propaganda

Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą. Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis paaiškino, kad sprendimas grindžiamas neseniai įvestų draudimu transliuoti televizijos medžiagą iš valstybių, keliančių grėsmę kitos šalies vientisumui ir nepriklausomybei.

Karas Ukrainoje į paviršių iškėlė rusų karių brutalumą. Dieną po dienos okupantai vykdo karo nusikaltimus: prievartauja, žudo beginklius civilius, grobia ukrainiečių turtą ir kitaip „smaginasi“. Pasaulio kriminologai sutaria dėl vieno – karo nusikaltėliai žudo, kad patirtų malonumą. Diskusijoje „Karo meto kriminologija: ribos ir už jų“ apie karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą kalbėjo Lietuvos ir JAV kriminologai, psichologijos, teisės ir propagandos ekspertai.

Lietuva propagandistų taikiklyje yra jau ne vienerius metus. Netikros naujienos pilasi socialiniuose tinkluose dar nuo pandemijos pradžios, o karo Ukrainoje metu šis srautas tik augo.

Valstybinė Rusijos propagandinė televizija „Rossija-1“ pribloškė rodomais reportažais. Propagandinė žiniasklaida per žinias rusams rodė reportažą, kurioje chakasų šamanai atliko ritualą, siekdami padėti Rusijos armijai „specialioje operacijoje“. Pagrindiniame propagandiniame Kremliaus televizijos kanale „Rossija-1“ laidoje „Vesti-Khakassia“ buvo parodytas reportažas apie chakasų šamanus, kurie „gina“ Rusijos kovotojus, dalyvaujančius kare Ukrainoje.

Savaitgalį lietuviams suaukojus daugiau nei penkis milijonus eurų bepiločiam „Bayraktar“ Ukrainai, socialinėse medijose kaip mat ėmė siausti troliai. Galima rasti žinučių, neva lietuvių „nupirktas“ „Bayraktaras“ buvo numuštas vos tik pakilęs į dangų. Visa tai, žinoma, yra netiesa. „Bayraktarui“ lietuviai suaukojo šeštadienį, jis dar net nėra nupirktas. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai šią savaitę dėl „Bayraktaro“ turėtų derėtis Turkijoje.

TV laidų vedėjas, kino režisierius Tigranas Keosajanas yra žinomas Rusijoje žmogus, taip pat jis yra Putino režimo propagandistas, jį remiantis savo darbais. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Tigranas Keosajanas gimė 1966 m. sausio 4 d. Maskvoje režisieriaus Edmondo Keosajano ir aktorės Lauros Gevorkian šeimoje.

Po daugiau nei 30 metų Nepriklausomybės mus vis dar supa sovietų propagandos liekanos, įsitikinę politikai. Tiesa, Seime pagreitį įgauna desovietizacijos įstatymo projektas. Jam įsigaliojus, Lietuvos aikštėse neliktų ne tik sovietų karių paminklų, bet ir keistųsi SSRS laikų gatvių pavadinimai. Komunarų, Tarybų, Kolūkiečių – taip vadinasi gatvės kai kuriuose Lietuvos kampeliuose.

Pekino propagandos mašina pergudravo Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę jos vizito Kinijoje metu, pareiškė žmogaus teisių gynėjai, apkaltindami pasiuntinę atlikus vaidmenį spektaklyje, skirtame užglaistyti mažumų teisių pažeidimus Sindziange.

  Lietuvoje veikia prokremlišką dezinformaciją skleidžiančių asmenų tinklas, valdantis 105 „Facebook“ grupių, „Youtube“ kanalų ir portalų, antradienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. Ryšių analizė parodė, kad visos grupės, per kurias plito dezinformacija apie Rusijos karą Ukrainoje, sudaro keturis blokus. Jie skiriasi prorusiškos retorikos lygiu.

