protestas

Kanada stoja į kovą su sostinę Otavą jau devintą dieną blokuojančiais protestuotojais. Pareigūnai sako, kad prie sunkvežimių vairuotojų „Laisvės konvojaus“ prisišliejo visokio plauko radikalų, kurie siaubia miestą ir gąsdina žmones. Dėl to Otavoje meras paskelbė nepaprastąją padėti ir didina mieste tvarką prižiūrinčių pareigūnų gretas. Kanados sostinėje Otavoje ir toliau tęsiasi sunkvežimių vairuotojų protestas prieš privalomus skiepus.

Įkvėpti Kanados protestuojančių vilkikų vairuotojų savo Laisvės konvojaus protestą Vilniuje surengė ir Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai ir kiti vyriausybės sprendimais nepatenkinti asmenys, tarp kurių ir Astra Genovaitė Astrauskaitė. Tiesa, Kanados protestų masto protestuotojai Lietuvoje nepasiekė – konvojų sudarė vos apie 10 lengvųjų automobilių, kurie tiesiog apsuko kelis ratus Vilniaus automobilių žieduose.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai paskelbė norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą ir taip išreikšdami nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Po Sausio 13-osios minėjimo, miniai žmonių „nušvilpus“ kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sako sulaukę ne vieno prašymo surengti protestus ir Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Renginį organizuojantis skelbiasi ir Rusijai už šnipinėjimą teistas Algirdas Paleckis.

Lietuvos šeimų sąjūdžio taryba antradienį spręs, ar skųsti Vilniaus savivaldybės sprendimą neduoti leidimo vasario 16-ąją planuotam mitingui sostinės senamiestyje, skvere prie Jono Basanavičiaus paminklo. „Jei mes jį ir skųsime, tai skųsime dėl bendros statistikos, kiek laimėta bylų prieš Vilniaus savivaldybę. Bet kad jį išnagrinėtų iki vasario 16-osios, tai nėra jokios tikimybės.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai skelbia norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ ir surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą išreikšti nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis gruodį praleido visus šešis vykusius Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdžius. Parlamentaras sako juose nedalyvaujantis ir nedalyvausiantis, nes protestuoja prieš valdančiųjų užsienio politiką.

Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, išnagrinėję ir įvertinę visą turimą medžiagą dėl š. m. sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykusio protesto ir jo dalyvių galimų pažeidimų, praėjusią savaitę pradėjo 10 administracinių teisenų. Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 – dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.

Po skandalingo valdančiųjų darbu nepatenkitų piliečių mitingo Sausio 13-osios minėjime sklinda kalbos, kad panašūs protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tokie įvykiai yra labai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Galimybių pasas ir skiepai vaikams jau kurį laiką kelia nemažai aistrų tiek visuomenėje, tiek politikų gretose. Po to, kai skiepų priešininkai ir kiti pandemijos valdymu nepatenkinti protestuotojai užgožė Sausio 13-osios metinių minėjimą, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad „nenormalu negirdėti“ nepatenkintų žmonių.

Seimo pirmininkę, premjerę ir kitus kalbėtojus nušvilpusią protesto akciją prie Seimo organizavo Šeimų sąjūdis. Čia susirinkusi minia ne tik vijo valdžią lauk, bet ir protestavo prieš skiepus ir galimybių pasą, nors teigė, kad susirinko pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją. Dėl Šeimo gynimo maršo mitingo policija prie Seimo atsiuntė itin gausias policijos pajėgas, tikrino į Vilnių įvažiuojančius automobilius.

