puolimas

Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“. Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.

Pastaruoju metu Kinija didina savo karinį ir branduolinį arsenalą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak aukščiausio rango JAV generolo, vos Vakarai parodo silpnumą, iškart padidėja pasaulinio karo šansai.  Plačiau apie tai, kokią Vakarų atsako Rusijai problematiką mato, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų 4 žvaigždučių generolas Philipas Breedlove‘as.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Ukrainos operacija Kursko srityje – tai bandymas šokiruoti Rusiją, pripratusią prie kruvinų veiksmų, vis dar vykstančių tik Ukrainos teritorijoje rašo leidinys „The New York Times“, kuri cituoja UNIAN. Pasak leidinio, ankstesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai išvyti rusus iš Ukrainos teritorijos buvo nesėkmingi, o oro antpuoliai nedavė norimo efekto. Dabar Ukraina bando kažką iš esmės naujo. „Tai bandymas kažkokiu būdu šokiruoti Rusiją.

Vis labiau trūkstant karių puolimui Ukrainoje, Rusija, siekdama išvengti nepopuliarios mobilizacijos pasikartojimo, didina išmokas samdomiems kariams. Kartu yra nedaug ženklų, kad tai duoda rezultatų. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais Kremliuje ir Rusijos gynybos ministerijoje. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesulaukia pakankamai naujų karių, kad kompensuotų nuostolius fronto linijoje, kurie yra didžiausi nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) aukšto rango pareigūnas „Bankiras“ ir jo vyrai jau daugiau nei dvejus metus bando atremti Rusijos puolimus Ukrainos fronto linijose. Tačiau tik dabar jie pagaliau gali smogti ten, iš kur kyla tikrasis pavojus: Rusijos teritorijoje.

Rusija pastarąjį mėnesį intensyvina savo puolimą Donbase ir pasiekė reikšmingų laimėjimų, Ukrainai laukiant vakarietiškų ginklų siuntų. Sekmadienį netoli Očeretynės – dar vieno rusų užimto kaimo – kilo juodų dūmų stulpai. Nuo vasario, kai buvo užimtas strateginę reikšmę turintis Avdijivkos miestas, geriau ginkluotos ir gausesnės rusų pajėgos nuolat stumiasi į vakarus. Puolimas suintensyvėjo balandžio viduryje.

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis būtų „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ išreiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pavaduotojas, karo ekspertas Viktoras Jagunas. Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“. „Pirmiausia jie patys save demaskuotų.

Internete pasirodė nauja filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Rytų Ukrainoje sunaikinta daugybė rusiškų karinių priemonių, o tai sukėlė šoką Rusijos kariniams stebėtojams. Sausio 30 d. internete paskelbtame vaizdo įraše, priskiriamame Ukrainos 72-ajai mechanizuotajai brigadai, matyti, kaip rusų transporto priemonių kolona juda link Donecko Novomichailivkos kaimo, esančio į pietus nuo gruodžio pabaigoje Rusijos užimtos Marjinkos ir į pietvakarius nuo regiono sostinės Donecko.

Ukrainos pareigūnas teigė, kad Rusijos jūrų pėstininkai ir oro desantininkai atsisako rengti tam tikro pobūdžio puolimus, nes nerimauja dėl didžiulių nuostolių, kuriuos patiria kiti kariai, pranešė laikraštis „Kyiv Post“. Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė, pulkininkė Natalija Humeniuk sakė, kad kariai laiko save „elitiniais kariais“ ir „nenori leistis į frontinius puolimus“, kuriuos paprastai vykdo buvę nusikaltėliai ir rezervistai, pranešė leidinys.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Baltarusijoje ir toliau kartojama Rusijos propagandistų retorika – esą pasaulio tvarką pasiruošusios sujaukti Vakarų šalys, o jos pačios brutaliais veiksmais neva tik imasi tvarkos. Šįkart ciniška kampanija nukreipta prieš Lenkiją – gąsdinama, kad aktyvi Ukrainos sąjungininkė pasiruošusi „užpulti kai kuriuos objektus Baltarusijoje“. Trečiadienį Baltarusijos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad Lenkijoje „treniruojasi septynios sabotažo grupės, planuojančios užpulti kai kuriuos objektus“ šalyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl Rusijos grėsmės mums lieka tik vienas klausimas – kada tai nutiks: ar po kelerių metų, ar po dešimties. Ministras išreiškė abejonių ir dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio veiksmingumo. Ar esame iš esmės nepasirengę galimai Rusijos agresijai? Klausiame karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio.

