putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad šalis sėkmingai išbandė eksperimentinę branduolinį variklį turinčią sparnuotąją raketą, ir perspėjo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą. Kalbėdamas užsienio politikos ekspertų forume V. Putinas paskelbė, kad Rusija iš esmės baigė kurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ bei pradės jas gaminti.

„Wagner“ palaikantys informaciniai šaltiniai „Telegram“ išjuokė Rusijos prezidento ketvirtadienį pateiktą versiją apie Jevgenijaus Prigožino žūtį. Rusijos prezidentui išreiškus apgailestavimą dėl „neatliktos narkotikų ekspertizės“, J. Prigožino šalininkai ironizavo ir neigė kaltinimus jų mirusiam vadui. V. Putinas savo komentaro metu netiesiogiai apkaltino J. Prigožiną vartojus narkotikus ir susisprogdinus lėktuve.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Azerbaidžano įvykdytas separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės perėmimas buvo neišvengiamas. Po žaibiškos Baku karinės operacijos šio regiono kontrolę perėmė Azerbaidžanas, o separatistinio regiono vadovas praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją dalyvauja Sankt Peterburge vykstančiame kasmetiniame „Valdai“ forume. Kaip ir ankstesnėse savo kalbose, jis pažėrė kaltinimų Vakarams ir pareiškė, jog konfliktas vyksta dėl „naujos pasaulėtvarkos“. Dalis Vakarų analitikų ir politikų jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos keliama grėsmė nėra tik Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas.

Ketvirtadienį, apie 13 val. 15 min. vietos laiku, Rusijos kariuomenė apšaudė Groza gyvenvietės (Kupjansko rajonas, Charkivo sritis, Ukraina) parduotuvę ir kavinę. Vietos administracijos atstovų teigimu, iš griuvėsių buvo ištraukti 51 žuvusiojo kūnai, tarp jų ir 6-mečio berniuko. Dar 6 žmonės, įskaitant ir 1 vaiką, buvo sužeisti. Gelbėtojai tęsia darbus tragedijos vietoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos. Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Spalio 7 d. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas švęs 71-ąjį gimtadienį. Apie tai, kokie „sveikinimai“ gali laukti V. Putino, interviu „Obozrevatel“ kalbėjo karinis ekspertas Oleksijus Melnikas. Pastaruoju metu Rusija vis dažniau praneša apie smūgius savo teritorijoje. Ekspertas neatmeta, kad panaši „dovana“ V. Putino laukia ir jo gimimo dieną. Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad ukrainiečių smūgiai rusams yra planuojami ilgai, o data jiems būna paskutinis dalykas, į kurį atsižvelgiama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė buvusiam velionio „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino padėjėjui prižiūrėti savanorių kovotojų dalinius Ukrainoje, sakoma penktadienį Kremliaus paskelbtame pranešime.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas susitiko su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, rašo „Sky news“. Apie V. Putino ir R. Kadyrovo susitikimą paskelbta toliau netylant kalboms dėl R. Kadyrovo sveikatos. Kaip nurodoma Kremliaus svetainėje, V. Putinas su R. Kadyrovu aptarė ekonominę ir socialinę padėtį bei kitus klausimus.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pašiepė Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, rašo „Independent“. H. Clinton pasišaipė iš V. Putino nuogąstavimų dėl NATO plėtros. „Demokratijos gynimas Ukrainoje, NATO plėtra – tik tiek, kad labai gaila, Vladimirai, tu pats dėl to kaltas“, – JAV valstybės departamente atidengdama savo portretą pareiškė ji. Jos žodžius lydėjo juokas ir aplodismentai. „Mes visada sakydavome, kad žmonės nėra verčiami stoti į NATO.

Šaltinis Kremliuje pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suteikė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu laiko iki spalio pradžios pagerinti padėtį fronto linijoje, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą ir grąžinti iniciatyvą Rusijos kariams, sako JAV karo tyrimų studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, tai gali būti priežastis, kodėl rusai ėmėsi aktyvių kontratakų.