Karas Ukrainoje paaštrino tautinių mažumų klausimą. Visuomenė, pasak ekspertų, raminasi esą ne jie, o tautinių mažumų atstovai labiau tiki Rusijos skleidžiama propaganda ir užsimerkia prieš faktą, kad politinės pažiūros ir paveikumas propagandai nebūtinai susiję su tautybe.  Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės, imama manyti, kad paveikumas propagandai ir karo priežasčių interpretavimas yra tik tautinių mažumų ir rusakalbių problema Lietuvoje.

Vienoje iš Rusijos propagandinių laidų, kurias karo metu kasdien veda Vladimiras Solovjovas, nuskambėjo siūlymas „siųsti Didžiąją Britaniją atgal į Akmens amžių“. Jeigu ankstesniuose pasirodymuose propagandininkai žadėjo tiesiog nušluoti Didžiąją Britaniją branduoliniu smūgiu „Sarmat“ raketa, tai šįkart pasiūlė „Cirkon“ raketomis sunaikinti britų jėgaines. Sekdami Kremliaus retoriką savo „ekspertinę“ įžvalgą gausiose propagandinėse laidose demonstruoja ir įvairūs veikėjai.

Rusijos propaganda sukūrė stiprią mitologiją apie savo kariuomenės didybę, tačiau karas Ukrainoje pademonstravo, kad tai tik įvaizdis, teigė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Naujienų portalo tv3.lt laidos metu „Dienos pjūvis“ tokiai nuomonei pritarė ir VU TSPMI dėstytojas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius.  Pone Žukai, ar tiesa, kad Rusijos karo Ukrainoje metu ir Vakarai pamatė tikrąjį Rusijos kariuomenės įvaizdį? Taip ir yra.

Lietuvos propagandistai ir vėl sulaukė asmeninio Aliaksandro Lukašenkos dėmesio. Pirmadienį parade Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygė dėkojo Lukašenkai lietuvių tautos vardu, o pats Minsko diktatorius siūlė atvežti neva skurstantiems lietuviams maisto. Paleckininkai transliuoja, kad atgimsta fašizmas ir kaip blogai, kad palikome SSRS. Dėl to politikai nori keisti įstatymus – kad propagandistus būtų galima nubausti.

Putino režimui itin svarbūs propagandistai, kurie nuolat ir sistemiškai Rusijos piliečiams pasakoja tikrovės neatitinkančias istorijas arba atvirai ir įžūliai meluoja. Vienas garsiausių propagandistų yra Vladimiras Solovjovas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Nuotrauka, kurioje šviesiaplaukė ponia pozuoja su jaunesne brunete kartu rankose suspaudusios didžiulius ginklus, pasklido socialiniame tinkle „Twitter“. Buvo manoma, kad nuotraukoje esančios moterys – ukrainietės, kovojančios už savo šalį, bet pasirodo, kad tai ne tiesa. Ukrainos motinos ir dukters nuotrauka, plačiai paplitusi dėl „kovos su Rusijos orkais“, pasirodo, yra tik melas. Iš tikrųjų jos yra rusės, o viena iš jų yra gerai žinoma „Instagram“ žvaigždė.

Sulaukus naujienos iš JAV apie skiriamą milžinišką karinę pagalbą Ukrainai Rusijos propagandinių televizijų laidose pasipylė raginimai panaudoti branduolinį ginklą. Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas laidoje „60 minut“ paragino suduoti branduolinį smūgį Didžiajai Britanijai. „Reikia veikti. O kur problema? Vienas „Sarmat“ ir viskas – buvo britų salos ir nebėra britų salų, – aiškino Rusijos politikas.

Aukščiausia Rusijos propagandos organizacijos, Kremliaus finansuojamos televizijos „RT“ vadovė ir prezidento Vladimiro Putino bičiulė pasimetė tiesioginiame eteryje, kai ekspertas paklausė, kodėl Ukrainoje karas dar nelaimėtas. Vladimiro Putino bičiulę ir propagandos vadovę tiesioginiame televizijos eteryje tiesiog pylė prakaitas, kai ji bandė paaiškinti, kodėl Rusija nelaimėjo karo su Ukraina.

