prekybininkai

Nuvertėjant zlotui, lietuviai į Lenkiją traukia ne tik maisto produktų, tačiau vis dažniau užsuka į baldų, statybinių medžiagų ar elektroninių prekių prekybos centrus. Lenkijos verslininkai greitai reaguoja į padidėjusius pirkėjų srautus: lietuvių kalba kviečia pirkti, ieško pardavėjų, mokančių lietuviškai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Pirmadienis, anot Suvalkų verslininkų, blogiausia savaitės diena – Lietuvos pirkėjai tik vakarop atvyksta į prekybos centrus.

Vilniuje pradėjo veikti pirmoji šalyje socialinė parduotuvė, kur už simbolinį mokestį galima įsigyti dar tinkamų vartoti maisto produktų. Šie produktai – ne itin geros prekinės išvaizdos arba besibaigiančio galiojimo laiko. Parduotuvės steigėjai tokiu būdu sugalvojo padėti prasčiau gyvenantiems, tačiau nenorintiems būti socialinės paramos gavėjais, žmonėms.

Norėdami parduoti prekę, reklamų kūrėjai ar prekybininkai prigalvoja įvairiausių šūkių. Kartais jie būna šmaikštūs, įsimenantys ir gerai įsimenantys (gerąja prasme). Tačiau kartais persistengiama ir gaunasi štai kas (žiūrėti nuotrauką)....

Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu. Tačiau kol kas rinkoje dėl vaistinių ir maistinių savybių itin vertinamų česnakų, išaugintų Lietuvoje, labai nedaug. Kodėl ši daržovė tokia reta mūsų profesionalių daržininkų laukuose? Pirkėjai renkasi akimis „Kainos rinkoje aukštos, tačiau lietuviškų česnakų pasiūla menka, nes šiai daržovei išauginti reikia daug rankų darbo. Bulvių nėra kur dėti, o česnakų stinga.

Prekybos centruose saldainiai ir gaivieji gėrimai yra išdėstyti šalia kasų visai ne be reikalo, rašo „Business Insider“. Prekybininkai tikisi, kad bestoviniuodamas eilėje ir mirdamas iš nuobodulio jūs nepraleisite progos išleisti dar keleto litų daiktui, kurio kitu atveju net nebūtumėte norėjęs. Bėda ta, kad prekybos centrai nėra vienintelė vieta, kurioje žmonės sumano nepagrįstai švaistyti pinigais.

Auksinis benzinas paprastu nevirs. Degalų pardavinėtojai ne tik išėmė kainas iš interneto, bet ir apsuko valdžią apie pirštą – vakar išsireikalavo leidimą nekaupti atsargų Lietuvoje. Tad energetikos ministras Arvydas Sekmokas jau gali pildytis visu turimus bakelius, nes degalų piginti dėl to nesiruošiama, rašo „Vakaro žinios“. Lietuvoje degalų pardavėjams ėmus slėpti degalų kainas, šie netikėtai pabrango iki rekordinių aukštumų.

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. kasos aparatų naudojimas bus privalomas visiems prekybininkams, nepriklausomai nuo parduodamų prekių kategorijos, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis. Taip nutarta, siekiant suvienodinti grynųjų pinigų apskaitos tvarkymo reikalavimus visiems prekybine veikla besiverčiantiems gyventojams ir kartu apsaugoti vartotojų teises, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Nuo spalio 1 d. „Maisto banko“ paramą gaunančios organizacijos pradėjo mokėti nedidelį maisto tvarkymo mokestį. Planuojama, kad šis mokestis padengs 10 proc. visų paramos maistu organizavimo išlaidų. Paramą gaunančių organizacijų teigimu, gaunama nauda atperka įvedamą rinkliavą.

  „Vilniaus duona“ praneša, kad populiariausius duonos gaminius prekybininkams parduos iki 14 proc. pigiau. Įmonė pakeitė kainodarą susitarusi dėl mažesnių kai kurių miltų rūšių tiekimo kainų. „Derybos su tiekėjais - viena iš galimybių pirkėjui pateikti kokybišką produktą pigiau.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Buksuojanti ekonomika ir sumažėjusi paklausa prekybininkus privertė pagalvoti apie Kalėdinės prekybos pradžią dar net nesibaigus rugsėjui. Dideli mažmeninės prekybos tinklai Didžiojoje Britanijoje jau imasi puošti savo virtinas, o jų lentynas pildo svarbiausiai metų šventei skirtos prekės. Prieš dešimtmetį prekybininkai laukdavo iki vėlyvo spalio, tačiau šiemet kai kurie pardavėjai jau siūlo kalėdinių dėžučių, dovanų popieriaus, Advento kalendorių ir kitų šventinių simbolių.

