prezidentūra

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, apdovanojo 2023 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatus. Šalies vadovas iškilmėse pasidžiaugė, kad Vasario 16-oji kasmet tampa proga nusilenkti Lietuvą ir pasaulį keičiančiai kūrybos galiai. Jį lydėjo išskirtiniu kostiumėliu pasipuošusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Prezidentūros siūlymas kompensuoti verslo ir gyventojų išlaidas dėl nuo sausio smarkiai padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo nedera su Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Užsenio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija išsikviesdama diplomatus turi savo siekių, kurie „eina toliau negu Ukraina“. Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Į klausimą, ko siekia Rusija taip elgdamasi, ministras atsakė: „Sunku pasakyti man, gal sutelkti dėmesį. Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė pirmadienį posėdžiavusiai Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką, įvedant ribojamąsias priemones Minsko režimui.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad įstrigusį ambasadorių klausimą galima išspręsti didinant pasitikėjimą tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM). „Yra nusistovėjusi tradicija pasitikėjimo principo ir tam tikros Užsienio reikalų ministerijos tvarkos. Dabar abu šie dalykai susiduria su iššūkiais“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo G. Landsbergis.

Prezidentūra nesutinka su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada, kurioje nurodoma, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus negavo dovanų ar paslaugų. „Respublikos Prezidentas negavo dovanų ar paslaugų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis stebisi Prezidentūros pareiškimais, esą ministerijos sprendimas atšaukti ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas veikimas prieš diplomatą. Politikas pabrėžia – diplomato atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikšte. „Neįsivaizduoju, iš kokio tamsaus rūsio jie traukia tokius pasvarstymus. Mane nuoširdžiai stulbina visi šie pasisakymai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepritaria Prezidentūros raginimams, kad reaguojant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvadas tyrime dėl mažamečio paėmimo, ministerija turi imtis papildomų priemonių. Anot ministrės, šioje situacijoje priemonių turi imtis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienio popietę Skėmių kaime susitiko su dviem „Lietuvos galios“ projekto, jungiančio pilietines iniciatyvas visoje Lietuvoje, bendruomenėmis – Skėmių kaimo ir Pociūnėlių miestelio. D. Nausėdienė susitikime dėvėjo kostiumėlį, o įvaizdį pagyvino aksesuaru – skarele. Pastaruoju metu pirmoji šalies ponia pamėgo skareles, kuriomis puošėsi jau ne vieno vizito metu.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimas šią vasarą atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas elgesys diplomato atžvilgiu, nurodo Prezidentūra. Daukanto aikštė neatmeta, kad prašys D. Matulionio kadenciją pratęsti dar vieniems metams – jeigu nebus rastas tinkamas kandidatas jį pakeisti.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (PAKK) nusprendus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos, Prezidentūra neatskleidžia, ar šis sprendimas keičia šalies vadovo požiūrį į situaciją. Komisijai priėmus ministrui palankų sprendimą, ELTA pasiteiravo Daukanto aikštės, ar tokios išvados keičia prezidento poziciją – anksčiau jis ne kartą pažymėjo, kad A. Anušauskas paviešino riboto naudojimo informaciją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ateinančią savaitę grįš prie kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos denonsavimo klausimo. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, tikimasi, kad sprendimą dėl šio klausimo vilkinanti Prezidentūra aiškiai pateiks savo argumentus. „Yra daug argumentų, kodėl reikėtų išeiti iš šitos konvencijos. Pagrindinis argumentas – vykstant karui, ruošiantis atgrasymui, gynybai tu sau suvaržyti rankų negali.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskridęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams. Prezidentūra į susitikimą su Ukrainos prezidento delegacija nepakvietė Gabrieliaus Landsbergio.

Įsiplieskus ginčui tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, prezidentūra apkaltino buvusį Valdo Adamkaus patarėją Albiną Janušką vėl norint atgaivinti „valstybininkų“ klaną ir užvaldyti valstybę. Januška tvirtina, kad jokio klano nėra, o tokie kaltinimai rodo, kad prezidentūra nuolat meluoja ir laiko mus idiotais.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui prakalbus apie terminą, iki kada šalies vadovas turėtų apsvarstyti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktus kandidatus į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Prezidentūra teigia, kad komiteto kišimasis į procedūras dabartinėje stadijoje gali būti vertinamas kaip spaudimas Daukanto aikštei ir Vyriausybei.

