propaganda

Baltarusijos režimas ir toliau kurpia propagandines istorijas apie pasienyje lenkų pareigūnų neva žalojamus nelegalius migrantus. Šįkart jie pasakoja apie komos būklės irakietį, kurį lenkų pasieniečiai esą tiesiog numetė į Baltarusijos pusę. Sklinda nuotrauka, kurioje – neva sumuštas ir komos ištiktas irakiečių migrantas.

Po skandalingųjų riaušių Rusijos ir Baltarusijos kanaluose Lietuvą užpylė propagandos lavina. Joje – absurdiškos melagienos – ir kad mūsų šalyje prasidėjo revoliucija ar Maidanas, ir kad Nausėda – posto įsikibęs kruvinas diktatorius, ir kad šalyje – bandymai nuversti fašistų valdžią. Politologai sako, kad tai – kaina už paramą Baltarusijai ir apgailestauja, kad propagandistams pasitarnauja ir garsiai rėkiantys mūsų šalies politikai, pavyzdžiui, Petras Gražulis. „Nuostabus bumerango efektas.

Migrantų krizės akivaizdoje patogu skleisti melagienas ir dar labiau kiršinti Lietuvos visuomenę. Tuo naudojasi tiek Lukašenkos, tiek Kremliaus režimai. Negana to, panaši dezinformacija atsikartoja ir Lietuvos socialiniuose tinkluose, sako ekspertai. Kryptinga dezinformacija apie migrantus ne tik apjuodina Lietuvos įvaizdį, bet ir gali šalyje sukelti chaosą, minėjo specialistai.

Baltarusios diktatorius, lyg kontrabandines cigaretes į Lietuvą pradėjęs masiškai tiekti nelegalus, dabar džiaugiasi pas mus jau kylančiais nesutarimais tarp policijos ir nelegalų stovyklų nenorinčių žmonių. Aliaksandro Lukašenkos režimo propaganda vieną po kito suka reportažus apie neva Lietuvos pareigūnų žiaurius susidorojimus su protestuotojais.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Rusijos propagandinėje šou laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje buvo papasakota istorija apie tai, kaip Ukraina tariamai ruošiasi Donbase gėjų paradą surengti.

Vakcinacija dar kartą parodė, kad gausiai tautinių mažumų apgyvendinti pietryčių Lietuvos regionai itin imlūs Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Siūloma sukurti plačią auditoriją apimsiantį televizijos kanalą, kuris pasiūlytų unikalų ir kokybišką pramoginį turinį, dėl kurio Lietuvos tautinių mažumų atstovai neperjungtų į rusiškus kanalus.

Save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aleksandras Lukašenka apkaltino tris asmenis bendradarbiavus su JAV ruošiant jo paties nužudymą. Baltarusių visuomenininkai paaiškino, kad kaltinami valstybės perversmo organizavimu „kalbėjo apie tą patį, apie ką kiekviena baltarusių šeima kalba virtuvėje“. Maža to, sensacingoje istorijoje minimas ir Lietuvos vardas.

Kovą platintoje dezinformacijoje ir kitose priešiškose žinutėse dominavo gynybos ir užsienio politikos temos, teigia kariuomenės analitikai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.

Konservatoriai ėmėsi taisyti įstatymus, kad į Lietuvą automatiškai būtų uždrausta atvykti rusų propagandistams. Anot Gabrieliaus Landsbergio, norima turėti tvirtesnius argumentus, neįsileidžiant Kremliaus ruporų, mat kai kurie sprendimus paskelbti juos nepageidaujamais Lietuvoje skundžia mūsų teismams.

Rusijos valdžia ruošiasi dar labiau didinti savo propagandinių kanalų tinklo finansavimą. Tokias agentūras, kaip „RIA Novosti“ „Sputnik“ ar „Russia Today“ (dabar jau vadinamas tiesiog RT) valdančiai valstybinei įstaigai valdžia per artimiausius 4 metus planuoja skirti milžinišką pinigų sumą. Viso per ateinančius ketverius metus valstybės programai „Informacinė visuomenė“ skirs ne mažiau nei 211,1 mlrd. rublių (apie 2,4 mlrd.