Rusija penktadienį skyrė ilgą laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose kritikuojama Maskvos karinė operacija Ukrainoje. Centrinės Rusijos Jekaterinburgo miesto karinio teismo atstovas spaudai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti.

Vienas baltarusių mokslininkas ir Karolio universiteto Prahoje docentas Ilja Lemeškinas pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje metinių proga išsiuntė straipsnį moksliniam Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto žurnalui. Jame buvo užšifruotas „palinkėjimas“ Rusijos prezidentui ir antikarinė žinutė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritaria neigiamam kitų pasaulio lyderių požiūriui į Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. Tokį turkų lyderio pareiškimą citavo Turkijos spauda, rašo „Sky news“. „Lyderiai ir ministrai pirmininkai turi neigiamą požiūrį į Putiną“, – cituojamas jis. „Žinoma, mes tokio požiūrio nenešiojame ir neatspindime. Aš taip pat nemanau, kad šie požiūriai yra teisingi, nes Rusija nėra įprasta šalis“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, pranešė Kremlius. Aukščiausias Kinijos diplomatas šiuo metu vieši Rusijoje su keturių dienų vizitu. „Šiandien V. Putinas priims Kinijos užsienio reikalų ministrą Wang Yi“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, kuri padidino Maskvos izoliaciją, Kremlius užsimojo siekti glaudesnių ryšių su Pekinu.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalis, kartu su Rusija, „kurs rimtą raketą“. Ir pridūrė, jog paskutinis susitikimas su V. Putinu buvo skirtas „saugumui ir gynybai“. Jis taip pat pareiškė, jog tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje tėra „gėlytės“, palyginus su tuo, kas laukia ateityje. „Pastaruoju metu mes, kartu su vyresniuoju broliu susitarėme dėl to, kaip mes veiksime Baltarusijoje. Aišku, mes viešai to neįvardijame.

Pasirodžius pranešimams apie čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kritinę būklę ar netgi mirtį, sociliniame tinkle sekmadienį paviešintas naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti ir pats Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas. Kaip rašo UNIAN, socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbta vaizdinė medžiaga, kurioje R. Kadyrovas pataria „visiems, kurie neatskiria tiesos nuo melo“, pasivaikščioti gryname ore.

Rusijos pajėgos ieško būdų, kaip sumažinti savo užnugario dalinių nuostolius po Ukrainos smūgio S-400 sistemai Kryme, skelbiama prezidentūros patarėjo Mychailo Podoliako žinutėje. Anksčiau ukrainiečių karybos ekspertas taip pat tvirtino, kad Rusijos pajėgos bandys įšaldyti karo veiksmus tam, kad galėtų pasiruošti naujam puolimui.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su darbo vizitu vyks į Rusiją ir jo metu susitiks su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. Tai ketvirtadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kurios paskelbta informacija remiasi CNN. Kaip teigiama, susitikimas numatytas penktadienį, rugsėjo 15 d. Pasak „BelTA“, derybose dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kvietimą apsilankyti izoliuotoje pastarojo šalyje, ketvirtadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį duodamas interviu valstybinei televizijai pareiškė, kad, nepaisant tarptautinių sankcijų, karinis bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja yra įmanomas. „Yra tam tikrų apribojimų (....) Pagal galiojančias taisykles yra galimybių, į kurias atsižvelgiame ir jas aptariame“, – teigė jis.  Šis interviu buvo transliuotas po V. Putino susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį kosmodrome „Vostočnyj“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose surengė derybas, prieš tai apžiūrėję kosmodrome esančius kosminių raketų surinkimo ir paleidimo objektus. Taip buvo pradėtas susitikimas, per kurį tarptautiniu mastu izoliuoti lyderiai gali sudaryti ginklų, Maskvai reikalingų kare Ukrainoje, sandorį.

