prezidento rinkimai rusijoje

Atrodo, kad Vladimiras Putinas sekmadienį laimėjo dar vieną šešerių metų kadenciją Rusijos prezidento poste, rodo apklausos. Tai reiškia, kad šis buvęs šnipas taps ilgiausiai per daugiau nei 200 metų poste išbūsiančiu Rusijos vadovu.

Vienas pagrindinių velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų sekmadienį atmetė oficialius Rusijos prezidento rinkimų rezultatus, kuriuose didžiulis balsų skaičius tenka Vladimirui Putinui. „Žinoma, Putino procentai neturi nė menkiausio ryšio su tikrove“, – „Telegram“ įraše sakė Leonidas Volkovas, buvęs Navalno štabo viršininkas.

Lenkija sekmadienį atmetė Rusijos prezidento rinkimus kaip „neteisėtus“, nes apklausa parodė, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų gauti 87 procentus balsų. „Rusijos prezidento rinkimai nėra teisėti, laisvi ir sąžiningi“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad balsavimas vyko „taikant griežtas represijas“ ir okupuotose Ukrainos dalyse, pažeidžiant tarptautinę teisę.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų laimėti prezidento rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų, sekmadienį parodė valstybės vykdomos rinkėjų apklausos po balsavimo, kuriame nebuvo tikrų opozicijos kandidatų. Vyriausybės vadovaujamos apklausų tarnybos VTsIOM atlikta apklausa parodė, kad 71 metų Rusijos lyderis laimėjo rinkimus, taip pat vykstančius okupuotuose Ukrainos regionuose, po to, kai balsadėžės 17 val. buvo uždarytos labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.

Rusijos prezidento rinkimų spektaklis Lietuvoje – keli šimtai rusų nuo ryto skuba prie balsadėžių Rusijos ambasadoje Vilniuje. Kai kurie žmonės vardija, kad atėjo tam, jog sugadintų balsalapį arba balsuotų už bet ką, bet ne už trečią dešimtmetį Rusiją valdantį Putiną. Vis dėlto nemažai žmonių Vilniuje rėžia, kad balsavo už Putiną vien dėl to, kad karo metu prezidento keisti nereikėtų. Tiesa, kai kuriems balsuoti atėjusiems rusams kalbėti nesinori visai ne apie Putiną, o Ukrainą.

Tūkstančiai Rusijos piliečių sekmadienį nepaisydami lietaus laukė ilgose eilėse prie Rusijos ambasados Paryžiuje, norėdami atiduoti savo balsą rinkimuose, beveik neabejotinai pratęsiančiuose prezidento Vladimiro Putino valdymą. V. Putino oponentai ragino per rinkimus protestuoti velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimui. Panašios scenos buvo matomos Berlyne ir kitose Europos sostinėse.

Keli šimtai žmonių Vilniuje sekmdienį susirinko į Rusijos opozicijos suorganizuotą tarptautinę akciją, skirtą pareikšti protestą prieš Vladimiro Putino valdymą. Akcija surengta Rusijoje vykstant prezidento rinkimams, per kuriuos, neabejojama, V. Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją prezidento poste.

Sekmadienį prie Maskvos rinkimų apylinkių susidarė eilės, nes kai kurie rinkėjai atsiliepė į mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų raginimą atiduoti protesto balsus Rusijos prezidento rinkimuose. AFP žurnalistai dviejose balsavimo apylinkėse vidurdienį (11 val.

Vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, Lietuvos pasieniečiai sako, kad vykstančiųjų į Rusiją srautas šį savaitgalį nėra padidėjęs, pirminiais duomenimis, jis gal netgi gali būti sumažėjęs. „Nėra jokio padidėjimo vykstančiųjų į Rusiją nei Kybartų, nei Panemunės punktuose, netgi, atrodo, kol kas mažiau vykstama, nei įprastą savaitgalį. Nefiksuota jokių incidentų“, – Eltai sekmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Maskvoje prie rinkimų apylinkių sekmadienį nusidriekė eilės, kai kuriems rinkėjams paklausius velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų raginimo atiduoti protesto balsus Rusijos prezidento rinkimuose. Naujienų agentūros AFP reporteris prie dviejų rinkimų apylinkių vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku), kai turėjo vykti protestas „Vidurdienis prieš Putiną“, matė daugiau rinkėjų nei anksčiau sekmadienį.

Vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, sekmadienį prie Rusijos ambasados sostinėje surengtas piketas „Vidudienis prieš Putiną“. Boriso Nemcovo skvere sekmadienio vidudienį susirinko maždaug šimtas žmonių, nešini plakatais, Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Taip pat keletas aktyvistų stovėjo už Rusijos ambasados, kur driekėsi eilė einančių balsuoti. 12 val.

Vladimiras Putinas kitąmet vyksiančiuose rinkimuose apsisprendė siekti penktosios Rusijos Federacijos prezidento kadencijos. Ir nors dabar rusai džiaugiasi visu pajėgumu užkurtais karo pramonės fabrikais ir išaugusiais atlyginimais, po eilinės V. Putino pergalės rusams nebeteks džiūgauti, įspėja ekspertai. Ne ką nemažiau nerimą kelia ir V. Putino tikslas iš naujo suskaldyti pasaulį perpus, visai kaip Šaltojo karo metais.

Rusijos politinėje padangėje – dar vienas kandidatas, metantis iššūkį Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose. Tiesa, aršiai Kremliaus užsienio politiką ir karą Ukrainoje kritikuojantis Grigorijus Javlinskis tam turi Kremliaus leidimą.  JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad taip Kremliaus elgiasi tam, kad išsaugotų savo rinkimų teisėtumo iliuziją ir sumenkintų galimą paramą paliauboms Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė dalyvauti kitąmet kovą vykstančiuose Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose, skelbia naujienų agentūra „Reuters“ remdamasi savo šaltiniais. Kadangi prezidento rinkimai Rusijoje yra tik formalumas, V. Putinas valdžioje išliks dar bent iki 2030 metų, nes prezidento kadencija Rusijoje dabar trunka šešerius metus.

Vladimiro Putino išrinkimu kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose niekas neabejoja – Rusijos valdžios vertikalės sistema, apimanti ir represijoms naudojamą teisinę sistemą ar informavimo priemones propagandai, su ja nesutinkančių kandidatų tiesiog neprileidžia. Tačiau politologo Abbaso Galiamovo teigimu, dėl užsitęsusio karo Ukrainoje ir prastėjančios situacijos šalyje nepatenkintas Rusijos elitas gali imtis ilgamečio vadovo Vladimiro Putino nušalinimo veiksmų.