliaus teisėsaugininkų persekiojimo į užsienį: teisėsaugininkai vietoje jo suėmė brolį ir „pripaišė“ jam bendrininkavimą teroristinėje veikloje. Išvakarėse R. Gabbasovo namuose buvo atlikta krata. Į užsienį išvykusio ruso, kuris pasisako už Baškirijos atsiskyrimą nuo Rusijos Federacijos, žmona vietos žiniasklaidai pasakojo, kad pareigūnai nieko nerado ir išėjo.

Neįprastas įvykis pateko į kamerų objektyvus, kuomet Aliaksandras Lukašenka Minske laukė atvykstančio Vladimiro Putino. Kol Kremliaus statytinis Baltarusijoje laukė rusų prezidento, jam akivaizdžiai drebėjo galva. „Naša Niva“ pažymima, kad toks atvejis į kameras pateko pirmą sykį. „Naša Niva“ taip pat pažymima, kad visi medikai, į kuriuos kreipėsi leidinys, tvirtino, jog nustatyti tikslią diagnozę pagal vaizdo įrašą yra neįmanoma.

2013-ųjų lapkričio 21-ąją žurnalistas Mustafa Nayyemas parašė savo žymiąją žinutę feisbuke: „Susitinkame 22 val. 30 min. prie Nepriklausomybės paminklo. Renkitės šiltai, pasiimkite arbatos, kavos, geros nuotaikos ir draugų“. Būtent tai yra laikoma Euromaidano, kuris vėliau virto revoliucija, daugelį metų trunkančiu karu dėl Krymo ir Donbaso su Luhansku, o nuo 2022-ųjų – ir plataus masto karu su Rusija bei Vakarų įsitraukimu, pradžia.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Pirmadienį kėglinėje apsilankiusi kaunietė liko šokiruota. Laisvalaikio erdvės švieslentėje moteris išvydo karą Ukrainoje palaikančią žinutę. „Pirmadienio pavakarę, atvykus su su draugais į „Oazės“ boulingą, šokiravo užrašas prie įėjimo. Ar tikrai tai vyksta?“ – pirmadienį kėglinėje užfiksuotu vaizdo įrašu dalijosi skaitytoja. Kaip matyti vaizdo medžiagoje, švieslentėje mėlynomis raidėmis sušvito palaikymas karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai.

Aklavietė fronte Ukrainoje gali užsitęsti dar metus. Apie tai savo skiltyje rašo amerikiečių politologas Ianas Bremmeris, leidinio „Time“ vyriausiasis redaktorius. Pasak I. Bremmerio, padėtis Ukrainoje įšalo vietoje ir, atrodo, kad taip bus dar bent metus. Viskas, atrodo, klostosi Vladimiro Putino naudai. Ukrainos kontrpuolimas praktiškai sustojo, o tai kelia nerimą Vakaruose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagyrė Ukrainos karius, tačiau pripažino, kad iki pergalės prieš agresorę Rusiją dar laukia ilgas kelias.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tikisi, jog kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas kandidatuos dar vienai kadencijai, rašo „Reuters“. Tai reikštų, kad V. Putinas turėtų galimybę valdžioje išlikti iki 2030 m. 1999–2000 m. V. Putinas buvo Rusijos ministras pirmininkas, 2000–2008 m. buvo prezidentas, 2008–2012 m. vėl tapo ministru pirmininku, o nuo 2012-ųjų yra Rusijos prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos šturmuoja Avdijivką dėl to, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori taktinių rezultatų mūšio lauke prieš oficialiai paskelbdamas savo kandidatūrą 2024 m. prezidento rinkimuose. Apie tai jis antradienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.

Įvairūs gandai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį ar viešai besirodančius jo antrininkus – vis dažnesni.  Štai dabar Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka atkreipė dėmesį į akivaizdžius režimo lyderio „pokyčius“, fiksuotus tą pačią dieną. Pro akis to nepraleido ir Vokietijos leidinys „Bild“. „Nauji gandai apie Vladimirą Putiną. Jo skruostai išsipūtę.

Rusų kaliniai, pasiųsti kariauti Ukrainoje, savo kaltę išperka krauju, penktadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į klausimus dėl prieštaringai vertinamo malonės suteikimo vyrui, kuris žiauriai nužudė savo buvusią merginą ir turėjo kalėti 17 metų, bet buvo išleistas į laisvę vos po metų.