„Hamas“ smogikai planavo dar vieną atakų bangą Izraelyje, kad išprovokuotų didelio masto karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, skelbiama „The Washington Post“ straipsnyje, remiantis keturių Vakarų ir Artimųjų Rytų šalių žvalgybos pareigūnų informacija. Leidinio šaltiniai tvirtina, kad „Hamas“ tikėjosi dabartinės Izraelio reakcijos – „masyvaus atsako“, – tačiau bent jau kol kas nesulaukė tolimesnės konflikto eskalacijos ir arabų šalių įsitraukimo į karą.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Pasaulį sukrėtusios teroristinės grupuotės „Hamas“ smogikų įvykdytos Izraelio gyventojų, vaikų ir net kūdikių skerdynės, Lietuvos saugumo ir karybos žinovams iškėlė pagrįstą klausimą – ar mes esame pasiruošę apsiginti nuo netikėtos priešo atakos?  Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad mums trūksta suvokimo, jog mes taip pat gyvename karo akivaizdoje.  „Ne jie kažkur tai, ne jie Ukrainoje, ne jie Izraelyje, o mes esame karo situacijoje.

Ukrainos kariuomenė pakeitė kontrpuolimo taktiką, o tai leido sumažinti karinės technikos nuostolius. Tiesa, pastebima, kad dėl to sulėtėjo puolimo tempas. „The New York Times“ publikacijoje teigiama, kad per pirmąsias dvi kontrpuolimo savaites buvo sugadinta arba sunaikinta iki 20 proc. ukrainiečiams pristatytos karinės technikos. Vėliau, Ukrainai pakeitus kontrpuolimo taktiką, karinių transporto priemonių buvo prarandama 10 proc. mažiau.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Maskvos aneksuotame Donecke atrėmė didelio masto Ukrainos pajėgų puolimą. Kyjivas kelis mėnesius teigė, kad rengia didelį kontrpuolimą, tikėdamasis susigrąžinti teritoriją, prarastą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo karinę operaciją. Sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos kariuomenė ragino karius tylėti ir sakė, kad apie ilgai laukto puolimo pradžią nebus skelbiama.

Pastarosiomis dienomis Ukraina galimai parodė rusams, ką reiškia, kai karas ateina į jų teritoriją. O gal ir ne, nes Ukraina galimų savo veiksmų Rusijoje nekomentuoja. Bet, tarkime, kad jie padėjo pulti Rusiją arba planuoja tai padaryti. Ar tai būtų gera idėja, klausia „The Washington Post“. Prieš kelias dienas sukarintos pajėgos perėjo iš Ukrainos į Rusiją ir sukėlė didelį ažiotažą, nors kol kas nieko daugiau nenutiko.

Paliaubos dabar leistų Rusijos kariuomenei „pailsėti, apsiginkluoti ir vėl pulti“, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, rašo „Sky news“. Anot jo, derybos gali būti tik „teisingo ir ilgalaikio“ taikos susitarimo, kuris apima Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos, dalis.

Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventojai gyvena baimėje. Vilnietė Uršulė naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip ją Druskio gatvėje užpuolė varnos. „Gal skamba ir juokingai, bet iš tiesų viskas labai rimta. Žmonės sako, kad varnos puola ir Šimulionio gatvėje“, – pasakoja moteris. Prireikė net siūti  Ji sako, kad visų pirma varnos užpuolė ją ir jos didelį šunį: „Vakar užpuolė mane ir mano šunį. Jos visiškai nieko nebijo – tikriausiai gina savo jauniklius.

Rusijos kariuomenė pradėjo „vietos puolimą“ šalia Orichivo miesto Ukrainos pietuose, ketvirtadienį pareiškė Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas „Mūsų pajėgos pradėjo vietos puolimą aplink Orichivą“, – pareiškė V. Rogovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė žiniasklaida. Anot jo, fronto linija šiek tiek pasislinko, o dalis ukrainiečių pajėgų pasitraukė. „Mūsų pajėgos išlaiko savo pozicijas, – aiškino V. Rogovas.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos artėja prie druskos kasyklų miesto Rytų Ukrainoje užėmimo, o tai reikštų Kremliui neišvengiamą pergalę, tačiau pareikalautų daugybės rusų aukų ir didelės teritorijos, į kurią jie pretenduoja, sunaikinimo. Per pastarąsias 24 valandas mūšyje dėl Soledaro žuvo daugiau kaip 100 Rusijos karių, per televiziją pranešė Ukrainos Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas. Kalbėdamas „Sky News“ jis teigė, kad pastarosios rusų atakos yra tęsinys to, ką rusai pradėjo dar spalio mėnesį. „Tai yra mūšio lauko formavimas, kaip tai apibūdintų kariškiai“, – sako R. Shirreffas.