Baimės akys didelės. Baimintis yra ko, kai situacija mieste išties ekstremali: virš miesto susiduria lėktuvai, gatvės pilnos kitataučių, kurie apsigyvena net kaimynų namuose. Tokio šurmulio, koks vyksta pastarosiomis dienomis mieste, iki šiol dar nebuvo. Nebuvo dar tokio būrio žmonių vienoje vietoje su kamuoliais rankoje, nebuvo dar miesto svečiams rengiami palapinių miesteliai. Kyla klausimas, ar po tokio žvaigždžių ir ne taip ryškiai žibančiųjų antplūdžio mes tapsime turtingesni ar.

Panevėžyje prie sporto arenos sirgalių zonoje ramybė. Laisviau atsiduso policijos pareigūnai, tačiau susikrimto prekybininkai. Nors krepšinio fanų zona yra prie pat Panevėžio arenos, tačiau net per vakarines lietuvių rungtynes sirgalių zona netampa dar viena krepšinio arenos tribūna. Sirgalių zonos prekybininkai tikėjosi kur kas didesnio klientų srauto. Be to čia užsuka tik vienas kitas užsienietis, o populiariausia prekė - 6 litus kainuojantis alaus bokalas.

Prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją parduotuvėms jau draudžiama ne pirmus metus. Lietuviai prie to įpratę ir gėrimais apsirūpina išvakarėse. O štai užsienio svečių šį ketvirtadienį laukia staigmena. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvoje jau keletą metų rugsėjo 1-ąją draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Pernai drastiškai pabrangę grikiai šiemet pigs, prognozuoja tiek prekybininkai, tiek grūdų perdirbėjai. „Šiemet prognozuojamas geras grikių derlius, todėl  prekybos tinklo parduotuvėse žadame ženkliai mažinti grikių kainas rugsėjį-spalį, tačiau kol kas anksti prognozuoti, kiek tiksliai pigs grikiai“, - Eltai teigė „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Pasak jos, šiuo metu 800 gramų grikių „Maxima“ parduotuvių lentynose kainuoja nuo 6,49 iki 9,99 lito.

Padidėjo prekybininkų, transporto ir apsaugos darbuotojų paklausa, bet sumažėjo statybininkų, sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų ir galinčiųjų dirbti pramonės įmonėse poreikis. Bendrai per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 600. Lietuvos statistikos departamento vertinimais, antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 9,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai 0,6 tūkst. mažiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje.

Vis mažiau laiko lieka iki Europos krepšinio čempionato. Sporto atributika prekiaujantys verslininkai sako, kad kaip tik dabar prasideda pats darbymetis. Anot jų, kol kas čempionato suvenyrais aktyviau domisi įmonės ir užsienio lietuviai, o didžiausio Lietuvos krepšinio aistruolių antplūdžio tikimasi paskutinėmis savaitėmis. Tuo metu sirgaliai jau skaičiuoja dienas iki pirmųjų rungtynių.

Šiauliuose viename iš prekybos centrų nusipirkusi kanapių sėklų, šiaulietė stebėjosi: gal jau legalizuotos kanapės? Moteris teiravosi, ar ji nebus nubausta, jei savo darže pasisėjusi ką tik nusipirktų kanapių sėklų užsiaugins pati? Policijos pareigūnai nustebo sužinoję, kad kanapių sėklų galima nusipirkti parduotuvėje, nes už tai esą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dar viena naujiena pareigūnams – Lietuvoje šią vasarą žaliuoja apie 80 hektarų kanapių.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Prekybininkai, parduodami alų stikliniais buteliais, už tarą paima 25 centų užstatą. Susigrąžinti užstatą nelengva — tai dėžių nėra, tai supirktuvė nedirba, tai tara superkama mažesne kaina. Taros tvarkymo sistema nėra patenkinti nei vartotojai, nei prekybininkai, nei patys užstato administratoriai. Pernai 92 procentai vartotojų atgavo užstato pinigus. Tara tapo ir vagišių grobiu.

Turtingiausiųjų viršūnėje – rokiruotė. Pernai metais sąrašo viršuje karaliavusį pramonininką Bronislovą Lubį iš pirmosios vietos išstūmė prekybininkas Nerijus Numavičius. Žurnalo „Veidas„ turtingiausių Lietuvos gyventojų sąraše yra ir daugiau pasikeitimų.N.Numavičiaus, valdančio apie 60 proc. „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų, turtą žurnalas įvertino 3,8 mlrd. Lt., rašo delfi.lt. Tai daugiau nei 3 kartus daugiau nei pernai.

