protestas

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Keliolika Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovų trečiadienį prie Vyriausybės protestuos dėl per menkų kompensacijų už išlaidas, patiriamas vykstant į tarnybą ir grįžtant iš jos. „Šis klausimas svarbus visiems statutiniams pareigūnams. Jau anksčiau kompensavimo mechanizmai nebuvo adekvatūs, o šiuo metu kone dvigubai pakilus degalų kainoms, jie tampa niekiniais ir gerokai prasilenkia su realybe“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Maždaug 70 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko istoriniame Prahos centre protestuoti prieš Čekijos vyriausybę, esą skiriančią daugiau dėmesio karo draskomai Ukrainai nei savo paties piliečiams. Protestu „Pirmiausia Čekijos Respublika“ siekta atkreipti dėmesį į didėjančią infliaciją ir energijos kainas, skiepijimą nuo COVID-19, imigrantus. Vaclovo aikštėje susirinkę protestuotojai reikalavo pernai gruodį dirbti pradėjusios centro dešiniųjų vyriausybės atsistatydinimo.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Nyderlandų nacionalinio geležinkelių tinklo operatorė antradienį atšaukė beveik visą traukinių eismą, darbuotojams pradėjus streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, kuris atitiktų augančią infliaciją. Dėl streiko šimtai tūkstančių šalies gyventojų susidūrė su sunkumais pasiekti darbą ir grįžti namo.  Streiku, paskelbtu deryboms su nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovybe įstrigus aklavietėje, taip pat reikalaujama užpildyti dėl koronaviruso pandemijos likusias laisvas darbo vietas.

Įtakingo Irako dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) šalininkai antradienį pasitraukė iš Bagdado Žaliosios zonos, jam pareikalavus nutraukti konkuruojančių šiitų pajėgų ir kariuomenės susirėmimus, per kuriuos žuvo 30 žmonių o dar šimtai nukentėjo. Per pirmadienį įsiplieskusį smurto protrūkį M. Sadro lojalistai susirėmė su kaimyninio Irano remiamomis šiitų grupėmis.

Dešimtys įtakingo Irako dvasininko Moqtados Sadro šalininkų pirmadienį šturmavo Respublikos rūmus, esančius budriai saugomoje Žaliojoje zonoje Bagdade, pranešė saugumo šaltinis. Netrukus po to, kai M. Sadras pareiškė, kad traukiasi iš politikos, pikti protestuotojai „įžengė į Respublikos rūmus“, sakė šaltinis. Protestuotojai užplūdo prabangius rūmų laukiamuosius ir skandavo dvasininką remiančius šūkius.

Būstų nuomos kainoms kylant ankšta darosi studentų bendrabučiuose. Kas priversti gyventi nedideliame kambaryje trise, o kas visai vietų juose negavo. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, prieš pat Rugsėjo 1-ąją jie bursis į mitingą – prie ministerijos iškils palapinių miestelis.

Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, tūkstančiai brazilų ketvirtadienį išėjo į San Paulo gatves „ginti demokratijos“, kaltindami prezidentą Jairą Bolsonaro demokratinių institucijų užpuolimu. Demonstracijas sukėlė nuogąstavimai, kad kraštutinių dešiniųjų lyderis, atsiliekantis viešosios nuomonės apklausose, negerbs spalį vyksiančio balsavimo rezultatų, atsižvelgiant į jo nuolatinius bandymus kvestionuoti Brazilijos rinkimų sistemą.