Rusijos delegacija, kuriai vadovauja prezidentas Vladimiras Putinas, buvo gerokai nustebinta „išlydinčia“ Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo kalba, kurią jis pradėjo kazachų kalba, o ne rusų, kaip buvo pripratę girdėti anksčiau. „The Moscow Times“ pažymima, kad V. Putinas ir jo delegacija, tikėtina, pirmą sykį susidūrė su tuo, kad subyrėjusios Sovietų Sąjungos teritorijoje jiems nepavyko visą laiką bendrauti tik rusiškai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko vizito į Kazachstaną, kur jį priėmė šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas. Rusijos vadovas eilinį sykį nesugebėjo ištarti savo kolegos vardo ir pavardės, tai jau tampa tradicija. Vladimiras Putinas, nepasižymintis tuo, kad painiotų kitų savo pašnekovų vardus ir pavardes, susitikimų su Kazachstano prezidentu metu nuolat klysta.

Rusijos televizijoje pasirodė reportažas, kuriame prezidentas Vladimiras Putinas lankosi vaikų ligoninėje. Tiesa, ne visi vaikai panoro su juo kalbėti, o tai sukėlė juoką ukrainiečiams. Vaizdo įraše matoma, kad V. Putinui įžengus į palatą berniukas pasislepia po antklode ir kategoriškai atsisako su juo kalbėtis. „Koks tavo vardas? Pasakyk iš po antklodės“, – tarė V. Putinas, bet iš vaiko nesulaukė jokios reakcijos.

Naujausi „nerimą keliantys“ incidentai Balkanuose rodo didėjančią Rusijos grėsmę regionui ir šalies prezidento Vladimiro Putino potencialą išprovokuoti dar vieną karą Europoje, teigia ekspertai. Vakarai privalo neleisti V. Putinui kurstyti konfliktą tarp Serbijos ir Kosovo, leidinyje „Foreign Affairs“ rašo Rusijos saugumo strategijas ir karines doktrinas tyrinėjanti Ivana Stradner ir buvęs žvalgybos pareigūnas Davidas Sheddas.

Rusija ketina laikytis branduolinių bandymų uždraudimo moratoriumo, nors ir atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Mes ketiname laikytis daugiau kaip prieš 30 metų įvesto moratoriumo“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, dar vadinamos CTBT, ratifikavimą. 1996 metais priimta CTBT draudžia visus branduolinius bandymus bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus, jos potencialas lieka neišnaudotas. Be JAV, sutarties dar nėra ratifikavę Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis, Iranas ir Egiptas.

 Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant pasinaudoti Izraelio ir „Hamas“ karu siekiant sumažinti Vakarų paramą Ukrainai. „V. Putinas labai stengiasi pasinaudoti „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį, tikėdamasis, kad tai atitrauks mūsų dėmesį ir privers Jungtines Valstijas atitraukti savo išteklius iš Ukrainos“, – Senato posėdyje sakė A. Blinkenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos yra atsakingos už tai, ką jis pavadino mirtinu chaosu Artimuosiuose Rytuose. „Kas organizuoja mirtiną chaosą ir kas iš to turi naudos, mano nuomone, šiandien jau tapo akivaizdu (...) Tai dabartinis JAV valdantysis elitas ir jų šalininkai, kurie gauna didžiausią naudą iš nestabilumo pasaulyje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po vakarykščių neramumų Dagestano sostinėje Machačkaloje, šaukia skubų jėgos struktūrų vadovų susitikimą. Rusija dėl prieš žydus nukreiptų neramumų oro uoste kaltina užsienio šalių kišimąsi, nepaisant to, kad neramumus sukėlę dagestaniečiai vadovavosi antisemitinėmis nuotaikomis šalyje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį paneigė socialinėje tinkluose pasklidusius gandus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį ir pavadino juos apgaule, praneša „Politico“, remdamasi „RIA Novosti“. Informacija, kad V. Putinas mirė ir kad jo postą užėmė jo antrininkas, yra „absurdiška informacinė apgaulė“, penktadienį sakė D. Peskovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Tai jau antras kartas šią savaitę, kai Kremliaus pareigūnas atmeta spekuliacijas...

Sklandant gandams apie prastėjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą ir net mirtį, šalies ateitis lieka neaiški, skelbia „The Independent“. Jei V. Putinas mirtų arba būtų nuverstas, Kremliui automatiškai laikinai vadovautų premjeras Michailas Mišustinas. O Federacijos Taryba turėtų per 14 dienų paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.