prezidentūra

Lietuvoje energijos taupymui skiriama per mažai dėmesio, sako prezidento patarėjas.  „Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stabėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Rusijai dėl Krymo aneksijos ir ten vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, ypač nerimą kelia Rusijos vykdoma kolonistų perkėlimo į pusiasalį politika, nuolatiniai Krymo totorių persekiojimai, politiškai motyvuoti teismai, žiniasklaidos varžymai ir mokyklų uždarymai. „Rusija turi atsakyti už žiaurumus, vykdomus okupuotame Kryme ir kitose teritorijose.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priėmė Izraelio ambasadorės Hadas Wittenberg Silverstein. Salvadoro ambasadorės Patricios Nathaly Godinez Aguillon ir Zimbabvės ambasadorės Priscilos Misihairabwi-Mushongos skiriamuosius raštus. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Lietuvai akredituota Izraelio ambasadore pasidžiaugė stiprėjančiais Lietuvos ir Izraelio santykiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pavojingais pavadino teisėjų pasitraukimus iš pareigų dėl per mažų atlyginimų ir didelio krūvio. „Prezidentas situaciją teismuose, kai teisėjai traukiasi iš pareigų dėl didelio bylų skaičiaus ir per mažų atlyginimų, vertina kaip pavojingą“, – teigiama penktadienį BNS atsiųstame Prezidentūros komentare. „Teismai yra teisinės valstybės pamatas, ne mažiau svarbi valstybės valdžia nei įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji.

Valstybės institucijos sukūrė sąlygas veikti vartotojų lūkesčių neišpildžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“, todėl privalo įsitraukti į klientų nuostolių kompensavimo procesą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais Tomas Lukoševičius.

Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės.

Pekinui pareiškus apie nutraukiamus ryšius transporto srityje su Lietuva po susisiekimo viceministrės vizito į Taivaną, Lietuvos vadovai sako, kad šalis turi teisę rinktis ekonominius partnerius nepriklausomai nuo to, ar tai būtų valstybė, ar regionas.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako prezidento patarėjas.  „Jeigu pagal suderėtą formulę, – be abejo, susitarimų dar nėra – minimali alga turėtų didėti apie 18-19 proc., tai tokiu atveju NPD kitais metais turėtų išaugti ne mažiau kaip 100 eurų – nuo 540 iki 640 eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti šiuos išteklius, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų.

Lietuvos piliečių verslo ryšius su Rusija reikėtų vertinti pagal jų turinį ir pasekmes, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Reikėtų žiūrėti į tų ryšių turinį, apie ką jie yra, kas yra vykdoma, kokio pobūdžio – ar prekyba, ar importas, ar eksportas, ar investicijos tiek Rusijos verslo Lietuvoje, tiek Lietuvos verslo Rusijoje – ir tada vertinti, kokias pasekmes tai mums sukuria“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Rusijai smarkiai mažinant dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, Bendrijai būtų išmintinga atsisakyti rusiškų dujų, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, akivaizdu, kad mažindama dujų tiekimą Rusija siekia pakenkti Europai.  „Tai yra absoliuti manipuliacija ir akivaizdus tikslas išlaikyti bent minimalų dujų srautą, kuris su ženkliai padidėjusiomis kainomis reiškia dar didesnes pajamas Rusijos biudžetui.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui Kaliningrado tranzito istorijoje buvo „vienas iš liūdnesnių elementų“, nes viršų ėmė kivirčai ir politikavimas, nukreipiant dėmesį nuo pamatinių dalykų. „Tai buvo viena iš išraiškų, kaip buvo galima išnaudoti visą temą, ir to buvo labai daug, apstu, man tai buvo iš tikrųjų vienas iš liūdnesnių elementų visoje temoje diskutuojant.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su keturių valstybių lyderiais laišku kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas dėl istorinės atminties išsaugojimo, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Druskininkuose vykstančiose vienuoliktose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse penktadienį apsilankys prezidentas Gitanas Nausėda.  Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda vakare dalyvaus sporto žaidynių atidarymo ceremonijoje, kuri vyks kurorto Pramogų aikštėje. Prezidentas yra šių žaidynių globėjas.  Penktadienio vakarą sportininkai dalyvaus teatralizuotoje eisenoje „Aš – Lietuva“, kurioje neš 250 metrų ilgio Lietuvos vėliavą. 20 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nesiruošia antrai kadencijai prezidento poste. Apie tai  jis kalbėjo LRT televizijos laidoje „Dienos tema“. Paklaustas, ar jau ruošiasi antrai prezidento kadencijai, G. Nausėda sakė:  „Antrai kadencijai nesiruošiu. Man labai įdomi <...> ir labai daug iššūkių kelianti yra pirmoji kadencija, kurios liko nei daug, nei mažai – dveji metai.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija išnaudotų „menkiausią krepštelėjimą“, kad pagrasintų Vakarų šalims, ir krūpčioti nuo kiekvieno šios agresyvios valstybės pareiškimo neverta. „Rusija turbūt išnaudotų menkiausią krepštelėjimą, kad dar eilinį kartą išspjautų savo grasinimų porciją, jie tais grasinimais apdalino jau visą Europos Sąjungą ir, ko gero, didžiąją pasaulio dalį.