Šimtai palestiniečių teisininkų pirmadienį surengė retą gatvių protestą prieš Palestinos Autonomijos (PA) „valdymą įsakymais“ ir smerkė prezidentą Mahmudą Abbasą dėl valdymo be parlamento. Pagal Oslo taikos susitarimus su Izraeliu įkurta Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba neveikia nuo 2007 metų, ir tai reiškia, kad M. Abbasas beveik visą savo prezidentavimo laiką valdo be funkcionuojančio parlamento. Tačiau naujoji Palestinos advokatų asociacijos vadovybė siekia daryti spaudimą PA.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Budapešte tūkstančiai žmonių šeštadienį penktą dieną iš eilės protestavo prieš ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės politiką, augant pasipiktinimui dėl mokesčių pakeitimų, kurie, kritikų teigimu, pakenks mažoms įmonėms. Vengrai išėjo į gatves antradienį parlamentui patvirtinus įstatymo pataisą, paveiksiančią šimtus tūkstančių smulkiųjų verslininkų. Tai pirmieji protestai nuo tada, kai V. Orbanas balandį triuškinamai laimėjo ketvirtąją kadenciją iš eilės.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį buvo matyti lėtai judančių automobilių vilkstinės, kurių vairuotojai tokiu būdu išreiškė protestą prieš sparčiai augančias degalų kainas. Be to, Anglijoje ir Velse antrą kartą pastaruoju metu protestus surengė ir baudžiamosios teisės advokatai, nepatenkinti tuo, kad valstybė ne vienerius metu mažino jiems mokamą atlygį.

Maltoje daugiau kaip 100 gydytojų pirmadienį pareiškė teisinį protestą dėl šalyje galiojančio abortų draudimo, vienai ligoninei atsisakius nutraukti nėštumą amerikietei, nors moteriai išsivystė pavojų gyvybei keliančių komplikacijų. Vadinamasis teisinis protestas, dažnai vedantis prie bylų teismuose, buvo pareikštas, kai turistė Andrea Prudente turėjo būti išskraidinta iš salos, kad jai galėtų būti suteikta skubi medicinos pagalba.

Pasaulyje vis daugiau chaoso kyla keliaujantiems lėktuvais – vien Briuselio oro uoste neįvyko 232 numatyti skrydžiai. Atšaukiama ar atidedama vis daugiau skrydžių Europoje, mat streikuoja kelių oro linijų darbuotojai. Kelionių organizatoriai praneša, kad birželio 21 ir 28 dienomis į Madeirą nepavyks išskristi ir lietuviams. O daugiau nei 4 milijonai amerikiečių nuo penktadienio iki šiandien strigo oro uostuose ar išvis neišskrido ten, kur planavo.

Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto akcijoje pievoje prie Seimo antradienį prieš valdančiųjų politiką lynojant protestuoja apie šimtas žmonių. „Mūsų valdžios atstovai įsivaizduoja, kad yra valdžia, jie neatstovauja mums, čia yra esminis dalykas. Kitaip sakant, jeigu nepatinka kas nors, išsirinksit po ketverių metų naujus. Čia esminis mąstymo dalykas, kuris Seime yra nepriimtinas“, – BNS sakė akcijoje dalyvaujantis vilnietis Rimas Labrencas.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Prieštaringai vertinamas Lietuvos šeimų sąjūdis tęsia protestus prieš valdančiuosius. Į šešių dienų protesto akciją „STOP valdančiųjų buldozeriu!“ prie Seimo kviečiami bendraminčiai susivienyti nebe prieš pandemijos valdymą, bet prieš „viską, kas griauna valstybę“. Teigiama, kad palaikymą išreikš ir kalbas sakys Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, į Rusijos gatves išėjo daugelis rusų, norėdami parodyti, kad nepalaiko valdžios sprendimų, tačiau buvo sulaikyti vietos policijos. Sulaikytieji per prieškarinį protesto mitingą Žemutinio Naugardo srities apygardos teismui pateikė grupinį ieškinį. Tarp ieškovų yra 20 merginų ir vienas jaunuolis, kurie visi skundžiasi dėl policijos pareigūnų veiksmų, jų teisių pažeidimų, patyčių ir žeminimo.

Dešimt savanorių trečiadienį surengė protestą V. Kudirkos aikštėje, siekdami atkreipti dėmesį į politiką migrantų atžvilgiu. Piketas prie Vyriausybės surengtas vykstant nuotoliniam Ministrų kabineto posėdžiui. Jo dalyviai skelbė raginantys Vyriausybę apsvarstyti savo politiką ir suteikti galimybes visiems, nepaisant jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo statuso, integruotis į Lietuvos visuomenę.

