protestai

Sirija atmetė Arabų Lygos planą, kuriuo siekiama, jog prezidentas Basharas al Assadas perduotų valdžią, praneša BBC. Arabų Lyga, kurios susitikimas vyko savaitgalį Kaire, taip pat ragino Siriją per ateinančius du mėnesius sudaryti nacionalinę vienybės vyriausybę su opozicija. Vyriausybės pareigūnas tokį planą pavadino „dideliu kišimusi“ į Sirijos vidaus reikalus, skelbė vyriausybės televizija.

Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Rosija 1“ sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės žvalgybos pareigūnai finansuoja žmogaus teises ginančią organizaciją „Moscow Helsinki Group“ (NGO), o jos pirmininkei Liudmilai Aleksejevai parūpino JAV pasą.

Libijos Nacionalinės pereinamosios tarybos vicepirmininkas Abdelas Hafizas Ghoga pranešė atsistatydinąs dėl nacionalinių interesų, skelbia BBC. A. H. Ghoga teigė, kad jo sprendimo atsistatydinti priežastis yra augantys protestai prieš jį ir jo kolegas. Gyventojai reikalauja atvirumo apie Nacionalinės pereinamosios tarybos veiklą. Šeštadienį keli šimtai protestuotojų įsiveržė į Nacionalinės pereinamosios tarybos būstinę Bengazyje.

Jemene tūkstančiai žmonių sekmadienį protestavo prieš įstatymą, kuris iš valdžios besitraukiančiam prezidentui Ali Abdullahui Salehui suteikia teisinį neliečiamumą, ir reikalavo, kad jis būtų teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė per 33 valdymo metus. Norint įkalbėti A. A. Salehą atsistatydinti jam buvo suteiktas teisinis neliečiamumas. Tai supykdė protestuotojus, kurie kaltina prezidento ir jo patarėjų vadovaujamas saugumo pajėgas šimtų protestuotojų nužudymu.

Ukrainos teisingumo ministerija atsisakė įregistruoti moterų judėjimą FEMEN, kuris visame pasaulyje išgarsėjo jo dalyvėms per įvairias protesto akcijas nusirengiant iki pusės. „Geniai iš valstybinės registravimo tarnybos atsisakė įregistruoti moterų judėjimą FEMEN. Atsisakymo pagrindu tapo organizacijos tikslas, įrašytas programoje: vienyti moteris ginant savo teises ir kovojant su moterų diskriminavimu visuomenėje“, – savo tinklaraštyje pranešė FEMEN.

Kosovo policijai tik šeštadienį vakare pavyko sukontroliuoti situaciją rajonuose, esančiuose pasienyje su Serbija, kur radikaliojo albanų judėjimo „Apsisprendimas“ aktyvistai surengė protesto akciją. Per neramumus 146 žmonės buvo sulaikyti, 52 sužeisti.

Kataro šeichas Hamadas bin Khalifas Al Thanis siūlo į Siriją siųsti karius iš arabų šalių, kad būtų „sustabdytas ten vykstantis kraujo praliejimas“, – rašo newsru. Vienas iš pagrindinių „arabų pavasario“ šalininkų pabrėžė tai, kad „toks sprendimas išvestų Siriją iš nesibaigiančio konflikto“. Smurtas ir antivyriausybiniai protestai Sirijoje jau tęsiasi 10 mėnesių. JT skaičiavimais, per šiuos sukilimus jau žuvo maždaug šeši tūkst. civilių ir pareigūnų.

Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.

Ketvirtadienį pradėjusiame veikti specialiame tinklalapyje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas paskelbė savo kaip kandidato į Rusijos prezidentus programą. Pripažindamas, kad dabartinis Rusijos ekonomikos modelis atgyveno, V. Putinas žada modernizuoti šalį ir toliau didinti Rusijos įtaką pasauliniams procesams.

Daugiau nei 400 žmonių žuvo Sirijoje per dvi savaites nuo Arabų Lygos stebėtojų atvykimo gruodžio pabaigoje, o stebėtojų misija – padėti nutraukti mėnesius šalyje besitęsiantį smurtą, teigė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas politiniais klausimais B. Lynnas Pascoe.