Vladimiras Putinas Rytų ekonominiame forume paskelbė, kad Rusija nuo birželio sunaikino daugiau šarvuotų mašinų negu išvis karo metu buvo Ukrainos kariuomenės ginkluotėje. Rusijos vadovas tradiciškai kalbėjo tik apie Ukrainos kontrpuolimo nuostolius, nė žodžiu neužsimindamas apie Rusijos kariuomenės patiriamas ne mažesnes netektis. „Tankų 543-ų jau neteko, šarvuotų mašinų įvairios klasės – jau beveik 18 tūkst.“, – pasakojo V. Putinas forumo metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paneigė, kad jo šalies santykiai su Armėnija yra įtempti, nors prieš kelias dienas Maskva iškvietė armėnų ambasadorių, Jerevanui paskelbus apie karines pratybas su JAV ir vis dažniau kritikuojant Maskvos vaidmenį Kalnų Karabacho konflikte. Armėnijoje pastaruoju metu augo nusivylimas dėl to, ką pareigūnai vadina Rusijos nesugebėjimu užtikrinti saugumo didėjant įtampai tarp Jerevano ir jo nesutaikomo priešininko Baku.

Vladimiro Putino išrinkimu kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose niekas neabejoja – Rusijos valdžios vertikalės sistema, apimanti ir represijoms naudojamą teisinę sistemą ar informavimo priemones propagandai, su ja nesutinkančių kandidatų tiesiog neprileidžia. Tačiau politologo Abbaso Galiamovo teigimu, dėl užsitęsusio karo Ukrainoje ir prastėjančios situacijos šalyje nepatenkintas Rusijos elitas gali imtis ilgamečio vadovo Vladimiro Putino nušalinimo veiksmų.

Kremlius oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atvyksta „paviešėti į Rusiją“. Pietų Korėjos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad traukinys, kuriuo greičiausiai važiuoja Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, išvyko į Rusiją. Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi neįvardytu pareigūnu, pirmadienį nurodė, kad Šiaurės Korėjos lyderio traukinys tikriausiai pajudėjo Rusijos link.

Rusijos centrinė rinkimų komisija sekmadienį pareiškė, kad partija „Vieningoji Rusija“, kuri tvirtai remia prezidentą Vladimirą Putiną, pirmauja vietos rinkimuose keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva aneksavo praėjusiais metais.

Tai, kad atsakomybė dėl Jevgenijaus Prigožino mirties tenka Kremliui leido suprasti Baltieji Rūmai, realiausia tokią versiją įvardija ir įvairių šalių politologai. Tačiau ir pats Vladimiras Putinas „pasistengė“ neišsklaidyti abejonių, kad tai buvo jo asmeninis kerštas buvusiam nepaklusniam liokajui. „Vis tik užmušė“ – tai buvo daugelio reakcija, kai tik sužinojo apie Jevgenijaus Progožino lėktuvo katastrofą.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nebus sulaikytas, jei kitais metais dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire. Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną su šalies įkūrimo 75-osiomis metinėmis ir paragino visais atžvilgiais stiprinti valstybių ryšius. „Esu įsitikinęs, kad bendromis pastangomis toliau stiprinsime (...) dvišalius ryšius visose srityse“, – sakoma V. Putino sveikinime Šiaurės Korėjos lyderiui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyriausybei nurodė skirti finansavimą moksliniams dirbtinio intelekto tyrimams, didėjant konkurencijai su Vakarais dėl šios technologijos vystymosi, teigiama ketvirtadienį išplatintame Kremliaus dokumente.  Praėjusių metų pabaigoje dirbtinio intelekto įrankis „ChatGPT“ atkreipė dėmesį pademonstravęs gebėjimą kurti esė, eilėraščius ir pokalbius iš trumpiausių užuominų. Ši technologija paskatino Rusiją sukurti savąją.