Meksikos sostinę sudrebinimo neįprastas protestas. Nuogai išsirengę meksikiečiai sėdo ant dviračių tam, kad atkreiptų dėmesį į dviratininkų saugumą ir ekologines problemas. Šimtai dviratininkų Meksikos sostinės gatvėse. Taip jie bando atkreipti dėmesį į dviratininkų teises ir saugumą. O koks geresnis būdas atkreipti dėmesį nei… tiesiog išsirengti. Tad visiškai nuogi ar tik apatinius dėvintys meksikiečiai mina dviračius ir taip stengiasi atkreipti dėmesį į žmogaus kūno trapumą.

Trečiadienio popietę Gruodžio gatvėje įvyko tyli protesto akcija / meninis performansas. Grupelė žmonių iškėlė plakatus, kuriuose buvo užrašyti daugiau ar mažiau aštrūs, ironiški arba skatinantys šūkiai meno ir žmogaus amžiaus stereotipų temomis.

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Studentas iš Lietuvos 3 mėnesius vienas protestavo priešais Rusijos ambasadą Vengrijoje. Jis neslepia, kad tapo tikru galvos skausmu Rusijos diplomatams. Vietinė policija ne kartą bandė išvaryti protestuotoją, o praeiviai palydėdavo spjūviais, kai kurie imdavo grasinti. Vis dėlto tautietis džiaugėsi, kad vieno asmens protestas parodė didelę galią, ir pasidalino, ką jam teko patirti savo kailiu.

Jungtinėse Valstijose – protestų banga po to, kai nutekinus Aukščiausiojo Teismo projektą, paaiškėjo, kad šalyje gali būti panaikinta teisė į abortus. Tai pirmas kartas istorijoje, kai nutekintas tokios svarbos teisės projektas. Pasibaisėjimą tokia žinia ir palaikymą protestuotojams reiškia net Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris. Prie Aukščiausiojo Jungtinių Valstijų teismo Vašingtone – audringi protestai. Skamba šūksniai ir būgnų gaudesys.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Michailą Vaniną, kad pareikštų protestą dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo antisemitinių pareiškimų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė latvių diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Minint penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“. Iki gegužės 29 dienos veiksianti nemokama paroda skirta R. Kalantai ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti, pranešė organizatoriai.

Trečiadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje rengiama protesto akcija dėl seksualinio smurto Ukrainoje. Visą dieną truksianti akcija, kurios pagrindinis akcentas – informaciniai stendai su istorijomis apie ukrainiečių patirtą prievartą, rengiama Džinsų dienos išvakarėse. Ši diena skirta seksualinės prievartos prevencijai bei švietimo kampanijai, taip pat išreikšti paramą seksualinę prievartą patyrusioms aukoms bei pabrėžti, kad seksualiniam smurtui nėra jokio pateisinimo.

Amsterdamo Schipholio oro uoste šeštadienį atšaukta arba atidėta dešimtys skrydžių, oro bendrovės KLM bagažo krovėjams, nepatenkintiems darbo sąlygomis ir darbuotojų trūkumu, paskelbus streiką per vieną judriausių metų dienų šiame svarbiame aviacijos centre. Streikas sutapo su pirmąja moksleivių atostogų diena Nyderlanduose. Daug olandų šeimų išskrenda atostogų į užsienį pirmąkart po to, kai daugelyje šalių buvo atšaukti dėl koronavoruso pandemijos taikyti suvaržymai.

Vilniuje moterys surengė solidarumo su prievartaujamomis ukrainietėmis protestą. Jos priešais Rusijos ambasadą stovėjo raudonais dažais išteptomis kelnaitėmis ir su maišais ant galvų. Taip nebyliai pasauliui dar kartą priminė apie rusų okupantų žiaurumą. Kai kurios akcijos dalyvės nesulaikė ir ašarų, nors ir pripažino, kad naivu tikėtis, jog tai privers atsipeikėti rusus.

