prezidentūra

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su mama Rasa Račiene, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip turėtų veikti Partnerystės įstatymas, kad jį priimtų visuomenė. Prezidentas taip pat atskleidė turintis asmeniškų pažinčių su LGBTQ bendruomenės nariais.

Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai penktadienį sutarė plėsti sankcijas su neteisėtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir įmonėms. „Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu.

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos atvykimo proga Prezidentūroje buvo surengta iškilminga vakarienė.  Vakarienėje buvo pakviesti dalyvauti apie 100 asmenų, tačiau atvyko ne visi.  Į iškilmingą vakarienę atvyko Agnė Bilotaitė, Valdemaras Tomaševskis, Rita Tamašunienė ir kiti svečiai.

Valstybės gynimo taryba patvirtino Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kuriuo atnaujinami nacionalinio saugumo uždaviniai ir prioritetai Lietuvoje. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, atnaujinant saugumo prioritetus, atsižvelgta į Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliama grėsmes. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Prezidentūra remia Vyriausybės pastangas sušvelninti energijos kainų augimo smūgį buitiniams vartotojams, tačiau ragintų dar labiau sustiprinti Seimui jau pateiktas priemones, pavyzdžiui, įtraukiant valstybinio dujų tiekėjo ataskaitas, kaip diversifikuojamas dujų tiekimo portfelis.  Apie tai žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu penktadienį kalbėjo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Prezidentūra teigia, kad Gitano Nausėdos žingsnio, kai šis apsilankė restorane, kuris anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą, nelaiko klaidingu. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė tvirtina, kad negalima žmonių skirstyti į „skirtingas žaidėjų stovyklas“ dėl jų išsakomų minčių.

Kitų metų valstybės biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tai yra pirmasis šios Vyriausybės nuo pradžios iki pabaigos parengtas biudžeto projektas, biudžete nemalonių staigmenų tikrai nėra ir apskritai staigmenų nėra. Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Elektros energiją ir gamtinės dujas gyventojams tiekiančios įmonės turės skolintis, kad galėtų penkeriems metams išdėstyti elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimą, teigia energetikos ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia Sporto įstatymo pakeitimą – siūloma vienodai vertinti sportininkų laimėjimus pagal rezultatus, o ne pagal turimą galią.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančių šalies gyventojų. Tai yra rimta problema, todėl didelį nerimą ekspertams kelia senjorai ir sulėtėję vakcinavimo tempai. Vakcinos, anot ekspertų, vienintelis būdas palengvinti esamą situaciją. Skaičiuojama, kad jos išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių. Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda aptarti šiuos klausimus susitiko su Sveikatos ekspertų taryba.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) vadina valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Atėjus naujai Vyriausybei, jie ėmė atvirai konfrontuoti su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Manau, kad galima daryti prielaidą, kad ambasadoriaus neskyrimas buvo tos konfrontacijos dalis“, – pirmadienį transliuotame interviu Lietuvos radijui sakė A. Skaisgirytė.

Penktadienį socialiniuose tinkluose išplito naujiena, kad į oficialią šalies vadovo interneto svetainę galima patekti į naršyklę suvedus homofobas.lt. Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras šį domeną oficialiai registravo dešimt minučių po vidurdienio. Domenas arba svetainės interneto vardas išpirktas vieneriems metams.

Lietuvos politiniame židinyje kibirkštį įžiebė prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimas, kad valdant migracijos krizę valdantieji ryžtingų priemonių ėmėsi tik po to, kai į procesą įsitraukė pats Gitanas Nausėda. Šis komentaras sulaukė tiek premjerės, tiek kitų politikų kritikos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidento Gitano Nausėdos indėlį suvaldant migrantų krizę įvertino padėkodama už sutelktas partijas ir tarptautinius kontaktus. Tuo tarpu Vyriausybės posėdyje atsakydama į klausimą, kiek svarbus buvo prezidento vaidmuo sprendžiant krizę, vardijo kitas institucijas: Vyriausybę, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrus.

Antradienį tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos užsiplieskė ginčas. Prezidento patarėja Astos Skaisgirytės už pasisakymą, kad Vyriausybė migrantų krizę ėmė valdyti po „aiškaus“ pokalbio su Gitanu Nausėda, sulaukė kritikos iš Vyriausybės narių. Politologė Rima Urbonaitė įvertino, kad šis kivirčas iškilo lygioje vietoje, nes migrantų krizė toli gražu dar nėra suvaldyta, o politikai jau skuba dalytis laurus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento patarėjos išsakytas mintis, kad Vyriausybė tik po aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi veiksmų dėl migrantų.  „Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – sako I. Šimonytė.