Protesto akcija prieš benzino kainų didinimą prasidėjo Nigerijoje. Šimtai Nigerijos gyventojų išėjo į šalies stambiausio miesto – Lagoso – gatves skanduodami antivyriausybinius lozungus. Pirmadienį buvo uždaryti bankai, degalinės ir dauguma parduotuvių, o aplink uostą esančios gatvės ištuštėjo. Teisėsaugos pajėgos susirėmė su protestuotojais, kai bandė protestus stabdyti jėga. Daugybė žmonių nukentėjo.

Dabar policija mitinguotojus tik stebi. Kai kurie lietuviai papriekaištaus: kodėl mes aptarinėjame Rusijos problemas, ar jų neturime patys? Todėl ir aptarinėjame, kad jų turime. Domimės ir analizuojame padėtį Rusijoje, nes pokyčiai šioje valstybėje padarys didelę įtaką mūsų šalies ir kiekvieno asmeniškai ekonomikai. Kaip tik todėl ir reikia nuolat stebėti, kas vyksta Rusijoje, prognozuoti pokyčius, į juos reaguoti. Mums svarbu, ar kaimynė bus demokratinė, ar diktatoriška valstybė.

Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas pareiškė, kad Kremlius turėtų paisyti neseniai vykusių masinių protestų dėl rinkimų rezultatų klastojimo ir pakoreguoti savo politiką, skelbia BBC. Stačiatikių Kalėdų dieną patriarchas Kirilas per televiziją sakė, kad, jei valdžia ignoruos protestuotojus, tai bus „labai blogas ženklas, reiškiantis valdžios nesugebėjimą prisitaikyti“. Jis pridūrė, kad šiame konflikte negali palaikyti nė vienos pusės.

Charkovo teismas ketvirtadienį priėmė sprendimą, draudžiantį bet kokius mitingus šalia kolonijos, kurioje buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko atlieka septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, praneša "RIA Novosti". 51-erių J. Tymošenko spalį buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl įgaliojimų viršijimo 2009-aisiais pasirašant dujų tiekimo sutartį su Rusija. Gruodžio 30 dieną iš Kijevo tardymo izoliatoriaus ji buvo perkelta į Charkovo koloniją.

Masiniai protestai Rusijoje dėl parlamento rinkimų rezultatų klastojimų liudija, kad rusai nesitaikys su tuo, kas yra valdžios viršūnėse, trečiadienį pareiškė Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. „Esminis dalykas yra masiniai protestai, tai yra, kad į gatves išėjo dešimtys tūkstančių, kai kas sako, kad šimtai tūkstančių žmonių, jeigu imsime visą Rusiją. Į gatves išėjo ir vidutinis sluoksnis, vadinasi, rusų kantrybė, ko gero, taip pat baigėsi.

Dešimtys tūkstančių žmonių Vengrijos sostinėje Budapešte protestuoja dėl prieštaringai vertinamos naujos konstitucijos, įsigaliojusios prieš dieną, praneša BBC. Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“, kuri per parlamento rinkimus laimėjo du trečdalius daugumos, pagrindinio įstatymo projektą parlamentui pateikė balandžio mėnesį. Oponentai įsitikinę, jog naujasis pagrindinis įstatymas kelia grėsmę demokratijai. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat prašė atisakyti šio įstatymo.

Aktyvistai, organizavę didžiausius per pastaruosius 20 metų protestus Rusijoje, pareiškė, kad vasario 4 dieną vėl išeis į gatves, praneša The Wall Street Journal. „Bandymai sukurti dialogą neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų“, – teigia žurnalistai Aleksanderis Koliandras ir Gregory White. Tačiau opozicijos atstovai vis dar tikisi kurti dialogą. Buvęs Putino sąjungininkas Aleksejus Kudrinas pareiškė apie ketinimus tapti tarpininku.

Pirmadienio rytą Kauno miesto apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu nustatyti, kuris  šalies teismas nagrinės  N. Venckienės skundą dėl antstolės nušalinimo. Priimti sprendimą dėl N. Venckienės skundo Kauno miesto apylinkės teismas negali, nes grėstų interesų konfliktas. N. Venckienė šiuo metu dirba aukštesnės instancijos – Kauno apygardos – teisme. Kova dėl mažosios mergaitės likimo tęsiasi.