Valstybinės Rusijos televizijos „Rossija 1“ eteryje nuskambėjo propagandinis monologas, kuriuo bandyta įtikinti, kad ukrainiečių kalba neegzistuoja, nes ja paprasčiausiai niekas – nei prezidentą, nei ukrainiečiu nacionalistus – esą nekalba. Propagandinėje laidoje Rusijos politologas Sergejus Michejevas pareiškė, kad ukrainiečiai nebendrauja savo kalba: „Visi, netgi tie nacistai (taip Rusija vadina už savo nepriklausomybę kovojančius ukrainiečius – red. past.), kalba rusiškai.

Marinos Ovsianikovos protestas tiesioginiame Rusijos propagandinės laidos eteryje nebūtinai yra tik nuoširdus protestas arba tik Kremliaus gudriai sugalvoto plano dalis. Taip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, Rusijos propagandos mašina karo metu patyrė lūžį, tačiau reikės dar didesnio sukrėtimo, kad Kremlius įvykius Ukrainoje įvardytu karu, o nebe specialiąja operacija.

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui bendradarbiaujant su kitomis institucijoms riboti karo propagandą. Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis inspektoriui suteikta galimybė duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją, kreiptis į teismą dėl Viešosios informacijos rengėjų veiklos stabdymo.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Kol Rusijos kariuomenė žiauriai žudo šimtus nekaltų ukrainiečių civilių, prievartauja net mažas mergaites, Rusijos žmonės per propagandinius kanalus mato, kaip jų kareiviai didvyriškai kovoja su Ukrainos nacistais ir neva išvaduoja miestus iš Kyjivo režimo chuntos. Kremliaus propagandos fenomeną aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Smegenų plovimas rusams vyksta jau daugelį metų, o pastaruoju metu aktyviai meluojama apie genocidą Donbase, kurį užgrobė Putino kraugeriai.

Nors kiekvieną dieną Lietuvą ir visą civilizuotą pasaulį pasiekia sunkiai sveiku protu suvokiami karo nusikaltimų vaizdai iš Ukrainos, dalis mūsų gyventojų iki šiol šventai tiki Rusija. Karo ir Putino palaikytojus Lietuvoje pakalbino laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Ne visi Šalčininkų gyventojai Putino pusėje, bet daugumos vietinių galvose įskiepyta Kremliaus kaip Ukrainos išvaduotojos nuo tariamo nacizmo propaganda.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino Vakarų technologijų milžines atverti „informacinį frontą“ ir rengti reklamos kampanijas, skirtas rusams. „Raginu Jungtinių Valstijų prezidentą, [britų premjerą] Borisą Johnsoną, Europos Komisiją, [EK pirmininkę] Ursulą von der Leyen, [„Meta“ vadovą] Marką Zuckerbergą.

Ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė informacija apie galimai skleidžiamą Rusijos propagandą. Lietuvos mokyklose kilo įtarimų dėl pedagogų pasisakymų, vadovybė laiko juos mažų mažiausiai neetiškais, dėl to dvi sostinės mokytojos turėjo atsisveikinti su darbo vieta. Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, abi mokytojos dirbo sostinėje. Viena iš jų mokytojavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, o antroji pedagogė dirbo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Vyriausybės siūlymas plėsti institucijų galias ribojant karo propagandą Seime bus svarstomas skubos tvarka. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo pataisoms, kurios suteiktų galimybę žurnalistų etikos inspektoriui duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją.

Vieną iš Rusijos propagandininko Vladimiro Solovjovo vilų Italijoje bandyta padegti, skelbiama Italijos žiniasklaidoje. V. Solovjovas yra vienas pagrindinių Kremliaus propagandininkų, vadovauja Rusijos žurnalistų sąjungai ir pasižymi itin brutaliais dezinformaciniais pareiškimais savo autorinėse laidose, pagrindiniuose Rusijos televizijos kanaluose. Menadžo administracijos teigimu, nežinomi asmenys pateko į vilos teritoriją ir padegė automobilių padangas.

Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbygnevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija. Buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis feisbuke aktyvus. Matyti, kad jis dalinasi ir Vladimiro Putino kalbomis.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.

Internete jau sklando istorijos apie neva ukrainiečių pabėgėlių netinkamą elgesį Lietuvoje. Pasakojama, kad jie įžūlūs, kelia nepagrįstus reikalavimus, nedėkingi. O ukrainietės moterys neva vilioja vedusius lietuvių vyrus. Tačiau aiškėja, kad tokias istorijas viešina neegzistuojantys žmonės, jos kartojasi skirtingose šalyse – sukiršinti lietuvius su karo pabėgėliais greičiausiai bando Kremliaus propagandistai.

Vilniečiai rinkosi prie Vengrijos ambasados ir protestavo prieš Orbano ir jo vyriausybės sprendimus netiekti per savo teritoriją ginklų Ukrainai, nepalaikyti tolimesnių sankcijų Rusijai. Pyko ir dėl Orbano draugystės su Putinu. Tiesa, su juo bičiuliautis, panašu, nori ir Serbija su Armėnija. Pastaroji, anot ekspertų, dėl tokio balansavimo tarp Rytų ir Vakarų gali netekti savo šanso tapti Europos Sąjungos nare.

Tina Kandelaki, įvardijama kaip viena garsiausių ir žinomiausių Vladimiro Putino televizijos propagandisčių, arši Rusijos karo Ukrainoje palaikytoja, paklausta, kodėl jos 20-metis sūnus nebuvo pašauktas į Rusijos armiją, nuo atsakymų susilaikė. Nors televizijos žvaigždė aiškiai palaiko Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, jos sūnus kare nedalyvauja ir net nėra įtrauktas į šauktinių sąrašus.

Rusijos valdžiai apribojus prieigą savo piliečiams prie nepriklausomų informacijos šaltinių ir užsienio žiniasklaidos, lietuviai inicijavo tarptautinę kampaniją „Paskambink Rusijai“. Milijonams rusų skambinantys savanoriai bando tokiu būdu informuoti žmones apie Ukrainoje vykstantį karą. Ši akcija sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio, o skambučių skaičius per keletą savaičių jau pasiekė beveik du šimtus tūkstančių.

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Kremliaus propagandos mašina visu pajėgumu skverbiasi į eilinių rusų smegenis – Putinui bombarduojant Ukrainą, dešimtys milijonų rusų tiki melu ir iškreipta realybe. Jaunimui plaunamos smegenys nuo mažų dienų: net vaikų darželiuose ar hospiso prieigose, kur gydomi sunkiai sergantys ligoniai – visi priversti šlovinti Putiną. Pasak propagandos ekspertų, milijonai rusų įtikėję kova prieš fašizmą, nacizmą, nors realiai net nesupranta, kas yra tikrieji fašistai ir nacistai.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) antradienį nurodė telekomunikacijų bendrovėms blokuoti prieigą prie septynių tinklalapių, platinančių karinę propagandą ir kurstančių neapykantą. Remiantis rezoliucija, TTJA įpareigojo telekomunikacijų bendroves blokuoti ir užtikrinti, kad galutiniams vartotojams nebūtų pasiekiamos šios interneto svetainės: ntv.ru, ren.tv, 5-tv.ru, 78.ru, 1tv.com, lenta.ru ir tass.ru.

