pridėtinė vertė

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Nesistebėkite, jeigu jūsų atlyginimas netenkina. Uždarbio dydis priklauso nuo to, kiek jūs esate pajėgus sukurti pridėtinės vertės per laiko vienetą. Ir tai galioja bet kuriai įmonei. Tuo įsitikinęs interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas. „Login 2014“ konferencijoje jis savo pranešimo metu dalijosi mintimis apie ateities tendencijas darbo rinkoje. „Pinigai yra reliatyvu.

Saulius Kromalcas Kas nutiktų, jei „Mc Donalds” ar „Apple“ šiandien nebūtų apsaugoję savo prekinių ženklų, maisto ruošimo ar inovacinių technologinių sprendimų? Ar jie išliktų tokie paklausūs, jei kiekvienas norintis galėtų ženklinti savo produkciją ar tiražuoti jau sukurtus dalykus? Iš pirmo žvilgsnio ne pirmaeiliai dalykai sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Didžiųjų pasaulio kompanijų patentų karai jau senokai ima dominuoti ne tik Lietuvos naujienų portaluose.

Mikro- (nuo 1 iki 9 darbuotojų) ir mažos (nuo 10 iki 49 darbuotojų) įmonės sudarė didžiausią dalį visų Lietuvos įmonių – 98,3 procento visų nefinansinių įmonių. 2011 m., palyginti su 2010 m., mikro- ir mažų įmonių skaičius labiausiai padidėjo statyboje (40,1 %) ir profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (15 %) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Mikro- ir mažų įmonių pajamos sudarė 39,3 procento visų įmonių pajamų ir padidėjo 24,3 procento.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kalbėdamas apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sutartį su tarptautine korporacija IBM, pažymi, jog dažnai daug reklamuojamos sutartys Lietuvai reikiamos pridėtinės vertės nesukūrė. "Tendencijos rodo, kad dažnai labai reklamuotos, labai blizgučiais nukabintos sutartys buvo šnipštas ir realiai jos Lietuvai nesukūrė reikiamos pridėtinės vertės.

2011 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 15 procentų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Turizmo produkcija išaugo 10,5 procento ir sudarė 5,3 mlrd. litų to meto kainomis. 2011 m. šiame sektoriuje dirbo 41,9 tūkst. asmenų, t. y. 4,7 procento visų privataus sektoriaus darbuotojų.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.

Praėjusiais metais (2010 m. ) turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,4 mlrd. litų, arba 2,8 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 8 proc. Lietuvos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, turizmo produkcija išaugo 10,4 proc. ir sudarė 4,8 mlrd. litų to meto kainomis. 2010 m. turizmo sektoriuje dirbo 41,8 tūkst. asmenų, tai sudarė 4,4 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų.

Statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2011 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 22 991 mln.

Statistikos departamento atlikto su užsieniu susijusių įmonių tyrimo duomenimis, 2008 m. užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės uždirbo 71,5 mlrd. litų pajamų, tai sudaro beveik trečdalį visų šalies nefinansinių įmonių 2008 m. pajamų. Palyginti su 2007 m., šių įmonių pajamos padidėjo 30 procentų, o visų šalies įmonių – 13 procentų. Didesnį užsienio kontroliuojamų įmonių pajamų augimą nulėmė beveik 95 procentais padidėjusi Lenkijos valdomų įmonių apyvarta.

Geriausiai dirbti nuteikia kavos pertraukėlės, kelionė į darbą bei bendri pietūs su kolegomis, rodo HP kartu su portalu „CV Online“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šią vasarą atliktas tyrimas. Dauguma lietuvių (65 proc.) pirmenybę atiduoda rytinei kavos pertraukėlei darbe, o latviai (64 proc.) ir estai (63 proc.) produktyviai dirbti nusiteikia keliaudami į darbą arba iš jo. Tyrimas yra šią vasarą HP vykdomos kampanijos dalis.

Žmogaus vertė Lietuvoje vis dar yra žema, tad neatsitiktinai šimtai tūkstančių lietuvių dabar sėdi be darbo. Dr. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas siūlo keistis: pradėkime matuoti darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę – darbo užmokestis turi būti aiškiai pagrįstas, skatinantis motyvaciją, kūrybingumą. *** – Anot statistikos, Lietuvoje daugiau nei kas antras bedarbis 2 metus arba niekada nedirbo.

Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2009-aisiais vidutiniškai buvo sukurta 30,95 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,40 lito mažiau nei 2008 metais. Pernai vienas užimtasis sukūrė pridėtinės vertės už 58 242,59 lito, praneša Statistikos departamentas.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais siekė 92 mlrd. 450,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 15 proc. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį). 2009 metais nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,6 mlrd. litų, arba 2,65 procento bendrosios pridėtinės vertės, ir išaugo 9,8 procento, palyginti su 2007 m. Turizmo produkcija to metų kainomis sudarė 5,5 mlrd. litų. Turizmo sektoriuje dirbo 46,6 tūkst. asmenų, kurie sudarė 4,2 procento visų privataus sektoriaus darbuotojų.

Išankstiniais Statistikos departamento skaičiavimais, 2009 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,1 mlrd. litų ir yra 16,9 procento mažesnė nei 2008 m. Pridėtinės vertės mažėjimą lėmė 23,1 procento sumažėjusios augalininkystės ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 5,8 mlrd.