Prezidentūroje pirmadienį vyks pasitarimas dėl kibernetinių atakų, Lietuvos galimybių prisidėti prie alternatyvaus dujų tiekimo Europai ir kitų klausimų. Pasitarime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir „kitų valstybės institucijų atstovai“, BNS pranešė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Valstybės diena paminėta ne tik oficialiais renginiais, bet ir šalies elito vakarėliu Prezidentūros kiemelyje. Beveik tūkstantis politikų, muzikų, medikų ar kitų sričių elito atstovų gėrė, valgė ir linksminosi už mokesčių mokėtojų pinigus. Prezidentūra sako, kad šventė kainavo apie keturiasdešimt tūkstančių eurų.  O štai kai kurie šventės dalyviai pastebėjo: politikai ne tik linksminosi – pavyzdžiui, dalis valdančiųjų šiltino senokai atvėsusius santykius su Prezidentu.

Liepos 6-ąją prezidentūroje įteikiami prestižiniai apdovanojimai Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Valstybės medalis atiteko ir TV3 generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei. „Kiekvienais metais Liepos 6-oji mums primena ilgaamžę Lietuvos valstybingumo tradiciją. <...> Nuo seniausių laikų Lietuvos stiprybė buvo jos drąsūs, veiklūs ir laisvę mylintys žmonės.

Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Pasiruošę priimti papildomas pajėgas mes esame šiuo metu – laikinam atvykimui, pastiprinimui“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. „Mes kalbame apie atvykstančią brigadą atgrasymui, – akcentavo patarėjas.

Tarptautinėms institucijoms išsakius kritikos Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina mokytis iš pastabų, tačiau jų nedramatizuoti. „Vertinčiau ne tik neigiamai, bet ir pozityviai, žiūrint į priekį – čia nereikėtų vien tik saviplaka užsiimti ir žiūrėti, ar čia kas gerai padarė, ar blogai padarė. Žiūrėkime į priekį, kaip mes galėtume tas procedūras pakoreguoti“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su Europos Komisija (EK) dėl to, kaip įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu. Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptarė kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Po susitikimo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pristatė, kas buvo nutarta. „Šiandien buvo sutarta, kad yra remiamos Vyriausybės pastangos, kada bus tos gairės ir kokios jos bus.

Seimui sėkmingai pateikus opozicijos siūlomą antiinfliacinį planą būtų pradėtos diskusijos ir ruduo būtų pasitiktas su „pabrandintais sprendimais“, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, kad kai kurios lengvatos turėtų būti skirtos tik pažeidžiamiausiai visuomenės grupei.

Prezidentūrai pareiškus, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai ir siekis nugalėti opoziciją, į kritiką sureagavo ir patys valdantieji.

Trečiadienį Lietuvoje lankysis Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, pranešė Prezidentūra. Anot jos, Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptars dvišalio bendradarbiavimo, saugumo ir gynybos Europoje, energetinės nepriklausomybės klausimus, paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai, Europos kaimynystės politiką. Taip pat numatyta bendra šalių vadovų spaudos konferencija.

Artėjant pirmąjį birželio sekmadienį minimai Tėvo dienai, Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją apdovanoti daug vaikų išauginusius tėvus. Tiesa, jų šiemet apdovanojo keliskart mažiau – keturis. Apdovanotieji sako, kad net pagalvoti, ar sunku su vaikais, nebuvo laiko, o dabar tai – brangiausias turtas.

Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.  Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo  efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc.