Protestai vyksta ne tik šalia Seimo. Sostinės autobusų, troleibusų vairuotojai Sausio 13-osios naktį nuspendė praleisti kovojant dėl didesnių atlyginimų: užėmė „Vilniaus viešojo transporto“ būstinę ir pasiklojo miegmaišius šalia savo direktoriaus durų. Protesto akcija neapsėjo be incidentų. Autobusų, troleibusų vairuotojus, anot profsąjungų, buvo bandoma išprašyti dezinfekciniu skysčiu. Tiesa, vairuotojai spaudimui nepasiduoda žada darbe nakvoti tol kol Vilniaus miesto savivaldybė juos išgirs.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sureagavo į ketvirtadienį protestuojančius minint 31-ąsias Sausio įvykių metines. K. Žukauskas protestuojančius tokią dieną pavadino „penktaja Rusijos kolona, naudingais idiotais ir visuomenės vėžiu“. „Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Briuselyje sekmadienį keli tūkstančiai gyventojų protestavo prieš ribojamąsias priemones, tuo metu kai įvairių Europos šalių vyriausybės svarsto, ar reikėtų įvesti griežtesnes taisykles sparčiai plintant koronaviruso omikron variantui. Šį kartą pavyko išvengti smurto protrūkių, kilusių per ankstesnes, didesnes, demonstracijas Belgijos sostinėje, tačiau policija vis tiek įsikišo ir apsupo nedidelę grupelę protestuotojų, priartėjusių prie ES būstinės.

Visoje Prancūzijoje daugiau nei 100 tūkst. žmonių šeštadienį protestavo prieš vyriausybės planus įvesti dar griežtesnius suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo juos visus "pasiųsti". Anksčiau šią savaitę E. Macronas interviu laikraščiui „Le Parisien“, pavartodamas prancūzišką veiksmažodį „emmerder“, kilusį iš žodžio „merde“ (mėšlas) ir prancūzų kalboje laikomą vulgariu žargonizmu, įspėjo, kad darys spaudim...

Dešimtys protestuotojų ir mažiausiai 12 policininkų žuvo per audringus demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus Kazachstane, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai, tapusiai dideliu iššūkiu autoritarinei valdžiai, ketvirtadienį pranešė tarnybos. Kaip pranešama, vienas policijos pareigūnas buvo rastas nupjauta galva. Trečiadienį įsiveržę į prezidento rezidenciją ir meriją šalies didžiausiame mieste Almatoje demonstrantai naktį mėgino šturmuoti daugiau pastatų.

Kazachstaną drebina nevaldomi protestai. Jie kilo, kai po Naujų metų pakilo automobiliams skirtų dujų kainos. Minios demonstrantų Almatoje ir kituose miestuose šturmavo miestų administracinius pastatus, susirėmė su policija ir degino saugumo pajėgų automobilius. Pareigūnai atsakė garsinėmis granatomis, ašarinėmis dujomis. Bandydamas nuraminti aistras šalies prezidentas paleido vyriausybę ir paskelbė nepaprastąją padėtį, tačiau tai įsiaudrinusių minių nenuramino.

O dabar apie neeilinį protestą, kurio pagrindiniais dalyviais tapo bitės. Sausrą kenčiančias darbštuoles bitininkai į protestą prie prezidentūros atsivežė Čilėje. Pareigūnams nepasisekė – vaikydami protestuotojus jie buvo smarkiai sugelti. Vos keli bitininkai Čilės sostinėje Santiage prie prezidentūros surengė dešimtūkstantinę demonstraciją. Tam prireikė maždaug 60-mties bičių avilių, kuriuos bičių augintojai sustatė tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies priešais šalies prezidentūrą.

Sekmadienį, nepaisydami draudimo susirinkti, į Amsterdamo gatves išėjo daugiatūkstantinė minia protestuotojų. Žmonės išreiškė nepasitenkinimą dėl Nyderlanduose sugriežtintų ribojimų dėl koronaviruso. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vidmantas Purlys. Šį savaitgalį matėme, kad Nyderlanduose žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš suvaržymus.

Į Paryžiaus gatves protestuoti išėjo keli tūkstančiai prancūzų pensininkų. Garbaus amžiaus prancūzai pikti, kad negali išgyventi už pensijas, kurios vidutiniškai siekia 1300 eurų per mėnesį, ir reikalauja kasmet indeksuoti pensijas, mat kainos parduotuvėse brangsta. Keli tūkstančiai Prancūzijos pensininkų iš įvairių šalies regionų į Paryžiaus gatves su vėliavomis ir plakatais išėjo pasipiktinti prastėjančiu gyvenimu. Prancūzijoje gyvena 16 mln.