Rusų kariai ruošia informacinę-psichologinę operaciją (IPSO), po kurios gali būti įvykdyta kruvina provokacija, rašo UNIAN. Apie rengiamą Rusijos planą prakalbo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.  „IPSO yra susijęs su paskelbimu, kad į nelaisvę patekę Ukrainos kariai, esantys Jelenivkos kalėjime, neva yra pasirengę dalyvauti kare kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nemamantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja grasindamas branduoliniais ginklais. Pasak Ukrainos prezidento, tai tėra pirmieji branduolinio šantažo žingsniai.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:04 | Zelenskis nemano, kad Putinas blefuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų nelaiko blefu, skelbia UNIAN.

Ukrainos ilgai lauktas kontrpuolimas, skirtas atgauti teritorijas pietiniame Chersono regione, jau vyksta, bet padėtis fronte tebėra paslaptinga. Ukrainos gynybos ministerija uždraudė žurnalistams skelbti reportažus iš priešakinių zonų ir paragino spaudą „nekvestionuoti vadovybės veiksmų ir nebūti papildomais įrankiais Rusijos propagandos rankose“. Šiame kontekste vienas iš nedaugelio būdų įvertinti situaciją yra atsijoti ir patikrinti viešai prieinamą informaciją.

Per Izraelio smūgius Sirijos oro uostui jo kilimo ir tūpimo take buvo išmušta duobė, taip pat apgadinti šalimais esančio asfaltuoto kelio atkarpa ir statinys karinėje aerodromo pusėje, rodo naujienų agentūros AP penktadienį išanalizuotos palydovinės nuotraukos. Trečiadienio vakaro ataka prieš Alepo tarptautinį oro uostą buvo surengta praėjus keliems mėnesiams po Izraelio smūgio pagrindiniam šalies oro uostui sostinėje Damaske, per kurį buvo smarkiai apgadintas jo kilimo ir tūpimo takas.

Po Estijos premjerės pareiškimo, kad Baltijos šalys gali būti „nušluotos nuo žemėlapio“, kol NATO atskubės į pagalbą, kilo nerimo banga. Politikai suskubo raminti – esą Vakarų žvalgybos veikia taip gerai, kad apie priešo kariuomenės judesius žinotume daug anksčiau, nei jis mus užpultų.  Ar iš tiesų taip yra, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai šalis ruošiasi galimoms naujoms atakoms iš Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau perspėjo, kad Rusija rugpjūčio 24-ąją, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, veikiausiai bandys įgyvendinti ką nors šlykštaus ir žiauraus. Todėl vyriausybinio Kyjivo kvartalo darbuotojams tą dieną patariama dirbti iš namų, mat raketos vėl gali atskrieti į sostinę. Charkive tai dienai nustatyta komendanto valanda, nekursuos traukiniai.

Izraelio kariuomenė planuoja, kad jos aviacijos smūgių kampanija Gazos Ruože truks savaitę, ir šeštadienį sakė, jog šiuo metu nekalbama apie galybes skelbti paliaubas su anklave veikiančia ginkluota palestiniečių grupuote „Islamo džihadas“. Kariuomenė „ruošiasi, kad jos operacija truks savaitę“, ir „šiuo metu nerengia derybų dėl paliaubų“, naujienų agentūrai sakė viena kariuomenės atstovė, patvirtinusi Izraelio žiniasklaidos pranešimus.

Pasak Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojo, Rusija perkelia daug karių į Ukrainos pietus, kad galėtų kovoti su šalies pajėgomis per naujai okupuotas teritorijas ir Krymą. Jei Rusija laimėtų, ji bandytų užimti daugiau teritorijų, sakė Vadymas Skibitskis, skelbia theguardian.com spec. korespondentė iš Kyjivo. „Jie didina savo karių skaičių, ruošiasi mūsų kontrpuolimui (Ukrainos pietuose - red. past.) ir galbūt ruošiasi pradėti savo puolimą.

Rusijos kariuomenė šalies rytuose surengs dideles pratybas, tęsdama karių mokymą net ir karo Ukrainoje metu, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Pranešime sakoma, kad pratybos „Vostok 2022“ („Rytai 2022“) nuo rugpjūčio 30-osios iki rugsėjo 5-osios vyks 13-oje Rytų karinės apygardos poligonų ir kad jose dalyvaus oro desantininkai, tolimojo veikimo bombonešiai ir kariniai transportiniai lėktuvai. Ministerija nurodė, kad pratybose taip pat bus karių iš neįvardytų užsienio šalių.

