pienas

Lietuva gavo signalą, kad politikai nesikištų, bandant išspręsti problemas su Rusija, šiai blokuojant lietuviškų pieno produktų importą, - pageidaujama, kad pirmiausiai tarpusavyje kalbėtųsi specialistai. Tai BNS sakė Lietuvos žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė. Anot jos, toks signalas išgirstas trečiadienį vakare Maskvoje įvykusiame Rusijos žemės ūkio ministro priėmime.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Premjerui nepavyksta susisiekti su Rusijos ministru pirmininku Dmitriju Medvedevu, tačiau dėl situacijos pasienyje kalbėsis pieno perdirbimo įmonių vadovai bei Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus. „Kol kas yra atsakymas iš D. Medvedevo premjero rūmų, kad jis vakar buvo išvykęs į komandiruotę. Šiandien jis lankosi parodoje „Auksinis ruduo“, kurioje dalyvauja ir mūsų žemės ūkio ministras.

Diplomatinis skandalas tarp Rusijos ir Nyderlandų dėl ambasadoriaus padėjėjo sumušimo Hagoje peraugo į kitą lygį. Kol Maskva reikalauja pasiaiškinimų, atsiprašymų ir bausmių diplomato skriaudėjams, olandų valdžia tyli, remdamasi būtinybe išsiaiškinti situaciją. Rusija skubina, naudodama veiksmus, jau išbandytus su kitais prekybos partneriais, praneša newsru.com. Taip po incidento su diplomatu netikėtai „sugedo“ olandiškas pienas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją.

Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba („Rosselchoznazdor“) teigia nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais ir nurodo paprašiusi informacijos iš kitos – Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos („Rospotrebnadzor“), kuri pirmadienį pranešė stabdanti lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją. „Mes užklausėme „Rospotrebnadzor“ informacijos dėl jų nustatytų pažeidimų.

Rusija kitą savaitę gali sustabdyti pieno produktų importą iš Lietuvos, ketvirtadienį pareiškė Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka. Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas tikina, kad apie Rusijos pretenzijas sužino tik iš žiniasklaidos ir neturi jokios oficialios informacijos. "Mes laipsniškai didinsime apsaugos priemones.

  Rusija ketina dar griežčiau kontroliuoti importuojamų lietuviškų pieno produktų kokybę. Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba („Rospotrebnadzor“) to paprašė Rusijos muitinės tarnybos.   „Iš esmės tai paskutinė priemonė, kurios galima imtis, prieš visiškai uždraudžiant šių produktų įvežimą į Rusijos rinką“, - agentūrai „Interfax“ trečiadienį pareiškė tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka. „Lietuviškų maisto produktų kontrolės rezultatai buvo nepatenkinami.

Šiemet pieno supirkimo kainos kur kas palankesnės, tačiau pieno gamintojai džiaugsmu nespindi. „Pavargome nuo pieno perdirbėjų manipuliacijų, pieno žaliavos gamybai keliamų perteklinių reikalavimų, tarnaujančių nežinia kieno interesams, valdžios pažadų“, – tokie priekaištai liejasi iš bemaž kiekvieno pieno gamintojo lūpų. Pieno ūkių savininkų emocijas patvirtina skaičiai. Per praėjusius metus Lietuvoje melžiamų karvių sumažėjo apie 12 tūkst., o per pastarąjį dešimtmetį – apie 151 tūkst.

Pieno ir mėsos gamyba Rusijoje per artimiausius trejus metus didės, prognozuoja Ekonominės plėtros ministerija. Ministerijos skaičiavimais, pieno gamyba šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažės nuo 31,8 mln. iki 30,8 mln. tonų. Kitąmet tikimasi gamybos padidėjimo iki 30,9 mln. tonų, 2015-aisiais - iki 31,1 mln. tonų, 2016 metais - iki 31,4 mln. tonų. Pieno ir jo produktų importas turėtų mažėti nuo 8,2 mln. tonų pernai iki 7,6 mln. tonų 2016-aisiais.

