pensijų sistema

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema yra „sveika“ ir save išlaiko, tačiau sutinka, kad po kelerių metų ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms, – gali reikėti susimažinti pensijos dydžio lūkesčius, pirmadienį praneša delfi.lt.  „Pensijų draudimo įmokų surenkame šiek tiek daugiau, nei išmokame pensijų draudimo išmokų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį ketina išsamiau supažindinti su pensijų kaupimo reforma. Apie ją ministras ir premjeras jau kalbėjo pirmadienį. Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. savo atlyginimo (dabar jis moka 2 proc., tačiau dar 2 proc. sumažės jo įmoka „Sodrai“), o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Šiandien patvirtina, kad nuo naujų metų įsigalioja nauja senatvės pensijos skaičiavimo tvarka. Žmonės kaups taškus, o būtinasis darbo stažas po truputį ilgės. Nuo kitų metų pensijų sistema bus indeksuojama, tai reiškia, kad pensijos dydis priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių – pensija gali didėti, tačiau nemažėti.

Švedijos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad pensinis amžius šalyje bus pailgintas nuo dabar esamų 61 metų iki 64 metų, siekiant užtikrinti pensijų mokėjimą ateityje. Šiuo klausimu buvo pasiektas visų partijų sutarimas.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.

Finansų ministras teigiamai vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet. „Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Vertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą – sudėtinga užduotis. Sunku prognozuoti 10 ar daugiau metų į priekį, viskas priklausys nuo ekonominės situacijos tiek Lietuvoje tiek ir Pasaulyje. Pasakyti tvirtai, kad dabartinė Lietuvoje vykstanti pensijų reforma ir pastarieji jos pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2014 m. (turiu galvoje sistemą 2+1+1, o nuo 2016 m. 2+2+2) yra vieninteliai teisingi, neįmanoma. Tačiau kad tai yra žingsnis pirmyn sprendžiant nūdienos „Sodros“ problemas, neabejotina.

Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei. Idėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai – nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą.

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas mano, kad ateityje švedai turės dirbti ilgiau nei dabar. Pasitraukimo į pensiją amžius Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, šiuo metu yra 65 metai. Tačiau šiuolaikinei ekonomikai tai pernelyg anksti, įsitikinęs Švedijos premjeras. „Pensijų sistema – tai ne burtai. Tai gerovės elementas, pagrįstas perskirstymu ir, svarbiausia, - žmogaus darbu.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. „Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai.

Seimo pavasario sesijoje ketinama patvirtinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Tačiau politikai vis dar neapsisprendžia kokią iš dviejų galimų sentavės pensijų apskaičiavimo sistemų taikyti. Dėl to turės apsispręsti Seimas.

Per artimiausius 50 metų vidutinio brito gyvenimo trukmė ims didėti ne dienomis, o valandomis, teigiama Didžiosios Britanijos darbo ir pensijų reikalų ministerijos ataskaitoje. Remiantis ataskaitoje pateikiamomis prognozėmis, 2066 metais 17 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų gyvens iki 100 metų. O bendras tokių ilgaamžių skaičius šalyje iki minėtų metų pasieks 507 tūkst. Taip pat prognozuojama, kad 7700 žmonių pateks į vadinamųjų „superilgaamžių“ gretas ir gyvens ilgiau nei 110 metų.

Britai yra Europos „pensijų skurdžiai“ – kasmet jie turi atidėti virš 10 tūkst. svarų sterlingų, kad galėtų sau leisti ramiai išeiti į pensiją, skelbia „The Daily Mail“. 31 milijonas šalyje taupančių žmonių turi sumokėti 317,5 mlrd. svarų sterlingų per 40 metų, nes priešingu atveju jų laukia varginga pensija. Tai yra daugiau nei bet kurios kitos Europos valstybės gyventojams. Draudimo kompanijos „Aviva“ duomenimis, Vokietijos gyventojai, mokėdami po 9,7 tūkst.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Čekiją artimiausiu metu imtis pensijų sistemos reformos, nes priešingu atveju šios valstybės skola gali katastrofiškai išaugti. Tokios išvados pateikiamos EBPO tyrime, skirtame Čekijos finansinės padėties apžvalgai. EBPO ekonominis tyrime minima, kad, Čekijos Respublikos Finansų ministerija duomenimis, spartus visuomenės senėjimas iki 2060 m. išlaidas, skiriamas pensinio amžiaus žmonėms išlaikyti, padidins 6,4 proc.