Rusijos sostinės policija sulaikė kelis nesankcionuotos akcijos Triumfo aikštėje dalyvius. Sulaikyti keli demonstrantai, mėginę išskleisti plakatus, transparantus, skandavo politinius šūkius. Vienas renginio organizatorių buvo E. Limonovas, nevienareikšmiškai vertinamas politikas, menininkas ir visuomenininkas.

Judėjimo „Užimk Volstritą“ aktyvistai ketvirtadienį paralyžiavo JAV demokratų partijos būstinės, įsikūrusios De Moino mieste, Ajovos valstijoje, darbą, dvylika žmonių sulaikyta, rašo „De Moines Register“. Judėjimas „Užimk Volstritą“ prieš dvi savaites minėjo trijų mėnesių sukaktį nuo protestų pradžios viename iš privačių Niujorko parkų.

Sirijos saugumo pajėgos ketvirtadienį nušovė 25 protestuotojus. Aukų būta ir Arabų Lygos stebėtojų lankomuose miestuose, kur jie turi įvertinti, ar prezidentas Basharas al-Assadas laikosi pažado nutraukti protestų slopinimą. Pasak aktyvistų, stebėtojų delegacija yra per daug maža ir ją riboja apsaugos konvojus, prie kurio dauguma protestuotojų bijo artintis.

Kairo baudžiamasis teismas nuo bausmės atleido penkis policijos pareigūnus, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl šaudymo į protestuotojus per sukilimus praėjusiais metais, praneša „RIA Novosti“. Policijos pareigūnai buvo kaltinami dėl penkių protestuotojų nužudymo ir bandymo nužudyti dar šešis. Kaltinamųjų advokatai pateikė vaizdo įrašus, padarytus per protestus. „Buvo pripažinta, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo skirti savigynai“, – teigė advokatas.

Sirijos valstybinė televizija pranešė, jog valdžia į laisvę paleido 755 asmenis, sulaikytus per devynis mėnesius besitęsiančius protestus prieš prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad), informuoja BBC. Pranešime teigiama, jog išlaisvinti sulaikytieji buvo susiję su „pastaraisiais incidentais“, kurių „rankos nėra suteptos krauju“. Pasak Jungtinių Tautų, per 14 tūkst. žmonių yra sulaikyta ir 5 tūkst. žuvo per protestų slopinimą.

Didžiosios Britanijos laikraštis „Times“ trečiadienį paskelbė Metų žmogumi vaisių pardavėją iš Tuniso Mohamedą Bouazizi, kurio savižudybė prieš metus paskatino revoliucinius judėjimus Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, pavadintus Vakaruose „arabų pavasariu“. „Jo savižudybė sukėlė protestus, kurie tapo vieno režimo žlugimo priežastimi ir sudarė precedentą liaudies maištams arabų pasaulyje“, - pažymi leidinys.

Teismas Egipte davė nurodymus nutraukti sulaikytų moterų skaistybės patikrinimus kariniuose kalėjimuose, praneša BBC. Teismas tokį sprendimą priėmė po protestuotojos Samiros Ibrahim iškeltos bylos. Ji apkaltino Egipto kariuomenę dėl to, jog ši privertė ją atlikti skaistybės patikrinimą po sulaikymo per kovo mėnesį Tahririo aikštėje vykusias protestų demonstracijas. Anot žmogaus teisių organizacijų, Egipto kariuomenė tai naudojo kaip bausmę.

Šeštadienį Rusijoje žmonės su transparantais ir kita mitinguotojų atributika ėjo į gatves. Vidurdienį Maskvoje surengtas mitingas. Protestai vyko ir kituose regionuose. (Papildyta 22.42) Manoma, kad kitas panašus mitingas gali būti surengtas sausį arba vasarį. (Papildyta 15.41) BBC duomenimis, Sacharovo prospekte organizatoriai laukia 50 tūkst. minios, tačiau neaišku, ar tiek susirinko. Vėliau organizatoriai paskelbė, kad į mitingą susirinko apie 120 000 žmonių.