Žinomas propagandinių Rusijos televizijos laidų veidas – NTV naujienų laidos vedėja Lilija Gildejeva – pabėgo iš šalies. Jos teigimu, tik pavykus išvykti, ji nuotoliniu būdu parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Priešindamiesi Rusijos invazijai į Ukrainą, žmonės rašo atsiliepimus apie restoranus Rusijoje, juose informuodami apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Pirmadienį vienoje Tviterio paskyroje atsirado pasiūlymas žmonėms atsidaryti „Google Maps“ žemėlapius, ieškoti Rusijoje esančių restoranų ir rašyti atsiliepimus su paaiškinimais, kas darosi Ukrainoje, pranešama indy100.com.

Padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams galima ne vien tik ginklu rankose – tai įrodė sparčiai suorganizuotos humanitarinės akcijos ir žmonių aukos. Dar įvairesniais būdais padėti kovoti su plintančia dezinformacija siūlo ir socialinių tinklų žvaigždė Agnė Kulitaitė, pasidalinusi pasiūlymu su propaganda kovoti pažinčių programėlėse.

Reaguodama į tai, kad kai kurie Lietuvoje veikiantys portalai ir interneto svetainės galimai skleidžia rusišką propagandą, kursto karinius veiksmus, nesantaiką ir pažeidžia įstatymus, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina atsakingas šalies institucijas kuo skubiau principingai reaguoti ir ištirti, ar jų skelbiamas turinys nėra draudžiama skleisti informacija, o prireikus – stabdyti jų veiklą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas prasidėjo visais frontais, taip pat ir informaciniame lauke. Kremliaus žiniasklaida pila propagandą su aiškia linija – teisina Putino agresiją, kuris neva pradėjo karą išprovokuotas „fašistinės“, kaip ją vadina propagandistai, Ukrainos. Propagandistai dėl karo kaltina ir NATO, kuri neva apgulė Rusiją ir nepaliko jai nieko kito kaip paleisti ugnį. Lietuva melagienų srautą bando sumažinti stabdydama 5 propagandinių kanalų transliavimą.

Jeigu Vakarų žiniasklaidoje skelbiama apie Rusijos kariuomenės aktyvumą pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje, tai rusams per televiziją aiškinama, kad iš tiesų pati Ukraina ruošiasi puolimui. Populiariose valstybinės televizijos laidose ir internete dėstomos įvairiausios sąmokslo teorijos. Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų.

Daugiau nei mėnesį tylėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, neva Amerikai Ukrainos saugumas nerūpi, o pagrindinis Vašingtono tikslas esą susilpninti Rusiją ir išprovokuoti karinį konfliktą. Tačiau Ukrainos prezidentas sako, kad jei Putinas ryšis įsiveržti – šįkart Rusija kovos ne tik su Ukraina ir gaus rimtą atkirtį. Nors iki oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Sąjungos ryžtas“ pradžios liko dar savaitė, abiejų šalių kariai rankų sudėję nesėdi ir dabar.

Šiaurės Korėja springsta nuo diktatoriaus Kim Čen Uno propagandos. Save šlovinantį dokumentinį filmą jis pristatė šalies gyventojams. Jame Kim Čen Unas ne tik rūpestingas bei progresyvus, bet ir romatiškas lyderis. Lyg princas ant balto žirgo prie jūros stebintis saulėtekį – tai įžanginiai propagandinio filmo „Didžioji 2021-ųjų pergalė“ kadrai. Jį Šiaurės Korėjos gyventojai išvydo likus porai dienų iki įžengiant į Naujuosius Juodojo vandens tigro metus.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Kinijos propagandinė žiniasklaida jau džiūgauja dėl Vakarų žiniasklaidoje aprašomų ekonominio spaudimo Lietuvai pasekmių ir tikina, kad tai yra perspėjimas kitoms šalims nesekti mūsų pavyzdžiu Taivano klausimu. „Lietuva gali vis dar turėti iliuzijų, kad JAV ir Europa galėtų padėti jai pasipriešinti Kinijos spaudimui po Baltijos šalies beatodairiškos provokacijos Taivano klausimu, tačiau realybė tėkšis jai į veidą“, – buvo rašoma lapkričio 25-osios „Global Times“ straipsnyje.