Prezidentūra nėra linkusi vertinti vokiečių leidinio „Bild“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi Rusijos provokacijoms NATO rytiniame flange. Pasak Prezidentūros, šie teiginiai nepatvirtinti jokiais dokumentais, o grėsmių vertinimas regione nėra pakitęs. „Neturime galimybės komentuoti nepatvirtintais dokumentais grįstų žiniasklaidos publikacijų“, – Eltai teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis prakalbo apie atsaką Prezidentūrai, jei ši iki sausio 29 d. nepatvirtins ambasadoriaus Lenkijoje.  „Jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. vyksiančio Užsienio reikalų komiteto – Prezidentūra atsisakys svarstyti ir skirti prieš gerus metus pasiūlytus profesionalus, pareikšime savo poziciją“, – įraše Facebook dalijosi Ž. Pavilionis.

Viešojoje erdvėje netylant kritikai dėl Prezidentūros sprendimo nekviesti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio į susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikina, kad Lietuvos interesas yra parama Ukrainai, o ne vieno ar kito Vyriausybės atstovo pakvietimas į susitikimus. Pasak jo, V. Zelenskio vizito metu aptarti kariniai klausimai, kuriems, patarėjo teigimu, G. Landsbergio dalyvavimas nebuvo būtinas.

Daukanto aikštės rūmai nusprendė nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į Prezidentūroje įvykusį Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Plačiau apie Užsienio reikalų ministro ir Prezidento peštynes kalbame su vadinamuoju valstybininkų klano lyderiu, buvusiu Adamkaus patarėju Albinu Januška.

Į Ukrainos vadovo priėmimą Prezidentūroje nepakviestas šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako atsiprašęs ukrainiečių delegacijos ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos dėl susiklosčiusios situacijos. „Turėjau vakar progą atsiprašyti ukrainiečių ir savo kolegos, kad nebūtų neteisinga suprasta situacija, kad čia nėra Lietuvos demaršas. Ir toliau ketinu savo darbą dirbti“, – ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl 2019 m. organizuota prezidento Gitano Nausėdos rinkiminė kampanija sukėlė tiek klausimų, reikėtų įvertinti, kokius duomenis vertino nepriklausoma monitoringo agentūra, sako buvęs šalies vadovo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas. Taip jis teigė trečiadienį posėdžiaujančiai parlamento laikinajai komisijai, tiriančiai galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis įžeidimu ir nepagarba Ukrainai vadina Daukanto aikštės rūmų sprendimą nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į trečiadienį Prezidentūroje numatytą Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Pasak konservatoriaus, labai gaila, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda nusprendė sekti savo patarėjo Frederiko Jansono keliu – skaldyti, o ne vienyti valstybę.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidžia, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, konfliktą spręsti pirmadienį toliau bandys Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). „Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės.

Pirmąją naujųjų metų savaitę ginčai dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje netilo. Susivaidijusios institucijos apsikeitė abipusiais kaltinimais bei įtarimais, kad prasidėjusi kandi diskusija dėl Lietuvai itin svarbios diplomatinės atstovybės yra ne kas kita, o prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis. Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja prezidentūrą, kuri pastaruoju metu įsivėlė į kandžius ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje. Įvertinusi prezidento ir jo komandos retoriką, parlamento vadovės įsitikinusi, kad žmonės iš Prezidentūros tikisi telkimo, o ne sąmokslų teorijų platinimo. „Prezidentūra yra ta institucija, iš kurios visuomenė tikisi ne konfliktų ir sąmokslų teorijų kūrimo.

Tęsiantis Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus sako, kad institucijos turėtų šį klausimą spręsti ne viešai.  „Man atrodo, kad sutarimas turi būti, pirmiausiai, tarp dviejų institucijų – šiuo atveju, prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) abejonės dėl to, ar Prezidentūra neviršijo savo konstitucinių įgaliojimų, prašydama pateikti informaciją apie ambasadorių atrankas, skamba keistai, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Jo įsitikinimu, prezidentas Gitanas Nausėda turi teisę susipažinti su tokia medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Prezidentūros kanclerė antradienį raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus.

Prezidentūrai paprašius Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių. URM nurodo, kad organizuojamose atrankose šalies vadovo atstovai neturi jokių įgaliojimų. „Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai.

Vyriausybės pradėta ir neužbaigta mokesčių reforma šiuo metu yra tokia, kad prie jos grįžti bus sudėtinga bet kokiai naujai Seimo daugumai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

Seimui atšaukus pataisas dėl šalpos pensijų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad taip valdantieji pasidavė ambicijoms. „Tenka apgailestauti, kad valdantieji savo balsavimu pasidavė ambicijoms ir atsisakė savo pačių sprendimo pagerinti šalpos negalios pensijų sistemą“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.