108-oji karo Ukrainoje diena. Nors Ukrainos kariuomenė Chersono srityje pradėjo kontrataką prieš rusų okupantus, Mykolajivo administracijos vadovas praneša, kad šioje srityje besipriešinantiems šalies gynėjams pradeda trūkti amunicijos, todėl Vakarų sąjungininkai yra raginami kuo įmanoma greičiau suteikti pagalbą.

Rusijos kariuomenei nesugebėjus užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir nuversti vyriausybės pirmosiomis įsiveržimo į kaimyninę šalį dienomis, Maskvai tenka mažinti savo operacijų mastą ir dėmesį telkti į lėtą spaudimą rytiniame Donbaso regione, karui ketvirtadienį peržengus 100 dienų ribą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį pasmerkė naują Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje ir paragino per krikščionių ortodoksų Didžiąją savaitę keturioms dienoms paskelbti paliaubas. „Vietoje naujo gyvenimo šventimo šios Velykos sutampa su Rusijos puolimu Rytų Ukrainoje“, – sakė A. Guterresas reporteriams.

Rusija jau šeštą dieną tęsia puolimą prieš Ukrainą. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. „Eurovizijoje“ dalyvavusi ukrainiečių dainininkė Svetlana Loboda socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą apie Ukrainoje esančią padėtį. Moteris vaizdo įrašo metu neslėpė ašarų. „Aš esu Svetlana Loboda. Aš esu Ukrainos dainininkė“, – savo įraše pradėjo ji. Moteris pabrėžė, kad pastaruosius 4 metus gyveno Rusijoje bei čia dirbo.

Rusijos puolimui stiprėjant, Lietuvos ambasada Ukrainoje veiks pasienyje su Lenkija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvive“, – rašoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino „kliedesiais“ JAV Valstybės departamento pareiškimus, esą Rusija planuoja sufabrikuoti vaizdo įrašą ir panaudoti jį kaip pretekstą užpulti Ukrainą. „Na, aš nežinau. Tokio pobūdžio prasimanymų, o jų kasdien vis daugėja, absurdiškumas akivaizdus bet kuriam nors kiek patirties turinčiam politologui“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio žodžiai cituojami „Ren TV“ portale.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti, trečiadienį pareiškė viena aukšto rango diplomatė. „Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Iš Brisbane, Australijoje, miesto parko buvo sugautas ir išvežtas paukštis po to, kai moteris su kūdikiu, bandydama išvengti tiesiai į ją skrendančio paukščio, suklupo ir nukrito kartu su dukrele, kuri mirė nuo galvos traumų. Kūdikis mirė po to, kai agresyvi šarka puolė mamą, o ši, bandydama išvengti susidūrimo, suklupo ir pargriuvo. Po rugpjūčio pradžioje Australijos parke įvykusios tragedijos buvo įvestos naujos taisyklės, kaip kovoti su pavojingais paukščiais.

Lietuvoje kyla aistros dėl prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni konvencijos idėją palaiko, o kiti aštriai kritikuoja. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla aršios diskusijos, ar šis dokumentas turėtų būti ratifikuotas Lietuvoje. Šia tema nevengiantys pasisakyti kunigai sulaukia nemažai kritikos.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Ūkininkai pakraupę, vilkai ne tik pjauna galvijus, bet jau puola ir žmones. Ukmergės rajone vilkas dėl grobio susigrūmė su vyru ir jam įkando į ranką. Toks išpuolis verčia sunerimti – grėsmė iš laukinių plėšrūnų didėja ir puotauja jie įsisukę ne tik  į gyvulių bandas. Prabilta ir apie specialų leidimą šį pilkį sumedžioti.  Įspėjame, vaizdai siužete gali šokiruoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė liepęs Jungtinių Valstijų kariuomenei pulti ir sunaikinti visas Irano kanonieres, kurios puldinės amerikiečių karinio jūrų laivyno laivus. „Aš nurodžiau JAV kariniam jūrų laivynui numušti ir sunaikinti visas Irano kanonieres, jei jos puldinės mūsų laivus jūroje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

Prieš susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių vykdomas puolimas, o tai yra bandymas sugriauti valdančiąją koaliciją, teigia jai priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. „Tai, kad šiuo metu vyksta didelis spaudimas, bandymas sugriauti koaliciją, tai yra akivaizdu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas, komentuodamas prezidento pareikštą nepasitikėjimą susisiekimo ministru.