Kijevo centre trečiadienio vakarą vyksta keli mitingai o pagrindinėje Nepriklausomybės aikštėje susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, žmonės ir toliau renkasi Kijevo centre.

Nepabūgę snygio biržiečiai išėjo į gatves prieštaraudami Sveikatos apsaugos ministerijos užmojams naikinti Biržų ligoninės chirurgijos skyrių. Žmonės piktinasi, kad nelikus šių paslaugų, pagalbos teks ieškoti už dešimčių kilometrų. Juokaujama, kad Biržų medikų prašys siuntimų gydytis į Rygos ligonines, mat šios bus arčiau. Nešini vėliavomis, plakatais kelios dešimtys žmonių žygiavo pagrindine Biržų gatve link savivaldybės.

Basos mamos ir toliau tęsia protestus. Trečiadienį nepritariančių galimybių paso taikymui vaikams nuo 12 metų tėvų grupė Vilniaus Daukanto aikštėje surengė akciją „Nesprogdinkite vaikystės. Uždekime Prezidentui šviesą veikti“. Jos metu netrūko ašarų ir Seimo narių palaikymo. Lauko temperatūrai siekiant vos vieną laipsnį šilumos, dešimtiems tėvų grupė prie prezidentūros pastato kelioms minutėms nusiavė batus.

Briuselyje sekmadienį per protestą prieš kovos su COVID-19 priemones kilo smurtas. Policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.   Eitynės prasidėjo taikiai, tačiau vėliau grupė dalyvių pradėjo mėtyti į policijos pareigūnus kažkokius daiktus, o šie atsakydami panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Tą matė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Austrijoje ir Australijoje išėjo į gatves protestuoti prieš naujus suvaržymus dėl COVID-19, pykčiui dėl šių priemonių praėjusį vakarą išprovokavus riaušes Nyderlanduose bei vienoje Prancūzijos saloje. Europa grumiasi su nauja COVID-19 banga ir kelios žemyno valstybės griežtina suvaržymus. Austrija penktadienį paskelbė, kad dėl didėjančio sergamumo koronavirusine infekcija įves griežtą karantiną visiems gyventojams.

Šeštadienį Vilniuje per 1500 žmonių protestuoja prieš COVID-19 ribojimus. Skambiais šūkiais ir užrašais ant plakatų mitingo dalyviai reikalavo sustabdyti „priverstinę vakcinaciją“ ir netaikyti galimybių paso vaikams. Prie Vyriausybės ir Seimo pastato buvo uždegtos gedulo žvakės, o prezidentūros kieme – perduotas kreipimąsis prezidento Gitano Nausėdos atstovams.

Protestų banga ir toliau vilnija per Lietuvą. Kiek anksčiau šią savaitę protestuojantys tėvai prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato išreiškė nepasitikėjimą valdančiųjų sprendimu taikyti galimybių paso naudojimą vaikams nuo 12-os metų. Toks gestas neliko nepastebėtas prezidento Gitano Nausėdos komandos – šie mamas pakvietė aptarti joms rūpimus klausimus. Šeštadienį organizuojama dar viena protesto akcija, kurio metu vėl bus tikimasi šalies vadovo palaikymo.

Aistroms dėl sprendimo taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų negestant, šalyje aidi protestų bangos. Pirmadienį grupelei tėvų prie Vyriausybės pastato išreiškus nepasitenkinimą šiuo valdančiųjų siekiu, netrukus suorganizuota nauja akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Būrelis mamų pirmadienį ketina rinktis ir protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Varšuvoje tūkstančiai moterų mini metų sukaktį, kai Lenkijoje beveik visiškai uždrausti abortai. Naujus protestus prieš valdžios sprendimą įžiebė skaudi nelaimė, kai nesulaukusi medikų pagalbos mirė nėščioji. Nors gydytojai žinojo, kad vaisius turi apsigimimų, o motinos gyvybei gresia pavojus, vietoj skubaus nėštumo nutraukimo, jie laukė, kol vaisius mirs. „Nenoriu mirti“  ir „Daugiau jokių mirčių“ skelbia šie demonstrantų plakatai sostinėje Varšuvoje.

