pramonė

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

Mažiausiai 16 žmonių žuvo per galingą sprogimą Rusijoje, Riazanės apskrityje. Į orą išlėkė dirbtuvės, kuriuose buvo gaminamas parakas. Skelbiama, kad jos priklausė valstybei, o nelaimė galėjo kilti dėl pažeidimų gamybos metu ar neatsargaus elgesio. Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašas, kuriame, manoma, užfiksuotas momentas, kai Rusijos vakaruose sprogsta fabrikas, kuriame viso plušėjo septyniolika žmonių.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose į gamyklos statybą numato investuoti 150 mln. eurų ir sukurti 440 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei bendrovei pasirašius stambaus projekto investicijų sutartį, šiai investicijai suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, praneša ministerija.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,4 procento. Sparčiau ji augo tik Belgijoje (29,9 proc.) ir Airijoje (22,1 proc.). Visoje ES ji augo 5,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 3,8 proc., o Estijoje – 4,4 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje padidėjo 2,9 proc.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pranešė, kad per šią savaitę surengtas derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė galimybes abiem šalims glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonės srityje. Abu lyderiai trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė pirmąjį per pastaruosius pusantrų metų tiesioginį susitikimą; jo darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo Sirijos konfliktas.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos liepą, palyginti su 2020-ųjų liepos mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o importuotų prekių – 13,9 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 proc., importuotų prekių – 1,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai –  11,5 proc. – brango medicinos ir odontologijos prietaisai, instrumentai ir reikmenys.

Baltarusijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per aštuonis šių metų mėnesius pakilo 11,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Žemės ūkio produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 6,3 proc., iš jų augalininkystės – 6,2 proc., gyvulininkystės – 6,3 procento. Statybų kainų indeksas padidėjo 11,7 procento. Krovinių gabenimo įkainiai išaugo vidutiniškai 4,1 procento.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 8,5 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 15,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 11,5 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos per metus didėjo 9,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,1 procento.

Kinijai itin griežtomis priemonėmis bandant suvaldyti koronavirusą  bei prastėjant politiniams Pekino ir Vilniaus santykiams, ilgos tiekimo grandinės tampa vis didesnė problema Lietuvos pramonei. Trūkstant apyvartinių lėšų, valstybei siūloma galvoti apie  pagalbos verslui mechanizmus. Dėl įvairių priežasčių konteinerinio laivo kaina iš Kinijos į Lietuvą nuo praėjusio pavasario augo kartais, todėl dalis įmonių patiria smarkiai išaugusius kaštus bei apyvartinių lėšų trūkumą.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliau – Latvijos ir Estijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai geguže, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 11,9 proc., Latvijos – 8,3 proc., Estijos – 8,4 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 1,1 proc.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šiemet gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 11,9 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 11 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 4,2 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos didėjo 12,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,7 procento. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – kainos padidėjo 1,1 proc.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliausiai – Latvijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai balandžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 10,7 proc., Latvijos – 5,1 proc., Estijos – 6,8 procento. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 0,4 proc.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų keturis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–balandžiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 15,2 proc. iki 8,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 13,6 procento. Vien balandžio mėnesį mėnesį, palyginti su kovu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 2,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų (nepašalinus – smuko 7,9 proc.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį ūgtelėjo po dviejų mėnesių nuosmukio, stabdžiusio šalies atsigavimą tebesitęsiančių apribojimų fone, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausios Europos ekonomikos gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 2,5 proc., pranešė oficiali statistikos agentūra „Destatis“. Vasarį fiksuotas 1,9 proc. nuosmukis. Prieaugis lenkia „Factset“ analitikų prognozes, numačiusias 2 proc. augimą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–kovu, palyginamosiomis kainomis išaugo 12,3 proc. iki 6,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 9,9 proc. Vien kovo mėnesį mėnesį, palyginti su vasariu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,5 proc. iki 2,2 mlrd. eurų (nepašalinus – išaugo 16,8 proc.

Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai. Tačiau darbo teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos lektorė Rasa Grigonienė sako, kad nepaisant sudėtingos situacijos kai kuriems sektoriams, Darbo kodekso (DK) reikalavimai nepasikeitė, o net ir atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl etatų mažinimo ar atleidimo, žmonės neturėtų panikuoti.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 11,8 proc., daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc., rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje augo 2,2 proc., Latvijoje ir Estijoje smuko po 1,5 procento.

Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai, skaičiuoja milijoninius nuostolius, kuriuos patyrė pandemijos metu. Anot jų, vyriausybė „nurašė“ šalies maisto gamybos pramonę, nes finansinės pagalbos jos įmonėms neskyrė. Tad šiuo metu daugelis bendrovių balansuoja ties išlikimo riba, skaičiuoja nuostolius ir atleistus darbuotojus. Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė penki paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai pirmajam šių metų ketvirčiui dėl išplitusios antrosios pandemijos bangos ir gruodžio mėnesį įvesto griežto karantino smuko, tačiau mažiau nei per pirmąją pandemijos bangą, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skelbiamas šalies gamintojų lūkesčių indeksas. 69 proc.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Pirmąją koronaviruso bangą Lietuvos ekonomika atlaikė gerai, tačiau dabar susiduria su naujais iššūkiais. Kas laukia mūsų verslo šį sunkų laikotarpį, kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Sveiki, kaip verslas išgyvena antrąjį karantiną: kas pablogėjo, pagerėjo, palyginus su pirmuoju? Sveiki.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus. „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi. „Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis mažėjo 3,4 proc. iki 13,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekia 3,3 procento. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.

Muitininkai penktadienį sulaikė eksploatuoti paruoštą naftos ir dujų pramonės įrangą, siųstą į Rusiją. Kaip pranešė Muitinės departamentas, siunta sulaikyta, kadangi prekės yra dvejopos paskirties, ir tokiam eksportui turi būti pateikta eksporto licencija. Be to eksportuojant iš Europos Sąjungos naftos ir dujų pramonėje naudojamus mechanizmus, eksportui yra taikomos atitinkamos sankcijos.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus smuko labiausiai daugiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas sumažino vidutiniškai 10,1 proc., Latvijos – 2,6 proc., Estijos – 3,4 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje pakilo 1,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–vasariu, palyginamosiomis kainomis sumenko 2,5 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekė 1 procentą. Vien vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,4 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 1,1 proc.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Koronavirusui paralyžiuojant Kinijos gamybą, dalis Lietuvos prekybininkų gali susidurti su pramoninių prekių stygiumi, rašo „Verslo žinios“.  „Jau prasideda strigimai tiekimo grandinėje ir stabdoma vis daugiau gamyklų Kinijoje, o tai reiškia, kad artimiausioje ateityje ims trūkti prekių“, – teigia „Topo centro“ vadovas Remigijus Štaras.

Informacija apie nevalytų „Grigeo“ nuotekų leidimą į Kuršių marias Klaipėdoje privertė žmones prisiminti anksčiau matytus galimai leidžiamų teršalų atvejus. Vienas tokių užfiksuotas Vilniaus pramoniniame rajone šalia Neries dar 2018 m. 2018 m. rugsėjo 26 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie galimai į Nerį leidžiamus teršalus Savanorių pr. Šioje vietoje įsikūrę įvairūs autoservisai, Vilniaus termofikacinė elektrinė.

Pastarųjų 4,5 mėn. įvykius „valdžios namuose“ apibendrinti galima Collet Calverley citata: „Tie, kurie sugeba, daro, tie, kurie nesugeba, moko, o tie, kurie nei daro, nei moko, valdo“. Valdymas taip pat žmogaus veiksmas, o už kiekvieną veiksmą veiksnus ir pakaltinamas pilietis turi prisiimti atsakomybę, juolab tie, kuriems tauta yra delegavusi sprendimų priėmimo teisę. Bet su mūsų „valdžios namais“ viskas truputėlį yra kitaip.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje kovą buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – kovą, palyginti su 2018-ųjų kovu – Lietuvoje išaugo 5,2 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje gamyba per metus augo 1,5 proc., Estijoje – 2,4 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – Lietuvoje pramonė augo 3,5 proc., Estijoje – 0,6 proc., Latvijoje – 0,7 procento. Visoje ES pramonė per metus augo 0,4 proc.