Tūkstančiai egiptiečių penktadienį protestavo Kaire ir kituose šalies miestuose. Jie reikalauja, kad kariuomenė pasitrauktų iš valdžios. Dalis protestuotojų reikalauja, kad prezidento rinkimai būtų surengti daug anksčiau nei 2012 m. viduryje, kaip dabar numatyta. Bet kiti egiptiečiai nepatenkinti, kad šalyje nėra tvarkos net praėjus 10 mėnesių po buvusio prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo. Jie nori, kad protestai liautųsi ir būtų galima atkurti tvarką bei atgaivinti ekonomiką.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį ketvirtą ir paskutinį kartą pasirodė su metiniu pranešimu. Toks pranešimas – kasmetinė Rusijos vadovo pareiga. Praeitais metais Medvedevas kreipėsi į parlamentą lapkričio mėnesį, tačiau šįkart buvo pasirinktas vėlesnis laikotarpis – prezidentas palaukė naujos Dūmos susirinkimo pradžios, kad įgarsintų jai savo uždavinius. Pasak žiniasklaidos, po rinkimų Medvedevui teko skubiai keisti dalį savo kalbos.

Egipte trečiadienį liovėsi penkias dienas Kaire vykę neramumai, dėl kurių JAV priekaištavo Egipto saugumo pajėgoms. Tęsiasi parlamento rinkimai. Tahririo aikštėje ir aplinkinėse gatvėse naktį į trečiadienį buvo ramu. Anksčiau policijos pareigūnai ir kareiviai naudojo ašarines dujas ir lazdas vaikyti protestuotojams, kurie reikalavo nutraukti kariuomenės valdymą. Per šiuos susirėmimus žuvo 13 žmonių.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas skaitys Kremliuje savo metinį pranešimą RF Federaliniam Susirinkimui. Iš pradžių pranešimui buvo numatyta lapkričio 23-ioji, bet vėliau Kremliuje buvo nuspręsta, kad pirma „Vieningosios Rusijos“ suvažiavime kalbą pasakys kandidatas į prezidentus Vladimiras Putinas. Be to, buvo prieita išvada, kad bus tikslinga kreiptis jau į naujos sudėties Valstybės Dūmą po gruodžio 4-osios rinkimų. Paaiškėjo, kad sprendimas buvo kaip niekada teisingas.

Trečiadienį apie 2 valandą nakties iš Baltarusijos į Ukrainą deportuotos trys grupės „Femen“ aktyvistės, praneša naujienų agentūra „BelaPAN“. Kaip papasakojo žurnalistams merginos, jos buvo sulaikytos pirmadienio vakare Minsko autobusų stotyje. Jas sulaikė šeši vyrai, kurie neprisistatė, bet iškart užsmaukė aktyvistėms kepures ant akių ir nusivežė jas nežinoma kryptimi. Anot „Femen“ narių, galiausiai jos buvo nuvežtos į mišką, kur joms buvo grasinama, iš jų buvo visaip tyčiojamasi.

Su korupcija Rusijoje kovojantis tinklaraštininkas, vienas protestų dėl parlamento rinkimų rezultatų iniciatorių Aleksejus Navalnas paleistas į laisvę. Jis žada naujas protestų demonstracijas, praneša BBC. Praleidęs 15 dienų arešte dėl policijos darbo trikdymo su korupcija kovojantis tinklaraštininkas kalbėdamas su žurnalistais teigė, jog bus dedamos „ypatingos pastangos“ siekiant pratęsti protestų demonstracijas. Aktyvistai reikalauja, jog būtų surengti pakartotiniai parlamento rinkimai.

Kazachstanas, didžiulė ir turtinga posovietinė valstybė, tarsi skirianti Europą ir Aziją, vėl šurmuliuoja. Tiesa, neramumų apimti tik kai kurie kalnakasybos ir naftos turtingi rajonai, esantys netoli Kaspijos jūros, šalies pietvakariuose. Įdomu tai, kad neramumai prasidėjo kaip tik tomis dienomis, kai Kazachstanas pažymėjo nepriklausomybės paskelbimo 20-metį.Geopolitika neseniai rašė (http://www.geopolitika.