Maisto produktų kainoms per metus išaugus daugiau kaip 11 proc. ir nesiliaujant augti, mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ atėjimas būtų naudingas vartotojams, svarsto ekspertai, bet prekybininkai ragina palaukti, kol paaiškės, kokios strategijos imsis naujokas, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Apie tinklo plėtrą Lietuvoje skelbiantis „Lidl“ turi parduotuvių visose ES šalyse, išskyrus tris - Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad gegužę vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su balandžiu, sumažėjo. Kodėl tuomet parduotuvėse kai kurie produktai ne pigo, o brango? Ar iš tiesų pieno produktai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje, „Respublika“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, rašo „Respublika“. „Lietuvoje maisto kainos aukštos, nes vidaus rinkoje dominuoja oligopolinės įmonės, jos ir diktuoja savo ...

Balandžio pabaigoje pradėjusios tuštėti dengtuose turguose maisto produktų prekyvietės, nuo gegužės 1 d.  visiškai ištuštėjo ir miestų turguose prekyba sustojo. Sustojo taip, kad net ir tie keli smulkieji verslininkai, prekiaujantys turguje maisto produktais, nesulaukia pirkėjų antplūdžio. Prekybos centruose taip pat nesimato iš turgaus atėjusių pirkėjų antplūdžio. Nėra ne tik maisto produktų pasiūlos, bet ir paklausos. Situacija susidarė išties nenormali.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai varo žmones į kampą. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti . Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.

Smarkų grikių kruopų kainų pakilimą 2010 m. vasarą galima paaiškinti „tyliu prekybos tinklų suokalbiu“, pareiškė Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos atstovas Timofejus Nižegorodcevas, kuriuo remiasi „RIA Novosti“. Pasak jo, suokalbiai rinkoje būna skirtingi.

Prieskonių kainos pasaulyje pasiekė rekordines aukštumas. Maisto gamintojai perspėja, kad kylančios prieskonių kainos gali paveikti ir gaminamų patiekalų receptus bei skonį, praneša britų dienraštis  „The Independent“. Prekybininkai skaičiuoja, kad per paskutinius kelerius metus kai kurių prieskonių kainos šoktelėjo dešimt kartų. Brango viskas pradedant juodaisiais pipirais ir baigiant muskatu bei imbieru.

Darbo paieška aktuali visuomet: vieni ieško, norėdami apskritai turėti darbą, kiti nori keisti jau turimą, todėl žvalgosi naujų darbo pasiūlymų. Išanalizavus darbo pasiūlymų statistiką, pateikiama, kokios srities darbuotojai šiuo metu turi daugiausia galimybių įsidarbinti ir kokios – mažiausiai. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt skelbimų statistika rodo, kad šiuo metu Vilniuje, kaip ir prieš pusmetį, daugiausia ieškoma pardavimų ir prekybos specialistų.

Mėsa ir įvairiais žemės ūkio produktais turguje prekiaujantiems gyventojams valdžia paruošė kalėdinę „dovanėlę“. Apie ją sužinoję prekeiviai žagtelėjo iš pasipiktinimo ir ėmė mojuoti kumščiais. Prekiautojus įsiutinęs siurprizas – sprendimas turguje įvesti kasos aparatus. Turgaus prekeiviai rengiasi visuotiniam piketui prie Vyriausybės ir Seimo.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu ne vienam ūkininkui, tuo tarpu verslūs lietuviai ir šioje srityje rado kaip uždirbti vieną ar kitą papildomą tūkstantį. Štai keli ūkininkai „Ekonomika.lt" skundėsi, kad prekybininkai, sužinoję, jog perkama žemės ūkio technika yra iš dalies finansuojama ES lėšomis, iškart kilstelėdavo kainas. 30 tūkst.

„Norfos mažmenai“ priklausanti UAB „Rivona“ tęsia gamybines rokiruotes - iš Rokiškio pieno produktų gamybą perkėlusi į Alytų, bendrovė laisvose patalpose įrenginėja žuvų apdorojimo cechą, rašo „Verslo žinios“. Gruodį čia bus atvežti įrengimai, gamyba prasidės metų pradžioje. Planuojama apyvarta - apie 500 000 Lt per mėnesį. „Žuvies gamybą buvome priversti pradėti, nes tiekėjų siūlomų produktų kokybė mūsų netenkina ir nieko negalime padaryti.