Penktadienį Vilniuje Katedros aikštėje vyks Šeimų sąjūdžio mitingas. Leidimas išduotas rinktis 10 tūkst. žmonių. Prieš mitingą Lietuvos liberalus jaunimas rengia antiprotestą, kurio tikslas išreikšti palaikymą demokratijai ir teisės viršenybei. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, atvyko parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius ir Matas Maldeikis, pasikalbėti su akcijos rengėjais išėjo ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

Nuo rugsėjo vidurio Prezidento kanceliarija keičia struktūrą – naikinami arba jungiami skyriai, taip pat atsisakoma kelių etatų. Šiuos pokyčius numato rugsėjo 15 dieną įsigaliosiantis prezidento Gitano Nausėdos potvarkis. Kaip BNS informavo Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė, struktūros pertvarkymo tikslas – padidinti veiklos efektyvumą. „Pokyčiais siekiame stiprinti vadybines, analitines ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, optimizuoti visus procesus“, – teigė ji.

Lietuvoje nebus kuriamas NATO analitinis padalinys, į šalį atvyks NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupė, penktadienį BNS informavo Prezidentūra.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene prezidentūroje aptarė šalies sporto problematiką. Lietuva visai neseniai pasibaigusiose Tokijo žaidynėse iškovojo vos vieną medalį. Tai antras kartas nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai olimpiadoje Lietuva iškovojo vos vieną apdovanojimą. Olimpiadoje šaliai atstovavo 38 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė per 30 metų.

Dėl Lietuvos piliečių ir šalies kariams talkinusių vertėjų išskraidinimo iš Afganistano deramasi su tokiais partneriais kaip Jungtinės Valstijos ir Ukraina, sako prezidento patarėja. „Kalbame su sąjungininkais, amerikiečiais pirmiausia, tačiau taip pat ir kitais. Kalbame su partneriais tokiais kaip Ukraina, kurie taip pat gali mums šitoje situacijoje padėti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prezidento iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautoje informacijoje nebuvo kalbama apie rimtesnę grėsmę dėl „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių ar dalyvių, teigia Prezidentūra. VSD ketvirtadienį pranešė, kad sprendimų priėmėjams nuo sausio teikė informaciją apie galimą įtampą dėl skiepijimo, o nuo kovo – apie su „Šeimų maršu“ susijusias rizikas. „VSD teikiamos informacijos turinio viešai komunikuoti neturime teisės.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda sutarė laikytis bendros pozicijos kovojant su neteisėta migracija iš Baltarusijos. Apie tai pirmadienį po šalių lyderių pokalbio telefonu pranešė Prezidentūra. „Išorinės ES sienos apsauga yra bendras Europos Sąjungos institucijų ir ES šalių rūpestis. Nelegali migracija gali būti panaudota prieš bet kurią šalį, todėl reikalingos skubios regioninės priemonės.

Pareiškęs, jog uždaro valstybės sienas, Minsko režimas tarsi įkaitais siekia pasinaudoti neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujančiais migrantais, teigia Prezidentūra. „Savo pastaraisiais pareiškimais Baltarusijos režimas siekia kelti įtampą, o situacijos eskalavimui tarsi įkaitais siekia pasinaudoti savo prisiviliotais nelegaliais migrantais“, – BNS ketvirtadienį informavo Prezidento komunikacijos grupė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Po beveik trijų mėnesių pertraukos šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidentūrą antradienį darbinio susitikimo kviečia premjerę Ingridą Šimonytę. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda su ministre pirmininke aptars nelegalių migrantų krizės suvaldymą ir koronaviruso plitimo stabdymą. Pastarąjį kartą toks darbinis šalies vadovų susitikimas vyko gegužės pradžioje. Liepos viduryje nutrūkusius G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimus Prezidentūra naujienų portalui 15min.

Penktadienį LR prezidentūroje pagerbti šių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai. Apdovanojimus, kurie teikiami užsienyje gyvenantiems ar iš jo grįžusiems nusipelniusiems lietuviams, kasmet organizuoja diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“. „Globalios Lietuvos apdovanojimai“ pagerbia užsienyje gyvenančius ar iš jo grįžusius lietuvius, kurie savo išskirtiniu talentu, vizijomis ir sėkmingu darbu kuria pažangią Lietuvą ir garsina jos vardą visame pasaulyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šiuo metu gerovės paskirstymas šalyje nėra teisingas. Jo teigimu, socialinės atskirties mažinimas yra viena iš valstybės stiprinimo priemonių.

Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos tendencijos keisis į blogesniąją pusę, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Tos tendencijos, kurios yra šiandien dienai, jos be abejo keisis ir keisis į blogesniąją pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. Pasak prezidento patarėjo, Aliaksandro Lukašenkos režimas taip naudojasi ribotomis turimomis priemonėmis atsakyti į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.