Naujoji Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė bando politizuoti ir ideologizuoti istorinius tyrimus – taip skelbia kai kurie šiame centre dirbantys mokslininkai. Be to, kolektyve tvyro įtampa, tad darbuotojai net pasiskundė Seimo vadovybei. Nepatenkinti istorikai neslepia, kad nori pakeisti tik pernai dirbti pradėjusį direktorių, tačiau jų teiginiai apie politizuojamus tyrimus parlamente sukėlė dvejonių.

Policija imasi veiksmų prieš dezinformacijos ir melagienų skleidėjus internete – už viešai skelbiamas absurdiškas ir sąmokslo teorijomis paremtas mintis galima sulaukti pareigūnų vizito namuose ir įspėjimo. Vis dėlto, politikai pripažįsta, kad įstatymu numatyti bausmes už skleidžiamus melus bei absurdą – sudėtinga, mat svarbi ir žodžio laisvė, kuria sąmokslo teorijų skleidėjai dažnai ir prisidengia.

Lapkritį fiksuotas didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos intensyvumas, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai lapkritį užfiksavo 308 neigiamos informacinės veiklos bruožų turėjusius atvejus, kuriais buvo siekiama daryti poveikį šalies visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos naryste NATO, prezidento bei valdžios institucijomis.

Sekmadienį Lietuvoje baigėsi antrasis Seimo rinkimų turas, o suskaičiavus balsus tapo aišku, kas taps naujojojo parlamento nariais, o kas be to formuos ir Vyriausybę. Valstiečių partijos lyderis pirmadienio rytą socialiniame tinkle dėkojo rinkėjams ir teigė, kad rinkimai yra ženklas, kad darbai buvo naudingi ir teisingi. „Dėkoju visiems, kurie atėjote į rinkimus ir balsavote už mus. Retai kada valandčioji partija rinkimuose surenka tiek daug balsų.

Koronaviruso pandemijos antrajai bangai įgavus pagreitį ir šalims suskubus įsitraukti į vakcinos nuo Covid-19 pagaminimo lenktynes, netruko pasirodyti ir Rusijos propagandos šešėlis.  PSO duomenimis, spalio pradžioje pasaulyje buvo kuriama 321 vakcina, tačiau tik 42 atvejais yra pasiekta klinikinių bandymų su žmonėmis fazė. Penkios vakcinos yra įregistruotos „ribotam naudojimui“: trys iš jų sukurtos ir užregistruotos Kinijoje, o dvi – Rusijoje.

Rusijos socialiniuose tinkluose kritikos susilaukė Archangelske iškilusios vaikų žaidimų aikštelės nuotraukos. Žmonėms klausimų kėlė pasirinkta karinė, mažiausiems miesto gyventojams skirta, aikštelės tematika.  Kritikai aiškino, kad karinė tema nėra tinkama tokio pobūdžio veiklai.

Įvykiai Baltarusijoje ir aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant prieš Lukašenką protestuojančius žmones, privertė rytų propagandistus keisti savo taktiką. Pastebima, kad vadinamųjų trolių fabrikai pradėjo kritikuoti Lietuvos laikyseną ir žeria grasinimus dėl karinių ir ekonominių pasekmių. Be to, gerokai padaugėjo ir kibernetinių išpuolių prieš mūsų valstybę – vien šiemet programišiai 6 kartus taikėsi į kritinę mūsų šalies infrastruktūrą.

Dėl Baltarusijos įvykių rugpjūčio mėnesį žymiai išaugo dezinformacijos atvejų – jų nustatyta daugiau nei 200, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai tokius dezinformacijos atvejus nustatė Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje, nurodo KAM.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pakeitė dar keturių Kinijos valstybinės žiniasklaidos organizacijų statusą, pareiškusios, kad šie kanalai ir leidiniai yra propagandos įrankiai. Vasarį tokių pačių priemonių buvo imtasi penkių kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu.

