pensija

Ateities pensijų sistemos principai turi būti skaidrūs, pati sistema turi garantuoti žmogui pajamas ir būti susieta su jo indėliu į sistemą, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, kartu atkreipdamas dėmesį, kad, jo akimis, tarp politikų nesutarimų dėl pertvarkos mažėja.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad pensininkai padorių pensijų gali tikėtis po kelių dešimtmečių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ Ministras Pirmininkas pareiškė, kad pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus ar dvejus, o per ateinančius dešimtmečius. Premjeras sakė tikįs, kad dėl pensijų reformos sutars tiek valdantieji, tiek opozicija.

„Sodros“ reformos ėmęsis Seimas pradėjo svarstyti, ką reikia daryti, kad po keliasdešimties metų dabartinis jaunimas, išėjęs į pensiją, gautų ne penktadaliu mažesnę pensiją nei dabartiniai pensininkai, o bent panašią ar didesnę. Nes „Sodra“ praskolinta, gimstamumas mažėja ir nebus pakankamai dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti pensininkus.

Per artimiausius kelerius metus užtarnauto poilsio išeisiantys gyventojai negali būti ramūs, kad apskaičiuodama jų būsimų pensijų dydį “Sodra„ neapsivogs. Mat jeigu būsimi pensininkai patys neįrodys, kad prieš 20 metų gavo pajamų ir sumokėjo mokesčius, Sodra“ jų į pensiją ir neįskaitys. Dingo 10 metų Uostamiesčio gyventojai Natalijai K. iki pensijos liko 5 metai.

Jei sutinki gauti išankstinę senatvės pensiją, negali turėti jokių kitų pajamų. Su tokiomis baudžiavą primenančiomis sąlygomis turi sutikti pirma laiko pensininkais panorę tapti žmonės.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Laidojimo pašalpa – viena tų išmokų, kuri kol kas dar nebuvo mažinta. Iš „Sodros“ begaunantys tik vienos pensijos dydžio laidojimo išmokas, pensininkai baiminasi, ar nenukirps dar ir pašalpų. Valdžia, besiteisindama krize, nepaliauja skriausti savų piliečių, tad šie eilinės kiaulystės įprato tikėtis iš bet kurios pusės ir niekuo jau nebesistebi. Patikėjo, kad nemokės Už juodai dienai atidėtas santaupas vyrą palaidojusi 70-metė nė nebandė eiti į Savivaldybę prašyti laidojimo pašalpos.

Teisėjų reikalavimai sumokėti sąžiningai uždirbtus pinigus išgirsti. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad neturėtų būti ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių ir poilsio dienomis. Į užtarnautą poilsį – anksčiau Po kelerių metų savo teisybę įrodę Temidės tarnai iškėlė dar vieną tikslą. Teisėjų asociacija (TA) siekia, kad teisėjai turėtų galimybę į užtarnautą poilsį pasitraukti anksčiau, o ne sulaukę 65-erių, arba turintieji tam tikrą stažą.

Seimo pavasario sesijoje ketinama patvirtinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Tačiau politikai vis dar neapsisprendžia kokią iš dviejų galimų sentavės pensijų apskaičiavimo sistemų taikyti. Dėl to turės apsispręsti Seimas.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

Teisėjų asociacija siekia, kad teisėjai į pensiją išeitų anksčiau nei dabar. Esą tada jauniems specialistams bus daugiau galimybių įsidarbinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad išimčių teisėjams neturėtų būti.Daugėjant bylų (pavyzdžiui, civilinių bylų Kauno apygardos teisme dabar padaugėjo dvigubai, palyginti su ankstesniais metais) teisėjai siekia turėti po padėjėją ir į pensiją norėtų išeiti anksčiau.

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja. Pensijos nuvertėjo Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė.

Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma. „Ekonomika.

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Europos Parlamente (EP) vėl buvo skalbiama Lietuva. Šįkart – dėl naujų mūsų šalies bandymų mindyti Europos Sąjungoje ginamas seksualinių mažumų teises. Keturių EP frakcijų nariams parūpo, ar Lietuvos Seime svarstyti numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimas nepažeidžia seksualinių mažumų teisių. Jis numato baudą už homoseksualinių santykių propagavimą.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Maskvoje patvirtintas miesto socialinis standartas 2011 metams: nuo Naujųjų metų nedirbantys pensininkai gaus ne mažesnes kaip 11 tūkst. rublių (pagal oficialų kursą gruodžio 22 d. – 938 litai) pensiją. Apie tai Maskvos vyriausybės posėdyje informavo Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas, pranešė Rusijos žinių agentūra ITAR–TASS. „Maskvos biudžetas – socialinis biudžetas. 2011 metais švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, sportui, subsidijoms numatyta skirti 722 mlrd. rublių (61,6 mlrd.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria socialdemokratų siūlymui sumažintą pensijos dalį pripažinti valstybės skola. „Bet kokių įsipareigojimų pripažinimas valstybės skola nieko nesprendžia, nuo to pinigų daugiau neatsiranda, vis tiek reikės skolintis.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, rodo apklausos duomenys. Trečdaliui dirbančiųjų apskritai nebesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius, rodo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas. Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc.