Liepos 6-osios vakarą prezidentūra tęsė šventinio priėmimo tradiciją, tačiau kvietimo į pobūvį sulaukė toli gražu ne visi politikai. Be kvietimo liko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, o premjerė ir sveikatos apsaugos ministras dalyvauti renginyje paprasčiausiai atsisakė. Toks prezidentūros elgesys apnuogino įtemptus santykius tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos. Ši komunikacija – su žiežirbomis, sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Andrius Šuminas.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis, pranešė Prezidentūra. Dvišaliame prezidento Gitano Nausėdos ir EVT pirmininko susitikime bus kalbama apie santykius su Rusija ir Baltarusija, nelegalios migracijos keliamus iššūkius ir Europos Sąjungos rytinių sienų apsaugą, Astravo AE saugumo problemas ir pandemijos suvaldymo priemones.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Ainis Razma grįžta dirbti į Valstybės saugumo departamentą (VSD), penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Tai portalui patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. A. Razma prie Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės prisijungė 2019-ųjų rugpjūtį, prieš tai ėjęs VSD valdybos viršininko pareigas.

Įtampa tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, panašu neslopsta. Nors į rūmus pasikalbėti apie partnerystės įstatymą Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius įsiprašė, tačiau aiškėja, kad prezidentūroje gali būti laukiami ne visi. Liepos 6-ąją Prezidentas rengia Valstybės dienos iškilmes. Tarp gausybės kviestų politikų yra ir Seimo komitetų pirmininkai, išskyrus vieną. Gitaną Nausėdą kritikavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis tikina, kad kvietimo negavo.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta ketvirtadienį paragino Vyriausybę imtis informacinės kampanijos, skirtos dėl skiepo nuo koronaviruso neapsisprendusiems šalies gyventojams. „Jokių stebuklų nereikia, reikia nuoseklių veiksmų, papildomų priemonių, fokusuojantis į tą visuomenės grupę 20 - 30 proc., kurie nėra linkę skubėti pasiskiepyti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė S. Krėpšta.

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, patikslintas šių metų biudžetas buvo vertas pasirašyti, nes jame yra svarbių dalykų, kurie didina šalies saugumą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.   „Numatytos papildomos lėšos šalies gynybai ir rytinės sienos apsaugai, kalbant apie Baltarusiją  ir pabėgėlių srautus. Taip pat numatytos vienišų žmonių papildomos išmokos prie pensijų, kurios mažins senjorų skurdą, ypač vienišų“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Simonas Krėpšta.

Santykiuose su Prezidentūra paskutiniu metu išryškėjo vertybinės skirtys, bet jos neturėtų trukdyti dialogui, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Kalbant apie santykius su Prezidentūra, aš sakyčiau, kad pastarosiomis savaitėmis ypatingai išsigrynino tam tikros vertybinės skirtys. Tai neturėtų stebinti, tiesiog tai įvyko ryškiau negu iki tol“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Politinis sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu būtų priimtinas visoms pusėms, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „V. Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas, o kadangi tuo metu Prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo ir valstybės vadovo funkcijas.

Diskusija praėjusios savaitės Europos Vadovų Taryboje (EVT) dėl LGBTQ bendruomenės teisių Vengrijoje kilo spontaniškai, sako prezidento patarėja. „Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai, vakarienės metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra iš anksto pasiruošęs, išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė. „Visi vadovai tiesiog kalbėjosi apie tai.

Birželio 15-18 dienomis vykęs  „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas ketvirtadienį vyko prie prezidentūros. Protesto dalyvius pasitiko prezidento patarėjo Povilo Mačiulio kreipimąsis, kuris buvo palydėtas plojimais. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos. Kieno pusėje stovi prezidentas aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad per vasarą Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos turės pasiruošti rudeniui, mat pavojų kelia naujos COVID-19 atmainos. Taip pat prezidentūra siekia didinti vakcinavimo tempus. „Ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, SAM, visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui. Todėl, kad matome naujas atmainas, kurios plečiasi kitose šalyse.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis ketvirtadienį prie prezidentūros susirinkusiems protestuotojams padėkojo už aktyvumą. Visgi politologas tikina, kad tokiu būdu buvo praleista proga nubrėžti aiškią ribą tarp kraštutinių pažiūrių ir siekio, kad žmogaus teisės būtų pagrįstos demokratiniais principais. „Norisi padėkoti jums už aktyvumą.

Reaguodama į paviešintą Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimą dėl šalies pozicijos prezidento Gitano Nausėdos vizito Švedijoje metu, jo patarėja sako, kad tai yra įprasta praktika. „Tai yra įprasta praktika rinkti informaciją prieš kiekvieną užsienio vizitą“, – antradienį žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji taip pat pridūrė, kad G. Nausėda „neklausė, kaip pasisakyti Stokholme“. Pirmadienį naujienų portalas lrytas.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis mano, kad, jeigu Lietuvos tarnybos netinkamai reaguos į situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje dėl nelegalių migrantų, problema gali tapti nevaldoma. „Ar tie taktiniai sprendimai yra tokie, kokie turi būti, artimiausiu metu pamatysime. Tai yra tiktai pradžia. Tai yra testavimas, bandymas pasižiūrėti, kaip mūsų tarnybos reaguoja.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.