Albinas Čaplikas Pieno perdirbimo įmonėms prireiks daugiau žaliavos, nes artimiausiu laiku 1,3 milijardo gyventojų turinti rinka atvers vartus lietuviškos kilmės pieno produktams. Neseniai Lietuvą pasiekė Kinijos maisto kokybės priežiūros ir kontrolės tarnybos pranešimas apie lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto paraiškos vertinimą – mūsų produktams atveriama Kinijos rinka. Per artimiausias savaites turėtų būti pasirašyti galutiniai dokumentai.

Lietuvos institucijos bei pieno pramonės atstovai pirmadienį negavo jokių oficialių dokumentų apie lietuviškuose pieno produktuose neva aptiktus antibiotiko tetraciklino likučius. Apie tai bei galimas sankcijas Lietuvai kol kas nepaskelbė nei Rusijos veterinarijos inspektoriai, nei higienistai, todėl tikimasi, kad nerimą kelianti informacija apsiribos keliais straipsniais Rusijos žiniasklaidoje.

Rusija šiemet sumažino mėsos, tačiau padidino pieno produktų importą, rodo Federalinės muitinės pranešimas. Sausio-liepos mėnesiais į šalį importuota 266,4 tūkst. tonų paukštienos - 1,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kitokios mėsos importas sumenko 21,3 proc. iki 669,4 tūkst. tonų. Žuvų importas sumažėjo 3,9 proc. iki 382,2 tūkst. tonų. Sutirštinto pieno ir grietinėlės importas padidėjo 29,2 proc. iki 100,9 tūkst. tonų, sviesto - 25,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, sausį-liepą daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, mažiau - pieno ir kiaušinių. Mėsos perdirbėjams priduota 6,2 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių - 6,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Žaliavinio pieno supirkta 4,1 proc. mažiau - 18,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 1 proc. mažiau - 24,7 milijardo. Stambių raguočių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 1,9 proc. iki 20,9 mln.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo projekto „SmartMilk“ metu, buvo sukurtas metodas, kuris leidžia saugiai vartoti termiškai neapdorotą pieną. Šio metodo esmė – pieną veikiant ultragarso ir elektros impulsų deriniu žūsta jame esančios žalingos bakterijos. Manoma, jog naujoji technologija gali padėti ES pieno sektoriui, kuriame pagaminama per 130 milijardų litrų pieno, tapti konkurencingesniam.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo ir sūrio gamybos bendrovių Vilkyškių pieninės grupė sausį-liepą gavo 192,1 mln. litų konsoliduotų pajamų - 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien konsoliduotos pajamos liepą siekė 34,1 mln. litų - 44 proc. daugiau nei 2012 metų liepą, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. „Pagrindinės priežastys, dėl kurių apyvarta augo, buvo dvi. Tai didesni gamybos pajėgumai ir aukštesnis kainų lygmuo eksporto rinkose.

Šiandien į pirmąjį Sūrių festivalį susirinkę smulkieji Lietuvos sūrininkai Druskininkuose siūlė paragauti daugiau kaip 50 pavadinimų sūrių ir kitų pieno produktų bei dalijosi savo meistrystės patirtimi. Gausiai susirinkę festivalio svečiai renginio metu turėjo galimybę paragauti ir įsigyti įvairaus karvių, ožkų ir avių sūrio, o taip pat jogurto, sviesto ir kitų išskirtinių pieno produktų, pagamintų smulkiuose sūrininkų ūkiuose nuo Molėtų iki Panevėžio ir Plungės rajono.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Bus viena stambiausių šalyje Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonė produkciją  Kauno LEZ  pradės gaminti 2014-ųjų pabaigoje. Jau pirmomis dienomis planuojama perdirbti po 650 t pieno per parą, o maksimalus įmonės pajėgumas sieks apie 1200 t per parą. Daug ar mažai? Galime palyginti. Šiuo metu viena didžiausių šalyje AB „Rokiškio sūris“ per parą perdirba apie 1500 t pieno. Taigi kooperatinė įmonė bus viena stambiausių šalyje.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas Lt” ketina naują pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama „Pienas Lt“ ir skolintomis lėšomis. Gamyklos darbus planuojama baigti 2014 metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. „Pienas Lt“ įkurtas 2008 m. Šiuo metu jo pajininkais yra 208 Lietuvos pieno ūkiai.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.