Rusijoje kilo tarptautinis skandalas, kuomet į šalį atvykęs Centrinės Afrikos Respublikos prezidento Faustino-Archange’o Touadera sūnus viešoje vietoje užsipuolė jį lydinčius asmenis ir juos sumušė. Šiuo metu jaunas vyras yra perduotas CAR ambasados Maskvoje darbuotojams. Rusijos informacinis „Telegram“ kanalas „Baza“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame CAR prezidento sūnus Evaristas Touadera sumušė rusus Kislovodske.

Mįslinga „Wagner“ vado J. Prigožino ir jo parankinių žūtis lėktuvo katastrofos metu mažai kam kelia klausimų dėl pasikėsinimo vykdytojų ryšių su Kremliumi. Albanijos premjeras Edi Rama „Bled Strategic Forum“ kalbos metu papasakojo anekdotą apie J. Prigožino žūtį ir galimus V. Putino ryšius su šiuo įvykiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuotolinio susitikimo su šalies vyriausybės atstovais, organizacinio komiteto „Pobeda“ nariais, užsipuolė ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis. Jo teigimu, Baltijos šalyse bujoja „rusofobija“ ir „neonacizmas“. „Rusofobija ir neonacizmas tapo norma Ukrainoje ir Baltijos šalyse, o istorija pradedama naudoti kaip kovos instrumentas. Dabar istorija pervirškinama politikos Europoje labui, kur kai kuriems visiškai atsijungė atmintis“, – kalbėjo jis.

Rusiją įsiutino Armėnijos premjero aštrūs pasisakymai Kremliaus atžvilgiu ir bandymai užsiminti, kad šalis gali pasirinkti kitus strateginius partnerius. Kremlius pareiškė, kad „iš regiono niekur nesitrauks“ ir išreiškė nepasitenkinimą N. Pašiniano žodžiais. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO, Rusijos kontroliuojama karinė organizacija, – red. past.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį savo kolegai iš Turkijos Recepui Tayyipui Erdoganui pareiškė, kad Maskva yra atvira deryboms dėl grūdų susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti saugų grūdų eksportą Juodąja jūra, atnaujinimo. „Žinau, kad ketinate kelti grūdų sandorio klausimą. Esame atviri deryboms šiuo klausimu“, – prasidedant susitikimui su R. T. Erdoganu sakė V. Putinas.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad po derybų Sočyje su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu paskelbs labai svarbų pareiškimą dėl Ukrainos grūdų eksporto. „Manau, kad žinia, kuri bus perduota spaudos konferencijoje po mūsų susitikimo, bus labai svarbi pasauliui, ypač mažiau išsivysčiusioms Afrikos šalims“, – sakė R. T. Erdoganas, pradėdamas susitikimą su V. Putinu.

Po daugelio prognozuotos nevykusio maištininko J. Prigožino žūties, ir su juo kartu galimai veikusio generolo Surovykino dingimo iš viešumos, kitu Vladimiro Putino nepaklusniųjų valymo taikiniu gali tapti Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Penktadienį prasidėjus naujiems mokslo metams rusų prezidentas Vladimiras Putinas šalies moksleiviams tvirtino, kad neįmanoma nugalėti Rusijos, Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau devynioliktą mėnesį. „Supratau, kodėl mes laimėjome Didįjį Tėvynės karą“, – sakė V. Putinas, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą. Didžiuoju Tėvynės karu Rusija vadina dalį Antrojo pasaulinio karo – nuo nacių intervencijos pradžios 1941 metų birželio 22 dieną.