Sirijos kariai nušovė daugiau nei 70 kariuomenės dezertyrų, bandžiusių pabėgti iš karinių bazių, kad galėtų prisijungti prie protestuotojų, praneša BBC. Londone įsikūrusi žmogaus teisių stebėjimo organizacija informavo, jog per 70 kariuomenės dezertyrų buvo nušauta šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje. Anksčiau buvo pranešta, jog Damaskas sutiko su Arabų Lygos pasiūlymu įsileisti į šalį stebėtojus.

Baltarusijos valdžia, rengdamasi 2010 metų gruodžio 19-osios mitingo metinėms, Minsko centre pirmadienį sutelkė daug milicijos ir saugumo agentų. Demokratijos šalininkai ketina paminėti metų senumo įvykius, kai buvo negailestingai išvaikyti taikaus protesto dėl prezidento rinkimų rezultatų klastojimo dalyviai.

Pasaulį ir toliau šokiruoja Egipto demonstrantų ir kariuomenės susidūrimai, kurių metų karinės policijos pareigūnai peržengia visas ribas. Egipto valdžios sankcionuojamos priemonės kelia vis didesnį susirūpinimą. Šįkart internete pasirodė kraupūs vaizdai, kuriuose policija sumuša moterį lazdomis ir kojomis, nuo jos nuplėšiami rūbai. Susirūpinimą dėl tokių incidentų išreiškė tiek Jungtinės Tautos, tiek ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, praneša Newsru.

2011 gruodžio 17 d. Egipto sostinėje Kaire karinė policija žiauriai susidorojo su aktyvistais, protestuojančiais prieš naują Egipto karinę valdžią. Žmonės reikalauja nuteisti feldmaršalą Husseiną Tantawi, vadovaujantį Ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiajai Tarybai, perėmusiai valdžią šalyje po proamerikietiško režimo šalininko Hosnio Mubarako nuvertimo, po kurio situacija Egipte lieka nepakitusi. Per šiuos susirėmimus prasidėjusius nuo penktadienio jau dešim žmonių žuvo, šimtai sužeista.

Pakistane prieš JAV politiką protestuoja tūkstančiai žmonių. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio naujienų agentūrą, Pakistano mieste Lahore minios žmonių reiškė nepasitenkinimą JAV politika regione. Protestuotojai, didžiąją dalį kurių sudaro islamistinių partijų nariai, reikalavo vyriausybės peržiūrėti susitarimus su JAV dėl bendradarbiavimo. Žmonės teigia, kad JAV neturi teisės kištis į Pakistano reikalus, nors šioje šalyje ir veikia nemažai ekstremistiškai nusiteikusių grupių.

Kaire protestuotojai sekmadienį vėl susirėmė su saugumo pajėgomis. Prie parlamento, pačioje Egipto sostinės širdyje, demonstrantai ir kariškiai apsimėtė akmenimis, praneša AP. Sveikatos ministerija teigia, kad mažiausiai dešimt protestuotojų žuvo ir 441 buvo sužeistas per tris susirėmimų dienas. Anot aktyvistų, dauguma aukų žuvo nuo šūvių.

Vakarų Kazachstane toliau plinta visuotiniai neramumai. Žuvo vienas žmogus ir 11 buvo sužeisti, kai policija pradėjo šaudyti į protestuotojus, bandančius užblokuoti geležinkelį, rašo BBC. Dauguma protestuotojų Šetpe miestelyje išsisklaidė po policijos įspėjimo, bet, vietos prokurorų teigimu, maždaug 50 žmonių grupelė neva pradėjo riaušes ir padegė prekinį traukinį. Anot prokurorų, policija turėjo atidengti ugnį, nes buvo užpulta riaušininkų.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas šeštadienį paskelbė 20 dienų nepaprastąją padėtį, o šalies vakaruose esančiame naftos mieste Žanaozene įvedė komendanto valandą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai susirėmimų metu Žanaozeno mieste žuvo mažiausiai 10 žmonių. N. Nazarbajevas išleido dekretą, kuris buvo paskelbtas oficialiame prezidento interneto tinklapyje.