Prezidentūra palaiko siekį įstatymu sureguliuoti sovietinių paveldo tvarkymo gaires, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė. „Labai gerai, kad pagaliau mes pribrendome kompleksiškai ir sistemiškai išspręsti šį klausimą, nes tikrai kyla daug įvairių diskusijų“, – LRT ketvirtadienį transliuotame interviu teigė prezidento atstovė. Seime šiuo metu baigiamas rengti vadinamasis „desovietizacijos“ įstatymo projektas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina siekti „nulinės medikų tolerancijos“ korupcijai ir taip užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos skaidrumą. Prezidentūroje ketvirtadienį vykstant diskusijai „Skaidri sveikatos priežiūros apsauga – misija (ne)įmanoma“, G. Nausėda priminė, kad bet kokios korupcijos apraiškos „kelia grėsmę pamatinei pacientų teisei būti priimtiems, išklausytiems ir tinkamai gydomiems“. Anot prezidento, visi, kas susiduria su sveikatos problemomis, nusipelno, kad su jais būtų elg...

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Teisės grupės vadovu taps Andrius Kabišaitis, antradienį pranešė Prezidentūra. Jis pareigas pradės eiti nuo birželio 6 dienos ir pakeis Jūratę Šovienę, paskirtą Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininke. A. Kabišaitis nuo 2006-ųjų vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, prieš tai septynerius metus dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vyresniuoju patarėju.

Gegužės 5 dienos naktį vagys išdaužė Istorinės LR Prezidentūros langą Kaune ir patekę vidun pagrobė pinigus iš aukų dėžutės. Signalizacija suveikė apie 23.10 val. Pastatą apžiūrėjęs sargas pastebėjo, kad šoniniame pastato lange – skylė, o ilgapirščio ar ilgapirščių jau ir pėdos ataušusios. Sargas iškvietė policijos pareigūnus. Policija tiria incidentą, peržiūri tiek istorinės prezidentūros, tiek artimiausių įstaigų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingas dokumentas, pralenkęs laiką, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Lietuva, šį dokumentą patvirtinusi kartu su Lenkija 1791 metų gegužės 3-iąją, turi kuo didžiuotis.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Neradus sutarimo su Prezidentūra, kaip spręsti dėl migrantų krizės išaugusį krūvį, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bylų nagrinėjimas atsilieka beveik metus, nagrinėjamos vien užsieniečių bylos, sako jo pirmininkas Gintaras Kryževičius. LRT jis teigė, kad problema dėl augsiančio krūvio buvo keliama dar praėjusių metų vasarą. Jau tuomet, pasak pirmininko, krūvis teisme buvo maksimalus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, siūlydamas suformuoti dvi papildomas teisėjų kolegijas.

Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.

Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir negali stabdyti krovinių tranzito per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, jog svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų.  „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje.

Reikėtų spartinti procesus suteikiant karo pabėgėliams iš Ukrainos laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir skiriant socialinę pagalbą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Komunikacijos grupės vadovu nuo kovo taps Frederikas Jansonas. Iki šiol maždaug metus šias pareigas ėjo Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, F. Jansonas nuo 2019-ųjų buvo Vidaus politikos grupės patarėju, turi 28 metų komunikacijos darbo patirtį, yra dirbęs žiniasklaidoje ir tarptautinėje ryšių su visuomene agentūroje.

Šiemet planuojama paskirti 12 naujų ambasadorių, kandidatai atrinkti ir pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ketvirtadienį susitikime su opozicine socialdemokratų partijos frakcija Algirdas Sysas ministro klausė, ar nestringa ambasadorių skyrimo procesas. G. Landsbergis teigė, kad „procesas didele dalimi nėra pastrigęs“, ir siekiama, kad ateityje ambasadorių skyrimas nuosekliai išsidėstytų laike, pvz.

Prezidentūroje pirmadienį rengiamas susitikimas dėl saugumo situacijos regione. Jame turėtų dalyvauti šalies vadovai, už šalies saugumo atsakingų institucijų atstovai. Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.

Praėjusį metų spalį Gitano Nausėdos komunikacijos grupę palikusi apžvalgininkė Regina Statkuvienė atvirauja, kad darbas Prezidentūroje buvo naudingas, tačiau jautėsi padariusi viską. Ji taip pat atskleidė ir darbo Daukanto aikštėje užkulisius, pirmosios šalies ponios vaidmenį.