Jūsų dėmesiui – svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai Pirmadienis, 2010-12-06.  Paskelbti Nacionalinių premijų laureatai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Seimas šią savaitę patvirtino „Sodros" biudžetą su 2,63 mlrd. litų skyle. Nebėra iš ko grąžinti nusavintų pensijų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas dievagojasi tai padarysiąs jau 2012 m., nepaisant, kad tais metais prognozuojamas beveik 3 mlrd. litų „Sodros" deficitas. Ramina pažadais Didžiausią dalį „Sodros" biudžeto išlaidų sudaro valstybinio socialinio draudimo pensijos. Kitais metais tam reikės apie 7,7 mlrd. litų, arba 56,6 proc.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui, priimant 2011 m. biudžeto įstatymą, neišmokėtas pensijas pripažinti valstybės skoliniais įsipareigojimais Lietuvos pensininkams. Tokią įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys taip pat siūlo skubos tvarka priimti įstatymo projektą dėl pensijų kompensavimo, kadangi nusavintos pensijos gali būti grąžintos tik pagal įstatymą.

Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, vakar pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Jos ir nebuvo grąžintos. Daug baubų Seimas vakar priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Už tai, kad būtų mokamos ikikrizinės pensijos, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad Vyriausybė projektą pakoregavo labai menkai. Mat iš daugybės komiteto pasiūlymų vos 0,17 proc. sulaukė dėmesio.

Esi pensininkas – lauk iš darbo. Tokiomis nuotaikomis prieš šventes gyvena negalią turinčių vaikų globos namų „Šaltinis“ darbuotojai, sulaukę pensinio amžiaus. Ironiška, tačiau pensininkus iš darbo atleidinėjanti direktorė Marija Makarovienė netrukus pati švęs savo septyniasdešimtąjį jubiliejų ir trauktis neskuba. Darbuotojų atleidimo vajus, žinoma, negresia jos pačios giminaitei, kurią vedėja nutylėjo deklaruodama savo viešuosius ir privačius interesus.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė LTV „Panoramai“ pareiškė, kad atsistatydins iš posto, jeigu Seimas patvirtins opozicijos pataisas jau nuo kitų metų sausio grąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį. Pensijų grąžinimas biudžetui kainuotų apie pusę milijardo litų. Pataisoms grąžinti buvusias pensijas Seimas šią savaitę vieno balso persvara pritarė po svarstymo, kitą savaitę numatytas galutinis balsavimas. „Tikrai negalvoju dirbti [jei Seimas priims pataisas], nematau jokių galimybių.

Vieno seniausio gyventojų amžiumi šalyje Anykščių rajono vieniši žmonės netrukus sulauks modernių senelių namų. Jame, numatoma, gyvens stipresni, dar galintys save apsitarnauti žmonės. Vieninteliuose rajone senelių globos namuose 40 senolių ramiai leidžia dienas – piešia, skaito, klausosi muzikos. Globos namų vadovai sako, kad už durų eilės nestovi, tačiau norinčiųjų čia pakliūti netrūksta, ypač artėjant žiemai.

Ukrainoje pensinis amžius nebus didinamas, patikino šalies parlamento pirmininkas Vladimiras Litvinas. Penktadienį interviu televizijos kanalui „Rada“ jis sakė: „Šiuo klausimu reikia padėti tašką, kadangi mūsų šalyje žemas gyvenimo lygis ir labai trumpa jo trukmė“. V. Litvino nuomone, reikia ieškoti kitų galimybių Pensijų fondo papildymo problemai spręsti, alternatyvių pensinio amžiaus didinimui. TVF svarsto galimybę gruodžio mėnesį skirti Ukrainai naują kreditą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų įmokų į pensijų fondus. Teismo manymu, pareiškėjo, PFDA, pretenzijos, abejonės dėl atitikimo Konstitucijai pagrįstos. Teismas prašymą patenkino, bylą stabdo ir kreipiasi į KT. KT iki šiol jau yra sulaukęs apie 40 panašių prašymų.