Lietuvos pieno sektoriuje nerimsta povandeninės srovės. Vasaros laikotarpiu didėjantis pieno primilžis nesustabdė 3–5 proc. pieno produktų kainų prieaugio. Ieškant to priežasčių, ūkininkų ir prekeivių akys krypsta į tarpinę grandį – rinkoje dominuojančius stambiausius pieno supirkėjus ir perdirbėjus. Šiems nereaguojant, dalis prekybos centrų žengia prieš srovę ir patys riboja kai kurių firminių pieno produktų kainas.

Daugeliui mamos pienas asocijuojasi su vaikyste ir visais pirmais nedrąsiais bandymais. Japonų mokslininkai sukūrė dar vieną pirmą kartą: kūno kosmetiką su motinos pieno analogu. Pasirodo, kad mamos pienas gali būti ne tik skanu, bet ir sveika. Ir ne tik kūdikiams. Liaudies medicinoje mamos pienas naudojamas aknei gydyti.

LRT radijas Nors vasarą didėja primilžiai, šiuo metu pieno supirkimo kainos yra aukščiausios per pastaruosius penkerius metus. Pasak specialistų, per metus žaliavinio pieno supirkimo kainos padidėjo beveik ketvirtadaliu. Kiek aukštesnės jos buvo tik 2007-ųjų pabaigoje. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, dabar pienas pabrango dėl padidėjusių kainų tarptautinėse rinkose.

Iki šių metų birželio 14 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas – pieno perdirbimo projektai“. Pareiškėjai gali kreiptis ne didesnės kaip 150 tūkst. Lt paramos.

 Jau pusmetį deklaruojama parama gyvulininkystei, tačiau šis sektorius ir toliau tyliai nyksta. Pieno gamintojai ketina protesto akcija paraginti valdžią pagaliau imtis konkrečių darbų. Ūkininkai ketina mitingą surengti liepos mėnesį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Pieno perdirbimo bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ planuoja į fermų statybą bei ūkininkų ūkių plėtrą investuoti iki 50 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Pirminės pieno gamybos atšakos bendrovei reikia norint stabiliai apsirūpinti žaliava. Įgyvendinus planus bendrovė tikisi per dieną surinkti tūkstantį tonų pieno. Tai daugiau nei „Marijampolės pieno konservų“ šiuo metu perdirbamas kiekis. „Rengiame projektą žaliavos gamybai padidinti.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijas Lietuvoje brangsta pieno produktai. Kai kurie prekybos centrai kainas jau pakėlė. Pasak pieno perdirbėjų, kainos didėja dėl pabrangusios žaliavos. Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa LRT radijui teigia, jog pieno produktų kainos didėja todėl, kad brangiau už žaliavinį pieną mokama ūkininkams. „Žaliava, palyginti su praėjusiais metais, yra pabrangusi per 15 procentų. O žaliavinio pieno dalis mūsų produktuose yra pati didžiausia.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

 Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ nutarė nuo savo antrinės bendrovės „Rokiškio pienas“ atskirti naują įmonę „Rokiškio pieno gamyba“. „Rokiškio pienas“ ir toliau tęs veiklą. "Rokiškio pieno" akcininkė pirmadienį patvirtino atskyrimo sąlygas, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Rokiškio pieno“ pajamos pernai siekė 261,899 mln. litų - 16,6 proc. mažiau nei 2011 metais, kai jos buvo 261,899 mln. litų. Bendrovė pernai uždirbo 15,261 mln.

Pernai pažangiausiu gyvulininkystės ūkiu pripažinta Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Tetirvinai“ sėkmingai panaudoja ES ir nacionalinio biudžeto paramą. Derlingame krašte įsikūrusi žemės ūkio bendrovė baigia įgyvendinti jau penktą paramos projektą. Paskutinis, kurio vertė siekia net apie 5 mln.