Lietuvoje nuo vasario pradžios užfiksuota 1248 klaidinančios informacijos atvejų apie koronavirusą, pranešė Lietuvos kariuomenė.  Jos teigimu, fiksuojami bandymai diskredituoti ir sumenkinti Lietuvos valstybę bei jos pastangas stabdyti viruso plitimą, šalies narystę ES ir NATO, strateginius partnerius bei sąjungininkus, kritikuojamas Baltijos šalių sprendimas tarpusavyje atverti sienas, siekiama kurstyti šalies piliečių priešiškumą strateginės infrastruktūros ir 5G ryšio plėtrai.

Ankstų antradienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pažėrė kritikos Gabrieliui Landsbergiui ir visai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai, vadindamas jų žinutes propagandinėmis.

Iš namų dirbantys ir tarp keturių sienų jau kelias savaites leidžiantys tautiečiai – ne tik internetinių sukčių, bet ir sąmokslo teorijų kūrėjų bei priešiškų valstybių tarnybų taikinyje. Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad namuose esantys kompiuteriai ir kiti įrenginiai lengvai tampa tokių kenkėjų grobiu, tad reikia pasirūpinti jų apsauga. Pranešama ir apie itin įžūlius ir pavojingus bandymus įsilaužti į strateginius šalies objektus, paveikti balsavimus.

Koronaviruso pandemija išryškino tai, kas, pasak politologų, aiškėjo jau kurį laiką – pasaulis skyla į dvi dalis ir formuojasi politinis dvipolis. Tiesa, iki Šaltojo karo pasidalijimo mums dar toloka, bet net tai, kaip šalys išnaudoja koronaviruso grėsmes savo įvaizdžio gerinimui, jau rado, kur mes stovime ir su kokiais partneriais mums pakeliui.   Kinija ir Rusija pirmauja koronaviruso propagandos kare ir tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti.

Pasaulį ir Lietuvą kaustant koronaviruso pandemijai, kas dėl pramogos, o kas dėl piktų kėslų, tai ir interneto troliai, ir sukčiai medžioja patiklius gyventojus. Socialiniuose tinkluose plinta žinutės tai apie neva jau išrastą vakciną, tai apie virš Lietuvos nardančius priešų lėktuvus. Kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad kasdienybę kaustančiu karantinu savaip naudojasi ir tie sukčiai, kurie iš gyventojų ar net įmonių stengiasi išvilioti pinigų.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos kolektyvas nemaloniai nustebęs, jų gimnazijos rusų kalbos mokytoja pamokų metu dėsto ne tai, ko mokiniai, jų tėvai ir mokytojos kolegos galėtų tikėtis. Mokytoja vietoje to, kad mokytų vaikus rusų kalbos, per pamokas jiems pasakoja, kokia nieko verta yra Lietuva, kaip ji meldžiasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencija būtų pratęsta dar kartą ir kaip buvo gera gyventi sovietiniais laikais.  Šios mokytojos „pamokos“ neliko nepastebėtos.

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą.

Seimo narys Arvydas Anušauskas pakliuvo į Kremliaus propagandos ruporo Dmitrijaus Kiseliovo akiratį. Konservatorius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pastebėjimu apie tai, kaip Rusijos D.  Kiseliovas savo laidoje „Savaitės apžvalga“ iškraipo Lietuvos istoriją ir nevengia į tai įvelti ir parlamentarą bei istoriką A. Anušauską.

Kremliaus ruporu laikomos naujienų agentūros „Sputnik“ padalinio Estijoje interneto svetainės visi darbuotojai buvo priversti priimti sprendimą nuo sausio 1-osios išeiti iš darbo dėl šioje šalyje Maskvai taikomų sankcijų, remdamasi Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija segodnia“ spaudos tarnyba pranešė svetainė rus.postimees. Rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad „Sputnik Estonia“ redakcijos darbas sustabdytas, bet ateityje bus pratęstas.

Rygoje (Latvija) įsikūrusio prekybos centro „Alfa“ atstovai paprašė Rusijos reperiui Timati priklausančios parduotuvės „Black Star“ išimti iš asortimento prekes su rusiška simbolika ir Vladimiro Putino vaizdais.