Pensijų fondų valdytojai šią savaitę paskelbė, kad nuo 2004-ųjų būsimiesiems pensininkams uždirbo vos 204 mln. litų pelno nuo „Sodros" pervestų daugiau nei 3,5 mlrd. litų. Savaime aišku, sau fondai užsidirbo gerokai daugiau. Rezultatai –apgailėtini Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija paskelbė, kad pensijų fondai per metus nuo praėjusio lapkričio iki dabar būsimiems pensininkams uždirbo 275 mln. litų. Šis skaičius pristatomas kaip puikus rezultatas.

Per 20 metų politikai taip ir nesugebėjo reformuoti „Sodros“ sistemos, kad ši dirbtų efektingai. Gal pakaks rinkti į valdžią kvailius? Kiek galima tyčiotis iš tautos? Nei daug, nei mažai – maždaug 750 litų vidutiniškai gauna Lietuvos pensininkas. Per dieną – maždaug 25 litai. Atmetus išlaidas, skirtas šildymui, dovanoms anūkams, vaistams, lieka keli litai. Ir sotu, ir šilta, ir gera. Jei pasiknisi konteineriuose – gyvensi sočiau.

Kol kas pedagogams nepavyks išeiti į pensiją anksčiau – Vyriausybė neplanuoja daryti išimčių pedagogams dėl ankstesnio išėjimo į pensiją. Visi su pensijų reforma susiję klausimai esą bus svarstomi bendrai, praneša LTV laida „Šiandien“. Švietimo darbuotojų atstovas tikina, kad kalbos, neva Japonijoje pedagogai po keliolikos metų darbo yra nepakaltinami, nėra vien anekdotas. Pasak jo, specialiose gydymo įstaigose Lietuvoje taip pat per daug pacientų pedagogų.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.

Amerikoje nepriimta klausti, kiek žmogus uždirba ar kokios jo metinės pajamos. Tačiau Klivlende (JAV) gyvenantis pensininkas Jakovas Stulis sugriovė šią tradiciją ir pranešė savo ir svetimų JAV pensininkų „žaliųjų“ kiekį. „Žvelgti į svetimą kišenę – daugelio mėgstamas užsiėmimas. Pasistengsiu patenkinti jūsų smalsumą. Pradėsiu, kaip sakoma, nuo socialinės piramidės apačios.

Į Lietuvą su misija vėl užsukę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai užgiedojo seną giesmelę: kad sumažėtų valstybės skola, Lietuva turi įvesti naujus mokesčius. Apmokestinti ne tik nekilnojamąjį turtą, automobilius, bet ir pensijas. Neliečiama tik išmalda Lietuvą TVF kol kas lanko pateikdamas rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus.

Prancūzija vėl šurmuliuoja. Nicolas Sarkozy, išrinktas prezidentu prieš pusketvirtų metų kaip liberalių reformų šalininkas, patiria vieną skandalą po kito. Prieš kelerius metus nugriaudėjo imigrantų protestai, paskui miestų gatvėse degė automobiliai dėl diskriminacinių jų įdarbinimo įstatymų, šiemet protestai išsiliejo dėl romų tautybės atvykėlių deportavimo iš šalies. O šį rudenį Prancūziją siaubia spalio 12-ąją prasidėję neramumai, kuriuos sukėlė vyriausybės paskelbta pensijų reforma.

Ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo įgyvendinimo prioritetams aptarti, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys pareiškė, kad ateityje gali nebelikti iš ko mokėti pensijų. Esą gimstamumas didėja, bet nepakankamai, o šeimoms auginant tik po du vaikus, po kurio laiko dirbantieji nebegalės išlaikyti pensininkų.

Šeštadienis Prancūzijoje – dar viena visuotinės mobilizacijos prieš pensijų reformą diena, jau penktoji šį rudenį. Profsąjungos tikisi, kad į gatves išeis ne mažiau žmonių kaip praėjusį antradienį – apie 3,5 milijono. Tiesa, tarp protestų organizatorių ir valdžios vyksta skaičių karas – oficialiais duomenimis, demonstrantų buvo tris kartus mažiau. Šie skaičiai svarbūs – jie rodo pasipriešinimo reformai bei ryžto tęsti protestus lygį.

Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas.