JAV administracija derasi su Kongresu ir ketina įkurti naują fondą nevyriausybinėms organizacijoms Rusijoje remti, trečiadienį pranešė Europos ir Eurazijos reikalų biuro sekretoriaus pavaduotojas Philipas Gordonas, informuoja „RIA Novosti“. Pasak Ph. Gordono, JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuras su Senatu tariasi dėl iniciatyvos sukurti naują fondą, kuris remtų Rusijos nevyriausybines organizacijas, siekiančias pliuralistinės ir atviresnės visuomenės.

Maskvos miesto valdžia trečiadienį davė leidimą surengti 50 tūkst. žmonių protestą prieš įtariamus rinkimų pažeidimus ministro pirmininko Vladimiro Putino partijos naudai. Eisena vyks gruodžio 24 d. Maskvos Sacharovo alėjoje, praneša „RIA Novosti“. Opozicijos lyderis Vladimiras Ryžkovas „Facebook“ socialiniame tinklalapyje skelbė, kad opozicija tikisi pritraukti „ne mažiau kaip 300 tūkst.

Europos Parlamentas paragino Rusiją užregistruoti visas opozicines partijas ir surengti naujus, „laisvus ir sąžiningus“ rinkimus į parlamentą. Europarlamentas išplatino specialių dokumentą, kuriame pažymi, kad gruodžio 4 dieną vykę rinkimai neatitiko tarptautinių standartų: nebuvo leista rinkimuose dalyvauti kelioms opozicinėms partijoms, valstybinė žiniasklaida neobjektyviai informavo visuomenę, buvo persekiojami nepriklausomi stebėtojai.

Rusijos opozicijos aktyvistams leista gruodžio 24–ąją į šiaurę nuo Maskvos „Sodovoje kolco “ esančioje A. Sacharovo alėjoje surengti 50 tūkst. aktyvistų mitingą dėl nesąžiningų gruodžio 4–ąją vykusių parlamento rinkimų, savo tinklaraštyje „Twitter“ pranešė partijos „Teisingoji Rusija“ atstovas Ilja Ponomariovas". Vyriausybei leidus organizuoti 50 tūkst.

Pirmadienį Maskvos Manežnajos aikštėje vykęs Vladimiro Putino ir „Vieningosios Rusijos“ šalininkų mitingas vieniems sukėlė pasipiktinimą, kitiems – paprasčiausią juoką. Organizatoriai kiek įmanoma stengėsi ženkliai „padauginti“ susirinkusiųjų skaičių. Akciją jau vadina „gastarbaiterių mitingu“ („gastarbaiteriai“ - svetimšaliai darbininkai) – iš užsienio atvykusių žmonių grupelės aikštėjė tiesiog rėžė akį.

Daugiau nei 25 tūkst. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir ministro pirmininko Vladimiro Putino rėmėjų pirmadienį susirinko šalia Kremliaus. Tai atsakas į šeštadienį vykusią didžiausią opozicijos demonstraciją šalyje, praneša „RIA Novosti“, remdamasi policija.

Jau kelias dienas susidaro įspūdis, kad Rusijoje nėra prezidenta, rašo La Stampa. Medvedevas – kas jis? Jau keletą dienų atrodo, kad Rusija neturi prezidento. Manifestantai, kurie skanduoja „Putiną į Čečėniją“, prezidentą Medvedevą paminėjo vos keliuose mažyčiuose plakatuose. Visas susipriešinimas - tarp žmonių ir ir ministro pirmininko Putino. Būtent jis kaltina opozicionierius, kad šie veikia už Vakarų pinigus.

Pagrindiniai Rusijos federaliniai televizijos kanalai pagaliau pranešė apie daugiatūkstantinius mitingus Rusijoje. Siužetas apie opozicijos mitingą Maskvoje gruodžio 10 dieną tapo pagrindine vakaro naujiena per NTV žinias. Akcijai buvo skirtas pilnavertis siužetas, o tekstą perskaitė NTV žurnalistas Aleksejus Pivovarovas. Demonstracijos reportažo metu buvo pavadintos didžiausiais protestais per pastaruosius 10 metų.