Rusijos propagandos mašina, nors ir sumažinusi savo galias, tačiau vis dar aktyviai siekia diskredituoti kaimynines šalis. Ukrainą kovoje su Rusija palaikanti Lietuva nuolat atsiduria įvairių šios šalies naujienų portalų dėmesio centre.

Kremliaus propagandinis ruporas RuBaltic.ru portalas nepraleido pro akis aštrių diskusijų dėl generolo Vėtros lentelės nuėmimo, Kazio Škirpos alėjos pervadinimo ir žydų bendruomenės baimių dėl saugumo. Savo tekste Kremliaus remiamas portalas užsipuolė konservatorius, teigė, kad Lietuvoje nesaugu žydams ir aiškino, kad partizanų istorija yra netikra.

Liepos 6-ąją dieną, Lietuvoje buvo minima karaliaus Mindaugo karūnavimo diena arba Valstybės diena. Visgi dalis žmonių, žiūrėjusių nacionalinio transliuotojo rodomus filmus – nesidžiaugė.

Sąmokslo teorijos yra vienų suaugusiųjų pasakos kitiems. Šios pasakos pasakojamos tada, kai visuomenę krečia neramumai, sako Vilniaus universiteto doktorantas ir sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko. Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos – itin senas reiškinys, kutenantis žmonių fantaziją ir mintantis jų baimėmis nuo neatmenamų laikų.

Rusiška propaganda ir Lietuvą žeminanti informacija veši emigrantus iš Lietuvos buriančiose „Facebook“ grupėse. Pavergusi emigrantų protus ir įtikinusi, kad Lietuva, o kartu ir visos kitos Rytų Europos valstybės – nevykėlės, Rusija kuria antrąją, virtualią Sovietų Sąjungą. „Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių.

Artėjant rinkimams suaktyvėja ne tik politikai, bet ir dezinformacijos bei propagandos skleidėjai. Netikrų žinių, alternatyvių faktų ir akivaizdaus melo skleidėjai rinkimuose „dalyvauja“ jau senokai, bet tik po „Brexit“ referendumo ir sudėtingų prezidento rinkimų JAV į juos buvo atkreiptas dėmesys.

Prieš kelias dienas visoje šalyje liepsnojo atminimo laužai – buvo minimi Sausio 13-osios įvykiai, pareikalavę 14 gynėjų gyvybių. Aukų atminimą pagerbė ne tik politikai, bet taip pat ir pramogų pasaulio veidai, savo dainomis budinę tautą. Tiesa, kiek nemalonia situacija savo paskyroje pasidalijo atlikėjas Andrius Mamontovas. Pasak vyro, jis galimai tapo rusiškos propagandos auka. „Nelabai maloni istorija. Kiekvienais metais sausio 13-osios išvakarėse dainuoju prie Seimo laužų.

 Rusijos užsienio politiką kaip grėsmę Lietuvai nurodo beveik du trečdaliai šalies gyventojų, rodo delfi.lt pirmadienį skelbiama „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip grėsmę, Rusijos užsienio politiką įvardijo 63 proc. respondentų, 23 proc. grėsmės neįžvelgė. Palyginti su panašia apklausa, vykdyta prieš dvejus metus, gyventojų nuomonė šiuo klausimu iš esmės nepakito.

Kremliaus valdomos žiniasklaidos-propagandos priemonės, neišskiriant ir veikiančių Baltijos šalyse, paskelbė melagingą naujieną: tariamai Kaune amerikiečių kariai „nuplėšė ir sutrypė Lietuvos vėliavą“. Apie šimtas tūkstančių Rusijos žiniasklaidos skaitytojų jau dabar perskaitė naujieną apie tariamą nutikimą Kaune, kuomet Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ sekmadienio vakarą paviešino melagingą naujieną apie 2018-aisiais tariamai nuo Kauno prokuratūros nuplėštą vėliavą.

Informacijos pertekliaus amžiuje gyventojai vis lengviau gali tapti propagandos ar netikrų žinių aukomis. Žiniasklaidos ir komunikacijos specialistai įspėja: jumis pasinaudoti ir manipuliuoti gali būti bandoma net ir per iš šalies nekaltomis atrodančias grupes socialiniuose tinkluose. Praėjusiais metais Lietuva vos netapo gerai apgalvotos provokacijos auka.