Viešai paskelbtų galimų kandidatų į ambasadorius menkinimas nedera Prezidentūrai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mano nuomone, toks menkinimas, kažkoks peizojimas, vadinimas jų kažkokiais parašiutistais ir dar kažkuo, mano supratimu, nedera nei prezidento atstovams, nei pačiam prezidentui“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Prezidento kanceliarija neseniai sudarė pirkimo sutartį dėl prekių sensorinio kambariui įsigijimo. Prezidentūroje veikiančiam Valstybės pažinimo centrui už beveik 10 tūkst. eurų bus nupirkta gana keistų dalykų: akmenėlių, smėlio gyvatę, paslapčių namelį, kočėlų ir kt. Šios prekės esą reikalingos tam, kad žmonės atsipalaiduotų, atitrūktų nuo įprastos aplinkos ir pasinertų į naują pasaulį.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lieruvos fizinio ugdymo pedagogus. Ceremonija, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų skiriantys sporto ir olimpinių vertybių puoselėjimui, nuo mažų dienų formuojantys vaikų fizinę kultūrą ir sveiką gyvenseną, surengta jau tryliktą kartą. Penktą kartą apdovanoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pedagogai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūra stringa, nes jis įtaria Užsienio reikalų ministeriją (URM) proteguojant į šias pareigas „tam tikrus žmones“. „Man nepatinka, kad procesas politizuojamas.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradiciniai Maldos pusryčiai, rengiami kasmet advento pradžioje. Šiemet renginio tema bus „Šeima – mano atrama, viltis ir džiaugsmas“, BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Dalyvaus Nausėda Maldos pusryčiuose dalyvaus ir šalies vadovas. Per renginį invokaciją tars kunigas Ričardas Doveika, baigiamąją kalbą – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Šalies vadovo reakciją į vaiko paėmimo iš šeimos įrašą sukritikavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė vietoj rūpesčio vaiko teisėmis užsiima politikavimu, antradienį pareiškė Prezidentūra. M. Navickienė anksčiau pareiškė, jog vaiko teisių specialistus kritikavęs Gitanas Nausėda vaikėsi populiarumo.

Kalėdų eglė sužibo ir Prezidentūroje. Pasigrožėti ja ir pamatyti Prezidento su prezidentiene susirinko pusketvirto šimto vaikų iš įvairiausių šalies kampelių. O puošmenas pirmąjai šalies eglei jau trečius metus tradiciškai gamina tiek patys mokiniai, tiek įvairios lietuvių bendruomenės. Šįkart tai angeliukai ir sparnai, anot pirmosios ponios, simbolizuojantys laisvę – saviraiškos, naujų siekių, atradimų. Kalėdos jau atkeliauja ir į Prezidentūrą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę, papuoštą žmonių iš visos Lietuvos kurtais kalėdiniais žaisliukais. Taip pat šventiniam laikotarpiui lankytojams atvertas Prezidentūros kiemas, kuriame pirmą kartą įžiebta Kalėdų eglė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje apdovanos Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Šiemet Konstitucijos egzaminą laikė rekordinis dalyvių skaičius – daugiau kaip 29 tūkstančiai. Kaip anksčiau pranešė Teisingumo ministerija, teisės studentų ar teisinį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje geriausiai į egzamino klausimus atsakė Jonas Steponėnas, o nugalėtoju kategorijoje „Kiti“ pripažintas Martynas Raila.  Vyriausiosios dalyvės titulas atiteko Janinai Šimaitienei.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako besidžiaugiantis, jog požiūris į neįgaliuosius keičiasi. „Tolerancija – tai pagarba kiekvieno žmogaus teisei į kitą nuomonę arba tapatybę kasdien ir visur.  Man tai yra veiksmažodis, veikla siekiant užtikrinti visiems lygias teises. Džiaugiuosi kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklais“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykusiame renginyje kalbėjo G. Nausėda.

Seime svarstoma iniciatyva įpareigoti šalies vadovus apsigyventi tarnybinėse rezidencijose pažeistų žmogaus teisę gyventi savo pasirinktoje vietoje, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Tiesą sakant, man visiškai nerūpi, kas ten yra siūloma, manau, kad pirmiausia yra žmogaus tesės gyventi ten, kur jis nori, pažeidimas.

Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.  „Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų.

1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį ir iki metų pabaigos turėtų būti suplanuota, kur bus panaudota 35 proc. lėšų, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas. „Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Prezidentūroje penktadienį vyks prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems regioninės politikos klausimams aptarti. Kaip skelbia Prezidentūra, jau penktą kartą vyksiantis forumas tradiciškai organizuojamas kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Pirmojoje renginio dalyje bus pristatyta Regionų plėtros programų įgyvendinimo eiga, diskutuojama apie reformas švietimo ir sveikatos srityse.

Seimo komisijos, kuri aiškinsis Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sukūrimas silpnina pasitikėjimą kitomis šį klausimą svarsčiusiomis institucijomis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu, kai buvo šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, jau buvo sukurta įrankių, kurie turėjo didinti pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.