Lietuvoje vietos yra tik senukams, taip būtų galima perfrazuoti Oskarą pelniusio režisierių Coenų filmo pavadinimą. Statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas – 60-ies metų ir vyresnis. Sociologai prognozuoja, jog dar po poros dešimtmečių senjorai sudarys bent trečdalį šalies gyventojų. Skaičiuojama, jog šiuo metu vieną pensininką išlaiko trys darbingo amžiaus asmenys.

Kadenciją baigę Europos Komisijos pareigūnai gauna didžiules pajamas ir greitai susiranda darbus privačiame sektoriuje. O labiausiai juos džiugina garantuotos milžiniškos pensijos. Mokamos, žinoma, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų sąskaita. Tik princai gyvena geriau „Siųskite senelius į Europą“, – taip skamba senas pašaipus posakis apie pagyvenusius politikus, kurie tarsi kokios nuodingos atliekos, kuriomis norima atsikratyti, siunčiami į Briuselį kokioms nors nereikšmingoms pareigoms.

Milijonai prancūzų praėjusią savaitę ėjo į gatves, protestuodami prieš pensinio amžiaus ilginimą dvejais metais. Mūsų Vyriausybė ir Seimas, nesulaukę didesnio pasipriešinimo, jau netrukus ketina pensijų mokėjimą atitolinti 5 metais. Valdžios atstovai tikina, kad lietuviai gyvena vis ilgiau, todėl tikimybė, kad kai kurie jų sulauks pensijos, išlieka. Kirtis iš peties Prancūzai sukilo išgirdę, kad pensinį amžių jų šalies vyriausybė žada ilginti dvejais metais.

Vilniaus valdžios mėginimai trukdyti piliečiams protestuoti ir mitinguoti, juos nugrūdant toliau nuo valdžios akių, yra demokratijos ir piliečių teisių pažeidimas. Tuo įsitikinęs Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Apie stiprėjančius bandymus riboti demokratiją ir piliečių teise Lietuvoje – „Lietuvos ryto“ pokalbis su E.Masiuliu. „Taip, akivaizdu, kad visa tai turi labai ryškų politinį pamušalą.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketina atšaukti būtiną išėjimą į pensiją, rašo šalies laikraštis „The Guardian“. Dabar 65 metų ribą pasiekęs asmuo Jungtinėje Karalystėje privalo išeiti į pensiją, jei negauna specialaus darbdavio leidimo ir toliau dirbti. Numatoma tokį reikalavimą panaikinti nuo 2011 metų balandžio, skelbia „Sky News“. Išimtys bus daromos kai kurioms profesijoms, pavyzdžiui, policininkams ir oro uostų dispečeriams.

Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro solistės Živilės BAIKŠTYTĖS (37) šešiametė dukra Marija jau lanko baleto pamokėles Eglės Špokaitės mokyklėlėje, kurią, reik manyti, kolegė įkūrė galvodama apie gęstančią karjerą. Ž. Baikštytę irgi aplanko liūdnos mintys apie pensiją.

Seimo opozicijai trečiadienį pavyko sužlugdyti du balsavimus dėl pensinio amžiaus didinimo. Priėmimo stadijoje balsavimuose nedalyvavus opozicinių frakcijų nariams sprendimas nebuvo priimtas, nes pritrūko balsų skaičiaus. Pirmą kartą už pensinio amžiaus ilginimą balsavo 60 Seimo narių, prieš - 2, susilaikė 1 parlamentaras. Antrojo balsavimo metu už balsavo 58 parlamentarai, prieš - 2, susilaikė taip pat 2 tautos išrinktieji.

Diskusijos aštrėja Valdančioji koalicija, sudaryta iš konservatorių, Tautos prisikėlimo partijos, liberalcentristų ir liberalų sąjudžio atstovų, žada ilginti pensinį amžių. Premjeras vakar pareiškė, jog apsispręsta ilginti pensijos amžių iki 65 metų, pradedant nuo 2012 metų pradžios - tai reiškia, kad 2026 metais pensininkai į pensiją išeitų sulaukę 65 metų amžiaus. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

Pensijų fonduose dalyvaujančių žmonių teises ginanti asociacija atskleidė, kad nepriklausomai nuo įmokų dydžio, būsimų pensininkų laukia beveik vienodos pensijos. Nuo sausio pradėjo veikti „Sodros“ elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema, sutrumpintai EGAS, kurioje kiekvienas gali sužinoti savo būsimą pensiją.

Seimas pritarė siūlymui nuo kitų metų pradžios atkurti sumažintas pensijas. Ketvirtadienį už tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 43 parlamentarai. Seimas pritarė opozicijos siūlymui svarstyti šį dokumentą skubos tvarka.