Rusijoje įkalintas teroristas, 2014-aisiais vadovavęs rusų smogikams Ukrainoje ir FSB atsargos karininkas Igoris Strelkovas (Girkinas) pasiruošęs mesti iššūkį Vladimirui Putinui ir sieks dalyvauti 2024-ųjų prezidento rinkimuose, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad yra pasiruošęs atiduoti savo gyvybę už Vladimirą Putiną, rašo „Sky news“. R. Kadyrovas Čečėnijai vadovauja nuo 2007 m. ir yra artimas V. Putino sąjungininkas. Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše R. Kadyrovas pareiškė, kad jį „linksmina“ prognozės, jog jo laukia „staigi mirtis“. „Šiandien mane prajuokino ant Rusijos įsižeidusių nebaigtų politologų pamąstymai užsienio leidiniuose, kurie pranašauja man greitą mirtį“, – cituojamas jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dar nebuvo išvykęs į užsienį nuo tada, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį. Vis dėlto spalį jis ketina vykti į Kiniją, remdamasi „Bloomberg“ rašo UNIAN. Anot šaltinių, Kremlius jau ruošiasi V. Putino vizitui Kinijoje. Šaltiniai pažymi, kad V. Putinas gali apsilankyti tik tose šalyse, kuriose jo saugumo tarnyba gali visiškai užtikrinti jo saugumą, o Kinija laikoma viena iš tokių vietų.

Sankt Peterburge vyksta „Wagner“ vadeivos ir dar dviejų jo artimiausių bendražygių laidotuvės. Tačiau į jas patenka tik išrinktieji, prisiekę jokiomis ceremonijos detalėmis nesidalinti viešai. O Kremlius paskelbė, kad Putinas Jevgenijaus Prigožino laidotuvėse nedalyvaus, bet ir nieko tokiu pareiškimu nenustebino. Gedulinga minia Sankt Peterburgo Severnoje kapinėse rinktis ėmė nuo pat ryto.

Rusijoje žuvęs buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“  savininkas Jevgenijus Prigožinas buvo palaidotas slapta Sankt Peterburge, dalyvaujant šeimos nariams ir artimiesiems. Rugpjūčio 29-ąją oficialioje J. Prigožino vadovautoje įmonės „Konkord“ paskyroje pasirodė informacija, kad buvęs V. Putino reikalų patikėtinis, „trolių fabriko“ ir privačios karinės bendrovės savininkas buvo palaidotas Porochovskoje kapinėse. „Atsisveikinimas su Jevgenijumi Viktorovičiumi įvyko uždaru formatu.

Kremlius ruošiasi galimam naujam maištui po „Wagner“ lyderio Jevgenijau Prigožino likvidavimo, skelbia „The Moscow Times“, remiantis dviem Kremliui artimais šaltiniais ir valdžios atstovu, kuris anksčiau tarnavo jėgos struktūrose. Šaltinių teigimu, „Wagner“ bus likviduota, o jos likučiai pereis į valdžios kontrolę. Anot šaltinių Rusijoje, spec.

Rusijoje ruošiamasi laidoti sprogusiu lėktuvu skridusius „Wagner“ vadovus. Vienose Sankt Peterburgo kapinėse pasirodė policijos pareigūnai, tikrinami visi įeinantys. Vietos žiniasklaida skelbia, kad bus laidojami 5 iš 10 sprogusiu lėktuvu skridusių J. Prigožino aplinkos žmonės. Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar tarp jų bus ir pats J. Prigožinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į kitą mėnesį Indijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vietoj savęs siųs užsienio reikalų ministrą, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) biuras. Biuras pranešė, kad N. Modi kalbėjosi su V. Putinu telefonu ir suprantąs jo sprendimą nedalyvauti rugsėjo 9–10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime. Į jį Kremlius siųs užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo, pirmadienį sakė jo partijos atstovas spaudai.

Per paskutinį šimtmetį Rusijoje nebuvo tokio intensyvaus bėgimo iš šalies dėl politinių įvykių, kaip po Vladimiro Putino paskelbto karo Ukrainai. Pastarųjų pusantrų metų politinė migracija buvo didžiausio masto nuo pat 1920-ųjų, rašoma „The Economist“. Per visą V. Putino valdymo laikotarpį (iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios) Rusiją paliko 1,6-2 mln. žmonių, skelbiama „Rosstat“ – oficialiame Rusijos statistikos šaltinyje. Po įsiveržimo į Ukrainą – dar apie pusę šio skaičiaus.