Aktyviai socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai nuolat atakuojami dideliu srautu informacijos. Greitas žiniasklaidos ar internete pateiktos informacijos vartojimas gali tapti puikiu masalu piliečiams tapti Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmingos propagandos aukomis.

Latvijoje populiarus socialinis tinklas „Draugiem“ (Draugai) šeštadienį, šalyje vykstant visuotiniams rinkimams, tapo kibernetinės atakos taikiniu – svetainėje buvo paskleista prorusiškos propagandos. Mėginant atidaryti svetainę Draugiem.lv vietoje įprasto pradinio puslapio vartotojus „pasveikindavo“ ekrane pasirodžiusi Rusijos vėliava ir skambantis šios šalies himnas.

Režisieriaus Emilio Vėlyvio Turgelių Švč. Mergalės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje surengta provokacija sulaukė ir Rusijos propagandos dėmesio. Rusijos žiniasklaida prisiminė „Pussy Riot“ skandalą ir bandė sukiršinti lenkų tautinę mažumą su lietuviais. Per Žolines filmo „Zero“ surengtą reklaminę provokaciją Rusijos propaganda pasigavo jau kitą dieną.

Kvailas, kaip mužiko aulas, sakydavo mūsų senoliai. O kaip kitaip galvoti apie Skuodo valdžią, kuri išvažiuoja pirmojo pieno gerti į Rusiją, o po to nuskamba per visą Rusiją kaip sovietinių didvyrių garbintojai, kurie sukorė tūkstančius kilometrų nusilenkti prie II pasaulio karo didvyrių paminklo. Pirmiausia Lietuvą apskriejo žinia, kad Skuodo vicemerės Daivos Budrienės vadovaujama oficiali savivaldybės delegacija pagerbė II pasaulinio karo didvyrius ir padėjo gėlių ant jų paminklo.

Vladimiras Putinas kiekvienais metais surengia parodomąsias „Ledo ritulio legendų“ rungtynes, kuriose žaidžia su savo draugais – įtakingais oligarchais ir buvusiais NHL žaidėjais. 65-erių V.Putino komanda šventė pergalę 12:7, o pats Rusijos prezidentas įmušė penkis įvarčius. Verta pastebėti, jog tai buvo kukliausias kol kas V.Putino pasirodymas – pernai jis įmušė 7 įvarčius, o 2015 metais – aštuonis.

Pietų Korėja pirmadienį pranešė išmontuosianti prie sienos su Šiaurės Korėja įrengtus garsiakalbius, per kuriuos būdavo transliuojami propagandiniai pranešimai kaimyninės šalies gyventojams. Šis pareiškimas buvo paskelbtas praėjus trims dienoms po abiejų šalių lyderių reto susitikimo, per kurį buvo susitarta bendradarbiauti, kad Korėjos pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų, taip pat užbaigti priešiškus veiksmus prie valstybes skiriančios Demilitarizuotosios linijos.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis. Lietuvos prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba nuskambėjo kaip niekad karingai ir pasaulio lyderiai, ko gero, ištempė ausis. Ypač suklusti privertė kalbos apie neva pranašesnę nei Vakarų ginkluotę. Tačiau lietuvių analitikų teigimu, V. Putino kalba tėra agitacija prieš artėjančius rinkimus ir dar vienas bandymas įbauginti Vakarus. Praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.

Jungtinės Valstijos siekia apjuodinti Rusiją ir sužlugdyti pastangas taikiai išspręsti konfliktą Sirijoje, kaltindamos Maskvą ir Damaską dėl cheminių atakų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Sausio 23 dieną virtinė aukštų JAV pareigūnų pažėrė melagingų kaltinimų Rusijos Federacijos ir Sirijos Arabų Respublikos atžvilgiu, siekdami primesti Maskvai ir Damaskui atsakomybę už incidentus, kai per konfliktą toje šalyje buvo panaudotas cheminis ginklas.