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Sekmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, rengiama protesto akcija dėl Vyriausybės vykdomos neteisėtų migrantų apgręžimo politikos. Protestą „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizuoja Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“, pranešė Lietuvos žaliųjų partija.

Sekmadienį prie Vyriausybės pastato žmogaus teisių gynėjai sostinės gyventojus ir svečius kvies į protestą už migrantų teisę į prieglobstį. Remdamiesi pastarojo pusmečio aktualijomis migrantų krizės klausimais, protesto organizatoriai prašys valdančiųjų veiksmų pakeitimo ir supratimo, kad „migracija nėra nusikaltimas ir prieglobsčio ieškantys žmonės nėra grėsmė“. Jie taip pat platina peticiją, kurią pasirašė 27 organizacijos ir judėjimai.

Spalio 28 dieną Vilniuje organizuojami du mitingai. Vienas jų – Lukiškių aikštėje, kitas – prie Nacionalinio radijo ir televizijos LRT pastato. Policija praneša, kad šių renginių metu planuojama skirti tiek pajėgų, kiek bus „būtina tinkamai užtikrinti viešąją rimtį ir visuomenės saugumą“. Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, „įvertinus situaciją su policija ir institucijomis“ fizinio asmens prašymu išduoti du organizuoti mitingus sostinėje, tr...

Mitingus Vilniuje pamėgusi rengti mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė bando teisėsaugos kantrybę ir ribas. Šitaip vakar prie Vyriausybės mokytojos išsakytas frazes vertina teisininkai. Astrauskaitė savo mitinge ėmėsi raginti Lietuvos kariuomenės vadą griebtis karinio perversmo, esą jei taikūs mitingai nesuveikia, gal nuomonę pakeis ginklai. Advokatai aiškina, kad tokie vieši pareiškimai kvepia Baudžiamuoju kodeksu ir laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį susirinko apie pusantro šimto žmonių. Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laikė plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet.

Pasipiktinę jonaviškiai išėjo į gatves – žmonės persigandę, kad rajono ligoninė nebegydys susitraumavusių asmenų, vaikų ir besilaukiančių moterų. Gyventojai ir medikai prabilo apie tai, kad patyliukais ruošiamasi uždaryti tris didelius skyrius, o nutikus bėdai pagalbos teks belstis keliasdešimt kilometrų į Kauną. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žmones ramina ir tvirtina – sveikatos reforma būtina norint gerinti paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.

Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą dar vienam pedagogės Astros Astrauskaitės šeštadienį organizuojamam mitingui, nukreiptam prieš pandemijos valdymą šalyje. „Mes davėme leidimą. Jie šeštadienį vidurdienį rinksis Katedros aikštėje, iš ten ketina žygiuoti iki Seimo ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės, tačiau eismo mes neuždarysime. Juos palydės policija“, – ketvirtadienį sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Aktyvi protestų rengėja ir dalyvė pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė spalio 16 dieną pasipiktinusius valdančiųjų sprendimais ir nesutinkančius su įvestais ribojimais kviečia į protesto akciją Vilniaus Katedros aikštėje. Tikimasi, kad joje dalyvaus per 500 žmonių iš visos Lietuvos.   A. G. Astrauskaitė į mitingą žmones aktyviai kvietė savo socialinėje paskyroje. „Be smurto. Spalio 16 d. 12:00 val.

Rusijoje daugiau nei tūkstantis žmonių, įskaitant žymius Komunistų partijos narius, šeštadienį susirinko į centrinę Maskvos aikštę, protestuodami prieš tai, ką Kremliaus kritikai pavadino masiniu sukčiavimu rinkimuose, tuo tarpu policija sulaikė daugybę aktyvistų. Prezidento Vladimiro Putino oponentai apkaltino valdžią sukčiavimu, kai visuotinių rinkimų rezultatai parodė, kad tarp gyventojų labai nepopuliari valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo didžiulę daugumą parlamente.