80 merginų ir moterų vorelė prie Rusijos ambasados Vilniuje išsirikiavo prie raudona spalva nudažyto tvenkinio ir atidengė „kraujo“ srovelėmis numargintas kojas.  Šeštadienio vidurdienį prie Rusijos ambasados vyko akcija, skirta solidarizuotis su nežmoniško žiaurumo ir skausmo savaites gyvenančiomis Ukrainos moterimis ir vaikais.

Pirmadienį vykusiame mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje pasirodė ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jis negailėjo griežtų žodžių apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną: vadino jį „teroristu sadistu“ ir lygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Susirinkusi protestuotojų minia V. Landsbergio kalbą palydėjo garsiais plojimais.  „Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių: ir vaikų, senelių, ir naujagimių. Žudymas vyksta.

Vokietijos ambasada Vilniuje lyg magnetas traukia protestuotojus. Pirmadienio vakarą čia surengta dar viena akcija. Susirinkusi minia reikalauja tik vieno: ragina Berlyną atsibusti ir aktyviau palaikyti Ukrainą kare. Skveras prie Vokietijos ambasados šįkart sklidinas žmonių. Mitingo dalyviai nešini plakatais, adresuotais Vokietijai. „Kancleri Scholzai, būk kaip Borisas“, – rašoma viename iš plakatų.

Apie du šimtus žmonių trečiadienio vakarą Vilniuje prie Vyriausybės protestavo prieš karą Ukrainoje, raginami nutraukti ekonominius santykius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Su premjere Ingrida Šimonyte susitikęs akcijos iniciatorius, komikas Olegas Šurajevas ragino ir kitų Europos Sąjungos šalių visuomenes spausti savo vyriausybes. „Mes darome visuomenės spaudimą. (...) Karas užmigdo, žmonės pripranta prie karo, atrodo, kad tai dar viena karo diena.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą palietė ne vieną, tačiau lietuviai, susivieniję kaip kumštis, ėmė padėti, kaip kas gali. Neužmiršta ir protesto galia, net jei tai vieno žmogaus protestas – vilnietis Dalius Didika nusprendė atsisakyti iš sovietinės valdžios gautų kovinių apdovanojimų ir registruota siunta išsiuntė juos Rusijos ambasadai Vilniuje.

Sekmadienio rytą Olego Šurajevo sukviesti žmonės ir vėl rinkosi Minsko plente ties Lietuvos ir Baltarusijos pasieniu. Čia jie sudarė jau antrąją blokadą, neleidžiančią pravažiuoti sunkvežimiams. Šiuo protestu jie siekia priversti Lietuvos vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių.

Keli šimtai kauniečių pirmadienį susirinko prie Kauno miesto savivaldybės išreikšti protestą dėl mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo, tebetęsiančio veiklą Rusijoje. Plakatais, Ukrainos vėliavomis nešini žmonės skandavo Ukrainą palaikančius šūkius ir reikalavo merą išreikšti aiškią poziciją dėl „Vičiūnų grupės“ verslo nutraukimo bei įvardyti datą, kada tai įvyks.

Rusė žurnalistė, nepaklususi Putino įvestiems žodžio laisvės apribojimams ir tiesioginiame TV eteryje pasmerkusi karą, sako bijanti dėl savo saugumo, tačiau iš šalies išvykti nesiruošianti. Marina Ovsyannikova (43), jau vadinama „drąsiausia moterimi televizijoje“, sako, kad gavusi tik 250 eurų vertės baudą dabar labai nerimauja, nes tai yra niekis palyginus su tuo, kokios bausmės ji galėjo tikėtis,  rašoma dailymail.co.uk.

Moteriai, per Rusijos valstybinės televizijos žinias protestavusiai prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, gresia įkalinimas iki 15 metų, antradienį sakė jos advokatas. Antradienį užsienio žiniasklaida pasidalijo žinia, kad moteris – jau teisiamųjų suole.