Pirmadienį prie Prezidentūros į nesankcionuotą piketą susirinkusi grupelė žmonių reikalavo sustabdyti Gariūnų verslo parko administracijos savavaliavimą. Prekiautojų pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės pabaigoje išplatintas administracijos pranešimas, jog nuo lapkričio 16-osios visi prekybininkai, iki šiol dirbę vadinamuosiuose metaliniuose kioskuose, turės išsikelti į naujai įrengtą pastatą.

Smarkiai sumažėjus Brazilijos derliui, cukraus kaina pasiekė 30 metų neregėtas aukštumas ir sustiprino baimę dėl galimo cukraus stygiaus, praneša „Financial Times“. Prekybininkai tiki, kad per ateinančius mėnesiu cukraus kainos gali dar labiau pakilti, kadangi rinkoje susidaro nepriteklius dėl mažesnių nei buvo tikėtasi produkcijos kiekių iš tokių svarbių gamintojų kaip Rusija, Brazilija ir Vakarų Europos valstybės. Antradienį cukraus kainos pakilo dar 4 proc.

Ūkininkams negalint arba nenorint laikytis sutarčių fiksuotomis kainomis tiekti grūdus, o prekybininkams nesėkmingai pamėginus sulošti grūdų brangimo korta, įmonės prakalbo apie tai, kad kai kurioms grūdų prekybos bendrovėms šie metai gali baigtis bankrotais, rašo „Verslo žinios“. Ramūno Karbauskio, UAB „Agrokoncernas“ savininko, teigimu, kai kurioms bendrovėms teks pirkėjams sumokėti iki 100-120 eurų netesybų už toną nepatiektų javų.

Ūkio ministerija kreipėsi į Gariūnus administruojančias įmones, siūlydama laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukti turgaus prekybininkų iškeldinimą iš kioskų, kol bus iki galo išsiaiškintos sutarties tarp Vyriausybės ir Gariūnus valdančių įmonių vykdymo aplinkybės. Spalio 25 d. įmonių „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ vadovai yra pakviesti atvykti į susitikimą su ūkio ministru ir ministerijos atstovais.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Už tai po pateikimo balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 18 parlamentarų. Pagal siūlomą projektą, „įmonės, prekiaujančios maisto produktais, prekybinį antkainį, taikomą būtiniausiems maisto produktams, viešai skelbia etiketėse prekybos salėse.

Pirmadienį paskelbta tyrimo išvadą, pagal kurią nepasitvirtino prielaidos, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos.

Ūkio ministeriją pasiekė Vilniaus pakraštyje veikiančios Gariūnų turgavietės prekybininkų skundai dėl netinkamų verslo sąlygų, turgavietės valdytojų elgesio su nuomininkais ir renkamų mokesčių teisėtumo. Esą prekybininkai, dirbantys metaliniuose kioskuose gavo nepasirašytus įspėjimus per mėnesį išsikelti. Jų teigimu iš jų reikalaujama nepagrįstai didelių mokesčių už persikėlimą į turgaus teritorijoje naujai statomą paviljoną. Gariūnų verslo parkas yra valstybinės svarbos ekonominis projektas.

 Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šalies Prezidentei pateikė duomenis apie besipučiančius antkainius, kuriuos Vyriausybė seniai žinojo, bet iki šiol nesiėmė jokių priemonių.  „Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo", – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams. Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas "Lietuvos rytui"  tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.

Dar pirmadienio rytą prie Klaipėdos rajono savivaldybės būriavosi Dituvoje dėvėtais drabužiais prekiaujantys žmonės. Ne kartą valdžiai piketais grasinę prekeiviai įvykdė savo ketinimus. Nelegalioje teritorijoje veiklą vystantys prekeiviai piktinasi, kad įsteigtoje legalioje „Tilžės turgaus“ turgavietėje jiems esančios nepalankios sąlygos – mažesni prekybos plotai ir didesnės nuomos kainos.

Ak­ci­jos – at­rak­ci­jos, iš­par­da­vi­mai, įvai­rios nuo­lai­dos – la­bai po­pu­lia­rus par­da­vi­mų ska­ti­ni­mo bū­das, įgau­na­na­tis vis keis­tes­nes iš­raiš­kas. Ši su­ma­niai pre­ky­bi­nin­kų nau­do­ja­ma prie­mo­nė, daž­nai su­gun­do pir­kė­jus įsi­gy­ti pre­kę, ku­rios jiems vi­siš­kai ne­rei­kia,už ta­ria­mai ypa­tin­gai ma­žą ar neį­ti­kė­ti­nai pa­trauk­lią kai­ną.