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Kamčiatkos ir Sachalino gyventojai pasipiktinę paviešino vaizdo įrašus, kuriame matyti tonos tiesiog pakelėje išverstų lašišų. Aktyvistai kaltina žuvų perdirbėjus dempinguojant kainą ir specialiai atsikratant žaliavos, kad nekristų jų kaina rinkoje. „Raudonąją žuvį“, pasak vietos gyventojų, beatodairiškai naikina patys žaliavos perdirbėjai. Paviešintame vaizdo įraše matyti didžiulės krūvos neapdirbtos žuvies, tiesiog suverstose atokesnėse vietose.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

 Vokietijos teismas antradienį paskelbė, kad miestai gali įvesti dyzelinių automobilių draudimus siekiant kovoti su oro tarša. Ši nutartis yra laikoma svarbiu precedentu, kuris gali sukrėsti visą automobilių pramonę ir turėti įtakos transporto politikai.

Elizabeth Bragg buvo pirmoji moteris JAV, įgijusi išsilavinimą inžinerijos srityje. Civilinės inžinerijos diplomą ji atsiėmė 1876 metais. Airė Alice Perry žinoma kaip pirmoji inžinierė moteris Britų salyne ir, manoma, Europoje. Taip pat civilinės inžinerijos išsilavinimą ji įgijo 1906 metais. Pirmoji moteris Lietuvoje, gavusi statybos inžinierės diplomą, buvo Sara Mitkovskaitė iš Vilkaviškio. Tai nutiko 1930 metais.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

Lietuvos pramonės įmonių vadovai kas ketvirtį pasipasakoja, kokios naujausios tendencijos pramonėje ir ko gali tikėtis darbuotojai. Panašu, kad nors verslininkai mąsto optimistiškai – įmonių pajamos didės, nemaža dalis galvoja, kad darbuotojų reiks mažiau. Juos keis technologijos. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo mažiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti praėjusių metų liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 2,9 proc., Latvijos - 3,6 proc., Estijos - 4,1 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželio) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas padidėjo 0,4 proc., Latvijos - 0,5 proc., Estijos - 0,4 procento.

Biologiškai suyrančios medžiagos pramonėje yra naudojamos vis dažniau. Visgi, nors gamintojai stengiasi sumažinti savo automobilių išmetamųjų dujų poveikį aplinkai, retai susimąstoma apie tai, iš ko šie automobiliai pagaminti. Dabar keletas inžinierių Nyderlnduose sukūrė beveik visiškai biologiškai suyrantį automobilį, kuris visai gali būti pats ekologiškiausias visame pasaulyje. Ne vienas žmogus svajoja apie „Tesla“ elektromobilį. Tai – prabangios, greitos, gražios ir ekologiškos mašinos.

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ne visiems jis vienodai kainuoja. Tuo tarpu vandenų bendrovių vadovai teigia, kad kainų skirtumus nulėmė patys vartotojai. Naujienų portalas tv3.lt remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateikia vidutines visų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių paslaugų kainas.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) savo gamyklą pradėsianti statyti elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ ateityje iš viso gali įdarbinti apie 2 tūkst. darbuotojų, rašo „Verslo žinios“. Tai patvirtina dienraščio šaltiniai. Anot jų, gamyklos plėtra vyks keturiais etapais. Pirmąjį etapą ketinama pradėti dar šiemet ir užbaigti kitų metų viduryje. Pirmajame etape bus investuota 30 mln. eurų ir sukurta 250 darbo vietų.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.