Dėl sausros Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šoktelėjus biržinių pieno produktų kainoms Lietuvos ūkininkams sužibo viltis, kad ūgtels ir supirkimo kainos, rašo „Verslo žinios“. „Perdirbėjai jau antrą mėnesį mažina supirkimo kainas, tačiau matome, kad biržose kyla produktų kainos. Pagrindinė priežastis - sausra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje“, - teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Lietuvos pieno gamintojai pripažįsta, kad nuo balandžio 1 dienos laikinai padidinti muitai į Rusiją įvežamiems sūriams ir kitiems pieno produktams turės neigiamos įtakos jų pajamoms, tačiau situacijos per daug nesureikšmina. „Aš nenoriu dramatizuoti situacijos, ji yra ne pirmą kartą, ir mes susibalansuojame. Nėra taip, kad jau čia viskas - mes Rusijos rinkoje nebūsime. Muitų pasikeitimai nėra ypatingai dideli, jie įtakos rinką, bet ta įtaka nebus tokia didelė.

Rusija, draudimais kankinanti mėsos importuotojus, nusprendė taip pat pasielgti ir su pieno produktų gamintojais – nuo balandžio 1-osios ši šalis kartu su kitomis Muitų sąjungos narėmis Baltarusija ir Kazachstanu padidino muitą pieno produktams, informuoja „Lietuvos rytas“. Mokestis sviestui pakilo nuo 15 iki 18,3 proc. (ne mažiau kaip 0,29 euro už kilogramą), varškei – 3,3 proc. (ne mažiau kaip 0,4 euro už kilogramą), o sūriams – nuo 15 iki 20 procentų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pieno gamintojai teigia: pernai dėl sumažintų supirkimo kainų netekę beveik 80 milijonų litų. Nuo balandžio supirkėjai dar sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Nemažai pieno Ūkius modernizavusių žemdirbių sako išparduosiantys karvių bandas, nes dirbti nuostolingai neįmanoma, praneša LRT „Panorama“. Pieno supirkimo kainos vėl krinta žemyn.

Rusijai apribojus vokiškų pieno gaminių importą, lietuviai neketina išnaudoti palankios situacijos ir padidinti į šalį kaimynę vežamos produkcijos kiekio. Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno gaminių trūkumas Rusijoje dar nėra jaučiamas, tačiau situacija gali keistis pieno embargui užsitęsus iki balandžio. Tokiu atveju lietuvių verslininkams tektų stoti į konkurencinę kovą Rusijos pieno gaminių rinkoje. Šiuo metu Lietuva į Rusiją eksportuoja apie 30 proc. pagaminamų pieno produktų.

Salma Hayek patraukė visuomenės dėmesį, kai prieš kelerius metus kelionėje po Sierą Leonę krūtimi pamaitino alkaną kitos moters vaiką. Bet žavioji aktorė lygiai taip pat propaguoja ir karvės pieno vartojimą. Trečiadienį pasirodė socialinės akcijos „Got Milk?“ reklamos, kurioms nusifotografavo seksualioji meksikietė. Plakatuose, skatinančiuose žmones gerti daugiau pieno, 46 metų aktorė pademonstravo nepriekaištingą savo figūrą – ir.

Rita ŽADEIKYTĖ Žemdirbių kooperacija – perspektyvus būdas išlikti ir užsidirbti. Didesniam lengviau derėtis dėl geresnės supirkimo kainos ir dėl vietos stambiuose prekybos centruose. Ūkininkai įžvelgia ir kitą naudą: bendruomeniškumas gali apsaugoti lietuvius nuo emigracijos. Laikas keitė poreikį Žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ įsikūrė 1994 metų gegužę ir buvo vienas pirmųjų kooperatyvų Šiaulių rajone.

Dviejose Nyderlandų fermose piene aptikta mirtinai pavojingo nuodo – aflatoksino. Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų pieno pramonės asociacija, vienijanti apie 98 procentus šalies pienininkystės fermų ir 9 tūkstančius šios šakos darbuotojų. Aflatoksinas yra stiprus kancerogenas, gaminantis kai kurių rūšių pelėsius. Asociacija patikino, kad užkrėstas pienas iš šių fermų nepateko į Nyderlandų parduotuves. Anksčiau skandalas dėl aflatoksino kilo Vokietijoje ir Serbijoje.

Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo.

 Žemės ūkio ministerija sprendė galvosūkį, kaip pieno produktais nemokamai pamaitinti visus norinčius šalies darželinukus ir pradinukus. Dėl lėšų stygiaus ribojamas pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios programos „Pienas vaikams“ įgyvendinimas.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prieš 2 metus pradėjus įgyvendinti plačią veiksmų programą superkamo žaliavinio pieno kokybei gerinti, pasiekta, kad 2012 metų pabaigoje, lyginant su 2011 m., bendra superkamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė pagerėjo daugiau nei 20 %. Specialistai teigia, kad ženkliai pagerėjo visi pieno saugos ir kokybės parametrai, tačiau pasiektais rezultatais apsiriboti neketinama.

Loreta Mačiulienė, Tomas Kavaliauskas / LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojama didinti privalomųjų pieno mėginių tyrimo įkainius. Daugiausiai už tyrimus teks mokėti valstybei ir supirkėjams. Mažiausia finansinė našta guls ant pieno gamintojų pečių, tačiau net ir tokio pabrangimo ūkininkai kratosi. Kaip praneša „Panorama“, pieno tyrimų įkainiai susideda iš trijų dalių.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dūmuose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis. Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavimus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryžtingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skaudžios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Eu­ro­pos ūki­nin­kai, neap­si­ken­tę ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų, pro­tes­tuo­da­mi api­purš­kė pie­nu Eu­ro­pos Par­la­men­tą Briu­se­ly­je. Šiau­lių ap­skri­ties pie­no ūkiai jau nyks­ta, nes iš pie­no už­si­dir­ba ne ga­min­to­jai, o per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ į naują sviesto gamybos cechą viename iš savo filialų – Mažeikių pieninėje – investavo 22 mln. litų. Pagal patvirtintą investicijų planą „Pieno žvaigždės“ šiais metais investicijoms numato skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų bendrovės investicijos į gamybos plėtrą, modernizavimą ir gaminių kokybę sudarė beveik 400 mln. litų.

Lietuvos perdirbėjai ruošiasi konkuruoti su galimais investuotojais, o pieno gamintojai tikisi naujo požiūrio į juos ir didesnių pieno supirkimo kainų. Jaunas rusų milijardierius, agresyviai veikiantis pieno rinkose, šią vasarą nupirko dvi stambiausias pieno perdirbimo įmones Latvijoje ir pasiuntė žinią apie galimas investicijas Lietuvoje. Ekspertai mano, kad ši žinia sujauks palyginti ramų Lietuvos pieno perdirbėjų gyvenimą.

Lietuvos pieno gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams nerimą kelia Briuselio pažadai apie pieno upes ir cukraus krantus. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Jau kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad atsisakyti kvotų, nesuvienodinus tiesioginių išmokų, būtų pražūtinga šalies žemės ūkiui.

Spalio mėnesį bendrovės „Vilkyškių pieninė" konsoliduoti pardavimai buvo 29,8 mln. LTL, arba 16 proc. didesni negu praėjusių metų spalio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių - 2011 m. lapkričio mėn.-2012 m. spalio mėn. - buvo 300 mln. LTL, arba 9 proc. didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Bendrovės pardavimai šių metų sausio-spalio mėn. buvo 246,3 mln. LTL, arba 4 proc. didesni negu per tą patį laikotarpį 2011-aisiais.

Įvairiausių mitų apie maisto produktus – begalė: „brangesni produktai kokybiškesni už pigesnius“, „šviežiuose vaisiuose ir daržovėse daugiau vitaminų nei šaldytuose“, „ožkos pienas vertingesnis už karvės“. Gamintojams naudinga, kad šiais ir panašiais mitais tikėtų vartotojai. Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka. Mitai apie maisto produktus“ kūrėjai aiškinosi kur tiesa, o kur išsigalvojimai, kokius mitus sugalvojo patys gamintojai ir kodėl.