„McDonald‘s“, Rusijoje įdarbinęs apie 62 tūkst. žmonių, paskelbė, kad po šalies invazijos į Ukrainą pirmadienį uždaro visus 850 savo filialų šalyje. „McDonald‘s“ supergerbėjas iš Rusijos prisirišo prie vieno restoranų Maskvoje, desperatiškai stengdamasis neleisti jam užsidaryti.

Vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados protestuotojai rinkosi į akciją su nauju antikarinių protestų Rusijoje simboliu – balta-mėlyna-balta vėliava.   Pasak organizatorių, dabartinė Rusijos trispalvė, kadaise buvusi „permainų ir kovų už laisvę“ simboliu, buvo „pasisavinta“ oficioziniams tikslams ir nuolat išnaudojama „kaip priedanga avantiūroms, tapo valdžios nepakeičiamumo ir agresyvaus karo simboliu“. „Vėliava, kaip ir kadaise nekalta svastika, tapo sutepta krauju.

Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje sekmadienį susirinko į protestą prieš karą. Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

Dalis pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų paskelbė streiką – atsisakė dirbti ir atsijungė nuo įmonės sistemos parai. Taip jie protestuoja prieš didėjančius nuo kovo komisinius mokesčius vairuotojams, kuriuos turės atiduoti įmonei už naudojimąsi platformos paslaugomis. Daugelis vairuotojų sako, kad jei „Bolt“ nepersigalvos ir mokesčius pakels, jie pereis į kitas platformas. Vilnietė Jolanta „Bolt“ platformos vairuotoja dirba jau pusmetį.

Policija pareiškė įtarimus organizavus riaušės prie Seimo Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Jai gresia areštas ar net laisvės atėmimas. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Sausio 13-ąją prie keliems šimtams susirinkusiųjų nušvilpus prie Seimo kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, buvo tikimasi šį scenarijų pakartoti ir Vasario 16-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant tradicinę kalbą iš Signatarų namų balkono. To padaryti nepavykus, protestuotojai ragina rinktis ir Kovo-11-ąją.

Po vakarykštės Vasario 16-osios šventės – prieštaringi vertinimai dėl pareigūnų tikrintų žmonių atsineštų plakatų. Opozicija kaltina policiją politikavimų, užkliuvo noras išprašyti iš minėjimo žmogų su plakatu, o taip pat ir vykdyti „prevenciniai pokalbiai“, kaip sako pati policija, su protestuoti norėjusiais žmonėmis. Policijos atstovas kaltinimus atmeta ir sako, kad pareigūnai plakatų necenzūravo.

Vasario 16-osios minėjimuose Vilniuje buvo lavina provokacijų ir incidentų. Vytauto Landsbergio nekenčiantys protestuotojai jam bekalbant Signatarų namų balkone skandavo „gėda“ ir jam kažkada oponavusio politiko Romualdo Ozolo pavardę, tačiau šventės sugadinti jiems nepavyko. Gyventojai tokius protestus vertina nevienareikšmiškai. Signatarų namų prieigose į šventę susirinko daugybę kartų didesnis būrys švenčiančių žmonių, nei proterstuojančių.

Trečiadienį visa šalis švęs 104 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos metines. Regis, šis minėjimas gali būti kupinas įtampos – prieštaringai vertinami asmenys ir kai kurie politikai audrina visuomenę ragindami susirinkti ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia „nušvilpiant“ iš Signatarų namų balkono kalbantį Vytautą Landsbergį nebijant už tai gresiančių baudų.

Rytoj per oficialius Vasario 16-osios renginius tikėtinos provokacijos, praneša valstybės saugumo departamentas. Tad pajėgumus stiprina ir policija – tikrins įvažiuojančius į miestą. Gausios policijos pajėgos dirba ir miesto centre, bei senamiestyje prie Signatarų namų, kur kalbą sakys profesorius Vytautas Landsbergis. Ten gali net būti paprašyta parodyti ir kuprines – ar jose nėra draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, būgnų ar kitų triukšmą keliančių instrumentų.